- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- I2-4859-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- L. M. K. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. K. S. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. M. K. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti (galimai) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 23S222773, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22S57977 ir įpareigoti VSAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad priverstinis pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI2-11814-1161/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-2157-629/2023, pareiškėjo mažamečio vaiko (dukros) ir vaiko motinos, kuri turi (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų, interesams.
Pažymi, kad pareiškėjui reziduojant Lietuvoje jam gimė dukra, jo sužadėtinei (vaiko motinai) nustatyta (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini). Vaiko motina periodiškai guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ir dėl to didžioji dalis vaiko priežiūros tenka pareiškėjui. Dėl vaiko motinos (duomenys neskelbtini) ligos ji kartu su vaiku buvo iš pradžių apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centre, o vėliau vaikas perduotas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Globėjų ir įvaikintojų tarnybos budinčiųjų globotojų šeimai. Taip pat dėl turimų sveikatos problemų vaiko motina negali išvykti į trečiąją šalį, nes ji yra Lietuvos pilietė ir, reikiamą sveikatos priežiūrą ir pagalbą gali gauti tik Lietuvoje. Dėl to ji negali išvykti iš Lietuvos su pareiškėju.
Teigia, kad pora gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu bent vieną kartą per savaitę lanko vaiką. Vaiko tėvai vykdo visus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos nurodymus. Pažymi, kad į kiekvieną susitikimą su vaiku pareiškėjas atneša rūbų, vaišių, net ir turėdamas sunkią finansinę padėtį dėl negalėjimo įsidarbinti. VSAT neįvertino geriausių vaiko interesų, kadangi tik pats pareiškėjas gali pasirūpinti drauge J. P. ir savo vaiku, įvykdžius skundžiamą Sprendimą ir išsiuntus jį iš Lietuvos Respublikos, būtų pažeista jo teisė į vaiko auklėjimą ir vaiko teisė bendrauti su tėvu. Pareiškėjas teigia, kad VSAT priimdamas Sprendimą tinkamai ir išsamiai neįvertino geriausių vaiko interesų ir jo priklausomumo ryšio su mažamečiu vaiku bei sužadėtine, kadangi tik pats pareiškėjas, būdamas vienintelis emociškai ir teisiškai atsakingas asmuo, gali pasirūpinti drauge J. P. ir savo vaiku.
Nurodo, kad VSAT pareiškėjo atžvilgiu taikė neproporcingus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (1 mėnuo) bei įvedimo į Centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl pareiškėjo atvykimo į Šengeno erdvę ir apsigyvenimo joje (1 mėnuo) laikotarpius, manydamas, jog jam neturi būti taikomi jokie draudimo laikotarpiai.
Atsiliepimas
Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VSAT iniciatyva 2023 m. spalio 24 d. buvo atliktas pareiškėjo santykių su J. P. įvertinimas, kurio pagrindu buvo pateikta išvada, jog juos sieja artimi santykiai, kadangi jie turi bendrą vaiką S. S., kuris gyvena su globėjais, ir kuria bendrą šeimos ūkį. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo atsižvelgta į šias aplinkybes: kiek šeimos gyvenimas būtų paveiktas ir (ar) nutrauktas išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat vertintas jo ryšių su Lietuvos valstybe apimtis, tai, ar yra neįveikiamų kliūčių šeimos gyvenimą tęsti kilmės valstybėje bei pareiškėjo imigracijos įstatymų pažeidimo istorija, viešosios tvarkos užtikrinimo principas.
Pažymi, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės nėra tokio intensyvumo, kuris reikštų „išimtinų atvejį“, ir reikalautų panaikinti sprendimą išsiųsti iš šalies dėl draugės J. P. sveikatos priežasčių ir (ar) galimybės dalyvauti vaiko auklėjimo procese. Pareiškėjo vertinimas, kad jam išvykus iš Lietuvos Respublikos jo draugė neteks vienintelio jos išlaikytojo (kadangi pareiškėjas teigia, jog rūpinasi nuomojamo būsto išlaikymu, maisto pirkimu ir pan.), o vaikas neteks galimybės matyti tėvą, yra spekuliatyvus. Kadangi J. P., nors ir serga (duomenys neskelbtini) liga, bet veda visavertį gyvenimą: mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, siekė aukštojo išsilavinimo universitete (duomenų apie turimą diplomą nepateikė), jos veiksnumas nėra apribotas, be to, Lietuvos Respublikoje ji turi tėvus, kurie palaiko su ja ryšį ir ja rūpinasi. Taip pat nėra paneigta galimybė J. P. įsidarbinti Lietuvoje viešojo aptarnavimo, nereikalaujančio specialaus arba aukštojo išsilavinimo, sektoriuje arba pagal turimą specialybę. Pareiškėjo patekta (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. P. serga (duomenys neskelbtini), bei teiginiai, jog ši liga suponuoja būtinybę jai gyventi tik Lietuvoje ir poreikį pareiškėjui ja ir vaiku rūpintis, tėra paremti paties pareiškėjo subjektyviu aplinkybių vertinimu, kadangi nei minėtoje (duomenys neskelbtini), nei kituose pareiškėjo prie prašymo pateiktuose dokumentuose nėra gydytojo nurodymo ar rekomendacijos neišvykti J. P. iš Lietuvos Respublikos dėl sunkios ligos. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog J. P. liga būtų tokio intensyvumo ir sudėtingumo, jog jai nerekomenduotina išvykti į trečiąsias šalis. J. P. gauna tinkamą gydymą ir gyvena pilnavertį gyvenimą.
