Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-2157-629/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-30
Bylos Nr.: eA-2157-629/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04558-2023-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: L. M. K. S.
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras

Kategorijos

8.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-2157-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04558-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 8.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. K. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. M. K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 23S30581 (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu atsakovas pakeitė savo 2022 m. sausio 17 d. VSAT sprendimo Nr. 22S57977 (toliau – ir Pirminis sprendimas) rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus. VSAT Sprendimu sutrumpino pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 6 mėnesių bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Sprendimas priimtas formaliai taikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) nuostatas ir netinkamai įvertinant aplinkybes, susijusias su individualia pareiškėjo situacija, patvirtinančias objektyvias priežastis bei pastangas įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje kreipiantis dėl vizos išdavimo (pratęsimo) ir (ar) leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas neatitinka individualiam viešojo administravimo subjekto priimtam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, t. y. yra formalus, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

2.2. Pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pirminiu sprendimu nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 18 mėnesių. Nuo Pirminio sprendimo priėmimo pasikeitė esminės aplinkybės, kadangi jame buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini) pilietis Lietuvoje nėra sukūręs šeimos, Lietuvoje neturi vaikų“. Pareiškėjui reziduojant Lietuvos Respublikoje 2022 m. lapkričio 4 d. gimė dukra S. S. (toliau – ir dukra), jo sužadėtinei J. P. (toliau – ir sužadėtinė) nustatyta sunki psichinė liga – (duomenys neskelbtini), ji periodiškai guli psichiatrijos ligoninėje, dėl šios priežasties negali rūpintis naujagimiu, todėl didžioji dalis priežiūros tenka jam. Vaiko motina nėra pajėgi viena pasirūpinti kūdikiu, nėra galimybės pasinaudoti ir šeimos susijungimo teise kitoje valstybėje, kadangi motinai reikalingas nuolatinis gydymas, kuris jai valstybės lėšomis garantuojamas tik Lietuvos Respublikoje.

2.3. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), prašė panaikinti Pirminį sprendimą ir leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, jam esant šalyje neteisėtai. Šis prašymas buvo atmestas, Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas prašymą turi pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) sistemą VSAT. Pakartotinai per MIGRIS sistemą pareiškėjas 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą VSAT įvertinti naujas aplinkybes ir panaikinti Pirminį sprendimą. Po prašymo atsakovui pateikimo pareiškėjo šeimos situacija pasikeitė, dukra buvo perduota globai, nes nėra asmenų, galinčių ja pasirūpinti. Dukros motina neturi socialinių įgūdžių užtikrinti jos priežiūros, serga psichine liga, o tėvas, negali būti paskirtas dukros globėju, kadangi Lietuvos Respublikoje būna neteisėtai, iš jo paimtas pasas, negali dirbti, vykdoma jo išsiuntimo procedūra. Nepanaikinus pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nelieka asmenų, galinčių pasirūpinti dukra, tokiu būdu iš vaiko atimama teisė augti su tėvais. Pirminio sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės neegzistavo.

2.4. Atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino, priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė prašymą panaikinti Pirminį sprendimą, tik sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjo tikslas – gyventi Lietuvos Respublikoje, nes čia jį sieja glaudūs socialiniai bei šeimyniniai ryšiai, nori auginti ir rūpintis savo vaiku, išlaikyti šeimą materialiai. Pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jis nebetektų galimybės rūpintis savo šeima, sudaryti palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis dukrai. VSAT pažeidė Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies reikalavimus, priėmė nepagrįstą ir neproporcingą sprendimą. Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl neturi teisės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas tik formaliai išvardijo teisės aktus, nenurodė konkrečių aplinkybių, trukdančių priimti prašymą ir jį išnagrinėti. Migracijos departamentas taip pat neįvertino jo šeiminių bei socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.

