- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-489-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mebleksa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raudonas skorpionas“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mebleksa“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir 2009 m. gruodžio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-939-814/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raudonas skorpionas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mebleksa“ dėl nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos už atliktus negyvenamųjų patalpų pagerinimus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Raudonas skorpionas“ patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 82-86) prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Mebleksa“ 25 487,42 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008m. birželio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., 611,25 Lt skolos už sunaudotą elektros energiją ir komunalinius patarnavimus už tą patį laikotarpį, 2109,22 Lt žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam privačios nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kuriame yra negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2008 m. balandžio mėn. sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovas UAB „Mebleksa“ įsipareigojo atlikti 925 kv.m ploto negyvenamųjų patalpų kosmetinį remontą, o ieškovas įsipareigojo po remonto šias patalpas išnuomoti atsakovui už 10 Lt/kv.m nuomos kainą, atsakovo turėtas remonto išlaidas kompensuojant per pusę sumažintu nuomos mokesčiu (5 Lt/kv.m) per vienerius metus. Iki 2008 m. birželio mėnesio pradžios atsakovas atliko remontą, į kurį teigia investavęs 70 684,32 Lt, tačiau šios sumos su ieškovu nederino. Nuo 2008 m. birželio mėnesio pradžios iki 2009 m. gegužės 14 d. atsakovas šias patalpas naudojo baldų parduotuvei. Konfliktas kilo dėl to, kad atsakovas vengė ir atsisakė pasirašyti nuomos sutartį bei mokėti žodine sutartimi nustatytą nuomos mokestį, teigdamas, kad didelę sumą investavo į patalpų remontą. Nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo, išskyrus du mokėjimus po 5 000 Lt 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Ieškovas 2009 m. sausio 14 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovas išsikeltų iš patalpų, nes įvertinęs atsakovo investuotą remontui sumą, nustatė, jog už nuomą apmokėtas laikotarpis baigiasi 2009 m. vasario 1 d., taip pat pasiūlė įskaityti ieškovo 11 260 Lt skolą atsakovui už nupirktus baldus patalpų į nuomos mokestį iki 2009 m. kovo 1 d. Atsakovas pasiūlė pasirašyti nuomos sutartį, pagal kurią jis visai nemokėtų nuomos mokesčio už pirmuosius metus. Su atsakovo sąlygomis nesutikęs ir pakartotinai pareikalavęs išsikelti iš patalpų, ieškovas gavo teismo įsakymą dėl 11 260 Lt skolos išieškojimo, kurią atsakovui sumokėjo. Atsakovas iš patalpų išsikėlė 2009 m. gegužės 14 d. Atsakovui nesutikus mokėti sumažinto nuomos mokesčio, buvo nuspręsta sutarties nepasirašyti ir leisti patalpomis naudotis, kol bus kompensuotos jo investuotos lėšos į patalpų remontą. Todėl nuomos mokesčio suma skaičiuojama po 10 Lt/kv.m plius PVM už visą nuomos laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki patalpų atlaisvinimo 2009 m. gegužės 14 d., kartu atsižvelgiant į tai, kad faktiškas išnuomotas negyvenamųjų patalpų plotas yra ne 925 kv.m, o 788,39 kv.m., ir į tai, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio pabaigos išnuomotas plotas dar buvo sumažintas dar 41,31 kv.m, atitvėrus nuomojamo ploto dalį. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 10 000 Lt, jo bendra skola už nuomą sudaro 96 171,74 Lt, įskaičius 70 684,32 Lt remonto išlaidas, galutinė skola – 26 102,02 Lt. Nuomos laikotarpiu atsakovas naudojosi vandeniu ir kanalizacija, ieškovo šiukšlių konteineriu, už šiuos patarnavimus nemokėdamas, todėl iš atsakovo priteistina 611,25 Lt suma (508,08 Lt už šiukšlių išvežimą, 4,57 Lt už vandenį ir nuotekas ir 98,63 Lt už elektros energiją). Iš atsakovo taip pat priteistina 2109,22 Lt suma žalos atlyginimui, nes per atsakovo sumontuotą apskaitos prietaisą buvo apskaitoma tik mažojoje salėje suvartojama elektros energija, apeinant didžiojoje salėje suvartojamą elektros energiją, kuri buvo apskaitoma tik per bendrą ieškovo apskaitos prietaisą. Žalos atlyginimo suma (2109,22 Lt) paskaičiuota už sunaudojamą elektros energiją didžiosios salės apšvietimui per visą nuomos laikotarpį parduotuvės darbo valandomis.
Atsakovas UAB „Mebleksa“ patikslintu priešieškiniu (t.2, b.l. 106-109) prašė priteisti iš ieškovo 38 571,23 Lt skolos už atliktus negyvenamųjų patalpų pagerinimus ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, pagal kurį ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui negyvenamąsias patalpas baldų prekybai, sutarta nuomos kaina - 5 Lt už 1 kv.m plius PVM. Šalys susitarė, kad atsakovo atliktų pagerinimų vertė bus įskaityta į nuomos kainą, nuomos pradžia – nuo atliktų pagerinimų dienos. Atsakovas patalpas pradėjo nuomotis nuo 2008 m. liepos 1 d. Ieškovo prašymu atsakovas 2008 m. rugsėjo 2 d. ir 2008 m. spalio 15 d. sumokėjo po 5 000 Lt nuomos mokesčio, iš viso – 10 000 Lt. Už nuomojamų patalpų remontą atsakovas sumokėjo 70 684,32 Lt. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo, tačiau ieškovas po atlikto remonto pradėjo reikalauti pasirašyti sutartį, nustatant nuomos kainą po 10 Lt/kv.m plius PVM, 2009 m. sausio 14 d. pretenzija pareikalavo nutraukti nuomos sutartį nuo 2009 m. kovo 1 d. Kadangi su ieškovu nebuvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, ieškovas apie sutarties nutraukimą privalėjo įspėti prieš 3 mėnesius. Atsakovas 2008 m. balandžio mėnesio viduryje, po 3 mėnesių nuo įspėjimo gavimo, dalį patalpų (642,32 kv.m) atlaisvino, perkeldamas savo daiktus į mažesnę patalpą (146,07 kv.m). Išmatavus nuomotas patalpas lazeriniu matuokliu nustatytas bendras jų plotas – 788,39 kv.m. Be to, ieškovas sausio viduryje atsitvėrė savo reikmėms 41,31 kv.m patalpą. Todėl skaičiuojant nuomos mokestį turi būti atsižvelgta į tai. Atsakovas visiškai išsikraustė ir grąžino ieškovui raktus 2009 m. gegužės 14 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas jau buvo sumokėjęs 10 000 Lt nuomos mokesčio, o remontas kainavo 70 684,32 Lt, ieškovas liko skolingas atsakovui 38 571,23 Lt už patalpų pagerinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui UAB „Raudonas skorpionas“ iš atsakovo UAB „Mebleksa“ 20 835,89 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008-06-15 iki 2009-05-14, 103,20 Lt skolos už sunaudotą elektros energiją ir vandenį, 2023,42 Lt žalos atlyginimui ir 1772,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteisė 660,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei: iš atsakovo - 41,34 Lt, iš ieškovo - 9,44 Lt. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažino tarp jų buvus negyvenamųjų patalpų nuomos santykius, nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuomos teisinių santykių pradžios momento, dėl nuomos kainos ir mokėtinų mokesčių nuomojamoms patalpoms išlaikyti, taip pat dėl to, nuo kada buvo sumažintas nuomojamų patalpų plotas 41,31 kv.m. 1) Dėl nuomos termino pradžios. Teismas nustatė, kad šalys tarėsi sudaryti nuomos sutartį po to, kai atsakovas atliks nuomojamų patalpų remonto darbus. Remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais teismas padarė išvadą, kad parduotuvė pradėjo dirbti ieškovo pretenzijoje nurodytu laiku – nuo 2008 m. birželio 15 d. 2) Dėl sumažinto patalpų ploto ir atlaisvintos patalpų dalies. Ginčas kilo, nuo kada sumažintas nuomojamų patalpų plotas, ieškovo iniciatyva atitvėrus 41,31 kv.m patalpą. Ieškovas teigė, kad patalpos buvo atitvertos 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, įrenginėjant grožio saloną, o atsakovo direktorius teigė, kad patalpų plotas buvo sumažintas 2009 m. sausio mėnesį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys ir liudytojai skirtingai aiškino šias aplinkybes, nesant jokių rašytinių įrodymų, rėmėsi liudytojos D. S., dirbusios atsakovo parduotuvėje pardavėja, parodymais, jog patalpos buvo atitvertos kovo mėnesį. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad atsakovas atlaisvino didžiąją salę ir perdavė ją ieškovui 2009 m. balandžio 15 d. Kadangi nuomojamų patalpų mažoji ir didžioji salės neizoliuotos, todėl ieškovas didžiąja sale pilnai disponuoti negalėjo, nors ir turėjo galimybę į ją patekti parduotuvės darbo metu. Tarp šalių nekilo ginčo, kad nuomos santykiai pasibaigė 2009 m. gegužės 14 d., atsakovui pilnai atlaisvinus patalpas. 3) Dėl nuomos mokesčio dydžio. Šalys neneigė buvus susitarimą, kad atsakovas atliks patalpų remontą, o remonto darbų vertė bus įskaitoma į nuomos mokestį, tačiau skirtingai aiškino nuomos mokesčio dydį. Ginčas kilo dėl papildomo nuomos mokesčio mokėjimo, t.y. ar nuomos mokestis buvo nustatytas 10 Lt/kv.m ar 5 Lt/kv.m plius PVM, įskaitant atliktų pagerinimo darbų vertę. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad tuo metu Jonavos mieste nuomos kaina viršijo 10 Lt/kv.m arba atitiko ieškovo prašomo nuomos mokesčio dydį. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog pirmuosius metus nuomos mokesčio dydis buvo 5 Lt/kv.m, į jį įskaičiuojant patalpų remonto vertę, nes tokiu atveju ieškovo veikla būtų nuostolinga, o tai pelno siekiančiam juridiniam asmeniui būtų nepateisinama. Teismas vertino, kad atsakovas, apmokėdamas dvi sąskaitas-faktūras po 5 000 Lt už nuomojamas patalpas, pripažino, jog mokėtinas nuomos mokestis yra 5 000 Lt, t.y. realiai didesnis, nei jis teigia atsiliepime į ieškinį. Ieškovo elgesys, nepasirašant sutarties projekto su jame nurodytu mažesniu nuomos mokesčiu, taip pat rodo, kad šalys tarėsi dėl didesnio mokesčio (10 Lt/kv.m plius PVM). Todėl teismas laikė labiau tikėtina aplinkybę, kad šalys tarėsi dėl didesnio nuomos mokesčio, t.y. 10 Lt/kv.m, įskaitant į šią sumą patalpų remonto darbų kainą, o atsakovo investuotos į patalpų remontą lėšos turėjo būti jam kompensuotos per vienerius metus, taikant lengvatinį 5 Lt/kv.m plius PVM nuomos mokestį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, o ieškovas sutiko, kad atsakovo investuota už patalpų remontą 70 684,32 Lt suma būtų išskaičiuota iš nuomos mokesčio, nuomos mokesčio skolą nustatė remdamasis nuomos mokesčiu po 10 Lt/kv.m plius PVM už visą nuomos laikotarpį, įskaičius atsakovo sumokėtus 10 000 Lt ir jo turėtas patalpų remonto išlaidas. Tokiu būdu teismas nustatė, kad atsakovas turi sumokėti 20 835,89 Lt sumą. 4) Dėl mokesčių už paslaugas. Teismas nurodė, kad nuomininkas privalo atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Kadangi atsakovas yra mokėjęs už elektros energiją ir vandenį bei nuotekas, teismas laikė, kad atsakovas šias išlaidas pripažino. Pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus, atsakovas už vandenį ir nuotekas ieškovui liko skolingas 4,57 Lt, o už elektros energiją – 98,63 Lt. Atsakovas ieškovo paskaičiavimų nepaneigė, todėl teismas šias išlaidas priteisė ieškovui. Teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti 508,05 Lt mokestį už šiukšlių išvežimą, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta šiukšlių išvežimo paslaugų sutartis, o ieškovas nepateikė atsakovui išsamios informacijos apie paslaugų kainas ir mokesčio nustatymą, todėl teismas darė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti ieškovo paskaičiavimų pagrįstumą. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi UAB „Jonavos paslaugos“ priklausančiu šiukšlių konteineriu. 