Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje e2-284-1028/2023, kuria išspręstas atsakovės D. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei atsakovės priešieškinį ieškovo T. K. atžvilgiu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojama tik teismo nutarties dalis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nors ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį, tačiau nenurodo jokių motyvų, kodėl nesutinka su teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

11. Su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė teikia papildomus dokumentus prašo juos pridėti prie bylos: išlaidas pagrindžiančius dokumentus; Šiaulių miesto savivaldybės 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. T-268 dėl įkainių; Sporto klubų atsakymus; UAB „Grandbera“ 2020 m. sausio 20 d. pasiūlymą ir 2021 m. birželio 30 d. raštą „Dėl pravažiavimo (duomenys neskelbtini) gatve“; sąskaitos išrašą (ieškovo pavedimai į sąskaitą); mūsų su ieškovu sūnaus J. medicininius dokumentus; Šiaulių apskrities VPK 2022 m. liepos 28 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo po to, kai atskirąjį skundą pateikė ieškovas. Be to, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamojoje byloje dar nėra paskirto teismo posėdžio, kilęs ginčas iš šeimos teisinių santykių, o keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su nepilnamečių vaikų saugumu, taigi susiję ir su viešuoju interesu.

12. Šiaulių apygardos teisme 2023-03-08 papildomai gauti ieškovo papildomi paaiškinimai, kuriuos parašoma pridėti prie bylos: 2022-08-25 Šiaulių AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, 2022 m. spalio mėn. - 2023 m. sausio mėn. pavyzdinius Lidl kvitus su datomis, 2022-12-28 ieškovo pirktą maistą nešančių vaikų nuotraukas, nuotraukas, kuriose vaikai (kartais kartu su atsakove) neša ieškovo pirktą maistą namo priverstinio ieškovo gyvenimo skyrium laikotarpiu, 2022-2023 m. ieškovo susirašinėjimą su dukra A. dėl duodamų pinigų, pirkinių ir kt., 2023-02-23 atsakovės tris kartus grąžintus ieškovo pavedimus dukters A. išlaikymui ir dukters A. prašymas duoti šiuos pinigus grynaisiais, 2022 m. rugsėjo mėn. „Lietuvos draudimo“ dokumentai dėl sūnaus N. 1400 Eur draudimo išmokos išmokėjimo atsakovei, mokėjimai pilnamečiui sūnui A. nuo š. m. sausio 1 d. iki dabar (po 5 Eur kasdien); ieškovo ir sūnaus J. bendras nuotraukas.

13. Šiaulių apygardos teisme 2023-03-15 gauti atsakovės D. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma priimti.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnyje, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, nurodytas ir laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

19. Pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti ir poreikiams tenkinti iš apelianto priteisė laikiną materialinį išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį arba ją pakeisti dėl dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš ieškovo T. K. nepilnamečiams vaikams N. K., A. K., J. K. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo 2023 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir sumažinti N. K. ir A. K. laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur, o J. K. po 150 Eur nuo 2023 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

20. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kadangi atsakovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neįvertino, jog byloje nepateikta duomenų, jog yra iškilusi reali grėsmė vaikų saugumui ar sveikatai. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė atsiliepti į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Su tokia apelianto dėstoma pozicija nesutiktina.

21. Visų pirma, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

22. Antra, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

23. Trečia, CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti šiuo atveju ieškovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismui nėra įtvirtinta pareiga informuoti priešingą šalį ir išklausyti jos nuomonę dėl pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo bei privalomai prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl net ir nepranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nelaikytinas civilinio proceso teisės normų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio bei jų konkretaus turinio ieškovas realizavo paduodamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties, todėl akivaizdu, kad pasinaudojo teise būti išklausytam.

24. Apeliantas nurodo, kad sumažinus N. K. ir A. K. laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur, o J. K. po 150 Eur, pilnai būtų patenkinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sveikų vaikų būtinieji minimalūs poreikiai, todėl skundžiama nutartimi nustatytas laikinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 250 Eur (bendra 750 Eur išlaikymo suma per mėnesį) tenkina gerokai daugiau nei tik būtinuosius/minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliantas įsitikinęs, kad liko neįvertinta, kad vaikų tėvas niekada nesusišalino nuo vaikų išlaikymo.

25. Teismų praktikoje taipogi nurodyta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

26. Šiuo atveju apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė realių vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažintu vidutinės mėnesinės minimaliosios algos kriterijumi nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį, atsižvelgdamas į nuolat kylančias kainas, kylančią infliaciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, net ir mažamečiams, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan., visuotinai žinoma aplinkybė dėl šiuo metu šalyje esančios didelės infliacijos ir nuolatinio kainų augimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

27. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsakovės prašytą priteisti laikino išlaikymo dydį ir taip sumažino. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių), 633 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi, pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma vienam vaikui yra netgi mažesnė nei pusė MMA, kuri įprastai priteisiama iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos). Tuo tarpu ieškovas savo atskirajame skunde nepagrindė, kuo remiantis pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo suma jo nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti dar labiau sumažinta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo vaikams dydį. Taigi, apeliantui neturėtų kelti abejonių tai, jog jo nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo suma siekia 250 Eur. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas sumažinti iš jo vaikams priteistą laikiną išlaikymą, nepateikė jokių tokį poreikį pagrindžiančių įrodymų ir atskirąjį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas remtis 2023 metais nustatytu 1 MMA dydžiu, kuris yra 633 Eur ir kuris, minėta, yra orientacinis tik minimalių vaikų poreikių užtikrinimo kriterijus.

28. Apeliantas nurodo, kad atsakovė savo laisvu pasirinkimu nedirba bei nesistengia prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl esamomis aplinkybėmis tokio dydžio laikinas išlaikymas iš esmės iškreipia abiejų tėvų prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmę, vienam iš tėvų, t. y. apeliantui nepagrįstai perkeliant abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o kitam, atsakovei suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaikų išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų. Apeliantas, teigdamas, kad jis tinkamai vykdo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tokią prievolę netinkamai vykdo atsakovė, jokių reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Būtent aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų poreikiais, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų, kartu ir dėl tėvų turtinės padėties bei galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės.

29. Apeliantas tvirtina, kad pati atsakovė vaikams per mėnesį skiria iš esmės tik vaiko pinigus. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinį atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (valstybei, savivaldybei ar pan.) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

30. Apeliantas teigia, kad liko neįvertinta jo turtinė padėtis. Be to, nepilnamečiui sūnui M. A. yra priteistas 135 Eur dydžio išlaikymas. Be to, (duomenys neskelbtini) klasėje besimokančiam pilnamečiui sūnui A. K. kasdien apeliantas perveda po 5 Eur, kas per mėnesį sudaro apie 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku (-ais); priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukelia tam tikrus suvaržymus, tačiau apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams objektyviai jam yra per didelė finansinė našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 250,00 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai apsaugotų jų interesus.

32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė prašo kiekvienam vaikui po 400,00 Eur laikino išlaikymo, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patiriamas tokio dydžio išlaidas. Atsakovės pateikti kvitai, kurie neva pagrindžia vaikų poreikius, yra surinkti nuo 2022 m. spalio mėn., t. y. jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, todėl jie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai vaikų poreikiams pagrįsti. Apelianto teigimu, jis prašys nustatyti maksimalią laikino bendravimo su vaikais tvarką, todėl taip pat kaip ir atsakovei teks nemaža papildomai vaikams patiriamų išlaidų suma, susijusi su bendravimu su vaikais.

33. Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo visiškai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę ir privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.