Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė GF bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašą (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą tarp ieškovės N. G. ir atsakovo R. G. sudaryta santuoka, dėl atsakovo R. G. kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) padalyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 81/100 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); transporto priemones „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) iš atsakovo ieškovei priteisti 61 226,60 Eur piniginę kompensaciją; 5) nustatyti, kad ieškovė prievolę UAB GF bankui vykdys asmeniškai; 6) nutraukus šalių santuoką ieškovei palikti pavardę – L., atsakovui – G.; 7) nustatyti, kad išlaikymas nei ieškovei, nei atsakovui nėra reikalingas; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų pagrindu nurodė tokiais aplinkybes:

2.1. Ieškovė nurodė, kad šalių skyrybų priežastis yra atsakovo netinkamas, neteisėtas elgesys. Atsakovas nuolat priekaištaudavo ieškovei ir ją nesveikai kontroliuodavo. Jis buvo barnių iniciatorius, nepagarbiai elgėsi ne tik su ieškove, tačiau ir su jos giminaičiais, nepilnamečiais vaikais. Atsakovas elgėsi neatsakingai ir pakankamai neprisidėdavo materialiai prie šeimos išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė psichologinį smurtą iš savo sutuoktinio, taip pat didelių patyčių patyrė vyresnis sūnus, ieškovės mama, dukra. Atsakovui tapus (duomenys neskelbtini), ieškovė susilaukė antro vaiko. Ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), vasarą mėnesiui išvažiuodavo į sesiją, o į (duomenys neskelbtini) atsikraustė (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo prasidėjo romanas. Atsakovas nepasitenkinimą dažnai išliedavo ant sūnaus A., ieškovės mamos. Augant vaikams mokymosi priemones, rūbus, žaislus pirkdavo ieškovė. Iš atsakovo nuolat girdėdavo, kad išlaidauja. Į įvairius renginius atsakovas su ieškove neidavo, jai vis būdavo priminta, kad per daug sveria ir jam gėda turint tokią negražią žmoną. Vėliau, pradėjus verslus, nors jie buvo pelningi, maistą leisdavo pirkti tik nukainotą, o, pavyzdžiui, parduotuvėse (jų buvo kelios) dirbančioms pardavėjoms buvo perkami brangūs kavos aparatai. Ieškovė negalėjo geriau apsirengti, pasidažyti kaip nori. Pobūviuose ieškovė negalėjo valgyti ir kalbėti (esą sveria per daug, esą gali pasakyti nesąmones). Atsakovas 3 kartus prieš ieškovę yra pakėlęs ranką, tampęs už plaukų. Atsakovas tyčiojosi iš ieškovės mamos senatvės. Atsakovas ieškovei 15 metų neleido kirptis plaukų – kai ji plaukus pasitrumpino, namuose buvo didelis triukšmas. Po šitiek išgyvenimų ieškovė pavargo nusileisti, pradėjo prieštarauti, o tada prasidėjo dar didesni atsakovo pykčiai, nesiskaitymas su ieškove, jos visiškas negerbimas ir žeminimas. Atsakovas aiškiai nesistengė saugoti šeimos ir išlaikyti normalius šeiminius santykius. Ieškovė nurodė, kad nepakenčiamu, labai šiurkščiu ir nesuderinamu su sutuoktinio pareigomis elgesiu atsakovas privertė ją skirtis.

2.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė dėl šalių santuokos iširimo pasireiškė fiziniu ir psichologiniu smurtu ieškovės atžvilgiu, jos žeminimu, įžeidinėjimais ir kt. Nors ieškovė dėjo maksimalias pastangas santuokai išsaugoti, atsakovo aiškiai nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis elgesys ieškovės atžvilgiu ne tik nesikeitė, tačiau nuolat kartojosi – ieškovė buvo žeminama, iš jos tyčiojamasi, žeminama jos savivertė. Nesikeičiant atsakovo elgesiui, ieškovė nebemato galimybės šalių santuoką išsaugoti. Dėl atsakovo šiurkštaus elgesio ieškovės atžvilgiu ji labai išgyveno, buvo nuolatinio streso, emocinio skausmo būsenos, pablogėjo ieškovės sveikata. Atsakovo itin šiurkštus elgesys ieškovės atžvilgiu, jos žeminimas, įžeidinėjimai, besitęsę ilgą laiką, tapo priežastimi to, kad šalių šeiminis gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė buvo labai įskaudinta ir pažeminta, prašo iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.3. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šias transporto priemones: „Opel Astra“, vertė 0,00 Eur; „Niewiadow“, vertė 0,00 Eur. Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 5 530 Eur, ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 25 300 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 16 800 Eur, ir pastatą–gyvenamąjį namą, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 73 200 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, šios daikto dalies vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 93 945,88 Eur, adresas (duomenys neskelbtini); 4) 81/100 dalis pastato–parduotuvės, viso šio daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 128 000 Eur, adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalyti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2) 81/100 dalį pastato–parduotuvės (vertė 128 000 Eur) (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini) (vertė 30 830 Eur); 3) 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, (duomenys neskelbtini) (vertė 93 945,88 Eur); 4) transporto priemones „Opel Astra“ ir „Niewiadow“ (vertė 0,00 Eur). Ieškovė nurodė, kad ji yra asmeniškai skolinga UAB GF bankui.

2.4. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas į savo asmenines banko sąskaitas, esančias AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. iš viso gavo 122 453,20 Eur. Nurodytos lėšos buvo gautos iš juridinių asmenų: AB SEB banko, UAB „Eurovaistinė“, „GV TRANSPORTS & LOGISTICS“ OU, UAB „Baltana“, UAB „Elfina LT“ – laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d. atsakovas iš viso gavo 21 364,91 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 birželio 30 d. atsakovas iš viso gavo 24 303,47 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. atsakovas iš viso gavo 21 710,45 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 birželio 30 d. atsakovas iš viso gavo 17 682,49 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. atsakovas iš viso gavo 37 391,88 Eur. Ieškovės teigimu, nurodytos lėšos (122 453,20 Eur) yra gautos iš šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto nuomos, todėl jos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus teisme, paaiškino, jog pajamas iš turto nuomos gavo ir gautų lėšų su ieškove nesidalijo, ir pripažino, kad pusė jo gautų pajamų priklauso ieškovei (kaip bendro turto savininkei). Dėl to ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovo jai priteisti 61 226,60 Eur piniginę kompensaciją (pusę atsakovo gautų lėšų).

3. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, jais su ieškiniu nesutiko, nesutiko su ieškovės nurodoma piniginės kompensacijos suma ir procesiniuose dokumentuose nurodė tokius argumentus:

3.1. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pragyveno septynerius metus. Name yra centrinis šildymas – malkomis, įvesta sistema oras–oras, be to, dar yra statinė krosnis, kuri apšildydavo visą pirmą aukštą kūrenant kietu kuru, tai patvirtino ekspertizė. Kadangi namo dokumentus ieškovė yra pasisavinusi, todėl tik ji galėjo susitvarkyti su dokumentais – turėjo įforminti vandentiekio ir kanalizacijos naudojimąsi – gauti abonentą. Atsakovas iš namo išsikraustė 2020 metais ir name nebegyveno. Išsikraustymo priežastis – 2020 metais ieškovė, nepasitarus su atsakovu, pasikvietė gyventi sūnų A. G., jis buvo teisiamas už (duomenys neskelbtini). Namuose gyventi pasidarė nesaugu. Ieškovė savavališkai naudojosi vandeniu, tai patvirtina 2022 metais surašytas aktas. Be šio namo yra dar trys pastatai, jais taip pat reikėjo rūpintis. Name gyveno ieškovė, jos mama ir sūnus A. G., todėl, atsakovo manymu, tuo namu jie turėjo ir rūpintis. Atsakovas prižiūrėjo ir prižiūri likusius tris pastatus. Be to, pagal bendrą susitarimą, ieškovė prašė, kad jai liktų namas ir ji turėjo jį prižiūrėti ir šildyti. 2023 metais, po atliktos ekspertizės ieškovė turėjo pirkėją už eksperto nustatytą kainą, atsakovas tam neprieštaravo. Ieškovės liga yra nesusijusi su atsakovo gyvenimu, iki atsakovo išėjimo 2020 metais, ieškovė (duomenys neskelbtini) problemomis nesiskundė, turbūt tai susiję su profesine liga. Ieškovė gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir iki šiol gyvenamoji vieta yra deklaruota šiuo adresu. Be to, šiuo adresu ieškovė deklaravo savo mamą ir sūnų A. G.. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), čia deklaruota ir gyvenamoji vieta. Atsakovas nesutinka gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), dalyti lygiomis dalimis ir prašo šį nekilnojamąjį turtą palikti ieškovei.

