Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1552-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2A-1552-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07218-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1552-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07218-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1.; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo A. A. priteisti 65 000 Lt skolos, 781,96 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 987 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad 2003-07-28 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 65 000 Lt jo vadovaujamos įmonės veiklai plėsti. Atsakovas paskolos negrąžino, nors ieškovas ne kartą žodžiu į jį buvo kreipęsis dėl skolos grąžinimo. 2012-10-23 ieškovas priminimu kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti paskolintus pinigus iki 2012-11-15, tačiau atsakovas į priminimą nereagavo ir prašymo neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-27 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas A. A. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes paskolos sutartis su ieškovu niekada nebuvo sudaryta ir pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Paaiškino, jog šalių pasirašytoje sutartyje niekaip neįformintas pinigų perdavimo momentas, t. y. nei atsakovas patvirtino, jog suteiktą paskolą iš ieškovo gavo, nei pačioje sutartyje nenurodyta, kad 65 000 Lt suma atsakovui buvo perduota. Pinigai atsakovui nebuvo perduoti ir vėliau po sutarties sudarymo, tai reiškia, jog šalys paskolos sutarties taip ir nesudarė.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad atsakovo prieštaravimai yra nepagrįsti ir argumentai juose nėra įrodyti. Paaiškino, kad nors sutarties tekste ir nėra užfiksuotas aiškus paskolos dalyko perdavimo faktas, sutarties turinys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina aplinkybę, kad tokią sumą atsakovui ieškovas paskolino ir kad tokią pinigų sumą atsakovas gavo, kad paskola buvo suteikta konkrečiam atsakovo nurodytam tikslui ir kad paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui pareikalavus. Iš sutarties turinio matyti, kad pinigai atsakovui buvo paskolinti konkrečiam sutartyje nurodytam tikslui, kurio nurodymas šioje sutartyje ir patvirtina, kad pinigai buvo atsakovui perduoti. Jeigu atsakovas nebūtų gavęs pinigų ir sutartis atspindėtų tik ketinimus tokią pinigų sumą pasiskolinti, paskolos tikslas nebūtų nurodytas sutartyje, kadangi jo nurodymas nebūtų logiškas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo R. V. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad vien tik žodžio „pasiskolinau“ vartojimas sutartyje, nesant atskirai aptarto pinigų – paskolos dalyko – perdavimo paskolos gavėjui, pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto ir jo momento. Ieškovas, būdamas paskolos davėju, nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti faktinį 65 000 Lt sumos perdavimą atsakovui. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog šalys buvo sudarę ir daugiau paskolos sutarčių, ar jas siejo verslo santykiai, neįrodo minėtos sumos perdavimo. Paskolos suteikimo nedeklaravimas įstatymų nustatyta tvarka taip pat netiesiogiai patvirtina, jog pinigų skolinimo fakto nebuvo. Nurodė, kad nors ieškovo atstovė argumentavo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir kitose nagrinėjamose bylose laikosi priešingos pozicijos, tai yra, kai jis reikalauja priteisti skolą kaip kreditorius, tuomet teigia, jog žodis „pasiskolinau“ patvirtina pinigų perdavimą, tačiau šis argumentas, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina pinigų skolinimo fakto nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju paskolos davėjas (ieškovas) turėjo įrodyti pinigų (konkrečios sumos) pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, tačiau ieškovas, įrodinėdamas paskolos suteikimo faktą, rėmėsi paskolos rašteliu, kuris pagal savo turinį nepatvirtina ieškovo įrodinėjamo fakto, jog 2003-07-28 atsakovui pinigai iš tiesų buvo perduoti ir atsakovo priimti. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus bei vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, darytina išvada, jog ieškovas nepagrindė paskolos dalyko perdavimo atsakovui, taigi, nėra pagrindo išvadai, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2003-07-28 paskolos raštelio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė sutarties turinio, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog sutartis nepatvirtina nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui. Tai, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, įrodo atsakovo sutuoktinės patvirtinimas, taip pat tai, kad sutartyje vartojamos sąvokos būdingos paskolos sutarčiai, sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, sutartyje aptartos paskolos sąlygos, tokios kaip sutarties terminas, paskolos suteikimo tikslas, kas įrodo pinigų perdavimo faktą, bei tai, kad sutartis surašyta paties atsakovo ranka. Nesant byloje kitų įrodymų, nėra pagrindo teigti, jog pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Mano, kad teismas nepagrįstai pareigą įrodinėti pinigų perdavimo faktą perkėlė ieškovui, tuo tarpu atsakovas neįrodė savo teiginių, jog sutartis pasirašyta kaip atlygis už būsimus klientus, tačiau teismas šiais teiginiais nepagrįstai vadovavosi. Mano, kad atsakovas nebūtų pasirašęs sutarties, jei paskola jam nebūtų suteikta. Juo labiau atsakovas nebūtų padaręs to dar tris kartus pasirašydamas paskolos sutartis ieškovui dar didesnėms sumoms. Tai, kad sutartyje nėra įtrauktas pinigų perdavimo faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti šio fakto egzistavimą. Mano, kad šalių valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Svarbu įvertinti ir kitas sutarties sąlygas. Be to, tai, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, patvirtina ir faktas, jog atsakovas sutarties neginčijo, nes tuo atveju, jei jis nebūtų gavęs sutarties objekto ar būtų gavęs tik jo dalį, atsakovas sudarytą sutartį būtų ginčijęs. Tai, kad pinigai pagal sutartį buvo perduoti, patvirtina ir liudytojos – atsakovo sutuoktinės – parodymai, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Be to, kitose byloje atsakovas laikosi priešingos pozicijos ir įrodinėja, jog žodis „pasiskolinau“ patvirtina pinigų perdavimą. Mano, kad atsakovui turi būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nes jis, būdamas savo srities profesionalu, puikiai suvokė sutarties terminus sudarydamas sutartį. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ir kitus įrodymus, t. y. kitas atsakovui suteiktos paskolos sutartis, ir vertinti jas kartu su ginčo paskolos sutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes ieškovas, išskyrus 2003-07-28 paskolos sutartį, į bylą daugiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties sudarymą, nepateikė. Ieškovo įrodinėjimas, kad paskola buvo perduota, remiasi tik vieninteliu paskolos sutarties žodžiu „pasiskolinau“, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas paneigia ieškovo poziciją dėl paskolos sutarties sudarymo. Ieškovo teiginiai, kad paskolos sutarties sudarymą patvirtino liudininkė – atsakovo sutuoktinė – nepagrįsti, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovas su sutuoktine negyvena kartu nuo 2002 m., taigi sutuoktinė nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti šalims pasirašant paskolos sutartį ir negalėjo matyti pinigų perdavimo. Šie ieškovo teiginiai nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Argumentai, kad atsakovo sutuoktinė matė pinigų perdavimo faktus ir pasirašomas paskolos sutartis iki 2001 m., šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Nurodo, kad ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, iš pradžių teigiant, kad pinigai buvo skolinti įmonės veiklai, o atsakovui šias aplinkybes paneigus, nurodant, kad pinigai pasiskolinti namo statybai. Be to, ieškovo teiginiai dėl palūkanų pagal ginčo paskolos sutartį mokėjimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, paneigti atsakovo pateiktu UAB „Durupis“ aiškinamuoju raštu. Pažymėjo, kad ir pagal ieškovo nurodytas kitas paskolos sutartis paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Ieškovo ieškinys dėl skolos pagal 2003-11-05 paskolos sutartį priteisimo 2012-05-09 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra atmestas, nustačius, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pagal kitas nurodytas paskolos sutartis ieškovas į teismą išvis nesikreipė, kas įrodo, jog paskolos fakto nebuvo. Tai, kad paskola ieškovui nebuvo perduota, patvirtina ir šalių elgesys po sutarties sudarymo – ieškovas sutarties nedeklaravo, niekada nereikalavo, kad atsakovas grąžintų paskolą, o pirmas raginimas pateiktas tik po 9 metų po paskolos sutarties sudarymo. Be to, ieškovas klaidingai nurodo, kad kitoje byloje yra nustatytas paskolos teisinių santykių buvimas, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendime yra pacituoti tik R. V., kaip liudytojo, parodymai, o ne nustatytas paskolos faktas. Be to, minėtas teismo sprendimas panaikintas apeliacinės instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas nepagrindė paskolos dalyko perdavimo atsakovui, taigi, nėra pagrindo išvadai, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2003-07-28 paskolos raštelio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas, remdamasis 2003-07-28 paskolos sutartimi, prašo priteisti iš atsakovo 65 000 Lt sumą, 781,96 Lt palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia 2003-07-28 atsakovo ranka surašyta paskolos sutartimi bei 2012-10-23 priminimu atsakovui. Minėtoje sutartyje numatyta, jog „Aš, A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pasiskolinau iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 65 000 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius litų) savo vadovaujamos įmonės veiklai plėsti. Sutartis neterminuota.“. Ginčas byloje kilo dėl 2003-07-28 paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Pažymėtina, kad CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą. <...> tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. <...> Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Tačiau išvadą dėl sąlygų tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką vertinimo gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).

Šiuo atveju vertinant į bylą pateiktą 2003-07-28 paskolos sutartį, darytina išvada, jog ji neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų. Paskolos sutartyje nėra numatytas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad sutartis pasirašyta abiejų ginčo šalių, dviem egzemplioriais, tačiau joje nėra aptartos individualios sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo bei įsipareigojimo grąžinti pinigus. Vertintina, kad sutartyje nėra numatyti įrašai apie paskolos grąžinimą, palūkanų mokėjimą, priešingai, sutartyje nurodyta, jog ji yra neterminuota. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskolos sutartyje nesant užfiksuotam pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktui, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pinigų perdavimo atsakovui faktą grindžia tik minėta 2003-07-28 sutartimi ir 2012-10-23 priminimu. Kitų įrodymų byloje, jog pinigai faktiškai buvo perduoti atsakovui, byloje nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai, jog paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtino ir pinigų perdavimo faktą matė buvusi atsakovo sutuoktinė, nepagrįsti, nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovo sutuoktinė su juo negyvena nuo 2002 m., o ginčo sutartis sudaryta 2003-07-28. Be to, pati atsakovo sutuoktinė, esanti liudytoja byloje, teismui nurodė, jog iki 2001 m. yra mačiusi ir kaip ieškovas perdavė pinigus atsakovui, ir kaip atsakovas perdavė pinigus ieškovui, tačiau paskolos santykių su ja nei ieškovas, nei atsakovas neaptarinėjo. Taip pat byloje nėra įrodyti ir ieškovo argumentai, jog jis gaudavo palūkanas už paskolą. Šie argumentai nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais ieškovo įrodymais, priešingai jie yra paneigti atsakovo pateiktu UAB „Durupis“ aiškinamuoju raštu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog aplinkybės, kad šalys buvo sudarę ir daugiau paskolos sutarčių, ar jas siejo verslo santykiai, neįrodo minėtos paskolos sumos perdavimo atsakovui, o paskolos suteikimo nedeklaravimas įstatymų nustatyta tvarka taip pat netiesiogiai patvirtina, jog pinigų skolinimo fakto nebuvo. Šiuo atveju atmestini ir ieškovo argumentai, jog kitoje byloje teismo sprendimu yra nustatyta, kad paskolos faktas buvo, kadangi toks faktas bylos duomenimis ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis teisėjų kolegijos nėra nustatytas. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija tarp šalių sudarytą paskolos sutartį turi pagrindą vertinti tik kaip šalių atitinkamo ketinimo arba įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Pažymėtina, kad atsakovui sudarytos sutarties nelaikant realia paskolos sutartimi, patvirtinančia įsiskolinimo faktą, nebuvo pagrindo jos ginčyti teismine tvarka.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir vertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepagrindė paskolos dalyko perdavimo atsakovui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2003-07-28 paskolos raštelio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius