- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 2-723-221/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07948-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- UAB „Vytauto parkas“
- Atsakovas
- VšĮ „Vijolina“
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Sonata Žukauskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ingai Dziuman, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vytauto parkas“ atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo VšĮ „Vijolina“ direktoriui Vytui Kokštai, advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vytauto parkas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vijolina“ dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš užimamų patalpų ir atsakovo VšĮ „Vijolina“ priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 574,49 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2008-01-02 sudarytą nuomos sutartį Nr. 1 nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorizacijos byloje pažymėtų šriftais: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-16, 1-26 su visa manta (t. I, b.l. 3-5).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2004-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį 2037,32 Lt per mėnesį. 2004-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas, pagal kurį atsakovas priėmė nuomos sutartyje numatytą turtą. 2008-01-02 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį - 2404,44 Lt per mėnesį bei mokėti patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas, pagal kurį atsakovas priėmė nuomos sutartyje numatytą turtą. 2008-01-02 nuomos sutarties Nr. 1, 1.4 p. buvo numatyta, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2008-12-31, tačiau suėjus šiam terminui atsakovas ir toliau nuomojo aukščiau paminėtas patalpas, mokėjo nuomos mokesčius, priimdavo sąskaitas - faktūras, dėl ko nuomos sutartis tapo neterminuota. Vėliau nuomos mokestis dėl nuomojamų patalpų sumažinimo buvo pakeistas į 2253,84 Lt. Pagal nuomos sutarties 2.2 p., atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, apmokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Tačiau atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pradėjo nepilnai mokėti nuomos mokestį ir nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Pagal atsakovui išrašytas sąskaitas už nuomą bei komunalinius mokesčius bendra atsakovo skola sudaro 11 574,49 Lt. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl įsiskolinimų padengimo, tačiau atsakovas į siūlymus atsiskaityti gražiuoju nereagavo. Vadovaujantis 2008-01-02 nuomos sutarties Nr. 1 4.2.3. p., nuomotojas turi teisę teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas ilgiau kaip du mėnesius nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašo nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš patalpų.
Ieškovas, tikslindamas atsakovo adresą, teismui pateikė patikslintą ieškinį, kurio reikalavimai yra analogiški pradinio ieškinio reikalavimams (t. I, b.l. 153-155).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 7-8). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2008-01-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 atsakovo nėra pasirašyta ir atsakovas neigia faktą, kad tokia sutartis tarp atsakovo ir ieškovo buvo kada nors sudaryta. Atsakovas nuomojosi negyvenamąsias patalpas pagal 2004-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jokia kita sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. CK 6.531 straipsnis numato, kad pastatų nuomos sutartis turi būti rašytinė. Sandorio formos reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Be to, ieškovas nepagrįstai skaičiavo didelius komunalinius mokesčius. Atsakovas yra užsiklausęs AB „Kauno energija“ ir AB „VST“ apie ieškovo sumokėtus komunalinius mokesčius. Iš bendrovių gauti atsakymai, kuriuos sutikslinus darytina išvada, jog ieškovas sumokėjo mažiau komunalinių mokesčių, nei jų buvo realiai paskaičiuota atsakovui.
Šalies argumentai
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė priešieškinį, prašydamas jį nagrinėti kartu su ieškovo ieškiniu. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 481,12 Lt permoką už nuomą, 7909,19 Lt permoką už suvartotą elektros energiją, 3332,64 Lt permoką už suvartotą šilumos energiją, 3215,64 Lt patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 31-39). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šalys 2004-09-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias Perkūno al. 4, Kaune, o atsakovas įsipareigojo mokėti po 2037,32 Lt nuomos mokestį bei nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Atsakovas nustatytus mokesčius mokėjo, tačiau, laikui bėgant, pastebėjo, kad ieškovas pateikia sąskaitas su didesniu nuomos mokesčiu nei buvo sutarta ir nepagrįstai dideliais komunaliniais mokesčiais. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti: už pagrindines patalpas (biuro kabinetus ir vaikų užsiėmimų patalpas) po 12 Lt už kv. m, už nešildomas 64,93 kv. m vasarinės salės patalpas po 7,7 Lt už kv. m, už nešildomų 12,56 kv. m koridoriukų ir sandėliuko patalpas po 5 Lt už kv. m, tačiau nuo 2008 metų ieškovas ėmė taikyti atsakovui vienodą 12 Lt už kv. m įkainį už visas patalpas kas mėnesį. Už patalpų nuomą nuo 2008-01-01 atsakovas permokėjo ieškovei po 403,12 Lt. Todėl permoka nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01 dienos susidaro 10 481,12 Lt. Atsakovas niekada anksčiau gaunamų sąskaitų pagrįstumo detaliai netikrindavo. Atsakovas ne kartą gavo 1500 kWh viršijančią sąskaitą už elektros energiją, tai yra kai kuriuos elektros tarifus ieškovas atsakovui taikė didesnius, nei yra nurodyti AB „VST“ rašte. Perskaičiavus mokesčius pagal AB „VST“ pateiktus tarifus, atsakovo permoka už elektros energiją per nagrinėjamą laikotarpį susidaro - 1414,92 L, tačiau tikėtina permoka už elektros energiją per nagrinėjamą laikotarpį yra 7909,19 Lt. Ieškovas taip pat neteisingai skaičiavo mokestį už patalpų šildymą, kadangi maždaug pusė atsakovo nuomojamų patalpų yra nešildomos (šildoma 235,72 kv. m). Ieškovas ėmė bendrą visų patalpų, esančių adresu Perkūno al. 4, Kaune, plotą, iš jo dalindamas gautos sąskaitos už šilumą sumą taip gaunant 1 kv. m įkainį, kurį vėliau padauginę iš nuomininko užimamo ploto apskaičiuoja jo mokėtiną sumą. Atsakovas palyginęs ieškovo skaičiavimo metodiką su AB „Kauno energija“ pateiktais skaičiavimais, nustatė, jog mokėtina suma, tenkanti atsakovui už šilumos energiją nagrinėjamu laikotarpiu yra 18 356,03 Lt, ieškovas priskaičiavęs 21 688,67 Lt. Todėl ieškovas privalo grąžinti atsakovui 3332,64 Lt susidariusią permoką už suvartotą šilumos energiją, kuri laikoma nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu. Atsakovas nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. 2010-02-22 atsakovas pasirašė specializuotų vestuvių parodos „Mūsų vestuvės“ dalyvio sutartį su organizatoriumi UAB „Boules DOr“, privalėdamas sumokėti 216,60 Lt dalyvio mokestį. Atsakovas specialiai šiai parodai iš D. Remėzos firmos „Divum“ užsakė ekspozicijos krepšelių, kurių pagrindu atsakovas parodoje turėjo reprezentuoti save bei plėsti klientų ratą. Krepšeliai kainavo 2999,04 Lt. Tačiau atsakovas negalėjo dalyvauti parodoje, kadangi ieškovas pakeitė visas spynas nuomojamose patalpose adresu Perkūno al. 4, Kaune, atsakovas negalėjo patekti į nuomojamas patalpas. Atsakovas dėl ieškovo veiksmų patyrė 3215,64 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškinį (t. III, b.l. 71-73). Atsiliepime nurodė, kad atsakovas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, nurodo akivaizdžiai neteisingus faktus ir piktnaudžiauja teise. Tarp ieškovo ir atsakovo 2004-09-01 ir 2008-01-02 buvo pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. 2 ir Nr. 1. Tačiau 2008-01-02 pasirašytos sutarties originalas, pasirašytas atsakovo, liko pas atsakovą ir ieškovui yra neperduotas. 2010-01-04 rašte Nr. 15 atsakovo atstovas nurodo ir pripažįsta mokamą 2253,84 Lt nuomos mokestį, kurį prašo sumažinti. Be to, šios nuomos sutarties sąlygas patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, mokėjimas už nuomą bei komunalinius mokesčius pagal pateiktas sąskaitas – faktūras. Atsakovas 2008-06-01 atsisakė 11,86 kv. m ploto patalpos, todėl nuomos mokestis nuo 2404,44 Lt sumažėjo iki 2253,84 Lt. Jokio permokėjimo už nuomą niekada nebuvo ir negalėjo būti. Atsakovo argumentai, jog jis netikrindavo gaunamų sąskaitų pagrįstumo yra nepagrįsti. Pagal nuomos sutarties sąlygas sąskaitas atsakovui už suvartotą elektros energiją išrašydavo ieškovas. Jokių padidintų tarifų nebuvo ir negalėjo būti. Kiekvienu atveju šalių susitarimu buvo nustatomas sunaudotas elektros energijos kiekis su kiekvienu iš nuomininkų. Atsakovas pretenzijų dėl per didelių mokesčių sumų nereiškė. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo argumentas, kad atsakovas permokėjo už patalpų šildymą. Mokestis už šildymą buvo skaičiuojamas dalinant AB „Kauno energija“ sąskaitoje nurodytą sumą iš viso pastato, adresu Perkūno al. 4, Kaunas, ploto ir gautą koeficientą dauginant iš užimamo ploto. Todėl sąskaitos yra išrašytos teisingai. Atsakovas nurodo, kad patyrė 3215,64 Lt nuostolius dėl nedalyvavimo parodoje, tačiau atsakovas parodoje „Mūsų vestuvės“ dalyvavo. 2010-03-19, po pietų į nuomojamas patalpas atvyko atsakovo vadovas V. Kokšta, pasiėmė krepšelius ir išvyko. Todėl jokių nuostolių atsakovas nepatyrė ir negalėjo patirti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė S. Žukauskienė palaikė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, su kuriuo nesutiko, prašydama patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo 11 574.49 Lt skolą už nuomą, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas bei nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti su visa manta iš patalpų. Ji paaiškino, kad 2004-09-01 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, ir įsipareigojo mokėti 2037,32 Lt per mėnesį. 2008-01-02 šalių parengta ir pasirašyta kita nuomos sutartis, tačiau pas ieškovą minėta sutartis nėra išlikusi. Prašė atsakovą šią sutartį pateikti, tačiau nepateikė. Visi įrodymai esantys byloje patvirtina, kad minėta sutartis tarp šalių pasirašyta buvo. Nuo 2008 metų sausio mėnesio atsakovui buvo išrašomos sąskaitos 2404,44 Lt sumai, kurias atsakovas visada apmokėjo. Daro išvadą, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino apie šalių susitarimo buvimą. Vėliau atsakovas atsisakė 12,55 kv. m ploto patalpos, todėl nuomos mokestis sumažintas iki 2253,84 Lt. 2010-01-04 raštas patvirtina, kad nuomos mokestis toks, kaip nurodyta 2008-01-02 sutartyje. Jame atsakovas nurodo, kad mokestis už patalpų nuomą pasidarė nebepakeliamas. Anot atstovės, abejonių nėra, kad susitarimas taip šalių buvo, todėl reikalavimas dėl 11 574,49 Lt skolos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apie sutarties nutraukimą atsakovas įspėtas. Kadangi atsakovas nemoka nuomos mokesčio, prašo nutraukti sutartį. Realiai atsakovas yra išsikėlęs, tačiau daiktai patalpose palikti, todėl pagrįstas ieškinio reikalavimas iškeldinti su visa manta iš patalpų. Mano, jog priešieškinis yra atsakovo gynybos taktika, bandomas daryti ieškovui spaudimas. Priešieškinis visiškai nepagrįstas. Sąskaitos už nuomą pasirašytos atsakovo. Elektros skaitliukas yra bendras visam pastatui. Be atsakovo buvo dar du nuomininkai, nuomavę tik du kabinetus, kuriuose dirbo po vieną žmogų keturias valandas per dieną, o kartais ir nedirbdavo visai. Viename iš kabinetų dirbo ieškovo buhalterė. Likusias patalpas nuomojosi atsakovas. Tarp ieškovo ir nuomininkų buvo bendras susitarimas, kad bendrą sąskaitą už komunalines paslaugas išdalindavo visiems ir pateikdavo kiekvienam sąskaitą atskirai pagal turimą plotą. Atsakovas sąskaitas visada apmokėdavo, pretenzijų nebuvo. Kai iš patalpų išsikėlė atsakovas, sunaudojamos elektros energijos kiekis ženkliai sumažėjo. Galios mokestis už suvartotą energijos kiekį yra nustatytas VST ir įtvirtintas teisės aktuose ir yra privalomas. Batutas elektros energijos nenaudoja, jokių suvirinimo įrankių ieškovo patalpose nėra. Šilumos energija buvo paskaičiuojama analogiškai, t.y. sąskaita buvo dalinama iš viso pasato ploto ir dauginama iš nuomininko naudojamo patalpų ploto. Paskaičiavimai atlikti teisingai. Skaičiuojama buvo pagal susitarimą, nes kitaip apskaičiuoti nebuvo galima. Nusiskundimų nebuvo nė iš vieno nuomininko. Atsakovo paskaičiavimo metodika nepagrįsta, todėl ši priešieškinio dalis nėra įrodyta. Atsakovas nurodė, jog negalėjo dalyvauti parodoje, todėl patyrė nuostolius. Ieškovas skambinosi, ir buvo informuotas, kad atsakovas dalyvavo parodoje, atsiuntė elektroninę nuorodą, kur dalyvių sąrašuose yra atsakovas. LAT pasisakęs, kad nuostolių dydį turi įrodyti to prašanti šalis, atsakovas to neįrodė. V. Kokšta atvyko į patalpas, pasiėmė daiktus, tai patvirtina raštas, be to buvo pasirašytas aktas (t. III, b.l. 127).