3.2. Atsakovas nurodė, kad santuoka pradėjo irti dėl ieškovės kaltės: ji piktnaudžiavo alkoholiu, išgėrusi nesivaldė, pobūviuose darė gėdą, iškeldama įvairias scenas; ieškovė mėgo pasisavinti kitų asmenų asmeninius daiktus – iš atsakovo mamos yra pasisavinusi kvepalus, iš viešbučių parsiveždavo chalatą ir kitus smulkius daiktus, iš atsakovo neatsiklaususi ir neperspėjusi pasisavindavo nemenkas pinigų sumas. Ieškovė gyveno tik sau, atsakovas nežinojo, kiek ieškovė uždirba ir kur išleidžia savo lėšas. Šeimos biudžetu ir vaikų išlaikymu rūpinosi tik atsakovas. Atsakovas nurodė, kad labai myli savo vaikus, juos palaikė ir rėmė finansiškai, ypatingai tuo laikotarpiu, kai studijavo. Dar iki šiol remia sūnų A., kuris dar studijuoja, kas mėnesį pervesdamas pinigus. Ieškovė po vagystės iš atsakovo mamos, jos visiškai nebelankė. Ieškovė nebendravo ir su atsakovo giminėmis. Atsakovas nurodė patyręs psichologini smurtą iš savo sutuoktinės, sutuoktinės mamos ir giminaičių, patyrė spaudimą dėl piniginių lėšų, patyrė nemažai nuostolių (pvz. mirus ieškovės broliui atsakovas organizavo laidotuves: pirko karstą, rūbus ir kitus reikalingus reikmenis, tačiau atsiskaitymo iš ieškovės giminaičių nesulaukė), taip naudojosi ne kartą. Augant vaikams mokymosi priemones, rūbus ieškovė pirkdavo iš atsakovo pinigų, nes ieškovė labai išlaidavo, nekartą atsakovo asmeninius daiktus užstatydavo lombarde. Asmeninius daiktus išsipirkdavo pats atsakovas. Ieškovė aiškiai nesistengė išsaugoti šeimos ir išlaikyti normalius santykius. Persikrausčius gyventi į namą (duomenys neskelbtini), ieškovė visiškai nesirūpino namo priežiūra, tik su draugėmis gurkšnodavo vyną. Visus darbus prie namo ir name dirbo pats atsakovas ir samdyti darbininkai. Nepasitarus su atsakovu, ieškovė į namus gyventi pasikvietė savo mamą. Atsakovui išvykus į darbą abi moterys nesugebėdavo ar nenorėdavo – tingėdavo pakūrenti krosnį, kad name butų šilumos, įsijungdavo savo kambariuose šildytuvus, o už elektrą apie 700 Lt mokėjo atsakovas. Kai atsakovas uošvei pastatė elektros skaitiklį ir paprašė susimokėti, abi moterys labai supyko ir atsakovas mano, kad ieškovė taip supranta jų žeminimą. Reikėjo pasikūrenti krosnį ir būtų šilta visame name. Namo ir aplinkos niekas neprižiūrėjo, ieškovė pardavė atsakovo asmeninius daiktus, baldus, darbo inventorių, name nekūreno krosnies, todėl pradėjo atsirasti pelėsis, dėl to ieškovė 2022 m. rugpjūčio mėn. išsinuomojo sau butą, o namą, kuris yra jos vardu, paliko likimo valiai kartu su sūnumi, kuris namo ne tik neprižiūri, bet pavertė landyne.

3.3. Atsakovas nesutinka, kad namas būtu dalijamas pusiau, nes iš pradžių to namo norėjo pati ieškovė, tačiau namą apleido, neprižiūrėjo. Be to, tame name ieškovė gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., po to išsikraustė, palikdama betvarkę, namus be baldų. Atsakovas buvo perspėtas kaimynų, kad name vyksta vakarėliai, triukšmaujama, renkasi ne kokios reputacijos asmenys. Atsakovas stengėsi išsaugoti šeimą, neviešinti šeimos paslapčių, niekada nežemino ieškovės, stengėsi patarti, prašė taikių skyrybų, nes artimų santykių su ieškove nebeturėjo po ieškovės romano su R., ieškovė namuose šių santykių neslėpė, pokalbius girdėdavo ir vaikai. Atsakovo manymu, dėl santuokos iširimo yra abipusė kaltė. Priežastys, lėmusios santuokos faktinį iširimą, yra abejų skirtingos asmeninės charakterio savybės, skirtingas požiūris į šeimą, į tarpusavio kaip sutuoktinių santykius, taip pat skirtinga pozicija dėl prievolių ir pareigų, kylančių šeimos tiek teisinių, tiek moralinių santykių pagrindais, ir visiška apatija vienas kitam. Tai lėmė visišką sutuoktinių buvimo kartu negalimumą, pasireiškiantį esminiais nesutarimais dėl bendro šeimos biudžeto formavimo ir paskirstymo, ilgalaikiais nuolatinio pobūdžio tarpusavio nesutarimais dėl laisvalaikio bendrai leidimo, dėl namų ūkio ruošos darbų atlikimo ir kt., seniai atšaldė tarpusavio šiltus jausmus, jau seniai prarado pasitikėjimą vienas kitu, suponavusį netinkamą tarpusavio pagarbą vienas kitam, netinkamą vienas kito tiek moralinę, tiek materialinę paramą. Esama situacija yra faktiškai iširusios santuokos faktas. Ieškovė beveik metus nesilaikė sutuoktinės pareigų, buvo atsakovui nelojali, rodė atvirą nepagarbą ir jį žemino, nerėmė moraliai ir materialiai, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nurodė nenaudojęs jokio fizinio smurto prieš ieškovę. Ieškovė savo teiginių apie prieš ją vartojamą smurtą nepagrindė jokiais įrodymais.

3.4. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, kad name (duomenys neskelbtini), nėra šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, melagingi. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas įgijo bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2 821 Eur, ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 17 723 Eur, šie daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, pagal ekspertizės aktą, vertė yra 189 000 Eur, šie daiktai yra (duomenys neskelbtini); 3) 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, esančio (duomenys neskelbtini), viso šio daikto vidutinė rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenimis 106 000 Eur; 4) 81/100 dalis pastato–parduotuvės, rinkos vertė, pagal Ekspertizės aktą, yra 128 000 Eur, adresas (duomenys neskelbtini). Iš viso nekilnojamojo turto už 443 544 Eur sumą. Atsakovas nurodė santuokoje įgytą bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, tai sudaro po 221 772 Eur. Ieškovei palikti žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, rinkos vertė, pagal Ekspertizės aktą, yra 189 000 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui palikti žemės sklypą, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2 821 Eur, ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę, daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 17 723 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viso šio daikto vidutinė rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, 106 000 Eur; 81/100 dalis pastato–parduotuvės, rinkos vertė, pagal Ekspertizės aktą, yra 128 000 Eur, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

3.5. Atsakovas nurodė, kad kreditoriai yra ieškovės asmeniniai.

3.6. Atsakovas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgyto kilnojamojo turto (transporto priemonių) pareiškė patikslinimus: 1) „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 800 Eur; 2) „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur, dalyvavimas viešajame eisme uždraustas. Jas reikia nurašyti ir priduoti į metalo laužą. Jeigu ieškovė pageidauja, šias transporto priemones po santuokos nutraukimo atsakovas gali palikti jai.

3.7. Atsakovas su ieškovės ieškinio dalyko pakeitimu civilinėje byloje ir su ieškovės pareikštu papildomu 61 226,6 Eur turtiniu reikalavimu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis į savo asmenines banko sąskaitas, esančias AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos l d. iki 2024 m. vasario 1 d. iš viso gavo l06 050,44 Eur. Nurodytos lėšos buvo gautos iš juridinių asmenų: AB SEB banko, UAB „Eurovaistinė“, „GV Autotransport“. Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra jungtinė nuosavybė (pastatas dovanotas), šis pastatas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl 16 402,85 Eur gauta nuoma iš UAB „Baltana“ nėra dalijama. Nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); pastato–(duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 81/100 dalies pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 17659/25000 dalies pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, priežiūrai, mokesčiams, teisiniams reikalams, taip pat pagalbai sūnaus A. G. studijoms išleista 95 188,74 Eur. Šios lėšos dalijamos pusiau, t. y. po 47 594,37 Eur. Išlaidos (elektra, dujų įvedimas, dujos šildymui ir maisto gaminimui) gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini), nepriskaičiuotos. Nepriskaičiuotos pragyvenimo išlaidos, išlaidos už telefoną, už kurą automobiliui ir jo priežiūrą saviems reikalams. Nurodė, kad buvo samdomas žmogus visų keturių pastatų priežiūrai ir mokamas nuolatinis 800 Eurų kas mėnesį atlyginimas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. susidarė 43 mėnesiai, tai suma yra 34 400 Eur. Minėto žmogaus paslaugomis, iki kol išnuomojo kitas patalpas (nuomos sutartis nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d.), naudojosi ir ieškovė (darbininkas valė kaminą, atliko kitus darbus). Sūnui A. G., kuris yra pilnametis, bet tęsia studijas, išmokėta 20 990 Eur. Atsakovo vertinimu, šios išlaidos 55 390 Eur, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.86 straipsnį, dalijamos pusiau, t. y. po 27 695 Eur. Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-986-779/2019, teisminio proceso Nr. 2‑49‑3‑03651-2015-1, planavimo statybos inspekcijai sumokėta 9 000 Eur. Už teisines paslaugas R. Š. dėl stogo nuplėšimo sumokėta 1 500 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 741,41 Eur, (duomenys neskelbtini) savivaldybei sumokėta 825,58 Eur, SB lizingui stogo tvarkymui –5 865 Eur, už elektrą (duomenys neskelbtini), sumokėta 2 361,30 Eur, už stiklo paketus vitrinos ir pertvarų keitimui (duomenys neskelbtini), sumokėta 3 011,72 Eur. Vitrina keista du kartus. Įvairioms statybinėms medžiagoms išleista 3 367,17 Eur. Darbininko mašinos kurui išleista 5 765,29 Eur. Mašinai darbo reikalais išleido 6 861,27 Eur. Darbininkui prie stogo tvarkymo 500 Eur. Iš viso išlaidų – 39 798,74 Eur. Šios išlaidos, pagal CK 4.86 straipsnį, dalijamos pusiau, t. y. po 19 899,37 Eur. Paskutiniu metu ieškovas dirbo tik ketvirčiu etato ir galiausiai visiškai nebedirbo, todėl jo atlyginimas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. buvo 1 929,86 Eur, o pensija už šį laikotarpį yra 8 109,03 Eur. Pagrindinės pajamos buvo iš nuomos. Visos gautos pajamos nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. yra 116 089,33 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė turi sumokėti nekilnojamojo turto ir vaiko išlaikymo išlaidas 95 188,74 Eur (47 594,37 Eur + 27 695 Eur + 19 899,37 Eur).

3.8. Atsakovas nurodė, kad tol, kol bendras turtas nepadalytas, sutuoktiniai bendrai naudojasi bendru turtu susijusiomis teisėmis ir atlieka su juo susijusias pareigas: prižiūri turtą, moka mokesčius ir visus kitus mokesčius, susijusius su turtu: ieškovė, gyvendama name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po atsakovo išsikraustymo, namo nebeprižiūrėjo, nebuvo tinkamai šildomas, nebuvo keičiami vandens valymo filtrai, nebuvo kūrenama krosnis. Po paskutinio apsilankymo 2022 m. spalio mėn. darbininkas neberado kamino ir šildymo katilo valymo priemonių, neberado įrankių aplinkai tvarkyti. Dėl to pradėjo atsirasti pelėsis ir namas buvo apleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; ieškovės N. G. ir atsakovo R. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. G. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei nustatyti ikisantuokinę pavardę – ,,L.“, atsakovui palikti pavardę – „G.“; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 81/100 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą–(duomenys neskelbtini) parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) transporto priemonę „Niewiadow“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei; nustatyti, kad kreditinis įsipareigojimas UAB GF bankui pagal 2021 m. lapkričio 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 90000890239 Sandorį Nr. 3 lieka asmeninis ieškovės įsipareigojimas; priteisti iš atsakovo 43 224,04 Eur kompensaciją už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto ieškovei; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo 4 673,6 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei.

5.1. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo santuoką nutraukti esant kito sutuoktinio kaltei, nustatė, kad nors tiek neištikimybės ieškovės atžvilgiu, tiek naudoto psichologinio smurto šeimos ir konkrečiai ieškovės atžvilgiu rašytinių įrodymų nepateikta, tačiau nurodytas aplinkybes liudijo ieškovės ir atsakovo vaikai, asmenys, betarpiškai dalyvavę šeimos gyvenime. Pažymėta, kad ir pats atsakovas savo pasisakymuose konkrečiai neneigė naudoto fizinio smurto vaikų atžvilgiu (vaiko A. G. atžvilgiu net patvirtino, kad mušėsi) ar psichologinio smurto atsakovės atžvilgiu, tik nurodydavo, kad nei ieškovė, nei liudytojai nepateikė nurodytų aplinkybių įrodymų. Teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai (taip pat ir liudytojų parodymai) pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Vertindamas atsakovo atstovės prašymą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nurodžius ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu, jos neištikimybę ieškovo atžvilgiu su asmeniu R. K., taip pat ieškovės neprisidėjimą prie namų buities gerinimo ir šeimos aprūpinimo, teismas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes atsakovas įrodinėjo tik savo ir savo motinos liudytojos B. G. parodymais. Nė vienas iš teisme apklaustų kitų liudytojų (šalių vaikai, kviesti ieškovės liudytojai, o taip pat ir atsakovo kviesta liudytoja L. M.) nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl santuokos iširimo esant ieškovės kaltei. Priešingai, visi liudytojai patvirtino ieškovę stengiantis įtikti savo sutuoktiniui, prižiūrėjus namus, nevartojus alkoholio. Teismas pripažino, kad atsakovas nepaneigė ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas nusprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos (iširimo), todėl pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (psichologiškai smurtavo prieš ieškovę; prioritetą teikė įtampos ir barnių šeimoje palaikymui nei emocinio atšalimo problemoms spręsti; naudojo fizinį smurtą vaikų atžvilgiu; buvo neištikimas ieškovei), dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl atsakovo veiksmų.

5.2. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pritesimo, nustatė, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį turėti tvirtą ir darnią šeimą, su atsakovu santuokos metu susilaukė trijų vaikų, tikėjo sutuoktinių lojalumu, rūpinimusi, tačiau dėl ieškovo elgesio santuokos metu patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės (nelojalumas šeimai, sutuoktinio neištikimybė, psichologinis smurtas, mieste sklindančios apkalbos apie atsakovo ir kitų moterų santykius) sukėlė atsakovei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Teismas, atsižvelgęs į santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, ieškovės patirtų išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, įvertinęs teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius, nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkinti iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 300 Eur neturinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir dėl to, jog ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos išgyvenimus ir sveikatos sutrikdymą, susijusį su atsakovo kaltais veiksmais.

5.3. Teismas nustatė šalių santuokoje įgytą registruotiną turtą ir nusprendė, kad santuokoje įgyto registruotino turto vertė sudaro iš viso – 443 075,88 Eur. Teismas nustatė ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise paliktiną turtą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, pažymėdamas, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliktinas iš viso 222 500 Eur vertės turtas, o atsakovui – iš viso 220 575,88 Eur vertės turtas. Teismas vertino, kad toks nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto padalijimas geriausiai atitiks šalių interesus.

5.4. Teismas, įvertinęs atsakovo nesutikimą su ieškovės reikalavimu žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), padalyti po 1/2 dalį, motyvuotą tikslingumu minėtą nekilnojamąjį turtą, palikti ieškovei, atsakovui priteisiant visą likusį nekilnojamąjį turtą, pripažino, kad tokiu būdu padalytas turtas nebūtų lygiavertis, o atsakovas taip pat nesiūlė atitinkamos kompensacijos ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismo vertinimu, palikus ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei tektų didesnė našta vienai rūpinantis ar norint parduoti minėtą turtą, kadangi iš bylos medžiagos buvo nustatyta (liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai, taip pat ir atsakovas sutiko, kad turtas (duomenys neskelbtini) gali reikalauti investicijų), kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalauja didelių investicijų, norint sutvarkyti minimą turtą (šildymas, bėga stogas, drėgmė, pelėsis), kad šis būtų tinkamas gyventi ar parduoti už pagrįstą kainą. Kadangi ieškovei atitenka didesnė turto dalis, ji turi atsakovui išmokėti 962,06 Eur kompensaciją.

5.5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 61 226,60 Eur piniginę kompensaciją už nuomos pajamas, teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. iš viso gavo 122 453,20 Eur pajamų iš sutuoktinių bendro ir atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto nuomos. Dėl atsakovo iškeltos abejonės, kad iš jo asmeninio turto nuomos pajamos neturėtų būti dalijamos ((duomenys neskelbtini)), pažymėta, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto pripažįstami bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taigi 122 453,20 Eur pajamos, gautos iš turto nuomos, pripažintos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dalytina lygiomis dalimis.

5.6. Teismas, įvertino atsakovo argumentus, kad dalis minėtų pinigų buvo išleista kurui, nekilnojamojo turto remontui, samdomo darbininko atlyginimui, jauniausio sūnaus išlaikymui, mokesčiams už elektrą ir valstybei mokamiems mokesčiams. Teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, jog sūnui A. G. yra sumokėjęs 20 990 Eur ir, atsižvelgęs į CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, pripažino, kad šios išlaidos sūnaus išlaikymui yra pagrįstos ir atimamos iš dalytinos pajamų sumos. Teismas pripažino, kad išlaidos darbininkui A. S. taip pat yra pagrįstos. Atsakovui pateikus sąskaitos išrašus, patvirtinančius tik 2 440 Eur sumą, pervestą A. S., ši suma atimta iš gautų dalytinų pajamų. Teismas išlaidas už elektrą „Ignitis“ įmonei pripažino pagrįstomis ir sąskaitų išrašais pagrįstą 2 361,30 Eur mokėjimų sumą atėmė iš dalijamų pajamų. Teismas sąskaitos išrašą už stiklo keitimą 2 262,70 Eur sumos, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtus 162 Eur žemės mokesčius (pagal įmokos kodą) pripažino pagrįstais. Teismas pagrįstomis pripažino 5 865 Eur išlaidas stogo tvarkymui (duomenys neskelbtini) po audros. Teismas nepripažino kitų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir savivaldybės rinkliavų pagrįstumo, kadangi iš įmokos kodų matoma, jog tai buvo baudos, o taip pat neaišku, kokio pobūdžio savivaldybės rinkliavos buvo mokamos. Teismas nepripažino pagrįstomis išlaidų advokatei, nes nėra aišku, už kokias paslaugas ir kokią bylą buvo mokama (nepateikta sąskaitų), taip pat kitų išlaidų, iš kurių nėra aišku, kokioms reikmėms buvo perkamos ir kokios prekės iš parduotuvių, kokioms reikmėms buvo pilamas kuras ir į kokius automobilius (panaudos sutartys nepatvirtina, kad kuras buvo pilamas būtent į nurodytus automobilius). Pažymėta, kad atsakovo nurodytų sumų, sumokėtų Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nepagrindžia banko pavedimai, todėl teismas jų nepripažino pagristomis ir realiai patirtomis.

5.7. Teismas iš tarp sutuoktinių dalytinų pajamų atėmė pripažintas pagristomis išlaidas turto išlaikymui (122 453,20 Eur – 20 990 Eur – 2 440 Eur – 2 361,30 Eur – 2 262,7 Eur – 162 Eur – 5 865 Eur = 88 372,20 Eur) ir nustatė, kad 88 372,20 Eur dalytini tarp sutuoktinių lygiomis dalimis po 44 186,10 Eur. Iš ieškovei atitenkančios sumos atimta 962,06 Eur kompensacija, kurią ji turi sumokėti atsakovui už jai atitekusią didesnę turto dalį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 43 224,04 Eur kompensacija už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės dėl santuokos su ieškove nutraukimo, nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant; panaikinti sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti sprendimo dalį dėl gautų nekilnojamojo turto pajamų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimą atmetant, arba pakeisti šią sprendimo dalį, priteisiant ieškovei 18 640,69 Eur kompensaciją už iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo ir ieškovės santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo vertinimu, teismo sprendime nei buvo konstatuotas santuokos iširimo momentas, nei teisingai įvertinta, kokios priežastys lėmė santuokos pabaigą ir kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo. Apeliantas pažymi, kad santuoka truko ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Suprantama, kad santuokos metu buvo geresnių ir blogesnių santykių laikotarpių, tačiau šalys tęsė santuokinį gyvenimą, susilaukė ir kartu užaugino tris vaikus, įsigijo šeimos gyvenamąjį namą. Ieškovė nurodė, jog po trečio vaiko gimimo jų santykiai buvo geri (tai patvirtino ir liudytoja G. K.), 2013 metais įsikraustė gyventi į naują namą ir dar apie ketverius metus sutarė neblogai. Atsakovo įsitikinimu, tai reiškia, kad jokios iki tol ir tuo metu buvusios aplinkybės nebuvo santuokos iširimo priežastimi ir negalėjo turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovės teigimu, jie atskirai gyventi pradėjo nuo 2021 m. vasario mėn., todėl teismas privalėjo nustatyti, kokios aplinkybės būtent tuomet lėmė santuokos iširimą.

7.2. Atsakovas dėl neištikimybės aplinkybės nurodė, kad iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės, kad atsakovas turi nesantuokinį sūnų, ieškovei buvo žinomos daugiau nei 30 metų, per juos šeima sėkmingai gyvavo, dėl to nėra niekaip susijusios su jo ir ieškovės santuokos iširimu ir nėra jos iširimo priežastis. Jokių kitų ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo santuokine neištikimybe, teismo sprendime nustatyta nebuvo. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas taip pat turėjo romaną su savo darbuotoja, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o kaip liudytoja apklausta minėta darbuotoja tokias aplinkybes paneigė. Liudytojai G. K. ir A. G. rėmėsi tik nuogirdomis, kurios negalėjo būti pagrindas išvadai apie atsakovo neištikimybę.

7.3. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė, be kita ko, prieš ją neva naudotu fiziniu smurtu, šios aplinkybės ji neįrodė ir liudytojai jos nepatvirtino. Nors liudytojas A. G. minėjo, kad šalių konfliktai peraugdavo į pasistumdymus, tokia aplinkybė negalėtų būti išimtinai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo pagrindu. Teismas tokio santuokos iširimo pagrindo ir nenustatė, juo nurodė tik fizinį smurtą vaikų atžvilgiu. Pastaroji aplinkybė buvo grindžiama tik liudytojų parodymais. Pažymi, kad šalių vaikai jau seniai yra pilnamečiai, o jų nurodomos aplinkybės – daugiau nei 25 metų senumo. Tuo metu atsakovo su ieškove santuoka neiširo, jie augino dar vieną sūnų, jo atžvilgiu, kaip paaiškino tiek pati ieškovė, tiek liudytojas A. G., fizinio smurto atsakovas niekada nenaudojo. Todėl daryti išvadą, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nutraukti ją tuo pagrindu – dėl vaikų atžvilgiu naudoto fizinio smurto – nėra pagrindo.

7.4. Atsakovas nurodo, kad dėl psichologinio smurto ieškovė nenurodė jokių su tuo susijusių konkrečių aplinkybių, išskyrus tai, kad neva jis sudarinėjo jos svorio lentelę (nors įrodymų nepateikė). Atsakovas sutinka, kad jis griežčiau nei ieškovė žiūrėjo į vaikų auklėjimą, nes ji kylančias problemas išvis ignoruodavo, tačiau tai nesudaro pagrindo po daugybės metų vertinti šias aplinkybes kaip santuokos iširimo priežastis. Sprendime remiamasi liudytojų G. K. ir A. G. parodymais, kad atsakovas engė ieškovę dėl svorio (nors pati liudytoja pažymėjo, kad ieškovė niekada nebuvo apkūni), tačiau teismas nesiaiškino, kada tai buvo, rėmėsi dabar jau suaugusių vaikų prisiminimais, neturinčiais nieko bendro su faktinėmis santuokos iširimo priežastimis. Atsakovo vertinimu, byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad santuoka iširo dėl atsakovo ieškovės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto.

7.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su abipuse atsakovo ir ieškovės kalte dėl santuokos iširimo. Atsakovas nurodo, kad šeima pradėjo irti jiems jau gyvenant name (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuolat būdavo nepatenkinta jų gyvenimo kokybe, priekaištaudavo, kad jis nepakankamai finansuoja šeimą (nors būtent atsakovo pastangomis iš jo versle uždirbtų lėšų buvo įgyjami bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto objektai, kuriuos ieškovė dalijasi byloje), provokuodavo konfliktus, varydavo atsakovą iš namų. Atsakovas stengėsi konfliktų vengti, atsiriboti, bet ne visuomet pavykdavo pakęsti nuolatinį ieškovės terorizavimą, todėl pripažįsta, kad kartais pratrūkdavo ir jis. Taip konfliktuodami ilgainiui atitolo vienas nuo kito, nebedėjo pastangų santuokai išsaugoti. Prieš trejus metus ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą, kuriame tuo metu kartu gyveno, priėmė gyventi jų sūnų A. G.. Atsakovo teigimu, gyventi kartu su juo buvo nesaugu. Atsakovui nebeliko kitos išeities kaip palikti namus ir išsikraustyti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės galutinai išardė santuoką.

7.6. Ieškovė santuokos nutraukimą siejo su tolimos praeities aplinkybėmis, neturinčiomis nieko bendro su santuokos iširimu, nes realiai santuoka iširo tik prieš keletą metų. Atsakovui paneigus ieškovės nurodytas aplinkybes, siejamas su vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, matyti, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės – tarpusavio konfliktų bei nenoro dėti pastangas ją išsaugoti ir nė vienas iš jų nėra labiau kaltas dėl jos iširimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad būtent atsakovas teikė prioritetą įtampos ir barnių šeimoje palaikymui, o ne emocinio atšalimo problemoms spręsti, nevertino, kad pati ieškovė nesiėmė nieko, kad išsaugotų santuoką.

7.7. Atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad kadangi jo ir ieškovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir prieštaravo pats sau, nes reikalavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, turėjo būti atmestas, o ne tenkinamas iš dalies, mažinant prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

7.8. Sudarydamas turto balansą teismas į jį įtraukė ir teismo sprendimu padalijo ne visą atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Į turto balansą nebuvo įtrauktas šis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 81/100 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Toks teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio reikalavimų, dėl to sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.9. Teismas pasirinktą turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdą grindė vieninteliu argumentu – turto būkle. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą, turtas dalijamas priteisiant jį vienam iš sutuoktinių, kitam jo dalį kompensuojant pinigais. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti šalių valdomas bendrai, atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius ir dėl to ateityje užprogramuotus ginčus dėl bendrosios nuosavybės teise jiems liekančių turto objektų, teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir šalių santykių, galimybių objektą bendrai valdyti ir naudoti neanalizavo ir nevertino.

7.10. Atsakovas nurodo, kad nors teismo proceso metu ieškovė nuosekliai teigė, jog name nėra įmanoma gyventi, tačiau pagal įstatymą turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę. Turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta paskyrus teismo ekspertizę. Vadinasi, turtas įvertintas individualiai, atsižvelgiant į jo trūkumus, ir tinkamai nustatyta jo rinkos vertė, todėl jo pardavimui už atitinkamą kainą jokios investicijos nėra reikalingos. Teismo argumentas, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimui už pagrįstą kainą reikėtų didelių investicijų, dėl to aptariamo turto objekto priteisimas ieškovei būtų per didelė našta, nėra logiškas. Kita vertus, jei turtas nebūtų realizuojamas, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su bendru turtu, turėtų būti suderinta abiejų šalių valia, tai, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, nebūtų įmanoma, o turtas toliau nyktų ir prarastų savo vertę.

7.11. Teismas taip pat nevertino minėto turto reikalingumo kiekvienai iš šalių, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas buvo priverstas išeiti iš šeimos namų ir, būdamas Lietuvoje, nuo pat išėjimo iš bendrų šeimos namų gyvena (duomenys neskelbtini), jam 1/2 dalis gyvenamojo namo gyvenamosios vietos poreikiui patenkinti nėra reikalinga. Ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi. Būtent ji naudojosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jį apleido, esant norui turės galimybes trūkumus pašalinti gavusi iš atsakovo kompensaciją už iš nekilnojamojo turto gautas pajamas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė išsikėlė iš šio būsto tik siekdama sau palankaus teismo sprendimo.

7.12. Atsakovo vertinimu, teismas sprendimo dalies dėl likusių nekilnojamojo turto objektų padalijimo tinkamai ir pakankamai nemotyvavo. Teismas apsiribojo tik pasisakymu dėl atsakovo pasiūlyto turto padalijimo būdo netinkamumo – kad padalytas turtas nebūtų lygiavertis, tačiau tokia argumentacija nėra pakankama. Pažymi tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė prašė teismo priteisti 81/100 dalį pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo bent jau dėl šios dalies nurodyti išsamius motyvus, kuriais vadovavosi turto objektą priteisdamas ieškovei, aptarti šio objekto reikalingumą kiekvienai iš šalių ir kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nurodo, kad sprendžiant dėl 81/100 dalies pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo turėjo būti atsižvelgta į tai, kad iš šio turto yra gaunamos nuomos pajamos ir turi būti įvertinta ateityje iš jo gautina papildoma nauda – nuomos pajamos. Todėl spręsdamas dėl šio turto objekto padalijimo teismas turėjo išanalizuoti, kuriai iš šalių šis turto objektas yra reikalingesnis, atsižvelgiant į jų materialinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad ieškovė iki šiol dirba ir gauna atlyginimą, o jis gyvena iš pensijos, todėl nuomos pajamos jam yra būtinas papildomas pragyvenimo šaltinis.

7.13. Byloje nebuvo vertintos kompensacijos mokėjimo galimybės, apsiribota konstatavimu, kad atsakovas jos mokėti nesiūlo. Tačiau iš ieškovės 962,06 Eur kompensacija atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį buvo priteista, nors ieškiniu jokios kompensacijos ji atsakovui mokėti taip pat nesiūlė. Atsakovas pažymi, kad savo teises gynė, pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį institutu, ir teismas, nepaisant atsakovo procesiniuose dokumentuose aiškiai neišreikštos intencijos mokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, turėjo aiškintis ir vertinti šias esmines aplinkybes, susijusias su turto padalijimu. Atsakovas nurodo, kad padalijus turtą jo nurodomu būdu – ieškovei priteisiant žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 189 000 Eur, o atsakovui kitą turtą, kurio vertė sudarytų 254 418,12 Eur, už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį atsakovas turi galimybę sumokėti ieškovei 32 709,06 Eur ((254 418,12 Eur – 189 000 Eur) / 2) dydžio kompensaciją, tiek pasiskolinęs pinigų iš savo motinos, tiek pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

7.14. Teismas neįvertino atsakovo atsikirtimų ir neargumentavo sprendimo dėl transporto priemonių padalijimo, priteisdamas šias transporto priemones atsakovui.

7.15. Teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 43 224,04 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu iš nekilnojamojo turto gautas pajamas. Atsakovas nurodo, kad sprendimo priėmimo dieną, dalijant šalims priklausantį turtą, iš nuomos gautų pajamų atsakovas nebeturėjo, todėl nėra aišku, kokiu įstatyminiu pagrindu vadovavosi teismas, priteisdamas iš atsakovo kompensaciją už nebeegzistuojantį bendrą turtą. Be to, neaišku, kaip pasirinktas laikotarpis, už kurį priteistos nuomos pajamos. Ieškovė šio laikotarpio pradžią dėl nesuprantamų priežasčių nurodė 2020 m. liepos 1 d., nors, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakydama į savo atstovo klausimą dėl santuokos iširimo momento paaiškino, kad skyrium jie gyvena nuo 2021 m. vasario mėn. pabaigos. Ankstesnis santuokos iširimo momentas teismo sprendimu nustatytas nebuvo. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, naudojo bendras lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokių aplinkybių teismas nekonstatavo, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi kompensuoti ieškovei 1/2 dalį lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario pabaigos (t. y. 2021 m. kovo mėn.). Nurodo, kad šiuo laikotarpiu gauta 29 695,52 Eur nuomos pajamų, tačiau, mažinant nuomos pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo mėn. susidariusia suma, būtina atsižvelgti į išlaidų dalį, kurią teismas jau įvertino mažindamas sumą, nuo kurios apskaičiavo kompensaciją, todėl už šį laikotarpį nuomos pajamų sumą, jei teismas matytų pagrindą ją priteisti, prašo sumažinti tik 20 781,88 Eur (29 695,52 – 8 913,64).

7.16. Nurodo, kad neteisingai apskaičiuota gautų nuomos pajamų suma, į ją įtraukiant 18 773,16 Eur lėšų, nesusijusių su turto nuoma (pervedimai banko viduje iš sąskaitos į kortelę). Nors šią aplinkybę atsakovas nurodė savo 2024 m. vasario 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismas į ją neatsižvelgė, jos sprendime neaptarė, vadovavosi ieškovės pateiktais apskaičiavimais, jų netikrindamas ir nevertindamas.

7.17. Teismas dalies atsakovo išlaidų, susijusių su nuomojamu turtu, nepagrįstai nepripažino pagrįstomis.

7.18. Atsakovas sutinka, kad nuomojant pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), gautos nuomos lėšos yra dalytinas turtas (jei sprendžiant turto padalijimo klausimą jos egzistuoja), tačiau pažymi tai, kad ne visą nurodytą 16 402,85 Eur sumą, sudarė nuomos pajamos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar visas atsakovo iš nuomininkų gautas lėšas sudarė nuomos mokestis. Atsakovas tekia sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Baltana“, iš jų matyti, kad ši įmonė kartu su nuomos mokesčiu turėjo mokėti ir mokesčius už komunalines paslaugas, jie nėra nuomos pajamos, todėl negalėjo būti dalijami dalį jų priteisiant ieškovei. Iš viso, pagal pateiktas sąskaitas, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. kovo 29 d., kai nuomos sutartis nutraukta, komunalinių mokesčių suma sudarė 1 708,50 Eur, iš jų – 318,99 Eur mokesčiai už elektrą, juos teismas jau įvertino, kaip mažinančius ieškovei mokėtiną kompensaciją, todėl ši suma iš bendros komunalinių mokesčių sumos atimama. Taip suma, nuo kurios buvo skaičiuojama ieškovei priteista kompensacija už nuomos pajamas, turėjo būti sumažinta 1 389,51 Eur (1 708,50 – 318,99).

7.19. Atsakovo nuomone, teismo nurodyta 122 453,20 Eur suma nepagrįstai pripažinta dalytina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad gautų nuomos pajamų kompensacija ieškovei iš atsakovo priteistina, prašo ją skaičiuoti ne nuo 88 372,20 Eur, o nuo 37 281,37 Eur sumos (88 372,20 Eur – 20 781,88 Eur – 18 773,16 Eur – 9 000 Eur – 646,28 Eur – 500 Eur – 1 389,51 Eur). Taip teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos priteisimo turėtų būti pakeistas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 18 640,69 Eur (37 281,37 / 2) kompensaciją.

7.20. Atsakovas prašo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; aiškumo dėlei jį patikslinti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisto 81/100 dalių pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinys – 81/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 2 420 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas už atsiliepimą į apeliacinį skundą; atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus dokumentus atsisakyti priimti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Ieškovė nurodo, kad nustatyta, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir kitais šeimos nariais, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas šių prezumpcijų nepaneigė. Byloje nustačius tokias reikšmingas aplinkybes dėl esminių atsakovo pareigų šeimoje pažeidimo, teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas – santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, ji pasireiškė atsakovui būnant ieškovei neištikimu, naudojant prieš sutuoktinę ir vaikus fizinį ir psichologinį smurtą, taip juos žeminant, menkinant, sukeliant fizinį bei psichinį skausmą, šie dar gilesni ir todėl, kad taip elgėsi artimiausias šeimoje žmogus. Atsakovo neištikimybė, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas šeimoje, sutuoktinės (ieškovės) visiškas negerbimas, dėl to ieškovei teko kentėti ir patirti rimtus dvasinius išgyvenimus, gilų skausmą ir neviltį, visiškai atitinka žiauraus elgesio sampratą. Toks atsakovo elgesys, kokį nustatė teismas, apie kurį paaiškino ieškovė ir parodė liudytojai, neabejotinai žlugdė ieškovę tiek kaip moterį, tiek kaip vaikų mamą. Atsakovui elgesio faktiškai nekeičiant, o dar laikant esminius pažeidimus šeimoje mažareikšmiais, ieškovei tapo nežmoniškai sunku ir toks sutuoktinio tęstinis nepriimtinas šeimoje elgesys tapo nebepakeliamas, tai ir nulėmė, jog šalių santuoka iširo būtent dėl tokio žiauraus atsakovo elgesio. Pažymi, kad teismo sprendimu faktiškai nustatyta, jog atsakovas pažeidė ir lojalumo pareigą. Atsakovas gautas iš nekilnojamojo turto nuomos pajamas naudojo savo, o ne šeimos interesais, taip sąmoningai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, tokio savo veikimo neteisėtumą aiškiai suprasdamas ir žinodamas, jog taip skriaudžia savo sutuoktinę ir vaikų mamą.

8.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės – tarpusavio konfliktų ir nenoro dėti pastangas ją išsaugoti. Atsakovas savaip interpretuoja šeimos santykius, tačiau apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti, kad teismas neteisingai būtų nurodęs, kaip klostėsi santykiai šeimoje ir kad dėl šalių santuokos nutraukimo yra kaltas būtent atsakovas. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, nes nenustatė jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų.

8.3. Ieškovė nurodo, kad teismo nustatytas atsakovo amoralus elgesys, kuris buvo šalių santuokos iširimo priežastimi, jo turinys ir intensyvumas, menkino, žemino ieškovės savivertę, jos garbę ir orumą, ieškovei sukėlė labai rimtus emocinius išgyvenimus, didelį stresą, besitęsiantį gilų emocinį skausmą ir fizinį skausmą, pasitikėjimo savimi praradimą ir kitus labai neigiamus dalykus, apie tai nurodė tiek pati ieškovė, tiek liudytojai. Teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tai atitinka tiek atsakovo neteisėto elgesio šeimoje sunkumą ir dėl to kilusias sunkias pasekmes (šalių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės), tiek sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

8.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu panaikinti teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, pateiktu su ieškovės 2022 m. kovo 29 d. ieškiniu, nurodo, kad pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas, realiai neegzistuoja, jo natūroje nėra, o į turto balansą traukiamas ir dalijamas tik turtas, kuris realiai egzistuoja. Jeigu atsakovas vertino, kad realiai neegzistuojantis pastatas–sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktinas į turto balansą ir dalytinas, tai jis turėjo visas procesines galimybes reikšti tokį reikalavimą teisme, tačiau to nedarė, nes jam irgi žinoma, jog šis daiktas yra sunaikintas ir faktiškai neegzistuoja. Taip pat pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra priklausinys, priklausantis pastatui parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jos 81/100 dalis teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise priteista ieškovei. Tik dėl aiškumo teismo sprendimas galėtų būti patikslintas nurodant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ir jai asmeninės nuosavybės teise priteistos 81/100 dalių pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinys – 81/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8.5. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai konstatavo, kad jeigu namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), būtų priteista vien ieškovei, jai tektų didesnė našta vienai rūpintis ar norint parduoti minėtą turtą, kadangi nustatyta, jog šis turtas reikalauja didelių investicijų. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina tą aplinkybę, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti buvo atlikta teismo ekspertizė – turto vertintojo nurodyta rinkos kaina ne visada reiškia, kad būtent už tokią, o ne mažesnę, kainą šis turtas bus ir parduotas, ypač nagrinėjamu atveju, kai, kaip nustatyta byloje, tam, jog jame būtų galima tinkamai gyventi, būtinos didelės investicijos.

8.6. Atsakovo siūlomas turto padalijimo variantas, išdėstytas apeliaciniame skunde, yra aiškiai nesąžiningas. Ieškovei priteisus vieną iš nekilnojamojo turto vienetų (namų valdą (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą piniginę kompensaciją, o atsakovui visą kitą nekilnojamąjį turtą natūra, bendraturčių interesų pusiausvyra būtų aiškiai neproporcingai pažeista ieškovės didelei nenaudai, todėl toks turto padalijimo būdas neturėtų būti taikomas.

8.7. Nesutiktina su atsakovu, kad teismui padarant išvadą, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina 81/100 dalis pastato – parduotuvės (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į byloje surinktus duomenis ir svarbias aplinkybes, tarp jų, kad iš šio turto yra gaunamos pajamos. Atsakovui pagal teismo sprendimą be 1/2 dalies namų valdos (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka dar du nekilnojamojo turto vienetai – žemės sklypas su pastatu–(duomenys neskelbtini) parduotuve (duomenys neskelbtini), ir 17659/25000 dalis pastato–parduotuvės, iš jų naudojimo atsakovas galės gauti nuomos pajamas. Todėl atsakovo priekaištai, kad ir ieškovė turės realią galimybę už jai pagal teismo sprendimą asmeninės nuosavybės teise atitenkančios 81/100 dalies pastato–parduotuvės (duomenys neskelbtini), naudojimą gauti nuomos pajamas, yra aiškiai nesąžiningi. Pažymi, kad atsakovas ilgą laiką nuolat gavo reikšmingas nuomos mokesčio sumas (pajamas) iš turto nuomos ir jas turėjo bei naudojo savo asmeniniams poreikiams, su ieškove jų nesidalydamas, o piniginė kompensacija ieškovei priteista tik nuo tų atsakovo gautų nuomos mokesčių dalies, kurie gauti į jo banko sąskaitas, nors tam tikra dalis nuomos pajamų galėjo atsakovo būti gauta ir grynaisiais. Ieškovė, nurodydama, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant turtą atsižvelgiama ir į sutuoktinio sveikatos būklę ir turtinę padėtį, pažymi ieškovei diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir tai, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teisėmis valdo konkretų nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymi, kad ieškovė už atsakovo siūlomą kompensaciją negalėtų įsigyti jokio vertingo nekilnojamojo turto, o atsakovas tokiu siūlymu dar papildomai asmeninės nuosavybės teise gautų reikšmingos vertės nekilnojamojo turto vienetą, esantį (duomenys neskelbtini), jis ateityje dar duos pajamas.

8.8. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl transporto priemonių priteisimo. Pažymi, kad atsakovas priešieškinio nereiškė, o atsiliepime į ieškinį tik nurodė, jog sutiktų, kad šios transporto priemonės būtų priteistos ieškovei, tad faktiškai neprieštaravo dėl to, jog jos būtų priteistos atsakovui.

8.9. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas gavo pajamas iš turto nuomos, jomis su sutuoktine nesidalijo ir panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nustačius, kad atsakovas sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 43 224,04 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jis turi ieškovei kompensuoti 1/2 dalį lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario mėn. pabaigos. Pažymi, kad atsakovas tokiu argumentu, kokį pateikė apeliaciniame skunde, nesirėmė, tad tai, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, negalėtų būti apeliacijos dalykas.

8.10. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 18 773,16 Eur lėšos nesusijusios su turto nuoma. Ieškovė nurodo, kad šios piniginės lėšos yra gautos už turto nuomą, tai įrodo SEB banko išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Atsakovas neįrodinėjo, jog minimu laikotarpiu jis nenuomojo turto ir iš to negavo pajamų, priešingai, tokių aplinkybių neneigė.