VSAT vertinimu, dabartinė J. P. sveikatos būklė negali būti vertinama kaip kliūtis jai susijungti su pareiškėju jo kilmės valstybėje. Be to, ji galėtų gauti medicinines paslaugas ir pareiškėjo kilmės valstybėje.
Pažymi, kad pareiškėjas du kartus tyčia sutrukdė įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos (iš anksto nustatytą išsiuntimo dieną slapstėsi nuo išsiuntimo vykdymą organizuojančios institucijos darbuotojų), neįvykdė Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), priimto panaikinus jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nevykdė teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų (nepranešdavo kartą per savaitę apie savo buvimo vietą, o nustatant išsiuntimo iš Lietuvos datą – pakeisdavo telefono numerį, nepranešdamas apie tai VSAT), taip pat buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) universiteto studentų sąrašo dėl nepažangumo.
VSAT, įvertinusi faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į geriausią vaiko interesų principą, teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatytas teisingas balansas tarp viešojo intereso, t. y. užtikrinti imigracijos kontrolę, ir pareiškėjo poreikio likti Lietuvoje, ir nemano, kad pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo byloje, pažeistų teisę į šeimos gerbimą.
Pažymėtina, kad minėtas VSAT prie LR VRM 2022-01-17 sprendimas Nr. 22S57977 yra įsigaliojęs, Pareiškėjas jo neskundė. Šiuo metu minėto sprendimo vykdymas yra sustabdytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-24 nutartimi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, draudžiančią išsiųsti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl leidimo pateikti prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Priimant bet kokį sprendimą būtina ne tik įvertinti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, bet ir tinkamai atsižvelgti ir gerbti asmeninį ir šeimos gyvenimą bei nepažeisti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių bei proporcingumo principo, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 9 straipsniuose sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, ir vaikas negali būti išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, yra tikėtina, jog toks draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas neigiamai atsilieptų mažamečio vaiko ryšiui su tėvu bei pažeistų vaiko visaverčio bendravimo, jo teisių ir interesų tenkinimą. Todėl VSAT prie LR VRM 2023-12-12 spendimu Nr. 23S222773, atsižvelgdama į Pareiškėjo pateiktas aplinkybes bei jų svarbą sprendžiant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimą bei jas įvertinusi, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-08-30 sprendimą, vadovaudamasi Kriterijų tvarkos 5 punktu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai užsienietis atitinka Kriterijų tvarkoje nurodytus kriterijus jam gali būti nustatyti kitokie draudimo laikotarpiai, jeigu įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus Kriterijų tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga, nustatė vieno mėnesio draudimo atvykti terminą. Pažymėtina, kad toks terminas pritaikytas atsižvelgus į tarptautinę Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos praktiką tokiose bylose, atlikus konsultacijas su Migracijos departamentu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Pažymi, kad atsakovu turėtų būti asmuo ar įstaiga, priėmusi ginčijamą sprendimą ar atlikusi kitus, galimai pažeidusius pareiškėjo teises, veiksmus, o pagal reikalavimą atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą sprendimą priėmė ne Migracijos departamentas, o VSAT atsakovas turėtų būti ne Migracijos departamentas, o VSAT.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl administracinių sprendimų, kuriais nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2018 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu (studijų) pagrindu (galiojo iki 2019 m. sausio 20 d.). 2019 m. sausio 20 d. leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas ir galiojo iki 2020 m. sausio 15 d. 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu (darbo) pagrindu, galiojęs iki 2022 m. balandžio 15 d. Išduotas leidimas laikinai gyventi Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu buvo panaikintas, nes darbo sutartis su užsieniečiu buvo nutraukta. L. M. K. S. Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT sprendimu užsieniečio skundas buvo atmestas, o įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, 2021 m. birželio 18 d. L. M. K. S. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu. 2021 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą grąžinti L. M. K. S. į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo jį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. L. M. K. S. šio įpareigojimo neįvykdė. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) studentas, 2021 m. spalio 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pratęsti savanoriško išvykimo terminą iki 2021 m. lapkričio 19 d. L. M. K. S. savanoriškai iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį neišvyko.
Nustatyta, kad VSAT 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22S57977 pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 18 mėnesių.
2022 m. rugsėjo 29 d. gimė (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. ir Lietuvos Respublikos pilietės J. P. bendras vaikas S. S., kuriai 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės įsakymais nustatyta laikinoji globa, kaip likusiai be tėvų.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu panaikinti VSAT sprendimą ir leisti pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamentas šį prašymą atmetė, nurodė, kad dėl Pirminio sprendimo panaikinimo turi pateikti per MIGRIS sistemą Tarnybai.
Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d., naudodamasis MIGRIS sistema, VSAT pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo bei dėl jo duomenų iš C.SIS sistemos išbraukimo, panaikinti jo išsiuntimą.
VSAT 2023 m. kovo 17 d. Nr. 23S30581 sprendimu pakeitė savo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22S57977, sutrumpino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Rezoliucinės dalies 2 punktu sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 6 mėnesių. Sprendimo 3 punkte nurodė „Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir, apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acguis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-7922-426/2023, pareiškėjo skundą dėl VSAT 2023 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 23S30581 atmetė kaip nepagrįstą.
LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2157-629/2023 panaikino VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino VSAT 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 23S30581 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą.
VSAT, vykdydamas LVAT sprendimą, 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 23S222773 (skundžiamame sprendime nurodyta Migracijos departamentas kaip administracinį sprendimą priėmusi institucija) nusprendė pakeisti VSAT 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57977 rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, t. y. pakeisti rezoliucinės dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip „Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą.
UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
Pagal UTPĮ 127 straipsnio 5 dalį sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe. Pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011). Taip pat atsižvelgdamas į Direktyvoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3947-556/2020 yra pažymėjęs, jog Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo priimami raštu pateikiant faktines ir teisines priežastis, taip pat informaciją apie galimas teisines teisių gynimo priemones. Analizuojant Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, matyti, kad sprendimai, susiję su grąžinimu, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikiami standartine forma, tik asmenims, neteisėtai atvykusiems į valstybės narės teritoriją ir vėliau negavusiems leidimo ar teisės būti toje valstybėje narėje.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008 m. gruodžio 16 d. 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės 22 punkte pažymėta jog pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, visų pirma turėtų atsižvelgti į „vaiko interesus“. Pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, turėtų atsižvelgti į pagarbą šeimos gyvenimui.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Pagal Europos žmogaus teisių teismo vystomą praktiką, Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (1996 m. lapkričio 28 d. EŽTT sprendimas byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neteisėtai Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021 m. birželio 18 d.
LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-2157-629/2023, 25 punkte konstatavo, kad pareiškėjas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, neįvykdė UTPĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo leidimo galiojimo pabaigos arba nustatytu laiku kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, ne kartą nevykdė ir teisėtų pareigūnų reikalavimų, o pareiškėjo nurodomas buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas – susigrąžinti dukrą ir ją auginti stokoja patikimų įrodymų, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovų nuo pareigos vadovautis gero administravimo principu ir pateikti suinteresuotam asmeniui objektyviąją ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.
Be to, bylos duomenimis yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI2-11814-1161/2023 dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 23SD17436 panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamento iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 mm. spalio 28 d. prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo.
Tik po skundžiamo šioje byloje administracinio sprendimo priėmimo Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 24SD921 informavo pareiškėją, jog jis neturi galiojančio dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, VSAT sprendžia jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad jis Lietuvos Respublikoje turi mažametį vaiką, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir rūpinasi vaiko motina, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, turinti sveikatos negalavimų, darė išvadą, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos neigiamai atsilieptų jo vaiko ir vaiko motinos interesams, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis), net ir būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad galutinai pareiškėjo teisinė padėtis bus išspręsta išnagrinėjus jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi (jeigu jis tokį pateiks).
Teismas 2024 m. vasario 28 d. įpareigojo Migracijos departamentą pateikti informaciją apie pareiškėjo pateiktus prašymus dėl leidimo laikinai gyventi. Migracijos departamentas vykdydamas teismo įpareigojimą 2024 m. kovo 4 d. pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis (Prašymas Migracijos departamente užregistruotas 2024 m. vasario 9 d. Reg. Nr. 10277).
Anksčiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą nuspręsti, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į įsiteisėjusiuose LVAT ir VAAT tarp šalių priimtuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neišvykęs iš Lietuvos Respublikos gali legalizuoti savo buvimą šalyje net ir būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai. Dėl to ginčijami sprendimai, kuriais nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 mėnesį nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, paaiškėjusių naujų aplinkybių kontekste (pareiškėjas tik 2024 m. sausio 19 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, kurio išnagrinėjimo rezultatų nėra pateikta šio ginčo nagrinėjimo metu) negali būti palikti galioti, todėl naikintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalies pagrindu, VSAT įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į LVAT pateiktus aktualius šioje situacijoje išaiškinimus bei įpareigojimus bei pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėjimo rezultatus. Skundas atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atmestinas, nustačius, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsakovo VSAT, keičiant savo ankstesnį skundžiamą sprendimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo jam priteisti 30 Eur žyminį mokestį (į bylą yra pateiktas mokėjimo kvitas). Pareiškėjui iš atsakovo VSAT priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš esmės patenkinti pareiškėjo L. M. K. S. skundą.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (sprendime nurodyta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 23S222773, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 22S57977 ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą.
Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjui L. M. K. S. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188608252) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atmesti skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.