2.5. Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsisakymas priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą, neišvykstant iš Lietuvos Respublikos, vien formaliais pagrindais vertintinas kaip nesuderinamas su Įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio, kitų teisės aktų tikslais ir nuostatomis. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją, neužtikrino objektyvaus prašymo vertinimo, neatsižvelgė į jo vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę, nepaisė negrąžinimo principo, kaip to reikalauja 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), tuo pačiu netinkamai taikė Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. VSAT atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas priimdamas Sprendimą atsižvelgė, kad pareiškėjo sužadėtinė 2022 m. rugsėjo 29 d. pagimdė dukrą, pareiškėjas pateikė elektroninio dokumento nuorašą, gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Pareiškėjas vangiai vykdė, arba nevykdė VSAT ir teismų sprendimų. Vadovaujantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, sustabdytas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje dėl Migracijos departamento sprendimo.

3.2. Sprendimo priėmimo metu ir pareiškėjui nurodžius naujai atsiradusias aplinkybes, jos nesudarė įstatyme numatyto pagrindo naikinti Pirminį sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi nepilnametę dukrą, bei vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 9 straipsniais, draudimo laikas atvykti į Lietuvos Respubliką buvo sutrumpintas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu S. P., vėliau gavusiai tėvo (duomenys neskelbtini) pavardę, nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. vasario 2 d. ir globėju paskirtas globos centras viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vaikų ir paauglių socialinis centras. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių tarnyba) 2023 m. sausio 23 d. raštu informavo, kad Vaiko teisių tarnybos duomenimis, pareiškėjas nėra paskirtas dukros globėju, taip pat nebuvo gautas ir paties pareiškėjo prašymas tapti jos globėju. VSAT Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi į VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą tikslu gauti informaciją, ar pareiškėjas rūpinasi ir lanko savo dukrą. Atsakydamas į raštą minėtas centras informavo, kad nuo 2022 m. gruodžio 28 d. biologinis tėvas su mažamete dukra bendravo ir matėsi 2 kartus nuotolinio vaizdo skambučio pagalba, kurį organizavo vaiko motina. Kontaktiniai susitikimai neorganizuojami, kadangi tėvas nepristatė sveikatos pažymos. Taip pat nurodė, kad šiuo metu tėvas mažametės dukros išlaikymo ir rūpinimosi ja neteikia.

3.3. Gimus dukrai pareiškėjo sužadėtinė negyveno su pareiškėju. Dukra nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo ligoninėje, nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. kartu su savo motina gyveno Socialinės priežiūros-intensyvios krizių įveikimo pagalbos teikimo Vilniaus miesto krizių centre, nuo 2022 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčių globotojų šeimoje. Vadovaujantis Vaiko teisių tarnybos 2023 m. sausio 23 d. ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnybos 2023 m. balandžio 19 d. paaiškinimais, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo tapti dukros globėju, nelanko jos ir nesirūpina, neišlaiko.