8.11. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas nepagrįstai kaip išlaidų, susijusių su nuomojamu turtu, nepripažino 9 000 Eur, sumokėtų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nenurodė ir neįrodė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, kaip statinio nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas susijęs su nuomos pajamų uždirbimu, taip pat ieškovė remiais CK 3.115 straipsnio 1 dalimi. Taip pat, ieškovės vertinimu, atsakovas nepateikė patikimų įrodymų ir neįrodė, kad 646,28 Eur teisinga būtų atimti iš atsakovo gautų pajamų už turto nuomą. Taip pat nesutinka su atsakovo siūlymu atimti 500 Eur, nes pateiktas įrodymas nėra pakankamas pripažinti, kad šias išlaidas būtų teisinga atimti iš atsakovo gautų pajamų už turto nuomą, apskaičiuojant ieškovei priklausančią kompensaciją.

8.12. Ieškovės vertinimu, nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai. Atsakovas, teikdamas kaip naujus įrodymus jo jau seniai turėtus dokumentus (kuriuos turėjo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), elgiasi nesąžiningai.

8.13. Ieškovė nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde, pažeisdamas CPK 306 straipsnio 2 dalį, remiasi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme – jis jau sutinka, kad gautos nuomos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau iškelia naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme – teigia, kad ne visa 16 402,85 Eur suma yra nuomos pajamos. Todėl naujai tik apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės dėl to, kad neva ne visa 16 402,85 Eur suma yra nuomos pajamos, apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjamos. Taip pat nurodo, kad atsakovas nereiškė priešieškinio dėl konkretaus turto padalijimo, nekėlė piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimo, o tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo (apskaičiavo 32 709,06 Eur), pradėjo teigti, kad kompensaciją galėtų mokėti, pasiskolindamas pinigų iš mamos, pardavęs jam priklausantį turtą. Toks atsakovo procesinis elgesys taip pat nedera tiek su CPK 306 straipsnio 2 dalies, tiek su CPK 312 straipsnio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir iš atsakovo ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat su sprendimo dalimis dėl turto padalijimo ir dėl priteistos kompensacijos už iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Dėl naujų įrodymų

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus ir prašo juos pridėti prie bylos. Apeliantas prašymą priimti į bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-924-859/2019 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. liepos mėn. raštą dėl informacijos pateikimo motyvuoja tuo, kad būtinybė pateikti šiuos dokumentus iškilo pirmosios instancijos teismui sprendimu neįskaičius nurodytoje byloje priimto procesinio sprendimo vykdymo lėšų į išlaidas, susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, klaidingai konstatavus, kad į bylą nepateikti šių lėšų sumokėjimo įrodymai. Atsakovas nurodo, kad iš jo teikiamų duomenų matyti, jog, skirtingai nei nurodė teismas, buvo pateikęs įrodymus apie mokėjimus į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašte nurodytą sąskaitą pagal teismo procesinius sprendimus byloje dėl statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Apeliantas taip pat pateikė 12 sąskaitų faktūrų, išrašytų R. G. pirkėjai UAB „Baltana“ laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Prašymą priimti į bylą šiuos naujus rašytinius įrodymus apeliantas motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padalijo ne tik santuokos metu gautas atsakovo asmeninio turto nuomos pajamas, bet ir nuomininkų sumokėtus komunalinius mokesčius, todėl naujus įrodymus teikia, siekdamas parodyti, kad teismas, nagrinėdamas pareikštą reikalavimą dėl nuomos pajamų padalijimo, nesiaiškino, kokios lėšos sudaro ieškovės nurodytas nuomos pajamas.

13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su atsakovo pateiktų naujų dokumentų pridėjimu prie bylos. Ieškovė pažymi dokumentų sudarymo datas ir teigia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, visus dokumentus atsakovas jau turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų į bylą neteikė ir neįrodinėjo dokumentuose užfiksuotų aplinkybių, kaip reikšmingų sprendžiamam šalių ginčui. Ieškovė nesutinka, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, nes tas aplinkybes, kurias nurodo apeliaciniame skunde ir kurias bando pagrįsti naujai teikiamais dokumentais, atsakovas turėjo pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme.

14. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 4 dalį, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).

16. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsakovo teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-859/2019 yra priimta dėl atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo priėmimo ir skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Apeliantas nepagrindė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nurodomos būtent šioje nutartyje. CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi duomenys dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų teismuose nagrinėtų civilinių bylų, gali būti nustatomos pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis.

17. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš atsakovo teikiamų dokumentų sudarymo datų matyti, jog jie sudaryti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsakovo nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, jog apeliacinės instancijos teisme teikiamų naujų įrodymų pirmosios instancijos teismui jis neturėjo galimybės pateikti dėl objektyvių priežasčių.

18. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Byloje tiek kartu su atsakovo 2022 m. liepos 27 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo, tiek ir su ieškovės 2024 m. vasario 15 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo pateikti atsakovo SEB banko sąskaitų išrašai su duomenimis apie UAB „Baltana“ atliktus mokėjimus R. G. ir jų paskirtį. Atsakovas 2024 m. vasario 29 d. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nesutikdamas su ieškovės turtiniu reikalavimu, be kita ko, nurodė tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eS2‑986‑779/2019 statybos inspekcijai sumokėjo 9 000 Eur, kartu su šiuo atsiliepimu atsakovas teikė rašytinius įrodymus, tarp jų – savo sąskaitos išrašus. Reikšminga ir tai, kad atsakovas, teikdamas įrodymus pirmosios instancijos teisme, procesiniuose dokumentuose nesirėmė savo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kurioms pagrįsti teikia sąskaitas faktūras, t. y. jog dalį iš UAB „Baltana“ gautos 16 402,85 Eur sumos sudaro komunaliniai mokesčiai, tokių mokesčių nedetalizavo ir nesirėmė aplinkybėmis, kad ne visas gautas lėšas sudarė nuomos mokestis (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apelianto, tiek ieškovės argumentus dėl naujų įrodymų priėmimo, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, įvertinus atsakovo procesinį elgesį teikiant įrodymus pirmosios instancijos teisme ir CPK 314 straipsnio reglamentavimą, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas remtis esama bylos medžiaga, ir atsisako priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus bei jų nevertina (CPK 7 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

20. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ir prašo šią teismo sprendimo dalį pakeisti, pripažįstant, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas skunde remiasi esminiais argumentais, kad ieškovė santuokos nutrūkimą siejo su tolimos praeities aplinkybėmis, o jos nesusijusios su santuokos iširimu, nes santuoka iširo tik prieš keletą metų. Apeliantas laikosi pozicijos, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės – tarpusavio konfliktų ir nenoro dėti pastangas ją išsaugoti ir nė vienas iš sutuoktinių nėra labiau kaltas dėl jos iširimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo elgesį šeimoje, pagrįstai nenustatė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės.

21. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Taip pat CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

22. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas – psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, prioritetą teikė įtampos ir barnių šeimoje palaikymui nei emocinio atšalimo problemoms spręsti, naudojo fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, buvo neištikimas ieškovei, padarė nustatęs, jog ieškovės pateikti įrodymai (taip pat ir liudytojų parodymai) pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos (iširimo).

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl atsakovo neištikimybės ir dėl fizinio smurto vaikų atžvilgiu, iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl šių aplinkybių buvimo ir nenurodo argumentų dėl šių pagrindų visiško nebuvimo. Apeliantas remiasi tuo, kad ieškovės ir kaip liudytojų apklaustų šalių vaikų nurodyta aplinkybė, jog atsakovas turi nesantuokinį vaiką, vadovaujantis jų paaiškinimais, ieškovei buvo žinoma daugiau nei 30 metų, o jokių kitų ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo santuokine neištikimybe, teismo sprendime nebuvo nustatyta. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog jos atžvilgiu naudotas fizinis smurtas, o dėl liudytojos G. K. ir A. G. parodymų dėl atsakovo fizinio smurtavimo prieš juos nurodo, kad vaikų nurodomos aplinkybės yra daugiau nei 25 metų senumo, šalys augino dar vieną sūnų, jo atžvilgiu atsakovas fizinio smurto niekada nenaudojo.

26. Apeliantas teigia, kad iškovė dėl patirto psichologinio smurto nenurodė jokių su tuo susijusių konkrečių aplinkybių, išskyrus svorio kontrolę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje kaip liudytojų apklaustų A. G. ir G. K., dalyvavusių kasdieniame šeimos gyvenime, patvirtinimai dėl atsakovo naudoto psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu – nuolatinės kontrolės ir priekaištų dėl svorio, taip pat paaiškinimai dėl atsakovo valdingumo, jo nuomonės dominavimo, dėl to, kad šeima bijojo atsakovo. Apeliantas, pažymėdamas, kad liudytojo A. G. paminėta aplinkybė, jog šalių su ieškove konfliktai peraugdavo į pasistumdymus, negalėtų būti išimtinai jo kaltės dėl santuokos iširimo pagrindu, iš esmės anksčiau paminėtų aplinkybių neneigia.