5) Dėl žalos atlyginimo. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad atsakovo naudojamų patalpų didžiojoje salėje elektros energija salės apšvietimui ir rozetėms buvo naudojama be atskiros apskaitos ir apskaitoma tik per bendrą ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisą. Atskira apskaita atsakovo iniciatyva buvo įrengta tik mažojoje salėje, neapskaitant energijos suvartojimo didžiojoje salėje. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas naudojo neapskaitytą elektros energiją ir tuo padarė žalą ieškovui. Žalos dydis apskaičiuotas pagal išmatuotą elektros energijos suvartojimą apšvietimui didžiojoje salėje. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 2023,42 Lt žalos atlyginimo laikė pagrįstu, bet prašomos žalos dydį sumažino atsižvelgęs į nuomos teisinių santykių pradžią nuo 2008 m. birželio 15 d. 6) Dėl priešieškinio. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 38 571,23 Lt priteisimo už atliktus pagerinimus. Atsakovo teigimu ieškovas šia suma praturtėjo, kadangi išnuomotas turtas buvo pagerintas. Tačiau teismui konstatavus, kad šalių sutarta nuomos kaina yra 10 Lt/kv.m su PVM, ir įskaičius atsakovo patirtos patalpų remonto išlaidas į nuomos kainą, laikytina, kad remonto išlaidos atsakovui atlygintos, todėl priešieškinį tenkinti nėra pagrindo. 7) Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas turėjo 2 178 Lt, o atsakovas – 3 552 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimų patenkinta 81,40 proc., atmesta 18,60 proc. todėl teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 1 772,89 Lt, o iš ieškovo atsakovui - 660,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovo UAB „Raudonas skorpionas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė ieškovui iš atsakovo 223,24 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteistą 660,67 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 296,59 Lt. Teismas pakeitė patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijas, kadangi priimant teismo sprendimą nebuvo įvertintas priešieškinio atmetimas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Mebleksa“ apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 20 835,89 Lt nuomos mokesčio, 2 023,42 Lt žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų pakankamumo taisyklę. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl nuomos mokesčio dydžio, dėl nuomos termino pradžios, nuomotų patalpų ploto ir dėl žalos atlyginimo: 1) Ieškovas neįrodė, kad sutartas nuomos mokestis buvo 10 Lt/kv.m. Tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė nuomos sutartis ir dėl šalių susitarimo mokėti nurodyto dydžio mokestį turėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str. 4 d.), kurių ieškovas nepateikė. Teismas sprendime rėmėsi kitų įmonių pateiktomis pažymomis apie patalpų nuomos mokesčio dydį, tačiau neatsižvelgė į ieškovo nuomotų patalpų būklę, vietą ir kitas nuomos vertei reikšmingas aplinkybes. Patalpos buvo apleistos, to nepaneigė ir ieškovo direktorius, ir remonto darbai buvo būtini, o ne skirti prabangai. Todėl nustatant nuomos mokesčio dydį turėjo būti atsižvelgta į patalpų būklę. Teismas neatsižvelgė į faktus, kad atsakovo direktorius patalpų remontui buvo sudaręs kredito sutartį su AB banku „Hansabanku“ dėl 28 962 EUR kredito, kad atsakovo akcininkas E. V. paskolino atsakovo įmonei 2008 m. gegužės 30 d. paskolos sutartimi 22 000 Lt ir 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi 50 000 Lt, kad per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. sumokėta 9 000 Lt palūkanų. Neatsižvelgta į atsakovo atstovo E. V. paaiškinimus, kad ieškovas negalėjo rasti asmens, galinčio investuoti tokią didelę sumą į patalpų remontą. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad nuomos mokesčio dydis galėjo būti buvo toks pat, kaip suremontuotų patalpų. Teismo išvada, kad 5 Lt/kv.m nuomos kaina pelno siekiančiai įmonei būtų nuostolinga ir nepateisinama, yra nepagrįsta. Gaunant tokį nuomos mokestį ieškovo pelnas kas mėnesį sudarytų 3 941,95 Lt (be PVM). Be to, atsakovas patalpas suremontavo, ir jos dabar yra tinkamos ūkinei veiklai vykdyti ar nuomoti jas tretiesiems asmenims, t. y pelningos. 2008 m. rugsėjo 2 d. pinigų mokėjimo kvite esantis įrašas apie mokamą avansą už patalpų nuomą paneigia teismo sprendimo argumentus, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie avansinių įmokų mokėjimą. Ieškovas iki 2009 m. sausio 14 d. nereiškė pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo, ir tokie jo veiksmai paneigia buvus susitarimą dėl 10 Lt/kv.m nuomos kainos. 2) Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuomos santykiai prasidėjo 2008 m. birželio 15 d., nes birželio mėnesį dar buvo atliekami remonto darbai, todėl atsakovas patalpų naudoti negalėjo. Tą iš dalies patvirtina ir atsakovo nuomos sutarties projekte nurodyta sutarties data – 2008 m. liepos 1 d. Teismas nepagrįstai nuomos mokestį skaičiavo už visą patalpų plotą iki 2009 m. gegužės 15 d. Antstolio J. K. 2008 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas atlaisvino dalį jam išnuomotų patalpų, perkeldamas savo daiktus į mažesnę patalpą. Todėl ieškovas nuo šio momento galėjo naudotis didžiąja sale, dėl ko nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas negalėjo laisvai disponuoti didžiosios salės patalpa. Teismas remdamasi liudytojų, kurie yra ieškovo artimi giminaičiai, parodymais nepagrįstai nustatė, kad nuomojamos patalpos sumažintos (41,31 kv.m) 2009 m. kovo mėnesį, tačiau nenurodė argumentų, kodėl atmeta atsakovo atstovo E. V. ir R. V. parodymus, kad ieškovas patalpas atsitvėrė sausio mėnesį. Teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į D. S. parodymus, nes ji šiuo metu dirba pas ieškovą. 3) Teismo sprendimo dalis dėl 2 023,42 Lt žalos atlyginimo nepagrįsta. Ieškovui buvo žinoma jo patalpose esanti elektros apskaitos sistema. Ieškovo pateiktas sąskaitas atsakovas apmokėjo, skaitiklio rodmenis tikrindavo pats ieškovo direktorius. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Jis nebuvo atsakingas už elektros apskaitos prietaisų įrengimą ieškovo patalpose. Atsakovas didžiojoje salėje dirbtinio apšvietimo praktiškai nenaudojo, todėl šalių susitarimu už šią elektros energiją neturėjo būti mokama, o ieškovas pareikalavo sumokėti už elektros energiją tik kilus ginčui. Nepagrįstai nustatyta 2 023,42 Lt žalos suma, nes priteista žala paskaičiuota už maksimalų sunaudotos elektros energijos kiekį, įskaitant ir vasaros laikotarpį, kai dirbtinis apšvietimas nebuvo reikalingas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio išlaidas jis patyrė dėl didžiojoje salėje naudojamos elektros energijos.
Atsakovas UAB „Mebleksa“ taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės 2009 m. gruodžio 28 d. papildomo sprendimo, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir prašo papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad buvo pažeisti CPK 277 straipsnio reikalavimai, kadangi negalima pakeisti priimto sprendimo turinio, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu.
Ieškovas UAB „Raudonas skorpionas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai skirtingo įrodymų vertinimo pagrindu. Atsakovas savaip interpretuoja įrodymus, kuriais rėmėsi teismas. Nustatant nuomos mokesčio kainą buvo pateiktos įmonių, nuomojančių analogiškos paskirties negyvenamąsias patalpas Jonavoje, pažymos apie nuomos kainas. Visais atvejais ji viršijo 10 Lt/kv.m. Ieškovo patalpos yra pačiame miesto centre, su patogiu privažiavimu, prie jų yra automobilių aikštelė. Nors patalpos ir buvo nesuremontuotos, tačiau atsakovui dėl šios priežasties ir buvo nustatyta lengvatinė 5 Lt/kv.m nuomos kaina 1 metams, kad būtų kompensuotos patalpų sutvarkymo išlaidos. Nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti tik po to, kai atsakovas patalpas suremontavo ir jose pradėjo vykdyti veiklą, o patalpų pagerinimo investicijos kompensuotos. Todėl apelianto argumentai, kad nuomos mokesčio dydis neįrodytas ir neatitiko realių sąlygų, yra nepagrįsti. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai, kad jis didžiąją salę atlaisvino ir nenuomojo nuo 2009 m. balandžio 15 d. Net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, ji neturėtų įtakos sutarties vykdymui, nes patalpos atsakovui buvo išnuomotos visos kartu: tiek didžioji, tiek mažoji salė. Naudotis didžiąja sale atskirai nėra galimybės, nes patalpos nėra atskirtos ir sudaro vieną visumą, patalpų apsaugos sistema vieninga. Šalių santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, tačiau nesutarimai kilo dėl atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir paaiškėjusi aplinkybė, kad jo užsakymu buvo įrengta elektros energijos apskaitos sistema, apeinant didžiojoje prekybos salėje naudojamą elektros energiją. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad priteista maksimali galima žala. Skaičiuojant žalos dydį neįtrauktas elektros energijos sunaudojimas per elektros rozetes, nes nežinoma, kokius elektros prietaisus atsakovas jungdavo. Atsakovo teiginiai, kad didžiojoje salėje nebuvo naudojamas apšvietimas, neatitinka tikrovės. Nuomojamos patalpos yra buvusios sandėlio patalpos, kuriose natūralus apšvietimas yra minimalus. Jei tokį atsakovo pažeidimą būtų fiksavusi elektros energijos teikimo įmonė (VST), pagal jų patvirtintas taisykles apskaičiuotas žalos dydis būtų nepalyginamai didesnis. Šiuo atveju buvo skaičiuojama tik parduotuvės darbo valandomis naudota elektros energija. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nebuvo būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų. Neteisėti atsakavo veiksmai yra apgaulingas apskaitos sistemos įrengimas, neapskaitytos elektros energijos vartojimas. Priežastinis ryšys – ieškovo nuostoliai atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes ieškovas už elektros energiją tiekėjui mokėjo pagal bendrą apskaitos prietaisą, įskaitant ir atsakovo suvartotą didžiojoje prekybos salėje. Kaltė – atsakovas pats tyčia užsakė apgaulingą apskaitos sistemos įrengimą, tai nuslėpdamas nuo ieškovo. Žala ir nuostoliai – ieškovas patyrė nuostolius būdamas priverstas mokėti už atsakovo sunaudotą neapskaitytą elektros energiją. Apelianto pateikti dokumentai apie kredito panaudojimą ir UAB „Helidanas“ nuomos raštas neturi tiesioginio ryšio su apeliacinio skundo dalyku, ir neturėtų būti prijungti prie bylos, nes atsakovas jų neteikė pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde minimi įrodymai ir motyvai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų ir motyvų, kurie leistų suabejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikta.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Raudonas skorpionas“ taip pat prašo atmesti ir atsakovo apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo. Nurodo, kad papildomu sprendimu nebuvo pakeista sprendimo esmė ir turinys, tik buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl atmesto priešieškinio, kuris nebuvo išspręstas teismo sprendimu.
Apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir apeliacinis skundas dėl to paties teismo 2009 m. gruodžio 28 d. papildomo teismo sprendimo atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniuose skunduose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti tiek teismo sprendimą, tiek papildomą sprendimą.
Pagrindinis apeliacinio skundo, paduoto dėl pagrindinio teismo sprendimo, argumentas yra tai, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos ir žalos priteisimo, netinkamai įvertino įrodymus, t.y. pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, nes visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, konstatuodamas jų buvimą, įvertino visus byloje patektus įrodymus, nurodė argumentus, kodėl remiasi vienais ir atmeta kitus įrodymus. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai atitinka CPK 265 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl nuomos mokesčio dydžio, teigdamas, kad ši aplinkybė turėjusi būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais. Iš tiesų CK 6.478 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Tačiau šios formos nesilaikymas ne visais atvejais atima iš šalies teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais daro sandorį negaliojantį. O CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams konkrečiai šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais. Kolegijos nuomone, šiuo atveju galima būtų remtis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, nes yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. CK 6.478 straipsnyje nėra numatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų nuomos sutartį negaliojančia. Be to, nors ginčo atveju nuomos sutartis raštu nebuvo sudaryta, tačiau jos sudarymo faktą patvirtina kai kurie rašytiniai įrodymai, pvz. atsakovo mokėjimai už patalpų nuomą 2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais (t.1, b.l. 13, t.2, b.l. 138), atsakovo nuomos sutarties projektas (t.1., b.l. 94-95). Iš šių rašytinių įrodymų negalima nustatyti šalių susitarimo dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, taip pat į pateiktus rašytinius įrodymus apie ginčo laikotarpiu Jonavoje vyravusias negyvenamųjų patalpų nuomos kainas (t. 2, b.l. 91-95), nustatė, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo susitarta dėl 10 Lt/kv.m kainos. Teismas šiuo atveju nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, reikalavimų. Atsakovo atlikti mokėjimai 2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais po 5 000 Lt, nors viename jų ir nurodytas mokėjimas avansu, taip pat iš dalies patvirtina teismo nustatytą nuomos kainą, nes atsakovas pagal jo paaiškinimus ir jo paruoštos sutarties projektą pirmaisiais metais, t.y. iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. aplamai neturėtų pareigos mokėti nuomos mokestį. Todėl atsakovas, atlikdamas nurodytus mokėjimus, šiais veiksmai patvirtina šalių susitarimą ir savo pareigą mokėti papildomą 5 Lt/kv.m nuomos mokestį už pirmuosius nuomos metus, likusią nuomos mokesčio dalį dengiant patirtomis remonto išlaidomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad sumokėtos 5 000 Lt sumos savo dydžiu nors ir tiksliai neatitinka mokėtinos lengvatiniu 5 Lt/kv.m nuomos tarifu nuomos sumos (5 175 Lt su PVM), tačiau yra labai artimos mokėtinai sumai, kas taip pat patvirtina teismo nustatytą nuomos mokesčio dydį.
Atsakovo nurodyti argumentai, jog teismo nustatytas nuomos mokesčio dydis (10Lt/kv.m) neatitinka išnuomotų patalpų būklės, nes patalpos buvo apleistos, nepaneigia teismo padarytos išvados. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad patalpų nuoma buvo pradėta skaičiuoti tik tuomet, kai patalpos buvo suremontuotos, ir atsakovas galėjo pradėti vykdyti ūkinę veiklą. Be to, visos atsakovo patirtos remonto išlaidos, kurių dydžio ieškovas net neginčijo, o atsakovas su ieškovu jų nederino, buvo numatytos kompensuoti ir faktiškai yra kompensuotos jas įskaitant dalimis į mokėtiną nuomos mokestį, suteikiant lengvatinį nuomos mokestį pirmus nuomos metus. Todėl atsakovo interesai, išnuomojant ginčo patalpas, nebuvo pažeisti, juo labiau, kad jis turėjo galimybę pasiruošti nuomojamas patalpas pagal savo poreikius. Atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytus atsakovo finansinius įsipareigojimus bankui ir akcininkui E. V. nėra pagrindo, kadangi vien paskolų faktas pats savaime nepatvirtina jų panaudojimo remonto darbams, be to, kaip nurodyta, atsakovo investicijos remonto darbams buvo kompensuotos sumažinto nuomos mokesčio mokėjimo būdu.
Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos išvadomis, padarytomis įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl negyvenamųjų patalpų nuomos pradžios, kadangi teismas sprendime detaliai aptarė visus įrodymus, t.y. tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus tiek liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu nustatė labiausiai tikėtiną faktą, jog patalpos buvo išnuomotos nuo 2008 m. birželio 15 d. Teismas įvertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas birželio mėnesio pradžioje dar pirko statybines medžiagas remontui, todėl ir nustatė nuomos pradžią ne nuo 2008 m. birželio 1 d., kaip teigė ieškovas, o nuo 2008 m. birželio 15 d.
Analogiškai pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir įrodymus dėl dalies išnuomotų patalpų patuštinimo ir jų perdavimo ieškovui. Atsakovas, neigdamas teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas iš ginčo patalpų išsikėlė 2009 m. gegužės 15 d., remiasi antstolio J. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l. 122-129), kuris patvirtina, kad atsakovas dar balandžio mėnesio viduryje atlaisvino didesniąją dalį išnuomotų patalpų, persikeldamas į mažesnes patalpas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasi byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai nustatė kitą aplinkybę, kad tiek atlaisvinta, tiek atsakovo užimta patalpos yra neizoliuotos, ir jas skiria tik didelė arka, todėl faktiškai sudaro vieną visumą. Be to, antstolio A. Š. 2009 m. balandžio 30 d faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l. 130-132) yra nustatyta, kad patekti į šią patalpą nėra galimybės. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į rašytiniais įrodymais patvirtintą faktą, kad atsakovas iki 2009 m. gegužės 14 d. perduodavo patalpų signalizaciją apsaugai, kas neabejotinai trukdė ieškovui tinkamai perimti atlaisvintų patalpų dalį ir ja naudotis. Todėl negalima pripažinti, kad dalis atlaisvintų patalpų buvo tinkamai perduotos nuomotojui, dėl ko nuomininkas nebeturėtų pareigos už jas mokėti nuomos mokestį.
Atmestini ir atsakovo argumentai dėl ieškovo iniciatyva atitvertos nuomojamų patalpų dalies momento nustatymo. Atsakovas teigia, kad ieškovas patalpas (41,43 kv.m) atitvėrė 2009 m. sausio mėnesį, o teismas įvertinęs įrodymus nustatė, kad atitverta buvo 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje. Kadangi teismas kruopščiai įvertino visus šią aplinkybę liečiančius įrodymus, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti padarytomis išvadomis. Šalys šią aplinkybę įrodinėjo artimais ryšiais su šalimis susijusių asmenų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo D. S., dirbusios ir pas atsakovą, ir pas ieškovą, parodymais.
Kolegija taip pat nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, pirmosios instancijos teismui nustatant žalos ieškovui padarymo aplinkybes. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Elektros instaliacijos patikrinimo aktu (t.2, b.l. 33-34) ir jį atlikusio V. Š. parodymais (t.3, b.l. 87) nustatyta, kad atsakovo nuomotų patalpų mažojoje salėje elektros energijos tiekimas buvo apskaitomas atskiru apskaitos prietaisu, o didžiojoje salėje - tik per bendrą ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisą, tokiu būdu atsakovui išvengiant mokėjimo už didesnėje patalpoje suvartotą elektros energiją ir jam atsiskaitant tik pagal mažesnėje patalpoje įrengto apskaitos prietaiso parodymus. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad elektros montavimo darbai buvo atlikti atsakovo užsakymu, todėl atsakovas turėjo žinoti, kad jis naudoja neapskaitytą elektros energiją. Dėl tokių nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiga mokėti už didžiojoje salėje suvartotą energiją pagal ieškovo apskaitos prietaiso rodmenis nepagrįstai tekdavo ieškovui, dėl ko jis patyrė nepagrįstų išlaidų. Atsakovo nuoroda į tai, kad didžiojoje salėje praktiškai nebuvo naudojamas apšvietimas, todėl tarp šalių buvo susitarta, kad už ją nebus mokama, prieštarauja elementariai logikai. Šioje patalpoje buvo laikomi baldai pardavimui, todėl baldų eksponavimas sandėlio patalpoje be apšvietimo būtų logiškai nepagrįstas ir prieštarautų prekybos tikslui kuo tinkamiau pateikti prekę, siekiant ją parduoti. Negalima sutikti su apelianto argumentais, jog nustatytas žalos dydis yra grindžiamas galimai maksimaliu elektros energijos kiekiu. Tai paneigia nustatytas faktas, jog žala paskaičiuota tik dėl elektros energijos sunaudojimo patalpų apšvietimui darbo dienomis ir parduotuvės darbo laiku, ką patvirtina nurodytas elektros instaliacijos patikrinimo aktas (t.2, b.l. 33-34), žalos paskaičiavimas (t.2, b.l. 35-36) ir liudytojo V. Š. parodymai.
Atmestinas ir atsakovo apeliacinis skundas dėl papildomo teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau tik patenkinto ieškinio dalyje, bet neįvertinęs priešieškiniu reikšto reikalavimo atmetimo. Papildomu sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas priešieškinio dalyje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu pakeitė priimto teismo sprendimo esmę ir turinį, kadangi papildomas sprendimas buvo priimtas neišspręstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 277 straipsnio reikalavimų ir turėjo pagrindą priimti papildomą teismo sprendimą, remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir 2009 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mebleksa“ (įmonės kodas 156665576) ieškovui UAB „Raudonas skorpionas“ (įmonės kodas 157014351) 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.