3.4. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo tikslas – ne auginti ir rūpintis dukra, o tik pasinaudoti ja įsiteisinant savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, pareiškėjo sužadėtinės sveikatos būklę, jam buvo nustatytas 6 mėnesių nuo išsiuntimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. VSAT pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus Šengeno vizos galiojimo laikotarpiui ir priėmė sprendimą grąžinti jį į kilmės valstybę.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 25 d. pareiškėjui išdavė Šengeno daugkartinę „D“ tipo vizą Nr. 002791781, galiojusią nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d. Migracijos departamentas išdavė leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 15 d., nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. darbo sutarties pagrindu. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. panaikino paskutinį leidimą laikinai gyventi, nes buvo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjas šį sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 5 d. sprendimu skundą atmetė. Minėtas leidimas 2021 m. birželio 18 d. paskelbtas negaliojančiu. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę. Užsienietis buvo įpareigotas per 30 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas neįvykdė šio sprendimo, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, apskundė šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. spalio 6 d. nutartimi priėmė skundą nagrinėti, tačiau netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Migracijos departamento sprendimą teismas paliko nepakeistu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjui 6 mėnesių laikotarpiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 7 d. Centras 2022 m. vasario 27 d. organizavo skrydį į pareiškėjo kilmės šalį, nupirko bilietus, suderino tranzitą, tačiau jis neatvyko. Pareiškėjas tokiu būdu sutrukdė kompetentingai institucijai įvykdyti jo išsiuntimą, o nuo 2022 m. kovo 21 d. pareiškėjas nevykdė teismo sprendimo ir neatsiliepė į skambučius bei el. laiškus. Atsakovas 2022 m. sausio 17 d. priėmė Pirminį sprendimą, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti 18 mėnesių nuo išsiuntimo dienos, įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti į Šengeno teritoriją 18 mėnesių nuo išsiuntimo dienos. Su Pirminiu sprendimu pareiškėjas supažindintas 2022 m. gegužės 5 d., jam išaiškinta apskundimo procedūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. informavo, jog teisme pareiškėjo skundas dėl Pirminio sprendimo negautas, todėl Pirminis sprendimas įsiteisėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu sulaikė pareiškėją Centre iki 2022 m. birželio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo. Sulaikytas pareiškėjas VSAT pareigūnus 2022 m. gegužės 4 d. informavo, jog turi sužadėtinę, kuri laukiasi jo vaiko. Pareiškėjas buvo paragintas pateikti nėštumo faktą patvirtinančius įrodymus, tačiau raginimo nevykdė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjas sulaikytas Centre iki 2022 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo sulaikymas Centre pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 4 d. Šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi pakeisti, pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2022 m. rugsėjo 4 d. VSAT, vykdydama Pirminį sprendimą, 2022 m. liepos 13 d. organizavo pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Apie vykdomą procedūrą jis buvo informuotas, tačiau pareigūnai, atvykę į pareiškėjo gyvenamąją vieta, jo nerado, todėl išsiutimas dėl pastarojo kaltės buvo nutrauktas. 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo sužadėtinė pagimdė dukrą, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. sausio 3 d. įsakymu nustatyta laikinoji globa, kaip likusiai be tėvų. Pareiškėjas neteikė prašymo tapti dukters globėju. VSAT pareigūno 2023 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas iki 48 valandų, kadangi jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, ir asmuo nesilaikė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, slapstėsi nuo pareigūnų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdė Pirminio sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo „Dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo bei leisti pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi“ teisėtumo. VSAT 2023 m. kovo 17 d. priėmė ginčijamą Sprendimą dėl Pirminio sprendimo 2 ir 3 dalies pakeitimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8 iki 17 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2023 m. liepos 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą pasibaigus vizos galiojimui ir jau panaikinus jo leidimą laikinai gyventi, t. y. būnant Lietuvos Respublikoje neteisėtai.

6. Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas pats nesielgė apdairiai ir rūpestingai, neįvykdė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo leidimo galiojimo pabaigos arba nustatytu laiku kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, ne kartą nevykdė ir teisėtų pareigūnų reikalavimų, retai bendravo su savo dukra, neteikia jai reikiamos paramos, nors teismui aiškino, jog jo tikslas – susigrąžinti dukrą ir ją auginti, tačiau iki šiol nepasirūpino sveikatos pažyma, kad galėtų ją lankyti. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas ir atsakingas tėvas, teisinasi, jog neturi dokumentų. Pareiškėjui dokumentai atvežami į institucijas, kai tik jų pastarajam prireikia. Tai įrodo, jog dokumento gavimas yra tik jo deklaruojama problema, nes trūksta paties pareiškėjo valios priimti reikiamus sprendimus ir sutvarkyti atitinkamus dokumentus, kad galėtų rūpintis dukra, kuri šiuo metu auga VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras budinčių globotojų šeimoje. Šios įstaigos pateiktoje 2023 m. birželio 8 d. pažymoje Nr. S(06)-153 nurodyta, jog 2023 m. gegužės 12 d. Atvejo posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl dukros nuolatinės globos skyrimo. Tai patvirtina, kad iki šio momento pareiškėjas nesikreipė į minimą įstaigą dėl dukros susigrąžinimo ir teisme jis tik aiškino, kad nori pats rūpintis dukra, tačiau realių veiksmų nesiima per pakankamai netrumpą laiką. Šios aplinkybės teismui pagrįstai leido abejoti, ar pareiškėjas yra sąžiningas ir nuoširdus deklaruodamas savo tikslą likti Lietuvos Respublikoje ir auginti savo dukrą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia jo galiojimo laikas (Įstatymo 52 str. 1 d. 1 p.). Taip pat negalioja, kai yra panaikintas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo turėtas leidimas yra negaliojantis, jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas, todėl ir Migracijos departamentas neturėjo teisės nagrinėti prašymo išduoti leidimą gyventi ar nacionalinę vizą. Kaip nurodė atsakovas, nustatytos formos prašymus ir kitus reikiamus dokumentus išduoti leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje pareiškėjas galėtų pateikti tik tada, jeigu būtų teisėtai Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 28 str. 3 p.). Atsižvelgiant į esamą situaciją, pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymą dėl Šengeno vizos gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje jis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ir Šengeno vizą, o prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti Migracijos departamentui tik būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės pareiškėjui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

8. Teismas, įvertinęs Sprendimą konstatavo, jog jis yra išsamus, atsakovas neapsiribojo vien nuorodomis į teisės aktus, kaip teigė pareiškėjas, dėstomi faktai susieti su teisės normomis, o turinys išsamiai atskleistas ir išaiškintas pareiškėjui. Teismas padarė išvadą, jog Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, pareiškėjui išaiškinta jo apskundimo tvarka. Skundžiamas Sprendimas atitinka ir gero administravimo principą. Pareiškėjo argumentas dėl pastarojo principo pažeidimo yra nepagrįstas, todėl atmestas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro gautos informacijos matyti, kad jis su mažamete dukra bendravo tik kelis kartus nuotolinio vaizdo skambučio pagalba netgi ne savo iniciatyva, o vaiko motinos, ja nesirūpina, neteikia išlaikymo ir kartu niekada negyveno. Iš to padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad išsiuntimas į jo kilmės šalį pažeis šeimos interesus, nepagrįstas.

10. Teismas vertino, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo. Be to, Įstatymo 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kontekste leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių grąžinimo nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. IV-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte. Taigi, nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog toks teisės aiškinimas nepažeidžia pareiškėjo nurodomų tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų garantuojamų teisių į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, nes įpareigojimas išvykti iš šalies nėra vykdomas priverstinio pobūdžio priemonėmis. Sprendimo nevykdymas yra tik pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 str. 1 d. 1 p.).

11. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad sprendimas dėl grąžinimo į kilmės valstybę buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio, 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į kilmės šalį. Sprendimu pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi, atsakovas, priimdamas Sprendimą, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir nepagrįstai neatsižvelgiant bei neįvertinant UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

III.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo:

13.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime susikoncentravo į pareiškėjo elgesį iki vaiko gimimo, nors pareiškėjas šią aplinkybę įrodinėja kaip naują, esminę, kuri nebuvo vertinta Pirminiame sprendime, t. y., pareiškėjo elgesys iki vaiko gimimo nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat teismas apsiribojo išimtinai atsakovo argumentais. Pareiškėjo elgesys iki draugystės su sužadėtine pradžios nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi bylos esmė – Sprendimo teisėtumas, kuriuo buvo vertinamas būtent pareiškėjo priklausomumo ryšys su jo sužadėtine bei dukra, vertinant, ar buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Pirminį sprendimą, iš esmės pasikeitus esminėms aplinkybėms, kurios buvo vertintos priimant Pirminį sprendimą.