Atsakovo direktorius V. Kokšta nesutiko su ieškiniu, palaikė priešieškinį bei paaiškino, kad patalpas nuomoja labai senai, buvo kiti savininkai. 2004 metais su naujaisiais savininkais pasirašė nuomos sutartį. Kitos sutarties nėra matęs. Neiškarto pastebėjo tokias sumas. Dėl 2404 Lt sąskaitos kreipėsi į ieškovą, kodėl tokia suma, norėjo išsiaiškinti gražiuoju, nes buvo susitarę kitaip. Ieškovui rašė raštus, žadėjo sumą peržiūrėti, sumažinti, tačiau to nepadarė. Sąskaitas paimdavo. Ieškovas pradėjo grasinti, liepė apmokėti sąskaitas, kokios yra, o vėliau pakeitė spynas. Gražiuoju išsiaiškinti nepavyko, todėl pradėjo iš viso neapmokėti sąskaitų. Išsiuntė raštą registruotu laišku, norėdami sužinoti, kokia metodika vadovaujantis apskaičiuojami mokesčiai, tačiau atsakymo negavo. Nežinojo, kad per daug moka. Kreipėsi į specialistus, kai buvo iškelta teisme byla. Pasiaiškinus paaiškėjo, kad yra permoka. Pripažįsta, kad mokesčius už komunalines paslaugas turėjo mokėti, tačiau susitarimo nebuvo, kas, kiek turės mokėti, ieškovas išrašydavo sąskaitas ir tiek. Ne kartą žodžiu klausė, kokiu būdu apskaičiuojami mokesčiai, bet neatsakė. Dėl sąskaitų už šilumą buvo iškilęs klausimas, netiko paskaičiavimo tvarka, todėl atsidūrė gatvėje. Pripažįsta, jog buvo susitarta, kad mokesčiai už elektrą ir šilumą bus skaičiuojami pagal užimamą plotą. Nuomoja dalį patalpų, kurios nėra šildomos. Mano, kad jų klaida, jog nerašė ieškovui raštų. Raštai, kuriuos yra parašę, visi yra byloje. Gaudavo sąskaitas iš kompetentingų darbuotojų, neturėjo pagrindo nepasitikėti sąskaitų duomenimis. Įmonėje dirba buhalterė, turinti buhalterinį išsilavinimą. Jo išsilavinimas aukštasis – pramonės šiluminės energetikos. Paskaičiavimus atliko pats, išvedė koeficientą, pateikė į bylą. Patalpose yra palikti jiems priklausantys daiktai, negalėjo jų pasiimti, nes direktorius sakydavo, kad užimtas, atostogauja ir panašiai. Parodoje „Mūsų vestuvės", kuri vyko Vilniuje, įmonės darbuotojai nedalyvavo, nes negalėjo atsiimti maišelių iš patalpų. Įtraukti tik į dalyvių sąrašus. Policijos pareigūnų pagalba sutarė, kada maišelius direktorius atiduos. Paėmė tik dalį, o kiti liko patalpose. Atsakovo darbuotojos atleistos kovo 8 dieną. Iš kelių kabinetų iškraustė daiktus daug anksčiau, nes direktorius pasakė, jeigu per brangu nuomotis, susimažinti patalpų plotą, tai ir padarė. Prasidėjus ekonominei krizei tapo sunku (t. III, b.l. 128-129).
Atsakovo atstovė advokatė G. Girdzijauskienė nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepimą ir priešieškinį ir paaiškino, kad ieškovo pareiga įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą anksčiau žodžiu dėl mokesčių skaičiavimo, nepateisina ieškovo poelgio skaičiuoti per didelius mokesčius. CK 6.192 straipsnio 4 dalies sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Jeigu sutartis nepasirašyta, reiškia ji negaliojo. Atsakovas sąžiningai vykdė savo pareigas, tai sąžiningumo prezumpcija. Jeigu atsakovas būtų matęs sutartį, būtų pasirašęs, derėjęsis, kai šiuo atveju jis tokios galimybės neturėjo. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti pastatą, statinį ir įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pusę metų bandė aiškintis esančią situaciją, tačiau nuvykus direktoriaus nerasdavo. Kvietė antstolius, atvykus rasdavo tik buhalterę. Ieškovo kelis mėnesius prašė pateikti duomenis, tačiau nepateikė, todėl kreipėsi į Žaliakalnio PK, nes atsakovas neturėjo galimybės atsiimti daiktų. Atsakovas permokėjo komunalinius mokesčius, įrodymų vertinimas yra teismo kompetencija. Visada apmokėdavo sąskaitas, tačiau tai nereiškia, kad sutiko su kaina (b.l. 129).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Išklausius ieškovo atstovės (t. III, b.l. 127-128), atsakovo direktoriaus (t. III., b.l. 128-129), atstovės (t. III, b.l. 129) paaiškinimus, liudytojos I. S. parodymus (t. IV, b.l. 24-26)), išnagrinėjus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad ieškovas (t. I, b.l. 9, 10-11) su atsakovu (t. II, b.l. 9, 10-11) 2004-09-01 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2, kuria perdavė nuomininkui, t.y. atsakovui laikinai valdyti ir naudoti 200,37 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, o nuomotojas įsipareigojo mokėti 2037,32 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį (t. I, b.l. 16-18). Tą pačią dieną nuomininkui perduotos nuomos sutartyje nuodytos patalpos (t. I, b.l. 19). Ieškovas pateikė 2008-01-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kuria nuomininkui, t.y. atsakovui, išnuomojamos tos pačios 200,37 kv. m ploto patalpos, tačiau numatytas 2404,44 Lt nuomos mokestis bei 2008-01-02 patalpų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau jie atsakovo nėra pasirašyti (t. I, b.l. 12-14, 15). 2010-02-02 ieškovas atsakovui siuntė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (t. I, b.l. 30). 2010-03-01 ieškovas pranešė atsakovui, jog su atsakovu nutraukiama nuomos sutartis, kadangi daugiau kaip du mėnesius nemoka nuomos mokesčio, prašant sumokėti įsiskolinimą bei iki 2010-03-04 atlaisvinti patalpas (t. I, b.l. 20), kuris antstolio pasirašytinai įteiktas atsakovo projektų vadovei G. M. (t. I, b.l. 31). 2010-03-05 antstolis S. Užkuraitis, dalyvaujant atsakovo darbuotojoms G. M. ir R. N. bei ieškovo direktoriui R. Š. ir finansininkei I. S. konstatavo faktines aplinkybes apie tai, kokie daiktai yra VšĮ „Vijolina“ nuomojamose patalpose (t. III, b.l. 84-85, 86-87). 2010-03-19 ieškovas vėl, remdamasis antstolio pagalba (t. I, b.l. 33), atsakovo direktoriui įteikė raginimą sumokėti įsiskolinimą pagal pateiktas sąskaitas-faktūras (t. I, b.l. 21, 22-27, 28-29). Ieškovas pateikė įsiskolinimo dydį patvirtinančius įrodymus (t. I, b.l. 34-90) bei įrodymus apie atsakovo atliktus mokėjimus (t. I, b.l. 91-142).
Ieškovas UAB „Vytauto parkas“ apmokėjęs už šilumą AB „Kauno energija“ (t. II, b.l. 12, 41-42, 43-114, 117-119), už elektrą AB VST (t. II, b.l. 13-19), 115-116, 120-162; t. III, b.l. 3-30), išrašytos sąskaitos (t. III, b.l. 88-90). Kiek buvo sunaudojama elektros energijos, matyti iš suvetinės (t. III, b.l. 76-77, 78).
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.530 str.). Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui bei pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.478 str. 1 d., 6.531 str.).
Kaip nustatyta byloje, ieškovas, išnuomodamas negyvenamąsias patalpas atsakovui, 2004-09-01 buvo sudaręs rašytinę nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog išnuomojamos 200,37 kv. m bendrojo naudojimo negyvenamosios patalpos, už kurias bendras mėnesinis nuomos mokestis numatytas 2037,32 Lt už kvadratinį metrą (t. I, b.l. 16-18, 19). Byloje nėra ginčo, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2004-09-01 buvo sudaryta ir nuomos santykiai tęsėsi iki 2010 m. kovo mėnesio. Atsakovas iki 2008 metų mokėjo 2037,32 Lt nuomos mokestį už 200,37 kv. m plotą. Tačiau ieškovas ieškinį grindžia 2008-01-02 rašytine nuomos sutartimi, kuria nuomojamos tos pačios patalpos, tačiau nuomos mokestis nurodytas 2404, 44 Lt už kvadratinį metrą. Visos kitos sutarties sąlygos yra analogiškos 2004-09-01 nuomos sutarčiai (t. I, b.l. 12-14, 15). Todėl tai laikytina pirmosios sutarties sąlygų pakeitimu, o ne nauja sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-560/2002). Kadangi ši sutartis nėra pasirašyta atsakovo, todėl jis neigia faktą, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Nurodo, jog sutartis turėjimo būti sudaryta raštu, sutarties pakeitimas taip pat tokia pat forma, kaip ir sutartis, t.y. raštu, o sandorio formos reikalavimų nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Todėl prašo priteisti permokėtą nuomos mokesčio sumą 10481,12 Lt.
Tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str.). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais daro sandorį negaliojantį. Nei CK 6.478 straipsnyje, nei 6.531 straipsnyje nėra numatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų nuomos sutartį negaliojančia. O CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių įrodymų; sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1. 93 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-10 nutartis byloje, Nr. 3K-3-102/2011; 2009-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2008-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2008; Kauno apygardos teismo 2010-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-489-230/2010).
Taigi, byloje nagrinėjamu atveju galima būtų remtis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, nes yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Nors ginčo atveju nauja nuomos sutartis ar senosios sutarties pakeitimas raštu nebuvo sudaryta, tačiau tokio pakeitimo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, ieškovo išrašytos sąskaitos už patalpų nuomą po 2404,44 Lt už 200,37 kv. m plotą 2008 m. sausio - birželio mėnesiais (t. I, b.l. 36, 38, 40, 42, 44, 46) ir nuo 2008 m. liepos mėnesio, atsakovui atsisakius 11,86 kv. m patalpos 1-25, prašant neskaičiuoti nuomos mokesčio ir su ja susijusių komunalinių mokesčių (t. III, b.l. 74), ieškovo išrašytos sąskaitos po 2253,84 Lt už 187,82 kv. m plotą (t. I, b.l. 48, 50, 52, 54, 56, 58, 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79, 81, 83, 85, 87), bei atsakovo mokėjimai po 2404,44 Lt ir, atsisakius patalpos, po 2253,84 Lt (t. I, b.l. 92, 94, 96, 98, 100, 102, 104, 106, 108, 110, 112, 114, 117, 119, 121, 123, 125. 127, 129, 131, 133-134, 136-137). Pažymėtina, kad atsakovui pateiktos sąskaitos yra priimtos direktoriaus ir jo pasirašytos. Susitarimą dėl kainos pakeitimo patvirtina ir atsakovo 2010-01-04 raštas, kuriuo atsakovo direktorius kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2253,84 Lt nuomos mokestis pasidarė nebepakeliamas, prašydamas jį sumažinti (t. III, b.l. 75) bei nuomos sutarties projektas (t. I, b.l. 12-14), kurio sudarymo aplinkybes nurodė liudytoja I. S., patvirtindama, jog atsakovo direktorius sutiko su nauja nuomos kaina. Taigi, visais nurodytais veiksmais atsakovas patvirtina šalių susitarimą dėl naujos nuomos kainos bei savo pareigą tokią kainą mokėti. Todėl atsakovo direktoriaus aiškinimai, jog padidintas sąskaitas pastebėjo ne iš karto, kad aiškinosi su ieškovu dėl naujos kainos yra nepagrįsti. Pats pripažino, kad raštu į ieškovą kreipėsi tiek kartų, kiek yra įrodymų byloje, o tai atsisakymas 11,86 kv. m patalpos (t. III, b.l. 76) ir minėtas 2010-01-04 raštas prašant sumažinti 225,84 Lt nuomos mokestį (t. III, b.l. 75), kas ir buvo padaryta. Taigi, šie rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai manyti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio – nuo 2008 m. sausio mėnesio po 2404,44 Lt už 200,37 kv. m ir nuo 2008 m. liepos mėnesio po 2253,84 Lt už kv. m. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovas, nurodo, jog tiek pati sutartis, tiek jos pakeitimas turėjo būti padaryti rašytine forma, tačiau pakeitimas dėl nuomojamo ploto sumažinimo atsakovo prašymu taipogi nėra niekur įformintas taip, kaip atsakovas teigia, jog turėjo būti padaryta su nuomos kaina. O būtent, atsakovas raštu atsisakė 11,86 kv. m patalpos ir ieškovas išrašė sąskaitas mažesniam plotui.
Išnagrinėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti nuomos mokestį, todėl jis yra priteistinas iš atsakovo. Dėl tų pačių motyvų atsakovo priešieškinis šioje dalyje atmestinas.
Ieškovas prašė nutraukti tarp šalių 2008-01-02 sudarytą nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau kaip nustatyta byloje, rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo, taigi nebuvo sudaryta, todėl teismas neturi pagrindo tokią sutartį nutraukti. Atsakovas buvo įspėtas dėl nuomos sutarties nutraukimo, ką patvirtina 2010-03-01 pranešimas, nurodant atlaisvinti patalpas (t. I, b.l. 20). Be to, šalys pripažino, kad nuomos santykiai nutrūkę nuo 2010 m. kovo mėnesio. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog nuo to laiko atsakovui nebeskaičiuojami jokie mokesčiai, atsakovas nebesinaudoja patalpomis, jam nuomojamų patalpų adresu nebuvo galima įteikti procesinių dokumentų, nurodant, kad adresu Perkūno al. 4. atsakovas nebūna (t. I, b.l. 149), nurodyta atsakovo buveinė Perkūno al. 3A (t. I, 153; t. II, b.l. 7, 34). Tačiau šalys pripažino, jog yra likę atsakovo daiktų, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. III, b.l. 84-86). Ieškovas prašo iškeldinti su visa manta, atsakovas teigia, jog negali atsiimti daiktų, tačiau toko reikalavimo nereiškia, dalį daiktų atsiėmęs yra 2010-06-18 (t. III, b.l. 87). Todėl pagrįstai manytina, jog atsakovas, nesinaudodamas patalpomis pas ieškovą, iš jų privalo išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais.
Ieškovas taip pat prašo priteisti likusius nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas pareiškęs priešieškinį, nurodydamas, jog sąskaitos už patalpų šildymą, elektrą buvo išrašomos neteisingai paskaičiavus mokestį ir prašo priteisti 3332,64 Lt permoką už šilumos energiją ir 7909,19 Lt už elektros energiją, laikydamas tai bei sumokėtą didesnį nuomos mokestį nepagrįstu praturtėjimu.
Ieškovo atstovės aiškinimu, ieškovas ir nuomininkai buvo bendrai susitarę, kad bendra ieškovui pateikta sąskaita už komunalines paslaugas išdalinama visiems pagal naudojamą plotą. Atsakovas sąskaitas visada apmokėdavo, pretenzijų nebuvo. Kad tokia buvo numatyta atsiskaitymo už šilumą, elektros energiją ir kitas paslaugas tvarka, pripažino ir atsakovo direktorius bei patvirtino liudytoja apklausta ieškovo buhalterė I. S.. Pats atsakovo direktorius V. Kokšta priimdavo sąskaitas (t. I, b.l. 25, 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57, 59, 60, 62, 64, 66, 68, 70, 72, 74, 76, 78, 80, 82, 84, 86) ir jas apmokėdavo direktoriaus pasirašytais kasos pajamų orderiais (t. I, b.l. 91, 95, 97, 113, 115, 116, 118, 120, 122, 138, 140, 142). Taigi, tokie atsakovo veiksmai patvirtina susitarimą dėl skaičiavimo tvarkos nustatymo ir pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas už paslaugas. Jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl iškilusių neaiškumų skaičiuojant šiuos mokesčius atsakovas nepateikė. Teismas, perskaičiavo visas ieškovui AB „Kauno energija“ pateiktas sąskaitas už šilumą (t. II, b.l. 41-42, 114), taikydamas šalių naudotą metodiką, t.y. dalino iš atsakovo nurodyto bendro pastato ploto 349,55 kv. m ir daugino iš ieškovo nuomojamo ploto, t.y. 200,37 kv. m iki 2008 m. liepos mėnesio ir 187,82 kv. m nuo 2008 m. liepos mėnesio, tačiau nenustatė, jog atsakovas būtų permokėjęs ieškovui už patalpų šildymą. Taip paskaičiavus paskutine imant AB „Kauno energija“ 2010-02-28 išrašytą sąskaitą, atsakovas turėtų mokėti 22619,022 Lt, tačiau jam išrašytos sąskaitos netgi mažesnei sumai (t. III, b.l. 61). Nepagrįstu laikytinas atsakovo mokesčio skaičiavimas priešieškinyje, nes dėl tokio skaičiavimo šalių susitarimo nebuvo.
Atsakovo nuomone, jis permokėjo už elektros energiją, su kuo nesutiko ieškovas, nurodydamas atsiliepime (t. III, b.l. 71-73), bei atstovė teismo posėdžio metu.
Nustatyta aplinkybė, kad atsakovo naudojamose patalpose elektros energija didžiosios salės ir kitų patalpų apšvietimui ir rozetėms buvo naudojama be atskiros apskaitos ir apskaitoma tik per bendrą ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisą. Pradedant nuomoti patalpas 2004 metais mokėjimo už elektros energiją skaičiavimo tvarka šalių aptarta ir suderinta, ką patvirtina atsakovo veiksmai, priimant ir apmokant sąskaitas. Atsakovas neįrodė, jog taikoma skaičiavimo tvarka atsakovo netenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „VST“ pateiktoje informacijoje elektros tarifas nurodytas be PVM (t. II, b.l.13) ir jis atitinka ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytam tarifui, tačiau jau su paskaičiuotu PVM. Tai patvirtino ir liudytoja I. S.. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas vykdė veiklą nuomojamose patalpose (t. III, b.l. 79) ir pastate dirbo daugiausiai atsakovo darbuotojų. Kas ir kiek dirbo parodė liudytoja I. S., kuri patvirtino ir tai, kad, išsikėlus atsakovui iš patalpų ženkliai sumažėjo elektros energijos sunaudojimas. Tai patvirtina ir atliktas paskaičiavimas (t. III, b.l. 78).
Išnagrinėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog mokesčiai už patalpų nuomą, šilumą, elektrą ir kitas paslaugas buvo skaičiuojami šalių nustatyta tvarka. Todėl negali būti laikoma, jog dalis mokesčių buvo įgyti nesąžiningai, be teisinio pagrindo (CK 6.242 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, kad CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-308/2010). Atsakovo direktoriaus išsilavinimas aukštasis – šilumos energetikos, įmonė turėjo profesionalią buhalterę. Pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnis įpareigoja abi sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 ir 4 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl permokų už nuomą, šilumos ir elektros energiją atmestini.
Atsakovas taipogi prašė priteisti 3215,64 Lt žalos atlyginimo, kurią, anot jo patyrė, nes dėl ieškovo kaltės negalėjo dalyvauti parodoje „Mūsų vestuvės“. Šį reikalavimą grindžia parodos dalyvio 2010-02-22 sutartimi (t. III, b.l. 63), PVM sąskaita-faktūra (t. III, b.l. 64), sąskaitos išrašais (t. III, b.l. 65-67), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. III, b.l. 62), pažyma (t. IV, b.l. 16). Ieškovas su reikalavimu nesutinka.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.). Žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodinėti ieškovas, konkrečiu atveju byloje – atsakovas, o kaltės nebuvimą ir savo veiksmų teisėtumą – atsakovas (byloje ieškovas).
Atsakovas kaip neteisėtus ieškovo veiksmus nurodo, jog negalėjo atsiimti maišelių iš nuomojamų patalpų. Tam patvirtinti pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2010-03-16 VšĮ „Vijolina“ direktorius V. Kokšta nuvykus kartu su antstoliu R. Budreika nepateko į patalpas, savais turimais raktais durų neatrakino, nes pakeistos spynos (t. III, b.l. 62). Kad iš tikrųjų buvo liepta pakeisti durų spynas, matyti iš antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tačiau taipogi buvo liepta ir raktus atiduoti VšĮ „Vijolina“ darbuotojoms (t. III, b.l. 84-86). Liudytoja I. S. patvirtino, kad atvykus su advokate VšĮ „Vijolina“ direktoriui prašant leisti atsiimti maišelius, tai padaryti buvo leista ir pasiėmė tiek maišelių ir kitų daiktų, kiek norėjo. Kad dalį parodai skirtų maišelių pasiėmė, aiškino pats VšĮ „Vijolina“ direktorius V. Kokšta. Tokie įrodymai leidžia pripažinti, jog atsakovas turėjo galimybę pasiimti jam reikalingus maišelius ir dėl to, kad pasiėmė ne visus maišelius, kaip teigia atsakovas, nėra ieškovo kaltės. Taigi atsakovas turėjo galimybę dalyvauti parodoje. Kaip nurodyta atsakovo pateiktoje parodos organizatoriaus pažymoje, VšĮ „Vijolina“ atvežė dvi pakuotes maišelių su vestuvine atributika ir padėjo prie įėjimo ir dėl organizatoriui nežinomų priežasčių, parodoje nedalyvavo, tačiau buvo įtrauktas į parodos dalyvių katalogą (t. IV, b.l. 16; t. II, b.l. 81). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė ir pačios žalos dydžio, nes sutartis sudaryta 2010-02-22 (t. III, b.l. 63), tačiau dalis pinigų sumokėta dar 2009-03-18 (t. III, b.l. 65). Be to, užsakyta buvo ne tik maišeliai (t. III, b.l. 64), dalį maišelių pasiėmė. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2009-02-27 pagamintus maišelius turėjo panaudoti 2010-03-27-28 dienomis vykusioje parodoje.
Tokie įrodymai neleidžia pripažinti, jog šis reikalavimas yra įrodytas, todėl jis atmestinas. Išnagrinėti pateikti byloje įrodymai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškinys, kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.
Tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) bei išlaidas valstybei (CPK 96 str.). Ieškovas sumokėjo 480 Lt žyminį mokestį (t. I, b.l. 6-7), už antstolio pagalbą įteikiant procesinius dokumentus atsakovui - 60 Lt (t. II, b.l. 6), už advokato pagalbą - 1800 Lt (t. IV, b.l. 17-18). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 755 Lt žyminį mokestį (t. III, b.l. 40-42), advokato pagalbai – 3280,5 Lt (t. II, b.l. 20-21, 37, 93-94, 95-96, 122; t. IV, b.l. 19-20). Kadangi teismas netenkina reikalavimo dėl 2008-01-02 nuomos sutarties nutraukimo, todėl mažintinos ieškovui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą ketvirtadaliu, kartu manant, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl šio reikalavimo nebuvo kilęs, atsakovas nei atsiliepime, nei priešieškinėje apie šį reikalavimą nekalbėjo, be to, priešieškinis atmetamas, todėl atsakovui išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.
Kadangi patikslintas priešieškinis nepriimtas, todėl atsakovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268 str. 1, 2, 4, 5 d.d., 279 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo VšĮ „Vijolina“, buv. Gedimino g. 24-4, Kaunas, įmonės kodas 135030310, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT98 7044 0600 0316 9361, AB SEB bankas, banko kodas 70440, ieškovui UAB „Vytauto parkas“, buv. Perkūno al. 4, Kaunas, įmonės kodas 133524221, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT85 7300 0100 0226 6386, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, 11 574,49 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 414 Lt žyminį mokestį, 60 Lt už antstolio pagalbą įteikiant procesinius dokumentų atsakovui ir 1350 Lt už advokato pagalbą; iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 200,37 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Perkūno al. 4, Kaune, inventorizacijos byloje pažymėtų šriftais: 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-16, 1-26 su visa manta.
Reikalavimo dėl 2010-01-02 nuomos sutarties nutraukimo netenkinti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo VšĮ „Vijolina“, buv. Gedimino g. 24-4, Kaunas, įmonės kodas 135030310, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT98 7044 0600 0316 9361, AB SEB bankas, banko kodas 70440, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 27,46 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vytauto parkas“, buv. Perkūno al. 4, Kaunas, įmonės kodas 133524221, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT85 7300 0100 0226 6386, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 9,16, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti atsakovui VšĮ „Vijolina“, buv. Gedimino g. 24-4, Kaunas, įmonės kodas 135030310, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT98 7044 0600 0316 9361, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 2011-03-25 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 74 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.