- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1501-259/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „Vytauto parkas“
- Atsakovas
- VšĮ „Vijolina“
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Sonata Žukauskienė
Procesinio dokumento kategorija 42.10, 44.2.4.1, 50.5, 121.15, 121.21
2011 m. rugsėjo 7 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vytauto parkas“ atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo VšĮ „Vijolina“ atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Vijolina“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-221/2011 pagal ieškovo UAB „Vytauto parkas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vijolina“ dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš užimamų patalpų ir atsakovo VšĮ „Vijolina“ priešieškinį ieškovui UAB „Vytauto parkas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vytauto parkas“ patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.153-155) prašė: 1) priteisti iš atsakovo VšĮ „Vijolina“ 11 574,49 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; 2) nutraukti tarp ieškovo (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) 2008-01-02 sudarytą nuomos sutartį Nr. 1 nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorizacijos byloje pažymėtų šriftais: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-16, 1-26 su visa manta.
Atsakovas VšĮ „Vijolina“ priešieškiniu (t.3, b.l.31-39) prašė priteisti iš ieškovo UAB „Vytauto parkas“ 10 481,12 Lt permoką už nuomą, 7 909,19 Lt permoką už suvartotą elektros energiją, 3 332,64 Lt permoką už suvartotą šilumos energiją, 3 215,64 Lt patirtų nuostolių bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-08 sprendimu (t.4, b.l.35-43) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: 1) priteisė iš ieškovui atsakovo 11 574,49 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 414 Lt žyminį mokestį, 60 Lt už antstolio pagalbą įteikiant procesinius dokumentų atsakovui ir 1 350 Lt už advokato pagalbą; 2) nutarė iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorizacijos byloje pažymėtų šriftais: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-16, 1-26 su visa manta; 3) reikalavimo dėl 2010-01-02 nuomos sutarties nutraukimo netenkino; 4) priteisė iš atsakovo valstybei 27,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 5) priteisė iš ieškovo valstybei 9,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 6) grąžino atsakovui 2011-03-25 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 74 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad 2004-09-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2 (t.1, b.l.16-18), kuria ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti 2 037,32 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Tą pačią dieną atsakovui buvo perduotos nuomos sutartyje nuodytos patalpos (t.1, b.l.19). Teismas nustatė, jog ieškovas teismui pateikė ir 2008-01-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (t.1, b.l.12-14), kuria atsakovui išnuomojamos tos pačios 200,37 kv. m ploto patalpos, tačiau numatytas 2 404,44 Lt nuomos mokestis, bei 2008-01-02 patalpų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau jie atsakovo nepasirašyti (t.1, b.l.12-15), atsakovas tokios sutarties sudarymo faktą neigia. 2010-02-02 ieškovas siuntė atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (t.1, b.l.30). 2010-03-01 ieškovas pranešė atsakovui, jog nuomos sutartis su atsakovu nutraukiama, kadangi daugiau kaip du mėnesius atsakovas nemoka nuomos mokesčio, prašė atsakovo sumokėti įsiskolinimą bei iki 2010-03-04 atlaisvinti patalpas (t.1, b.l.20). 2010-03-19 ieškovas per antstolį įteikė atsakovo direktoriui raginimą sumokėti įsiskolinimą pagal pateiktas sąskaitas-faktūras (t.1, b.l.21-29, 33). Spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog nei CK 6.478 str., nei 6.531 str. nėra numatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų nuomos sutartį negaliojančia. Tuo tarpu iš kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų - ieškovo išrašytų sąskaitų už patalpų nuomą po 2 404,44 Lt už 200,37 kv. m plotą 2008 m. sausio - birželio mėnesiais (t.1, b.l.36, 38, 40, 42, 44, 46) ir atsakovo mokėjimų po 2 404,44 Lt (t.1, b.l.92, 94, 96, 98, 100, 102), nuo 2008 m. liepos mėnesio, atsakovui atsisakius 11,86 kv. m patalpos 1-25 ir prašant neskaičiuoti nuomos mokesčio ir su ja susijusių komunalinių mokesčių (t.3, b.l.74), ieškovo išrašytų sąskaitų po 2 253,84 Lt už 187,82 kv. m plotą (t.1, b.l.48, 50, 52, 54, 56, 58, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79, 81, 83, 85, 87) ir atsakovo mokėjimų po 2 253,84 Lt (t.1, b.l.104, 106, 108, 110, 112, 114, 117, 119, 121, 123, 125, 127, 129, 131, 133-134, 136-137), taip pat atsakovo 2010-01-04 rašto, kuriuo atsakovo direktorius kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2253,84 Lt nuomos mokestis pasidarė nebepakeliamas, ir prašydamas jį sumažinti (t.3, b.l.75) bei nuomos sutarties projekto (t.1, b.l.12-14), kurio sudarymo aplinkybes nurodė liudytoja I. S., - teismas sprendė, jog šalys dėl naujo konkretaus nuomos mokesčio dydžio susitarė ir atsakovo direktorius su nauja nuomos kaina sutiko. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovas nurodė, kad tiek pati sutartis, tiek jos pakeitimas turėjo būti padaryti rašytine forma, tačiau pakeitimas dėl nuomojamo ploto sumažinimo atsakovo prašymu taipogi nebuvo niekur įformintas – atsakovas tiesiog raštu atsisakė 11,86 kv. m patalpos ir ieškovas išrašė sąskaitas mažesniam plotui. Nustatęs, jog atsakovas nuomos mokestį atsisakė sumokėti nepagrįstai, teismas jį priteisė ieškovui iš atsakovo, o atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmetė. Kadangi 2008-01-02 rašytinė sutartis atsakovo nebuvo pasirašyta, taigi, nebuvo ir sudaryta, teismas sprendė, jog ją nutraukti nėra pagrindo. Teismas nustatė, jog apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovas buvo įspėtas (t.1, b.l.20), šalys pripažino, kad nuomos santykiai nuo 2010 m. kovo mėnesio yra nutrūkę, nuo to laiko atsakovas patalpomis nebesinaudoja, jokie mokesčiai jam nebeskaičiuojami, tačiau patalpose yra likę atsakovo daiktų (t.3, b.l.84-86), todėl sprendė, jog atsakovas privalo išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų su visais savo daiktais. Spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo klausimą, teismas nustatė, jog įsiskolinimo dydį patvirtinančius įrodymus ieškovas pateikė (t.1, b.l.34-90), mokesčiai už patalpų nuomą, šilumą, elektrą ir kitas paslaugas buvo skaičiuojami šalių nustatyta tvarka (ieškovui pateikta sąskaita už komunalines paslaugas išdalinama visiems nuomininkams pagal naudojamą plotą), atsakovas sąskaitas visada apmokėdavo, pretenzijų nebuvo, dėl iškilusių neaiškumų, skaičiuojant šiuos mokesčius, atsakovas į ieškovą nesikreipė, be to, perskaičiavęs visas ieškovui AB „Kauno energija“ pateiktas sąskaitas už šilumą, taikydamas šalių naudotą metodiką, aplinkybės, jog atsakovas būtų permokėjęs ieškovui už patalpų šildymą teismas nenustatė. Todėl teismas atsakovo priešieškinyje pateiktą mokesčio skaičiavimą atmetė, kadangi nustatė, jog dėl tokio skaičiavimo šalių susitarimo nebuvo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog AB „VST“ pateiktoje informacijoje elektros tarifas nurodytas be PVM (t.2, b.l.13) ir jis atitinka ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytą tarifą, tačiau jau su paskaičiuotu PVM. Teismas pažymėjo, jog atsakovo direktoriaus išsilavinimas aukštasis – šilumos energetikos, įmonė turėjo profesionalią buhalterę, todėl įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo argumentus dėl permokų už nuomą, šilumos ir elektros energiją atmetė kaip nepagrįstus. Spręsdamas priešieškinio reikalavimo dėl 3 215,64 Lt patirtų nuostolių (216,60 Lt dalyvio mokestis ir 2 999,04 Lt bendra krepšelių vertė) atlyginimo klausimą, teismas nustatė, jog dalyvauti 2010-03-27-28 dienomis vykusioje specializuotoje vestuvių parodoje „Mūsų vestuvės“ atsakovas turėjo galimybę, kadangi atsiimti ekspozicijos krepšelius su vestuvine atributika iš nuomojamų patalpų ieškovas atsakovui leido – iš liudytojos I. S. (ieškovo vyr. finansininkės) ir atsakovo direktoriaus V. K. parodymų teismas nustatė, jog atsakovas atvyko ir pasiėmė tiek maišelių ir daiktų, kiek norėjo. Dėl to, kad atsakovas pasiėmė ne visus maišelius, ieškovo kaltės nėra. Iš atsakovo pateiktos parodos organizatoriaus pažymos teismas nustatė, jog atsakovas į parodą atvežė dvi pakuotes maišelių su vestuvine atributika ir padėjo prie įėjimo, tačiau dėl organizatoriui nežinomų priežasčių parodoje nedalyvavo, nors į parodos dalyvių katalogą buvo įtrauktas (t.4, b.l.16). Todėl teismas pripažino, jog dalyvauti parodoje atsakovas galimybę turėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, bet ir pačios žalos dydžio, nes sutartis dėl dalyvavimo parodoje sudaryta 2010-02-22 (t.3, b.l.63), tačiau dalis pinigų įmonei, pas kurią atsakovas užsakė maišelius, sumokėta dar 2009-03-18 (t.3, b.l.65), atsakovas neįrodė, jog 2009-02-27 pagamintus maišelius turėjo panaudoti 2010-03-27-28 dienomis vykusioje parodoje. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog buvo užsakyti ne tik maišeliai (t.3, b.l.64), o dalį maišelių atsakovas iš nuomojamų patalpų vis dėlto pasiėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.45-60) atsakovas VšĮ „Vijolina“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais motyvais:
1) teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl nuomos mokesčio. 2008-01-02 nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo – ji atsakovo parašu ir antspaudu nepatvirtinta, atsakovas tokios sutarties tekstą pamatė tik bylą nagrinėjant teisme. Sutarties pakeitimas turėjo būti įteisintas tokia pat forma, kaip ir pati sutartis, t. y. raštu, o sandorio formos reikalavimų nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 6.192 str. 4 d.) (LAT 2006-01-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-2/2006). Susitarimo dėl 2004-09-01 nuomos sutarties nutraukimo nėra, todėl kol nenutraukta 2004-09-01 galiojanti sutartis, negalėjo būti pasirašoma nauja - 2008-01-02 nuomos sutartis. Dvi sutartys dėl to paties dalyko vienu metu galioti negali. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2004-09-01 sutarties 6.4 punkte šalys susitarė, jog sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių sutarimu, o 2008-01-02 nuomos sutartis buvo pasirašyta vienašališkai tik iš ieškovo pusės. Teismas šių reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių neįvertino, tokiu būdu pažeisdamas atsakovo teisėtus interesus. Atsakovui neigiant, kad 2008-01-02 susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas su tokio dydžio nuoma sutiko ar kad bent jau buvo supažindintas su jos sąlygomis (CPK 178 str.). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalys dėl didesnių nuomos kainų susitarė. Be to, ieškovas neteigė, jog tarp šalių 2004-09-01 sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta, o galiojant šiai sutarčiai, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo sudaryti naują nuomos sutartį. 2004-09-01 sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, jog jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Pranešimų ar įspėjimų dėl sutarties nutraukimo atsakovas nėra gavęs, todėl darytina išvada, kad 2004-09-01 sutartis nenustojo galios ir būtent šia sutartimi ieškovas turėjo remtis, pateikdamas ieškinį. Kadangi jokių sutarties pakeitimų, kuriuos privalu sudaryti raštu, šalys nesudarė, darytina išvada, jog teismas neteisingai vertino 2004-09-01 nuomos sutarties nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teismo argumentai, jog 2008-01-02 nuomos sutarties sudarymą patvirtina kiti rašytiniai įrodymai, nepagrįsti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), be to, kiti įrodymai negali paneigti CK nuostatų, įsakmiai nurodančių, jog nauja nuomos sutartis ar jos pakeitimas turi būti rašytinės formos. Pats teismas sprendime konstatavo, jog rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo (teismas nurodė, jog „rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo, taigi nebuvo sudaryta, todėl teismas neturi pagrindo tokią sutartį nutraukti“), tačiau priėmė priešingą sprendimą ir ieškovo reikalavimą priteisti 11 574,49 Lt nuomos mokesčio pagal negaliojančią 2008-01-02 nuomos sutartį patenkino.
2) teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl elektros energijos permokos ir nepagrįstai didelių sąskaitų, išrašytų už patalpų šildymą, pažeidė CPK įtvirtintą betarpiškumo principą, numatantį, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Priimdamas sprendimą dalyje dėl ieškovo sąskaitų, išrašytų už suvartotą elektros energiją bei šilumą, teismas rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais įrodymais bei skaičiavimais, neatsižvelgė į atsakovo priešieškinyje nurodytus argumentus ir paskaičiavimus, patvirtinančius, jog sąskaitos buvo išrašinėjamos nepagrįstai didelės. Visi atsakovo paskaičiavimai pagrįsti AB „Kauno energija“ ir AB „VST“ išrašytų sąskaitų ieškovui bei ieškovo išrašytų sąskaitų atsakovui analize. Priešiekinyje atsakovas nurodė, jog sąskaitos už patalpų šildymą, elektrą buvo išrašomos neteisingai paskaičiavus mokestį, todėl susidarė 3 332,64 Lt permoka už šilumos energiją ir 7 909,19 Lt permoka už elektros energiją, sumokėtas didesnis nuomos mokestis, kas laikytina nepagrįstu praturtėjimu. Susitarimo dėl mokesčių skaičiavimo tvarkos tarp šalių nebuvo. Teismas privalėjo atlikti ieškovo gautų ir išrašytų sąskaitų analizę, remtis atsakovo gautų iš ieškovo ir ieškovui išrašytų sąskaitų, kurias išrašė elektros bei šilumos energijos tiekėjai, analize, ir, remiantis teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 2A-852-275/2008) atitinkamai įvertinti situaciją. Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartis civ. byloje Nr. 2A-852-275/2008 patvirtina, kad sąskaitos išrašymas ir pasirašymas ant sąskaitos dar nereiškia, kad sąskaitos dydis yra pagristas ir kad joje nurodytų sumų negalima nuginčyti teismine tvarka. Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas padarė priešingą išvadą, jog pasirašęs sąskaitą asmuo praranda teisę teismine tvarka ginčyti jos dydį. Ieškovo atstovės advokatės S. Žukauskienės paaiškinimai, jog „visi atsakovo skaičiavimai neturi reikšmės, kadangi susitarta, kad moka pagal sąskaitas-faktūras“ (t.4, b.l.27), vertintini kritiškai, kadangi priešingu atveju tokį teiginį galima traktuoti taip, kad visai nesvarbu, pagristai ar nepagrįstai yra išrašytos sąskaitos, jos vis tiek turi būti apmokėtos ir vien todėl, kad buvo išrašytos, o priešinga pusė jas gauna ir ant jų pasirašo. Teismas neteisingai rėmėsi ieškovo sąskaitomis, kadangi dalis jų buvo su aritmetinėmis klaidomis ir nepagrįstai didelėmis sumomis. Ieškovo atstovės teiginys, jog „didžiąją patalpų dalį nuomojo atsakovas, kuris dirbo labai intensyviu grafiku“, nesuprantamas. Atsakovas iš ieškovo nuomojosi tik 53,4 % visų patalpų, taigi, teisingiau būtų teigti „pusę pastato patalpų“, o ne „didžiąją dalį“. Be to, iš ieškovo teismui pateikto patalpų užimtumo grafiko (t.3, b.l.79) matyti, jog patalpa, plane pažymėta Nr. 1-7, buvo naudojama 16 val. per savaitę, t. y. 40 % aštuonių valandų darbo dienos apkrovimo; patalpa, plane pažymėta Nr. 1-8, buvo naudojama 9 val. per savaitę, t. y. 22,5 % aštuonių valandų darbo dienos apkrovimo; patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-10 ir Nr. 1-15, buvo naudojamos 21 val. per savaitę, t. y. 52,5 % aštuonių valandų darbo dienos apkrovimo; patalpos 1-5; 1-6; 1-9 - tai biuro patalpos, kurios dirbo įprastu aštuonių valandų darbo dienos režimu, kiekviename kabinete po vieną darbuotoją. Jei kuris nors darbuotojas išvykdavo iš biuro (kas pagal įstaigos darbo specifiką pasitaikydavo pakankamai dažnai), tuo metu patalpoje nei kompiuteris, nei bendras apšvietimas nebuvo naudojami. Likusios nuomojamos patalpos - sandėliukai, į kuriuos kartais mėnesių mėnesiais atsakovas neužeidavo.
3) teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl žalos atlyginimo. Atsakovo pagrindinė veikla yra visuomeninis kultūrinis švietimas, paslaugos, gamyba, prekyba, todėl atsakovas nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. 2010-02-22 atsakovas pasirašė specializuotų vestuvių parodos „Mūsų vestuvės“ dalyvio sutartį (t.3, b.l.63) su organizatoriumi UAB „Boules D‘Or“. Vykdydamas šią sutartį, atsakovas privalėjo sumokėti 216,60 Lt dalyvio mokestį. Be to, ruošdamasis parodai, atsakovas iš D. R. firmos „Divum“ užsakė ekspozicijos maišelių, kurių pagrindu atsakovas parodoje turėjo reprezentuoti save bei plėsti klientų ratą. Užsakyti maišeliai atsakovui kainavo 2 999,04 Lt (t.3, b.l.64). Atsakovas sumokėjo 216,60 Lt parodos dalyvio mokestį ir 2 999,04 Lt už maišelius, tačiau dalyvauti parodoje negalėjo, kadangi, aštrėjant santykiams su ieškovu, ieškovas pakeitė visas spynas atsakovo nuomojamose patalpose ir tik dėl šių aplinkybių (priklausiusių nuo ieškovo valios) atsakovas negalėjo patekti į patalpas, ką patvirtina antstolio R. B. 2010-03-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.3, b.l.62), ir pasiimti parodai skirtų maišelių. Tokiu būdu atsakovas patyrė 3 215,64 Lt tiesioginių nuostolių. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, bet ir pačios žalos dydžio. Tokias išvadas teismas padarė vertindamas vien ieškovo įrodymus - balto popieriaus lape išdėstytą internetinės svetainės nuorodą (t.3, b.l.80), iš kurios sunku spręsti, ką norėta pateikta informacija pasakyti. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais akivaizdu ir įrodyta, kad atsakovas negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo parodoje, nors dalyvio mokestis ir buvo sumokėjęs. Vien dalyvio mokesčio sumokėjimas negali reikšti atsakovo dalyvavimo parodoje fakto. 2011-03-28 atsakovas teismui su lydraščiu papildomai prijungimui prie bylos išsiuntė pažymą, kurioje parodos organizatorius patvirtino faktą, kad atsakovas parodoje nedalyvavo, tačiau ir šis atsakovo įrodymas nebuvo nei tiriamas, nei vertinamas. Darytina išvada, kad teismo argumentai dėl padarytos žalos bei nepagrįsto praturtėjimo nustatymo aplinkybių yra nepagrįsti bei atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
4) teismas vertino tik ieškovo pateiktus dokumentus, tačiau visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl nepriklausomų ekspertų konsultacinių išvadų (neprijungė jų prie bylos). Kartu su patikslintu priešieškiniu atsakovas pateikė Kauno technologijos universiteto elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto 2011-03-21 rašto „Dėl elektros energijos nuomojamose patalpose suvartojimo“ nuorašą, kurio pagrindu atsakovas būtų įrodinėjęs, jog atsakovas ieškovui permokėjo 11 728,40 Lt už elektros energiją nagrinėjamu 2004-2010 metų laikotarpiu. Permoka buvo apskaičiuota Kauno Technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto specialistams įvertinus realiai naudotų elektros įrenginių galingumus ir jų vidutinį darbo laiką, remiantis paties ieškovo byloje pateiktu VšĮ „Vijolina“ užsiėmimų grafiku (t.3, b.l.79). Tačiau teismas į atsakovo pateiktą 2011-03-21 raštą neatsižvelgė ir jo nevertino, net neprijungė jo prie bylos ir tokiu būdu pažeidė CPK 12 str. - rungimosi principą, atmetė atsakovo teisę savarankiškai rinkti įrodymus ir pateikti naujus įrodymus, prašyti įrodymų tyrimo iš esmės. Kadangi teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, toks sprendimas naikintinas, o įrodymai turi būti vertinami ir tiriami iš naujo. Motyvas, jog išvadą išdavę asmenys neįtraukti į teismo ekspertų sąrašą ar išvada parengta nekompetentingos institucijos ar nekompetentingų asmenų, atmestinas kaip nepagrįstas. Specialistų išvada galėjo ir turėjo būti vertinama tiek kaip rašytinis įrodymas, tiek kaip specialisto išvada. LAT 2010-11-09 nutartyje Nr. 2K-465/2010 pasisakė, jog „teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis. Rungimosi principas pažeidžiamas tuo atveju, jei teismai be tinkamo pagrindo atsisako tirti konsultacines išvadas. Atsisakyti tirti tokią išvadą būtų galima, jei būtų nustatyta, kad pavyzdžiui ji nesusijusi su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis ar yra akivaizdžiai nepatikima, nes surašyta specialių žinių neturinčio asmens.“ Šioje nutartyje LAT pažymėjo, jog „Prašymas tirti konsultacinę išvadą turi būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo to, kaip yra pavadintas proceso dalyvių gautas dokumentas. Tokius dokumentus turi teisę surašyti tiek privataus eksperto statusą turintys, tiek kiti specialių žinių turintys asmenys. Jeigu teismui tiriant konsultacinę išvadą kyla abejonių, asmuo, davęs tokią išvadą, gali būti kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas.“ Atsakovo pateiktą išvadą parengė autoritetingiausia šiais klausimais Lietuvos įstaiga - KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas, kurios teisingumą ant įstaigos firminio blanko patvirtino įstaigos antspaudu ir parašais pats fakulteto dekanas profesorius J. D. bei Elektros sistemų katedros vedėjas profesorius A. M.. Todėl teismas privalėjo prijungti tokį dokumentą prie bylos, vertinti jį kaip įrodymą, o kilus abejonių, teismas galėjo katedros vedėją profesorių A. M. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti specialisto statusu, kadangi atsakovas buvo išreiškęs prašymą šį liudytoją apklausti. Jei teismas būtų nusprendęs patenkinti atsakovo advokatės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovas būtų prašęs atlikti apklausą būtent šio asmens, prisidėjusio prie tokio rašto parengimo, kadangi tokio specialisto paaiškinimai ir duota išvada būtų tapę labai svarūs šioje byloje. Atsakovas rėmėsi AB „VST“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (t.2, b.l.13), kuriame nurodomi elektros tarifai, bei iš ieškovo gauta AB „VST“ išrašytų sąskaitų UAB „Vytauto parkas“ suvestine už laikotarpį nuo 2004-09-01 iki 2010-07-31, kurioje išdėstyti išrašytų sąskaitų numeriai, data ir sąskaitos suma litais (t.2, b.l.118-119), AB „VST“ išrašytomis sąskaitomis UAB „Vytauto parkas“ (t.2, b.l.120-162; t.3, b.l.3-30), UAB „Vytauto parkas“ išrašytų sąskaitų VšĮ „Vijolina“ už elektros energiją suvestine už laikotarpį nuo 2004-09-01 iki 2010-07-31, kurioje nurodomi išrašytų sąskaitų numeriai, data ir sąskaitos suma litais (t.2, b.l.115-116), bei Kauno technologijos universiteto elektros ir valdymo inžinerijos 2011-03-21 raštu „Dėl elektros energijos nuomojamose patalpose suvartojimo“ ir šių dokumentų pagrindu parengė elektros energijos kainų ir tarifų už 2004-2010 metus suvestinę (t.3, b.l.145-146), kuri kaip ir patikslintas priešieškinis, nebuvo prijungti prie bylos, o liudytojų apklausos klausimas bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo spręstas iš esmės;
5) teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį liudytojų ir specialistų, galinčių patvirtinti svarbias bylai aplinkybes, pažeidė CPK 329 str. 1 d. nuostatas. Atsakovo advokatė priminė teismui, jog šis buvo nusprendęs apklausti liudytojus Budreiką ir Aleksiūną, nurodė, kad jai yra žinoma, jog Budreika atostogauja ir yra išvykęs, Aleksiūnui teismo šaukimas įteiktas, bet jis yra išvykęs ir negalėjo atvykti. Todėl teismo buvo paprašyta bylos nagrinėjimą atidėti (t.4, b.l.23). Ieškovo advokatė tokiam prašymui prieštaravo, nurodė, kad tai yra akivaizdus bylos vilkinimas ir dėl liudytojų atidėti bylos negalima. Tačiau CPK 248 str. įsakmiai nurodo, kad tais atvejais, kai neatvyksta liudytojai, ekspertai ar vertėjai į teismo posėdį, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti. Teismas atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį nemotyvuotai ir neargumentuotai atmetė, tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, nesuteikė atsakovui galimybės išklausyti savo liudytojus. Kadangi atsakovas kreipėsi į Kauno technologijos universiteto elektros ir valdymo inžinerijos fakultetą, atsakovas buvo pateikęs teismui 2011-03-14 raštišką prašymą (t.3, b.l.132) iškviesti liudytoju specialistą iš AB „Kauno energija“ paaiškinimams duoti bei iškviesti specialistą iš KTU Elektros sistemų katedros paaiškinimams duoti. Tačiau teismas šio klausimo nesprendė, nors 2011-03-30 teismo posėdžio metu atsakovo advokatė apie tokį prašymą priminė, juo labiau, kad tam tikras aplinkybes gali paaiškinti tik specialistas, turintis specialiųjų žinių. Vilkinti bylos nagrinėjimo atsakovas nesiekė. Ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimas nagrinėjant bylą iš esmės yra aktualus atsakovui, kadangi taip užtikrinamas greitesnis teisių bei teisėtų interesų gynimas. Atsakovas siekė tinkamai išsiaiškinti visas šios bylos aplinkybes ir pateikti visus savo turimus įrodymus savo priešieškiniui pagrįsti. Vadovaujantis CK 6.242 str. 1 d., ieškovo veiksmus galima vertinti kaip sąlygojusius šalies nepagrįstą praturtėjimą, kadangi susidarė permoka už suvartotą elektros energiją, šilumos energiją bei patalpų nuomą;
6) teismas visiškai neatsižvelgė neteisingai įvertino liudytojos I. S. parodymus. Ieškovo vyr. finansininkė I. S. 2011-03-30 teismo posėdyje paaiškino (t.4, b.l.24): „Nuo 2008 sausio direktorius man liepė sudaryti naujas sutartis su nuomininkais, nes tuo metu buvo pakilę kainos. Mes sudarėme tinkamą sutartį, buvo nurodyta 15 Lt už kvadratą ir aš atnešiau sutartį pasirašyti K., jis atsisakė“. Iš liudytojos parodymų matyti, jog sudaryti naują sutartį nusprendė vienasmeniškai ieškovo direktorius ir tokį nurodymą davė savo vyr. finansininkei. Motyvas - tuo metu pakilusios kainos. Naujos sutarties sąlygos su atsakovu aptartos nebuvo, nes atsakovas (K.), anot liudininkės, sutartį pasirašyti atsisakė. 2011-03-30 teismo posėdžio metu ji taip pat patvirtino, kad: „Problemos su mokėjimu atsirado tiktai 2009 metų gruodžio mėnesį. Jisai paprašė perrašyti sutartį, direktorius pasakė, kad sumokėtų skolą, tada bus perrašyta sutartis ant mažesnės sumos. Direktorius laukė jo, o K. neatėjo ir nustojo mokėti“. Iš šių liudytojos parodymų darytina išvada, jog atsakovas, pastebėjęs, jog sąskaitos už patalpų nuomą yra išrašomos per didelės, ėmė reikalauti laikytis 2004 m. sutarties sąlygų, kas iš esmės prieštarauja pagrindiniam ieškovo teiginiui, jog atsakovas sutiko su naujomis sutarties sąlygomis ir niekada jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai - atsakovas, išnaudojęs visas taikaus poveikio priemones (2010-01-04 raštas, skirtas ieškovo direktoriui R. Š., kuriuo prašoma sumažinti patalpų nuomos mokestį, atidėti mokėjimus, prašant supratimo, palaikymo (t.3, b.l.75)), griebėsi kraštutinės - nustojo mokėti už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, kadangi atsakovo paskaičiavimais, jis yra ženkliai permokėjęs ieškovui tiek už patalpų nuomą, tiek už komunalinius patarnavimus. Liudytoja teigė, jog: „Sąskaitas už komunalinius mokesčius nešdavau pasirašyti pačiam prezidentui, kadangi visą laiką buvo klausiama, kodėl už elektrą tiek, už vandenį.“ Iš liudytojos parodymų akivaizdu, jog atsakovui „visą laiką“ buvo neaišku ir nesuprantama, kaip ir kodėl yra paskaičiuojami tokie dideli mokesčiai už komunalines paslaugas, kas iš esmės prieštarauja ieškovo teiginiui, jog atsakovas niekada jokių pretenzijų dėl komunalinių paslaugų mokesčių nereiškė. Liudytoja teigė: „Antrame aukšte sėdėjau tik aš, kiti nuomininkai ateidavo kartą per mėnesį arba iš vis neateidavo, kitas nuomininkas ateidavo gal du kartus per savaitę. Buvome suderinę, kad aš 100, o jie 50 kilovatų sunaudoja, o likę kilovatai tenka „Vijolinai“. Lieka neaišku, kas su kuo ir ką derino. Be to, kritiškai vertintini liudytojos parodymai, jog nuomininkai, kurie mokėjo kas mėnesį už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus, į nuomojamas patalpas ateidavo kartą per mėnesį arba iš viso neateidavo. Be to, iš liudytojos parodymų akivaizdu, jog sąskaitos atsakovui už el. energiją buvo išrašomos nepagrįstai, niekuo nepagrindžiant nei savo, nei kitų nuomininkų suvartotos el. energijos kiekių. Buvo tiesiog nuspręsta, jog ieškovas su visais kitais pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkais suvartoja vidutiniškai 150 kwh (100+50) per mėnesį, o visą kitą dalį, kad ir 1500, 1700 ar 2000 kwh per mėnesį, gali apmokėti ir atsakovas. Tokia metodika yra visiškai nelogiška, nepagrįsta ir neteisinga jau vien todėl, kad tik bendrai visų nuomininkų ir paties ieškovo naudojamose patalpose el. energijos būdavo suvartojama vidutiniškai 130 kwh per mėnesį. Be to, iš ieškovo pateiktų duomenų akivaizdu, jog netgi liudininkės teismo posėdyje minėtų 150 kwh per mėnesį suvartojimo ne visada buvo laikomasi. Ieškovo ir dar kelių nuomininkų beveik pusėje pastato naudojamose patalpose bendras el. energijos suvartojimas kai kuriais mėnesiais buvo deklaruojamas vos 60, 70, 80, 100, 110, 120 kwh. Tačiau, net neskaitant bendro naudojimo patalpose sunaudotos el. energijos (130 kwh) ir bendro nuomojamų patalpų apšvietimo, nuomininkų ir ieškovo patalpose buvo naudojami mažiausiai keturi kompiuteriai, kurie suvartoja vidutiniškai apie 96 kwh per mėnesį, el. virduliai (apie 36 kwh/mėn.), printeriai (apie 50 kwh/mėn.), elektros kaloriferiai bei kiti elektros prietaisai. Tais pačiais minėtais mėnesiais vien tik atsakovui (paties ieškovo pateiktais duomenimis) sąskaitos buvo išrašytos už suvartotas 870, 740, 700, 620, 1540, 1350 kwh per mėn., t. y. nuo 6,2 iki 14,5 kartų didesnės, nei visiems kitiems nuomininkams ir pačiam ieškovui kartu sudėjus. Nors pati liudytoja patvirtino, jog atsakovas sunaudodavo maždaug trečdalį pastato suvartojamos el. energijos, tačiau sąskaitos atsakovui už elektros energijos suvartojimą buvo išrašomos ne trečdaliu, o nuo 620% iki 1450 % didesnės, nei visiems kitiems pastate esantiems energijos vartotojams kartu paėmus. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Liudytoja teismo posėdyje taip pat pripažino, jog: „Gal dvi, tris sąskaitas suklydau dėl ploto. Daugiausiai 10 (dešimtyje) sąskaitų gali būti klaidų. Už kai kuriuos mėnesius aš neišrašiau iš viso sąskaitų. Aš stengiuosi nedaryti klaidų. Pripažįstu, jog suklydau nurodydama plotą. Iki šimto litų gali būti paklaida“. Iš šių liudytojos parodymų akivaizdu, jog išrašant atsakovui sąskaitas už komunalinius patarnavimus ne tik kad būdavo taikomos netinkamos (neteisingos) metodikos arba skaičiuojama visai be jokios metodikos, bet pridaroma dar ir aritmetinių klaidų: sudubliuojamos sąskaitos už tą patį laikotarpį, neteisingai paskaičiuojami plotai, taikomi kitokie, nei komunalinių paslaugų tiekėjų nustatyti tarifai (t.3, b.l.53-56 (VST sąskaitos), t.3, b.l.59-60 (AB „Kauno energija“ sąskaitos), t.3, b.l.61 (sąskaitos už šiluminę energiją)). Įdomi tendencija - visos klaidos buvo padaromos ieškovo naudai. Tačiau teismas nei visų atsakovo pateiktų paskaičiavimų, nei detalios analizės, nei pridedamų dokumentų, įrodančių aplaidų ieškovo apskaitos už komunalinius patarnavimus vedimą, nepagrįstai priskaičiuojant atsakovui kelių tūkstančių litų papildomą mokestį už komunalines paslaugas, nei šiuos paskaičiavimus patvirtinančių liudytojos parodymų nevertino;
7) teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos patikslinto priešieškinio. 2011-03-30 teismo posėdžio metu atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame buvo patikslinti priešieškinio reikalavimą pagrindžiantys duomenys. Atsakovas rėmėsi CPK 143 str., kuriame numatyta teisė į priešieškinio pateikimą iki sprendimo priėmimo. Tačiau teismas patikslintą priešieškinį nepagrįstai atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad tokiu būdu atsakovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Patikslinto priešieškinio pagrindas ir dalykas nebuvo keičiamas, o buvo patikslintos bei detalizuotos tik kai kurios aplinkybės, leidžiančios įrodyti priešieškinio sumos bei motyvų pagrįstumą. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti atsakovo priešieškinį, neišnagrinėjo atsakovo nurodytų aplinkybių, todėl byla išnagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Teismas protokoline nutartimi (t.4, b.l.23) nutarė neprijungti patikslinto priešieškinio, nurodė, kad priešieškinį galima pareikšti iki byla bus atiduota teismui, vėlesnis prijungimas galimas sutinkant priešingai šaliai ir tuo atveju, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nurodė, jog priešieškinis yra pateiktas pora dienų prieš posėdį, byla jau nagrinėjama beveik metai laiko, prijungus priešieškinį, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Tačiau tokia teismo pozicija yra nepagrįsta. Atsakovas elgėsi ir veikė atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, nes dar likus porai dienų iki teismo posėdžio įteikė 1 egz. priešieškinio su priedais ieškovo atstovei bei teismui, tad laiko susipažinti su jo neesminiais pakeitimais (pakito tik priešieškinio sumos, t. y. reikalavimas) buvo pakankamai. Priimta teismo protokolinė nutartis neatitinka CPK 291 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, nes nebuvo nurodyti motyvai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kuria teismas rėmėsi, priimdamas šią nutartį (LAT 2009-02-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-16/2009). Teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimamas priešieškinis, šis turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 33 str. 2 d. ir 143 str. nėra suteikta teisė priimti priešieškinį, byla vien dėl šios priežasties (dėl patikslinto priešieškinio neprijungimo) perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepime apeliacinį skundą (t.4, b.l.89-93) ieškovas UAB „Vytauto parkas“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentai apie tai, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl nuomos mokesčio, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog šalys susitarė dėl didesnių nuomos kainų nei 2004-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktais duomenimis. Atsakovas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, nurodo akivaizdžiai neteisingus faktus ir piktnaudžiauja teise. 2008-01-02 sudarytos sutarties originalas, pasirašytas atsakovo, liko pas atsakovą (ieškovui perduotas nebuvo). Nors atsakovas neigė gavęs šią sutartį, tačiau atsakovas savo 2010-01-04 rašte, adresuotame ieškovui, pripažįsta mokamą 2253,84 Lt nuomos mokestį ir prašo jį sumažinti. Šis rašytinis įrodymas neginčytinai patvirtina 2008-01-02 sutarties sąlygas. Be to, šios nuomos sutarties sąlygas patvirtina ir paties atsakovo veiksmai: mokėjimas už nuomą pagal pateiktas į bylą PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderiai, išrašai iš banko, iš kurių matyti, jog atsakovas, gavęs sąskaitas už nuomą, dėl 2404,44 Lt ir komunalinių mokesčių, jas apmokėdavo. Vėliau nuomos mokestis dėl nuomojamų patalpų sumažinimo buvo pakeistas į 2 253,84 Lt. Iš ieškovo teismui pateikto atsakovo vadovo rašto Nr. 08/06/01-12 (t.3, b.l.74)matyti, jog atsakovas atsisakė 11,86 kv. m ploto patalpos nuo 2008-06-01, dėl ko nuomos mokestis atsakovui nuo 2 404,44 Lt sumažėjo iki 2 253,84 Lt (atsakovo atsisakyta patalpa yra 12,55 kv. m ploto). Byloje pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui po 2 253,84 Lt už 187,82 kv. m plotą bei atsakovo mokėjimai po 2 404,44 Lt ir, atsisakius patalpos, po 2 253,84 Lt, neginčytinai patvirtina, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais vykdė 2008-01-02 nuomos sutartį, kurios neva tai nebuvo pasirašęs. Atsakovui pateiktos sąskaitos yra priimtos direktoriaus ir jo pasirašytos. Susitarimą dėl kainos pakeitimo, lyginant su 2004-09-01 nuomos sutartimi, patvirtina ir atsakovo 2010-01-04 raštas (t.3, b.l.75), kuriuo atsakovo direktorius kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2253,84 Lt nuomos mokestis pasidarė nebepakeliamas, prašydamas jį sumažinti, bei nuomos sutarties projektas, kurio sudarymo aplinkybes nurodė liudytoja I. S., patvirtindama, jog atsakovo direktorius sutiko su nauja nuomos kaina. Visais šiais veiksmais atsakovas patvirtino šalių susitarimą dėl naujos nuomos kainos bei savo pareigą tokią kainą mokėti. Todėl atsakovo direktoriaus aiškinimai, jog padidintas sąskaitas pastebėjo ne iš karto, kad aiškinosi su ieškovu dėl naujos kainos, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia manyti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio - nuo 2008 m. sausio mėnesio - po 2404,44 Lt ir nuo 2008 m. liepos mėnesio - po 2253,84 Lt.;
Atsiliepimas
2) skundo argumentai, jog teismas nustatė, kad rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau priėmė priešingą sprendimą ir tenkino ieškovo reikalavimą, nepagrįsti. Atsakovas klaidina teismą, išimdamas iš konteksto teismo sprendimo argumentus, neteisingai, prieštaraujant faktinei situacijai, interpretuoja teismo sprendimą. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, teismas nustatė, kad šalys vykdė 2008-01-02 sutarties sąlygas dėl nuomos sutarties kainos (ši sutartis nuo ankstesnės 2004-09-01 sutarties skyrėsi tik kaina). Tačiau atmesdamas ieškovo reikalavimą nutraukti tarp šalių 2008-01-02 sudarytą nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas konstatavo, kad rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo, taigi nebuvo sudaryta, todėl teismas neturi pagrindo tokią sutartį nutraukti. Teismas nepaneigė anksčiau savo išsakytų argumentų dėl to, jog atsakovas neginčytinai pripažino savo prievolę mokėti didesnį nuomos mokestį, bei kad jį mokėjo ir jokių pretenzijų nereiškė. Konstatuodamas, kad nebuvo sudaryta 2008-01-02 nuomos sutartis, teismas tik pažymėjo, jog nesant jos pasirašytos, nėra ir ką nutraukti;
3) skundo argumentai, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl elektros energijos permokos ir nepagrįstai didelių sąskaitų, išrašytų už patalpų šildymą, nepagrįsti. Atsakovo pateikti skaičiavimai yra subjektyvi atsakovo nuomonė ir būdas išvengti atsakomybės ar laimėti laiko, kad nereikėtų vykdyti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Atsakovo argumentai dėl elektros energijos permokos prieštarauja komunalines paslaugas teikiančių institucijų pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas ir nuomininkai buvo bendrai susitarę, kad bendra ieškovui pateikta sąskaita už komunalines paslaugas išdalinama visiems pagal naudojamą plotą. Atsakovas sąskaitas visada apmokėdavo, pretenzijų nebuvo. Kad tokia buvo numatyta atsiskaitymo už šilumą, elektros energiją ir kitas paslaugas tvarka, pripažino ir atsakovo direktorius bei patvirtino liudytoja apklausta ieškovo buhalterė I. S.. Pats atsakovo direktorius priimdavo sąskaitas ir jas apmokėdavo direktoriaus pasirašytais kasos pajamų orderiais. Taigi, tokie atsakovo veiksmai patvirtina susitarimą dėl skaičiavimo tvarkos nustatymo ir pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas už paslaugas. Jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl iškilusių neaiškumų, skaičiuojant šiuos mokesčius, iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo atsakovas nepateikė. Teismas, perskaičiavo visas ieškovui AB „Kauno energija“ pateiktas sąskaitas už šilumą, taikydamas šalių naudotą metodiką, t. y. dalino iš atsakovo nurodyto bendro pastato ploto 349,55 kv. m ir daugino iš ieškovo nuomojamo ploto, t. y. 200,37 kv. m iki 2008 m. liepos mėnesio ir 187,82 kv. m nuo 2008 m. liepos mėnesio, tačiau nenustatė, jog atsakovas būtų permokėjęs ieškovui už patalpų šildymą. Tiek pagal 2004-09-01 nuomos sutartį, tiek pagal 2008-01-02 nuomos sutarties 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, apmokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Ieškovo elektros skaitiklis žymėjo tik elektros energiją, sunaudojamą pastate (duomenys neskelbtini), Kaunas. Daugiau nei pusę pastato nuomojo atsakovas ir būtent jis intensyviai naudojo elektros energiją. Teismui buvo pateikti atsakovo darbo grafikai, iš kurių akivaizdu, jog atsakovas veiklą patalpose vykdė nuo 8 val. ryto iki 21 val. vakaro. Viename kabinte sėdėjo ieškovo buhalterė, o kiti du kabinetai buvo nuomojami kitiems nuomininkams, kurių beveik niekuomet nebūdavo. Šiose įmonėse dirbo po 1 arba 2 darbuotojus maksimaliai 4 val. per dieną. Tuo tarpu atsakovo darbuotojų skaičius 2006 m. buvo 16, 2007 m. - 19, 2008 m. - 14, 2009 m. - 8. Taigi, pastate dirbo daugiausiai atsakovo darbuotojų. Kas ir kiek dirbo parodė liudytoja I. S., kuri patvirtino ir tai, kad, išsikėlus atsakovui iš patalpų, elektros energijos sunaudojimas ženkliai sumažėjo, ką patvirtina ir atliktas paskaičiavimas. 