13.2. Pareiškėjas Sprendimu nėra įpareigotas savarankiškai išvykti. Sprendimu pareiškėją nuspręsta išsiųsti, t. y., grąžinti jį į kilmės valstybę priverstine tvarka, nesuteikiant teisės išvykti savanoriškai. Priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ne tik būdamas joje teisėtai, ir / ar tik jam išvykus iš Lietuvos Respublikos. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1689-463/2023, jau panaikino Migracijos departamento sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą leisti pateikti jam dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, net ir esant pareiškėjui Lietuvos Respublikoje neteisėtai bei įpareigojo Migracijos departamentą jo prašymą išnagrinėti iš naujo. Nagrinėjamai situacijai aktualus 2018 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-82/16, pateiktas išaiškinimas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnis aiškinamas kaip draudžiantis valstybės narės praktiką, kad kompetentinga nacionalinė institucija atsisako nagrinėti trečiosios šalies piliečio prašymą suteikti teisę gyventi šalyje šeimos susijungimo su Europos Sąjungos piliečiu, remdamasi vien tuo, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šios valstybės narės teritoriją, net jeigu (1) priklausomumo santykis, kuriuo remiasi trečiosios šalies pilietis, grįsdamas prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, atsirado po to, kai dėl jo buvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti į šalį; (2) sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į šalį yra galutinis tuo momentu, kai šis pateikia prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu; (3) nereikalaujama, kad trečiosios šalies pilietis jau turėtų kitą leidimo gyventi atitinkamos valstybės narės teritorijoje dokumentą. Analogiški argumentai pateikti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2022 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4105-438/2021). Visa tai lemia, kad atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymo leisti pateikti dokumentus esant jam Lietuvos Respublikoje neteisėtai, tuo pagrindu, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, netinkamai pritaikė Direktyvos 2008/115 nuostatas, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas bei pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją, neužtikrino objektyvaus jo prašymo vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir pareiškėjo sužadėtinės, kuria jis rūpinasi, sveikatos būklę ir nepaisė negrąžinimo principo, kaip to reikalauja Direktyva 2008/115, tuo pačiu netinkamai taikė Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Būtent atsakovo bendradarbiavimo stoka lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą, o pirmosios instancijos teismas nurodytų Sprendimo trūkumų neištaisė, teismo sprendime rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais, nevertindamas pareiškėjo argumentų ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo, todėl darytina išvada, jog atsakovo nustatytas 6 mėnesių draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu ir protingu, todėl naikintinas.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į VšĮ Karoliniškių polikliniką dėl sveikatos pažymos išdavimo, bet jam tai buvo atsisakyta leisti padaryti, nurodant, kad asmuo neturi jokio dokumento, referuojant į jo statusą. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo atstovė pakartotinai kreipėsi, siekiant išsiaiškinti galimybę gauti sveikatos pažymą, tikslu pareiškėjui lankyti dukrą. 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo sveikatos pažymą, ir pateikė ją VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnybai siekdamas gauti dukters vizitaciją. Kartu pareiškėjas pateikia VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnybos raštus, patvirtinančius pareiškėjo ir vaiko vizitus. Įvertinus, kad nurodyti dokumentai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku bei gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti pareiškėjo pastangų stygių prižiūrėti dukrą, kuris nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, prašome priimti naujus rašytinius įrodymus. Nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme, pareiškėjas patyrė 211,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (apeliacinio skundo parengimas bei žyminis mokestis).

Atsiliepimas

16. Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

17. VSAT pažymi, kad Migracijos departamentas, VSAT ir teismas priimdami sprendimus vertino pareiškėjo turimus giminystės ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis bei juos pripažino, taip pat vertino ankstesnius pareiškėjo atliktus veiksmus. Priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi dukrą. VSAT tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, teisingai ir proporcingai pritaikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė panaikinti Pirminio sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo, bet sutrumpino nustatytą pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 6 mėnesių bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovo priimtas Sprendimas atitinka teisės aktuose įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas bei pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją, neužtikrino objektyvaus jo prašymo vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir pareiškėjo sužadėtinės, kuria jis rūpinasi, sveikatos būklę ir nepaisė negrąžinimo principo, kaip to reikalauja Direktyva 2008/115, tuo pačiu netinkamai taikė Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

21. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus – užklausas dėl sveikatos pažymos, sveikatos pažymą ir VŠĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnybos raštus dėl pareiškėjo dukters lankymo bei išlaikymo jai teikimo. Prašymą grindžia aplinkybėmis, kad nurodyti dokumentai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku bei gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti pareiškėjo pastangų stygių prižiūrėti dukrą, kuris nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1321/2013).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias rūpintis įrodymų, aktualių nagrinėjamam ginčui, gavimu bei savalaikiai juos teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus netenkinamas.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas Pirminiu sprendimu nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 18 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 18 mėnesių. Sprendimu – paliko Pirminio sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo nepakeistą, tačiau sutrumpino nustatytą pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 6 mėnesių bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Bylos faktinių aplinkybių pagrindu (žr. nutarties 5 p.) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pats nesielgė apdairiai ir rūpestingai, neįvykdė UTPĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo leidimo galiojimo pabaigos arba nustatytu laiku kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, ne kartą nevykdė ir teisėtų pareigūnų reikalavimų, o pareiškėjo nurodomas buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas – susigrąžinti dukrą ir ją auginti stokoja patikimų įrodymų, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos vadovautis gero administravimo principu ir pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).

26. Pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

27. Direktyvos 2008/115/EB 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.“

28. Direktyvos 2008/115 3 straipsnyje įtvirtinta „Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys: <...> 4) „sprendimas grąžinti“ – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios šalies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti; 5) „išsiuntimas“ – priverstinis prievolės grįžti įvykdymas, tai yra fizinis išvežimas iš valstybės narės; 6) „draudimas atvykti“ – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, uždraudžiantis nustatytą laiką atvykti į valstybių narių teritoriją ir būti joje, priimamas kartu su sprendimu grąžinti; <...>“.

29. Direktyvos 2008/115 11 straipsnyje įtvirtinta: „1. Sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti: a) jei laikotarpis savanoriškai išvykti nebuvo suteiktas, arba b) jei prievolė grįžti nebuvo įvykdyta. Kitais atvejais sprendimai grąžinti gali būti priimami kartu su draudimu atvykti. 2. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes ir iš esmės neviršija penkerių metų. Ji vis dėlto gali viršyti penkerius metus, jei trečiosios šalies pilietis kelia rimtą grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui ar nacionaliniam saugumui. 3. Valstybės narės apsvarsto, ar panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti tuo atveju, kai trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti, dėl kurio sprendimas priimtas pagal 1 dalies antrą pastraipą, gali įrodyti, kad jis išvyko iš valstybės narės teritorijos visiškai laikydamasis sprendimo grąžinti. Nepažeidžiant 1 dalies pirmos pastraipos b punkto, draudimas atvykti netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos ir kuriems pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis [(OL L 261, 2004, p. 19)], suteiktas leidimas gyventi, ir tuo atveju, jei atitinkamas trečiosios šalies pilietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui. Valstybės narės atskirais atvejais dėl humanitarinių priežasčių gali nepriimti draudimo atvykti, jį panaikinti arba sustabdyti. Valstybės narės gali panaikinti ar sustabdyti draudimą atvykti atskirais atvejais ar tam tikrų jų kategorijų atvejais dėl kitų priežasčių. <…>“

30. UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 dalies redakcija) nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro siūlymu priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas neužtikrino objektyvaus pareiškėjo prašymo vertinimo, nes išsamiai netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo vaiko interesų užtikrinimo, šeimos gyvenimo bei neaptarė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad jis rūpinasi tiek nepilnamečiu vaiku, tiek vaiko motina, kuri serga sunkia psichinės sveikatos liga. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo, todėl ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas yra naikintinas, o VSAT įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą.

32. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kartu pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodoma, kad už apeliacinio skundo parengimą ir žyminį mokestį pareiškėjui sumokėjo 211,00 Eur. Iš advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ 2023 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderio matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 400,00 Eur.

34. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyti dydžiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (211,00 Eur), patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjui iš viso priteisia 234,00 Eur (211+23) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. M. K. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 23S30581 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 6 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjui L. M. K. S. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 234,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė