- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-852-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 45.5.; 54.1.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Telesforui Urbaičiui, atsakovei V. Ž., jos atstovui adv. Leonid Pčelincev,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas 291-oji DNSB „Žemaitija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. Ž. iš viso 4 743,19 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokato teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovė V. Ž. yra 291-osios DNSB „Žemaitija“ narė ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtė. Per laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30 atsakovei už suteiktas paslaugas, namo priežiūrą ir remontą priskaičiuota iš viso 15 941,33 Lt. Kadangi atsakovė neturi karšto vandens apskaitos prietaisų, jo kiekiai skaičiuojami pagal normatyvą - 2,85 kub. m. karšto vandens/žmogui. Atsakovė už nurodytu laikotarpiu suteiktas komunalines paslaugas sumokėjo 11 198,15 Lt. 2007-05-14 atsakovei pateiktas paaiškinamasis raštas su siūlymu pasitikrinti atliktus mokėjimus. 4 743,18 Lt atsakovės įskolinimas ieškovui susidaro iš 3 387,10 Lt skolos už šildymą, 1 120,13 Lt - už karštą vandenį ir 235,95 Lt už elektros energiją bendram apšvietimui. 2007-05-21 atsakovei pareikšta pretenzija dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau ji atsakymo nepateikė, įsiskolinimo nepadengė.
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-07-17 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose paaiškino, kad ieškovo skolos paskaičiavimas neatitinka jai teiktose sąskaitose nurodytų sumų. Ieškovė beveik pilnai apmokėjo iki 2007-04-01 ieškovo pateiktas sąskaitas. Per laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30 jose buvo priskaičiuota 4 052,95 Lt už šildymą, 1 671,72 Lt už karštą vandenį ir 369,01 Lt už elektros energiją bendram apšvietimui. Iki 2007-04-30 atsakovė sumokėjo ieškovui 3 730,32 Lt už šildymą, 1 671,72 Lt už karštą vandenį ir 369,01 Lt už elektros energiją bendram apšvietimui. Tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovui tik 322,63 Lt už šildymą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas skaičiavo didesnį atsakovės buto plotą nei iš tikrųjų yra, jis lieka skolingas atsakovei. Ieškovas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei priklausančių patalpų plotas yra 46,04 kv.m., nors iš tikrųjų jis yra 41,58 kv.m. Šildomas plotas sudaro tik 23,12 kv.m., nes mansardoje esančios patalpos šildomos elektros energija, balkonas nešildomas. Pagrindinė šildoma patalpa ir mansarda yra atskirtos viena nuo kitos. Atsakovė prašė panaikinti preliminarų sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-05-08 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-07-17 preliminarų teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. Ž. naudai. Teismas konstatavo, kad mokėjimo pranešimuose, kuriuos su ieškiniu į bylą pateikė ieškovas ir atsakovės pateiktuose mokėjimo pranešimuose, kuriuos ji gaudavo apmokėjimui ginčo laikotarpiu, nurodyti duomenys nesutampa: nurodomi skirtingi šildymo tarifai ir plotas, karšto vandens kiekis ir tarifai, kt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, įrodinėdamas atsakovės įsiskolinimą, į bylą pateikė mokėjimo pranešimus, kurie neatitinka atsakovei kiekvieną mėnesį apmokėjimui siųstų mokėjimo pranešimų. Iš į bylą atsakovės pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad ji už butui teikiamas paslaugas mokėjo, nors ne visada laiku ir pilnai, dėl ko buvo susidarę įsiskolinimų. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovas nurodė, kad atlikus priskaičiavimų butų savininkams pagrįstumo bei atsiskaitymo už komunalines paslaugas patikrinimą už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30, nustatyta, kad anksčiau Bendrijoje dirbę buhalteriai pilnai nepaskirstydavo butų savininkams visų išlaidų, susijusių su turto išlaikymu, todėl susidarė 104 357,11 Lt Bendrijos įsiskolinimas vandens ir šilumos tiekėjams. Nustatęs įsiskolinimo paslaugų tiekėjams buvimo faktą, ieškovas nusprendė, kad butų savininkai turi papildomai padengti sąnaudas už komunalines paslaugas. 2007-05-21 atsakovei buvo išsiųstas ieškovo raštas su priskaičiavimų bei apmokėjimų suvestine, kuriame nurodyta susidariusi 4 561,77 Lt skola už laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2006-12-31 atsakovės butui teiktas paslaugas. Teismas nurodė, kad nei rašte atsakovei, nei Revizijos komisijos dalinės ataskaitos paaiškinamajame rašte nepaaiškintos atsakovės įsiskolinimo atsiradimo aplinkybės, todėl negalima daryti išvados, kad šie dokumentai įrodo perskaičiavimo už atsakovės butui suteiktas paslaugas sumų pagrįstumą. Teismas motyvavo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos rengiamos ir teikiamos tvirtinti bendrijos susirinkimui kiekvienais metais. Atsakovei per septynerius metus nebuvo pareikštos pretenzijos dėl nesumokėtų sumų. Kaip nurodė pats ieškovas, mokesčių už komunalines paslaugas perskaičiavimas atliktas nustačius, kad neteisingai skirstant mokesčius tarp gyventojų, atsirado Bendrijos įsiskolinimų paslaugų tiekėjams. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2007 m. gegužės mėn. suteiktas komunalines paslaugas, todėl ieškovui iš atsakovės galėtų būti priteisti tik šiuo laikotarpiu dėl netinkamo atsakovės mokėjimo už paslaugas susidarę įsiskolinimai. Tuo tarpu Bendrijos skola paslaugų tiekėjams, kuri susidarė dar iki 1998 m., negali būti laikoma atsakovės įsiskolinimu ir iš jos priteisiama. Šis įsiskolinimas, susidaręs dėl pačios Bendrijos neteisingo mokesčių skirstymo, laikytinas Bendrijos nuostoliais. Iš atsakovei pateiktų mokėjimo pranešimų nustatyta, kad mokestis už elektrą bendram naudojimui viso ginčo laikotarpio metu buvo nurodomas atskirai, o už butui tiekiamą elektros energiją atsakovė mokėjo pagal skaitiklių parodymus. Tačiau mokėjimo pranešimuose 2002 m. kovo mėn. – 2003 m. gruodžio mėn., 2005 m. lapkričio – 2006 m. sausio mėn. būdavo nurodoma, kiek iš viso mokėti už kitas paslaugas, įskaitant mokestį už bendrą elektrą. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad Bendrija buvo nurodžiusi bendros elektros mokestį mokėti įtraukiant į mokestį už kitas paslaugas. Kadangi tiek už kitas paslaugas, tiek už elektrą bendram apšvietimui buvo mokama ieškovo naudai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nors mokėdama netinkamai, vykdė mokėjimus už bendrą elektrą ieškovo naudai. Patikrinti, ar įmokos buvo atliktos, yra Bendrijos, vykdančios namo gyventojų įmokų surinkimo ir apskaitos funkcijas, pareiga. Ieškovas, gaudamas iš atsakovės didesnes nei priklauso įmokas už kitas paslaugas ir negaudamas mokesčio už bendrą elektrą, turėjo apskaičiuoti, kad atsakovė šį mokestį ieškovui moka kartu su mokesčiu už kitas paslaugas. Esant įrodymų apie tai, kad atsakovė už bendrą elektrą mokėjo kartu su mokesčiu už kitas paslaugas, kad tokią tvarką buvo nustatęs pats ieškovas, ieškovui nenurodžius, kad atsakovė nepilnai mokėjo už kitas paslaugas, ieškovo reikalavimas dėl skolos už elektros energiją bendram apšvietimui priteisimo netenkinamas. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad skirstydamas mokesčius iki 2006 m. lapkričio mėn. ieškovas atsakovės buto plotą nurodydavo esant 23,82 kv.m., t.y. be atsakovei priklausančios mansardos. Tačiau nuo 2006 m. lapkričio mėn. šis plotas nurodomas 46,04 kv.m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąraše pastate ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad atsakovės buto bendras plotas – 41,80 kv.m. Kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad pastogės patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu. Joks aprašas į bylą nepateiktas, tačiau teismas, atsižvelgęs į liudytojos parodymus, iš atsakovės pateiktų mokėjimo pranešimų padarė išvadą, kad skaičiuojant ir skirstant mokesčius iki 2006 m. lapkričio mėn. atsakovės buto šildomu plotu pagal aprašą buvo laikoma 23,82 kv.m. Kaip matyti iš vėlesnių mokėjimo pranešimų, atsakovės šildomas plotas buvo perskaičiuotas, įskaitant palėpės patalpas. Tokį perskaičiavimą ieškovas grindžia Kadastro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad visas atsakovei priklausantis butas šildomas centriniu šildymu. 2007-11-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, bei iš atsakovės pateiktų buto planų matyti, kad atsakovei priklausantis butas yra namo trečiame ir mansardiniame aukštuose. Trečiame aukšte esančiose patalpose yra centrinio šildymo radiatoriai, o mansardiniame aukšte centrinio šildymo radiatorių nėra, patalpos šildomos elektriniais radiatoriais. Iš trečio aukšto į mansardinį aukštą patenkama laiptais, ties kuriais įrengta oro užtvara. Teismas ieškovo nurodytą argumentą, kad per laiptus iš trečiojo aukšto patenkanti šiluma apšildo mansardą, atmetė. Iš esamų įrodymų padarė išvadą, kad per nedidelę erdvę patenkantis šilumos kiekis negali apšildyti viso mansardos ploto, kuris, be to, yra suskirstytas pertvaromis. Ieškovas reikšdamas ieškinį ir nurodydamas, kad šiluma iš atsakovei priklausančio trečiojo aukšto patenka į mansardą, nepagrindė šios aplinkybės jokiais įrodymais – nepateikė atitvarų, skiriančių atsakovei priklausančias patalpas, šilumos perdavimo paskaičiavimų, todėl teismas laikė neįrodžius, kad centriniu šildymu faktiškai, o ne pagal Registro duomenis, apšildomas visas atsakovei priklausančio buto plotas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. gegužės mėn. skaičiavo atsakovei mokesčius už 46,04 kv.m. ploto šildymą, dėl ko nepagrįstai padidintos atsakovės išlaidos mokesčiams už buto šildymą. Esant tokioms aplinkybėms, perskaičiavus šildymo mokesčius nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. nustatyta, kad atsakovė turėjo sumokėti ne 832,66 Lt, o 430,80 Lt. Ginčijamu laikotarpiu ieškovas laikomas priskaičiavusiu 401,86 Lt per didelį šilumos mokestį. Šia suma teismas sumažino priskaičiuotą 78,08 Lt atsakovės skola už šildymą, dėl ko susidaro 323,78 Lt atsakovės permoka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas 291-osios DNSB „Žemaitija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-05-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškovas iki 2006 m. lapkričio mėn. atsakovės buto plotą nurodydavo esant 23,82 kv.m., t.y. be atsakovei priklausančios mansardos, o pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymą Nr. 4-259 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos“ turėjo būti sudarytas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos aprašas. Teismas, remdamasis liudytojos D. B. parodymais ir atsakovės pateiktais mokėjimo pranešimais gavo išvadą, kad atsakovės šildomas buto plotas iki 2006 m. lapkričio mėn. pagal aprašą buvo 23,82 kv.m. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir gautos taikant teisės aktą, kurio nereikėjo taikyti. Pagal Valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro CDB išrašą matyti, kad atsakovės buto plotą sudaro 41,80 kv.m. Šildymo būdas - Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Buto kadastro duomenų nustatymo data: 1993-02-23. Taigi kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo jau 1993 m. atsakovės šildomą buto plotą sudarė 41,80 kv.m., kuris visas (įskaitant ir palėpėje įrengtas gyvenamąsias patalpas) buvo šildomas centralizuotai. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje taip pat taikė Statybos techninį reglamentą STR 2.05.01.2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ , nors šio teisės akto šioje byloje taikyti nereikėjo, nes jis priimtas tik 2005-03-18, o ginčas tarp šalių vyksta už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30. Reglamento 2 punkte nustatyta, kad šis reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus. Reglamentas netaikomas pastatams, kurių šildomų patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv.m. (reglamento 3 p.). Atsakovės butas negali būti įvardijamas kaip pastatas, kuriame buvo atlikta rekonstrukcija ir jos buto šildomą plotą sudaro mažiau kaip 50 kv.m., todėl šio reglamento taikyti nagrinėjant šią bylą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas netaikė teisės akto, kurį reikėjo taikyti. 1998-10-01 Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 1797V „Dėl patalpų savininkų ir nuomininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas“, kurio 1.1 punkte nustatyta, kad už gyvenamųjų patalpų, pastatų eksploatavimą, kiemo teritorijos priežiūrą ir gyvenamųjų patalpų šildymą, gyvenamųjų patalpų savininkai moka proporcingai jo turimam šių patalpų bendrajam (naudingajam) plotui (kambariai, virtuvės, koridoriai, vonios, tualetai, taip pat kūrybinės dirbtuvės ir kitos patalpos, turinčios su butais bendrą funkcinį ryšį, išskyrus balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtus sandėliukus). Teismas sprendimo motyvuose konstatavo, kad atsakovei priklausantis butas yra namo trečiame ir mansardiniame aukšte. Iš buto trečiame aukšte į mansardinį aukštą patenkama laiptais. Tokiu būdu teismas sprendimo motyvuose pats konstatavo, kad tarp atsakovės gyvenamųjų patalpų buto trečiame aukšte ir mansardiniame aukšte yra funkcinis ryšys (laiptai į gyvenamąsias patalpas mansardiniame aukšte). Esant tokioms aplinkybėms teismas privalėjo taikyti 1998-10-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 1797V „Dėl patalpų savininkų ir nuomininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas“, tačiau jo netaikė tuo pažeisdamas CPK 3 str. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl atmetė ieškovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, o būtent UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąskaitas ieškovui už sunaudotą šiluminę energiją šildymui ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atsakovės mokėjimų ataskaitą už laikotarpį nuo 2001-03-01 iki 2007-05-03. Pateiktos į bylą sąskaitos yra pagrindas apskaičiuoti butų savininkams šildymo sąnaudas 1 kv.m., todėl jų įrodomosios reikšmės vertinimas yra būtina sąlyga siekiant pilnai ir visapusiškai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Teismas dėl šių pateiktų įrodymų sprendime nepasisakė ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pagal byloje esančią atsakovės mokėjimų ataskaitą matyti, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2001-03-01 iki 2007-05-03 už šildymą sumokėjo 3 350,85 Lt ir pagal atsakovės pateiktus duomenis 450,66 Lt laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2001-03-01, viso 3 801,51 Lt. Teismas sprendimo motyvuose konstatavo, kad atsakovė už šildymą laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30 sumokėjo 4 126,36 Lt. Skirtumas susidarė dėl to, kad teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog atsakovės įmokas už šildymą skaičiuoja nuo 2000-01-01 iki 2008-02-10, tačiau ieškovas ieškinio pareiškime ginčo laikotarpį nurodė nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30. Iki šio laikotarpio buvo reiškiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo už šildymą. Teismas į prievolės įvykdymą įskaičiavo ir atsakovės sumokėtas sumas, kurios neapima ginčo laikotarpio ir ieškinyje nebuvo priskaičiuotos. Teismas atmetė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už elektros energiją bendram naudojimui motyvuojant tuo, kad bendrija buvo nurodžiusi už elektros energiją bendram naudojimui mokėti įtraukiant šį mokestį į kitas paslaugas. Šios teismo išvados yra nepagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir leidžia daryti išvadą, kad šioje dalyje teismas netyrė ir nevertino šalių pateiktų įrodymų ir sprendimą šioje dalyje pagrindė prielaidomis, o ne faktais. Pagal pačios atsakovės pateiktus mokėjimo pranešimus už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30 matyti, kad per šį laikotarpį atsakovei už kitas paslaugas buvo priskaičiuota 4 505,54 Lt, atsakovė už kitas paslaugas nuo 2000-01-01 iki 2001-02 mėn. imtinai sumokėjo 333,75 Lt ir pagal AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ mokėjimų ataskaitą nuo 2001-03-01 iki 2007-05-03 sumokėjo 4 073,94 Lt, viso 4 407,69 Lt. Nepriemoka sudaro 97,84 Lt. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovės bute nėra karšto vandens skaitiklio. Šią aplinkybę konstatavo ir teismas sprendimo motyvuojančiojoje dalyje. Todėl karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal nustatytą normą žmogui. Tokiu būdu atsakovei pagal normą buvo priskaičiuota už karštą vandenį 2 480,90 Lt už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30, sumokėta 1 360,79 Lt. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė sumokėjo už karštą vandenį 1 924,04 Lt prie apmokėjimo už karštą vandenį priskaičiavo ir įmokas nuo 2007-04-30 iki 2008-02-10 nors ginčo tarp šalių dėl šio laikotarpio nėra ir priskaičiavimo už karštą vandenį už šį laikotarpį ieškinio pareiškime taip pat nebuvo nurodyta. Teismas taip pat netyrė pilna apimtimi bylos aplinkybių, susijusių su karšto vandens sunaudojimu pagal normatyvą dėl ko šioje dalyje nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės ir tuo pažeidė CPK 185 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-05-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra apmokėjusi visas ieškovo pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas. Kadangi ieškovo teismui pateiktose mokesčių už komunalines paslaugas suvestinėse duomenys nesutapo su ieškovo išrašytomis sąskaitomis, jam tenka pareiga įrodyti perskaičiavimo pagrįstumą (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo suvestinės neįrodo mokesčių perskaičiavimo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodė aplinkybių nei įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamą mokesčių už komunalines paslaugas įsiskolinimą – nėra nurodyta nė viena sąskaita per laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-04-30, kurios atsakovė būtų neapmokėjusi.
Kitas apelianto argumentas – kad nepagrįstai liko nepriteista skola už buto šildymą – taip pat yra neįrodytas ir atmestinas. Pagal ieškovo pateiktą atsakovei 2007-05-21 pretenziją atsakovės buto šildomas plotas sudaro 46,04 kv.m. ir bendras plotas - 50,28 kv.m. (iki ieškovo pateiktos 2007 m. gegužės 21 d. pretenzijos ieškovo nurodomas atsakovės buto šildomas plotas buvo 23,82 kv.m.). Pagal patikslintus 2007-07-25 apmatavimus nustatyta, kad atsakovės buto bendras plotas - 41,58 kv.m. Į buto bendrą plotą įeina trečio aukšto patalpos: kambarys - virtuvė - 21,28 kv.m.; tualetas - 1,84 kv.m.; įstiklintas balkonas - 2,71 kv.m.; ir mansardinio aukšto patalpos: kambarys - 7,04 kv.m.; kambarys - 6,03 kv.m.; sanitarinis mazgas - 2,68 kv.m. Iš viso patalpų - 6 patalpos, bendras plotas - 41,58 kv.m.; naudingas plotas - 38,87 kv.m. Trečio aukšto patalpų šildomas plotas – 23,12 kv.m.; mansardinio aukšto patalpų šildomas plotas - 15,75 kv.m. Antstolio Irmanto Gaidelio 2007-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b.l. 28-34) nurodoma, kad trečiame aukšte esančiose buto patalpose dviejose vietose yra centrinio šildymo radiatoriai. Trečiame aukšte esančiame san. mazge nėra gyvatuko. Mansardiniame aukšte san. mazge yra gyvatukas, šildomas elektra. Mansardiniame aukšte nėra centrinio šildymo radiatorių, patalpos šildomos elektriniais radiatoriais. Taigi, pagal esamus duomenis iš centralizuotų sistemų šildomas tik trečio aukšto patalpų plotas – 23,12 kv.m.
Nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas nepagrįstai netaikė 1998-10-01 Vilniaus miesto valdybos priimto sprendimo Nr. 1797V „Dėl patalpų savininkų ir nuomininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalinės paslaugas“. Apelianto minimas teisės aktas negalioja jau nuo 2005-12-10. Apelianto minimas Vilniaus miesto valdybos 2001-03-15 sprendimas Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ taip pat negalioja nuo 2007-12-05.
Lietuvos Respublikos 2003-05-20 Šilumos ūkio įstatymo, Ketvirto skirsnio, 12 str. „Atsiskaitymas su šilumos tiekėju“ nustato: šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už pateiktą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip; kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų prietaisų rodmenis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal valstybinės energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šiuo atveju norint teisingai atsiskaityti už teikiamas paslaugas: šildymą, karštą vandenį ir karšto vandens cirkuliaciją, būtina turėti visų butų savininkų šilumos įrengimų aprašą. Kad toks aprašas bendrijoje buvo ir pagal kurį buvo įkainuojama suvartota šiluma teismui patvirtino ir bendrijos buvusi buhalterė D. B. Komisija, kuri tikrino šildomus prietaisus ir šildomus plotus buvo sudaryta iš bendrijos valdybos narių ir eksploatuojančio namo šilumos ūkį specialisto. Šios komisijos buvo nustatyta, kad atsakovės buto centralizuotu šildymu šildomas plotas sudaro 23,82 kv.m. (po 2007 m. atliktų atsakovės buto kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad iš tikrųjų atsakovės buto centralizuotu šildymu šildomas plotas sudaro 23,12 kv.m.).
Kolegija daro išvadą, kad ieškovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, nepaisydamas nei galiojančių teisės aktų reikalavimų, nei 291-osios DNSB „Žemaitija“ narių visuotinio susirinkimo sprendimų reikalavimų, perskaičiavo atsakovės buto šildomą plotą, nepagrįstai ir savavališkai nustatydamas, kad atsakovės buto šildomas plotas nuo 23,12 kv.m. padidėjo iki 46,04 kv.m., o prasidėjus bylinėjimuisi teisme ieškovo pateiktose teismui paskaičiavimuose sumažėjo iki 41,80 kv.m. (nors ieškovo siunčiamose atsakovei mokėjimo nurodymuose liko 46,04 kv.m.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais bei liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, kad atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai mokėjo pagal paties ieškovo išrašytus mokėjimo pranešimus (sąskaitas) visus privalomus mokėjimus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ apeliacinį skundą atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovės V. Ž. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent iš 2008-07-01 pinigų priėmimo kvito Nr. 455724, atsakovė patyrė 500 Lt dydžio išlaidas advokato Leonid Pčelincev, atstovavusio atsakovę bylos nagrinėjimo metu, teisinei pagalbai apmokėti, t.y. ši suma buvo apmokėta advokatui už atstovavimą civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme ir už procesinių dokumentų parengimą. Prašymas atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, ieškovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje, darytina išvada, jog atsakovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (500 Lt) yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai advokato patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi (Rekomendacijų 8.11, 8.18 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. Ž. iš ieškovo DNSB „Žemaitija“ 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.