2010 metais birželio-rugpjūčio mėnesiais (kada pirmame aukšte nebuvo nuomininko) elektros sunaudojimas yra 420 kwh, kai tuo tarpu 2006 m. - 2370, 2007 m. - 2310, 2008 m. - 2430, 2009 m. - 2400, kas yra 5,66 kartais mažiau. Todėl skaičiuojant laikotarpiu nuo 2004-09-01 iki 2010-02-01 sunaudotos elektros energijos kiekį pastate, kitiems tektų tik 12 641,34 kwh (71550 : 5,66 – 12 641,34 (tenka kitiems)). Atliekant skaičiavimus, atsakovas turėtų mokėti už 58908,66 kwh, o sąskaitų atsakovui buvo išrašyta tik už 55288,50 kwh, t. y. 3620 kwh mažiau. Ieškovas niekuomet nesakė, kad sąskaitos už elektros energiją būtų buvę skaičiuotos pagal nuomojamą plotą, kadangi už elektros energiją yra mokama pagal jos suvartojimą. Atsakovo vadovas turėjo raktą nuo elektros skydinės ir galėjo kontroliuoti skaitiklio parodymus. Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo naudojamose patalpose elektros energija didžiosios salės ir kitų patalpų apšvietimui ir rozetėms buvo naudojama be atskiros apskaitos ir apskaitoma tik per bendrą ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisą. Pradedant nuomoti patalpas 2004 m., mokėjimo už elektros energiją skaičiavimo tvarka buvo šalių aptarta ir suderinta, ką patvirtina atsakovo veiksmai, priimant ir apmokant sąskaitas. Atsakovas neįrodė, jog taikoma skaičiavimo tvarka atsakovo netenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „VST“ pateiktoje informacijoje elektros tarifas nurodytas be PVM ir jis atitinka ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytam tarifui, tačiau jau su paskaičiuotu PVM. Tai patvirtino ir liudytoja I. S.;
4) skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl žalos atlyginimo, neįvertino padarytos žalos, nepagrįsti. Iš skundo argumentų akivaizdu, jog atsakovui žala neva kilo dėl to, kad jis negalėjo dalyvauti parodoje, kadangi ieškovas pakeitė visas spynas ir atsakovas negalėjo patekti į patalpas ir pasiimti parodai skirtų maišelių ir tokiu būdu patyrė 3215,64 Lt tiesioginių nuostolių. Tačiau tokius skundo argumentus paneigia bylos medžiaga. Durų spynas iš tikrųjų buvo liepta pakeisti, tačiau raktai buvo atiduoti atsakovo darbuotojoms. Liudytoja I. S. patvirtino, kad atvykus su advokate, atsakovo direktoriui prašant leisti atsiimti maišelius, atsakovo atstovai pasiėmė tiek maišelių ir kitų daiktų, kiek norėjo. Kad dalį parodai skirtų maišelių pasiėmė, aiškino pats atsakovo direktorius V. K.. Tokie įrodymai leidžia pripažinti, jog atsakovas turėjo galimybę pasiimti jam reikalingus maišelius ir dėl to, kad pasiėmė ne visus maišelius, kaip teigia atsakovas, ieškovo kaltės nėra. Atsakovas turėjo galimybę dalyvauti parodoje. Atsakovo pateiktoje parodos organizatoriaus pažymoje nurodyta, jog atsakovas atvežė dvi pakuotes maišelių su vestuvine atributika ir padėjo prie įėjimo, tačiau dėl organizatoriui nežinomų priežasčių, parodoje nedalyvavo, nors į parodos dalyvių katalogą buvo įtrauktas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, neįrodė ir pačios žalos dydžio - nepateikė įrodymų, jog 2009-02-27 pagamintus maišelius turėjo panaudoti 2010-03-27-28 dienomis vykusioje parodoje. Vadinasi, jokių nuostolių atsakovas nepatyrė ir negalėjo patirti. O daiktų paėmimas yra fiksuotas atsakovo vadovo raštu;
5) skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų neprijungimo prie bylos, liudytojų ir specialistų apklausos, liudytojų parodymų vertinimo nepagrįsti (LAT 2007-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2007; LAT 2009-04-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2004-09-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2 (t.1, b.l.16-18), kuria ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti 2 037,32 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Byloje yra ieškovo pateikta 2008-01-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 (t.1, b.l.12-14), kuria atsakovui išnuomojamos tos pačios 200,37 kv. m ploto patalpos, joje numatytas 2 404,44 Lt nuomos mokestis, bei 2008-01-02 patalpų priėmimo-perdavimo aktas (t.1, b.l.12-15). Atsakovas tokios sutarties sudarymo faktą neigia. Ieškovas pateikdavo atsakovui sąskaitas už patalpų nuomą po 2 404,44 Lt už 200,37 kv. m plotą 2008 m. sausio - birželio mėnesiais (t.1, b.l.36, 38, 40, 42, 44, 46), o atsakovas mokėdavo po 2 404,44 Lt už nuomojamas patalpas (t.1, b.l.92, 94, 96, 98, 100, 102). Byloje nustatyta, kad patalpų nuomos santykiai tarp šalių nuo 2010 m. kovo mėnesio faktiškai yra nutrūkę, nuo to laiko atsakovas patalpomis nebesinaudoja.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo tinkamumo, mokesčio už nuomojamas patalpas dydžio ir atsakovo įsiskolinimo pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo permokos už suvartotą elektros ir šiluminę energiją buvimo ieškovui neteisingai skaičiavus šiuos mokesčius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius, atsakomybės už nuomos sutarties nuostatų pažeidimą atsiradimo prielaidas ir atsakomybės ribas, energijos tiekimo ir suvartotos energijos apmokėjimo teisinius santykius (LR CK 6.388 str., 6.389 str., 6.487 str., 6.496 str. 1 d. 3 p., 6. 534 str. 1, 3 d.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pateikti byloje įrodymai ir nustatytos to pagrindu faktinės aplinkybės įrodo, jog nuomos sutarties šalys 2004-09-01 sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2 (t.1, b.l.16-18), kuria ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti 2 037,32 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Bylos šalys 2008-01-02 sudarė kitą tų pačių patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo pakeistas nuomos mokestis iš 2 037,32 Lt į 2 404,44 Lt nuomos mokestį, kitos nuomos sutarties sąlygos liko nepakeistos. Nors atsakovas ginčija sudaręs 2008 01 02 nuomos sutartį, savo poziciją grindžia ta aplinkybe, jog šios sutarties nėra pasirašęs, tačiau atsakovo argumentus paneigia tos aplinkybės, jog po 2008 metų sausio mėnesio ieškovas atsakovui pateikdavo sąskaitas už patalpų nuomą po 2 404,44 Lt už 200,37 kv. m plotą (t.1, b.l.36, 38, 40, 42, 44, 46), o atsakovas mokėdavo po 2 404,44 Lt už nuomojamas patalpas (t.1, b.l.92, 94, 96, 98, 100, 102) ir ginčo dėl to iki bylos iškėlimo teisme nebuvo. Išvadą, kad šalys nuo 2008 metų sausio mėnesio buvo sudarę sutartį dėl nuomos mokesčio padidinimo ir šią sutartinę nuostatą faktiškai kurį laiką vykdė, patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas susitarė su ieškovu atsisakyti dalies nuomojamų patalpų (11,86 kv. m) nuo 2008 m. liepos mėnesio, atsakovas dėl to raštu prašė neskaičiuoti nuomos mokesčio ir su ja susijusių komunalinių mokesčių (t.3, b.l.74), dėl ko ieškovas po 2008 metų liepos mėnesio atsakovui teikė sąskaitas už nuomojamas patalpas jau po 2 253,84 Lt mėnesiui už 187,82 kv. m plotą (t.1, b.l.48, 50, 52, 54, 56, 58, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79, 81, 83, 85, 87), o atsakovas mokėjo ieškovui po 2 253,84 Lt kas mėnesį (t.1, b.l.104, 106, 108, 110, 112, 114, 117, 119, 121, 123, 125, 127, 129, 131, 133-134, 136-137). Kad ginčo dėl nuomos mokesčio padidinimo nuo 2008 01 02 tarp šalių nebuvo liudija ir byloje esantis atsakovo 2010-01-04 raštas, kuriuo atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2253,84 Lt patalpų nuomos mokestis mėnesiui yra nebepakeliamas ir prašoma jį sumažinti (t.3, b.l.75). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl nuomos mokesčio dydžio. Teisėjų kolegija taip nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neteisingai įvertino nuomos mokesčio dydžio teisinį pagrįstumą. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR CK 6. 156 str. 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalys pakeitė sutartines nuostatas dėl nuomos mokesčio dydžio nuo 2008 metų sausio mėnesio abipusiu bendru sutarimu, šias sutartines nuostatas vykdė ir toliau dėl jų derėjosi, jas keitė atsižvelgiant į nuomojamo ploto pasikeitimą, atsakovui atsisakius nuo dalies nuomojamų patalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatydamas nuomos sutarties sumą, vadovavosi šalių 2008 sudarytu susitarimu dėl nuomos kainos padidinimo.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl elektros energijos permokos ir apelianto manymu nepagrįstai didelių sąskaitų, išrašytų už patalpų šildymą. Teismo sprendimo argumentus dėl elektros energijos permokos nebuvimo pagrindžia byloje esantys komunalines paslaugas teikiančių institucijų rašytiniai įrodymai, taip pat šalių paaiškinimai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės (t.1, b.l.34-90). Byloje nustatyta, kad 2004-09-01 nuomos sutartimi ir 2008-01-02 nuomos sutarties 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, apmokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Byloje nustatyta, kad mokesčiai už patalpų nuomą, šilumą, elektrą ir kitas paslaugas buvo skaičiuojami šalių suderinta tvarka (ieškovui pateikta bendra tiekėjo sąskaita už komunalines paslaugas išdalinama visiems nuomininkams pagal naudojamą plotą). Atsakovas sąskaitas iki bylos iškėlimo teisme dienos visada apmokėdavo, pretenzijų ieškovui nereiškė. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovo direktorius ir ieškovo bendrovės buhalterė I. S. paaiškino, jog bendrovės direktorius priimdavo sąskaitas ir jas apmokėdavo direktoriaus pasirašytais kasos pajamų orderiais. Taigi, tokie atsakovo veiksmai patvirtina buvusį susitarimą dėl mokesčių už komunalines paslaugas ir tiekiamą energiją skaičiavimo tvarkos nustatymo ir neginčijamą atsakovo pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas be pretenzijų.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai dėl to atmetė ieškinį dalyje dėl 3 215,64 Lt patirtų nuostolių priteisimo. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog , jog atsakovas neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, bet ir prašomos priteisti žalos dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas įrodinėjo, jog dėl ieškovo neteisėtų veiksmų negalėjo dalyvauti parodoje, žala neva kilo dėl to, kad jis negalėjo dalyvauti parodoje, kadangi ieškovas pakeitė visas spynas ir atsakovas negalėjo patekti į patalpas ir pasiimti parodai skirtų maišelių ir tokiu būdu patyrė 3215,64 Lt tiesioginių nuostolių. Tokius skundo argumentus paneigia bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad atsakovo atstovai turėjo galimybę pasiimti parodon atsivežtus maišelius, jų dalį pasiėmė, o kad pasiėmė ne visus maišelius, ieškovo kaltės nėra. Atsakovas turėjo galimybę dalyvauti parodoje. Atsakovo pateiktoje parodos organizatoriaus pažymoje nurodyta, jog atsakovas atvežė dvi pakuotes maišelių su vestuvine atributika ir padėjo prie įėjimo, tačiau dėl organizatoriui nežinomų priežasčių, parodoje nedalyvavo, nors į parodos dalyvių katalogą buvo įtrauktas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, neįrodė ir pačios žalos dydžio - nepateikė įrodymų, jog 2009-02-27 pagamintus maišelius turėjo panaudoti būtent 2010-03-27-28 dienomis vykusioje parodoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį liudytojų ir specialistų, galinčių patvirtinti svarbias bylai aplinkybes, tuo pažeidė CPK 329 str. 1 d. nuostatas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Iš teismo sprendimo išvadų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, surinktų įrodymų teismui pakako duomenų teismo sprendimo išvadoms suformuluoti dėl ieškinio pagrįstumo ir priešieškinio nepagrįstumo. Apeliantas aplamai net nenurodo apeliaciniame skunde, kokios aplinkybės dėl neiškviestų ir neapklaustų liudytojų liko neišaiškintos ir kokią tai teisinę reikšmę turi skundžiamam teismo sprendimui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog į teismo posėdį nebuvo iškviesti specialistai atsakovo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Įstatymų leidėjas nėra numatęs galiojančiame LR CPK specialisto instituto, todėl toks atsakovo prašymas negalėjo būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos patikslinto priešieškinio. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tvarka ir sąlygas iki kurios proceso stadijos šalis gali pateikti papildomą procesinį dokumentą byloje. Šalies teisė pateikti patikslintą priešieškinį nėra absoliuti, ji sąlygojama įstatymo leidėjo nuostatomis, kitos šalies nuomone ir teismo sprendimu ar tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas turi diskrecijos teisę atsisakyti priimti patikslintą priešieškinį tam tikroje bylos nagrinėjimo stadijoje ir toks teismo sprendimas nėra skundžiamas. Teismo sprendimas atsisakyti priimti patikslintą priešieškinį neturėjo reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (LR CPK 178 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui UAB „Vytauto parkas“ iš atsakovo VšĮ „Vijolina“ priteistinos ieškovo turėtos 1500 litų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas be kitų reikalavimų, reiškė reikalavimą nutraukti tarp ieškovo (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) 2008-01-02 sudarytą nuomos sutartį Nr. 1 nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas šio reikalavimo skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu netenkino, o byloje dėl teismo sprendimo netenkinti ieškovo reikalavimą ginčo nekilo. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra rašymo apsirikimas, nes teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė nuomos sutarties datą 2010 01 02, kai turi būti 2008-01-02 (4 t. b.l. 43 2 pastraipa). Todėl teisėjų kolegija, nekeisdama Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimo esmės, ištaiso rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašant teisingą datą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, vietoj įrašo „reikalavimą dėl 2010 01 02 nuomos sutarties nutraukimo netenkinti“, įrašyti, „reikalavimą dėl 2008 01 02 nuomos sutarties nutraukimo netenkinti“.
Priteisti UAB „Vytauto parkas“ (į.k.133524221) iš atsakovo VšĮ „Vijolina“ (į.k.125030310) bendrovės turėtas 1500 litų (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.