27. Taigi apeliantas teigia, kad nurodytos aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės ir dėl fizinio smurto šeimos narių (vaikų) atžvilgiu nėra susijusios su šalių santuokos iširimu ir nėra jos iširimo priežastis dėl ilgo praėjusio laiko, per kurį šalių santuoka neiširo. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytomis prezumpcijomis dėl nurodytų aplinkybių, kaip konkrečių ir vienintelių pagrindų konstatuoti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, nurodytas aplinkybes įvertino kaip reikšmingas kartu su visuma kitų byloje esančių įrodymų ir nusprendė, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos (iširimo), vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, t. y. atsakovui iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto akcentuojamas praėjusio laiko, kurį tęsėsi šalių santuoka, aspektas visiškai nebuvo įvertintas.

28. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės santuokos iširimo pagrindu nurodytas aplinkybes, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su abipuse šalių kalte dėl santuokos iširimo, atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino atsakovo argumentus dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, jos neištikimybės ieškovo atžvilgiu su kitu asmeniu, taip pat ieškovės neprisidėjimo prie namų buities gerinimo ir šeimos aprūpinimo, kuriais atsakovas grindė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog paminėtas aplinkybes dėl sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo atsakovas įrodinėjo tik savo parodymais ir savo motinos liudytojos B. G. notaro patvirtintais rašytiniais parodymais. Pastebėtina tai, kad liudytoja B. G. notaro patvirtintuose rašytiniuose parodymuose nurodė, kad ieškovė nesaikingai vartojo alkoholį, tačiau kaip to pavyzdį nurodė tik vieną atvejį. Kiti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai – šalių vaikai, ieškovės kviesti liudytojai, taip pat atsakovo kviesta liudytoja L. M. – nepatvirtino aplinkybės dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat ir kitų atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo.

29. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais – lojalumu ir pagarba, moraline parama, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Nors apeliantas teigia, kad ankstesnės buvusios aplinkybės nebuvo santuokos iširimo priežastis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, jog paminėtų aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu, visuma turėjo įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams iki faktinio santuokos iširimo, nuolatiniams konfliktams ir šalių atitolimui vienam nuo kito, kuriuos akcentuoja ir apeliantas. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad, kaip nustatyta anksčiau, apelianto nurodomų aplinkybių dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nepatvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma (CPK 12, 176–178 straipsniai). Apeliantas nurodo, kad galutinai šalių santuoka iširo, kai prieš trejus metus, ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, į namą, kuriame tuo metu kartu gyveno, priėmė gyventi jų sūnų A. G. ir atsakovas, vertindamas, kad gyventi kartu su juo buvo nesaugu dėl sūnaus gyvenimo būdo, paliko namus ir išsikraustė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, vertindama sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog atsakovas iš bendrų namų išsikėlė 2020 m., taigi būtent atsakovas išsikėlė iš šalių bendrų namų, kuriuose kartu gyveno. Apeliantas pripažįsta, kad tuo bet kokie šalis iki tol dar sieję santuokiniai ryšiai buvo nutraukti. Tai taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas nedėjo aktyvių pastangų spręsti šeimoje kilusius sunkumus ir išsaugoti santuoką santykių pablogėjimo metu.

30. Ištyrusi bylos duomenis ir šalių argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis apie sutuoktinių elgesį ir jų tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to pagal byloje esančius duomenis turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje surinktų faktinių duomenų sudaro pakankamą pagrindą pagrįstam teismo įsitikinimui, kad atsakovui savo elgesiu iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio, pareigas, būtent dėl atsakovo elgesio ir veiksmų bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas (CPK 176, 177, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys nesudaro pakankamo faktinio pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir taikyti CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nenustatyta pagrindo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei priteisė nepagrįstai ir šis ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas.

32. Vadovaujantis santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes reglamentuojančio CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatytu reglamentavimu, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, buvo teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismui taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodant, jog ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos išgyvenimus ir sveikatos sutrikdymą, susijusį su atsakovo kaltais veiksmais, yra prieštaringi. Apelianto teigimu, reikalavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, turėjo būti atmestas, o ne tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomos priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 300 Eur sumos.

34. Pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑113/2011). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

35. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje, taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 86 straipsnis).

36. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovės teiginius dėl jos ilgą laiką patirto psichologinio smurto jos ir vaikų atžvilgiu, atsakovo šiurkštaus elgesio šeimoje, ieškovės žeminimo, įžeidinėjimo, pagrindžia kaip liudytojų apklaustų ieškovės ir atsakovo vaikų, kaip asmenų, betarpiškai dalyvavusių šeimos gyvenime, parodymai. Taigi nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir sumažindamas ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo tai, kad ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės išgyvenimus ir sveikatos sutrikdymą, susijusį su atsakovo kaltais veiksmais, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodytas reikalavimas nėra pagrįstas jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis nėra pagrindo abejoti, jog dėl nurodytų atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo (ilgalaikio psichologinio smurto, nepagarbos ieškovei, kaip sutuoktinei ir jų vaikų motinai, nelojalumo šeimai, sutuoktinio neištikimybės) atsakovė patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys kiti įrodymai (ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai) nagrinėjamu atveju pakankamai pagrindžia ieškovės patirtus neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus ir neturinės žalos faktą, šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo asmuo, privalo atlyginti atsakovas.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingus kriterijus – įvertinto tiek santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę (virš (duomenys neskelbtini) metų) ir ieškovės patirtų išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkindamas iš dalies ir priteisdamas 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka praktiką panašaus pobūdžio bylose. Padarius nurodytas išvadas, nenustatyta teisinio pagrindo šį ieškinio reikalavimą atmesti, dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pakeisti (panaikinti) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo yra nemotyvuotas, juo nepadalytas visas santuokinis turtas, dėl to, apelianto vertinimu, yra pagrindas šią skundžiamą teismo sprendimo dalį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas) ir grąžini bylos dalį dėl turto padalijimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Skundžiamu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas turtas: 1) 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis pastato–gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 81/100 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 222 500 Eur vertės turto; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas turtas: 1) 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis pastato–gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas ir pastatas–(duomenys neskelbtini) parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini); 3) 17659/25000 dalys pastato–parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini); 4) transporto priemonės „Opel Astra“ ir „Niewiadow“, iš viso 220 575,88 Eur vertės turto.

41. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, be kita ko, ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

42. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

43. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu dalies nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, dėl to netinkamai išsprendė nekilnojamojo turto padalijimo tarp šalių klausimą, priteisdamas šalims po 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priteisdamas 81/100 dalį pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

44. Nustatyta, kad atsakovas atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, viena vertus, prašė santuokoje įgytą bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, kita vertus, prašė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o visą likusį nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui. Atsakovas nekėlė piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimo (nenurodė kompensacijos dydžio ir neįrodinėjo savo galimybių tokią kompensaciją išmokėti). Pažymėtina, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog pagal atsakovo siūlomą nekilnojamojo turto padalijimo būdą už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija sudarytų 32 709,06 Eur ((254 418,12 Eur –189 000 Eur) / 2), ir teigia, kad tokio dydžio kompensaciją atsakovas turi galimybę sumokėti tiek pasiskolinęs pinigų iš savo motinos, tiek pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantas nurodo, kad nepaisant atsakovo procesiniuose dokumentuose aiškiai neišreikštos intencijos mokėti ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis šias esmines aplinkybes, susijusias su turto padalijimu, ir jas vertinti.

45. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalies reglamentavimu prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti ir tik nesant galimybės turto padalyti natūra abiem sutuoktiniams, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑476‑916/2015; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 32 punktą). Taigi parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio.

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Nagrinėjamu atvejų šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo kelis nekilnojamojo turto objektus, dalytinus šalims nutraukiant santuoką. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad žemės sklypas ir pastatas–(duomenys neskelbtini) parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini), ir 17659/25000 dalys pastato–parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos nekilnojamojo turto objektus priteisiant atsakovui, padalyti netinkamai.

48. Remiantis bylos duomenimis, abi šalys yra išsikėlusios iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame negyvena. Ieškovė nuomojasi būstą, o apeliantas nurodo, kad gyvena nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), patalpa nėra įregistruota kaip gyvenamoji patalpa, tačiau ji yra įrengta kaip butas. Apeliantas, viena vertus, remiasi argumentais, kad ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi ir atitinkamus gyvenamojo namo trūkumus turės galimybes pašalinti gavusi kompensaciją iš atsakovo už iš nekilnojamojo turto gautas pajamas, kita vertus, atsakovas teigia, kad šis turtas gali būti parduotas, nes turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta atlikus teismo ekspertizę, turtą įvertinus individualiai, atsižvelgiant į jo trūkumus, dėl to jo pardavimui už atitinkamą kainą jokios investicijos nėra reikalingos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad tuo atveju, jei ieškovei atitektų tik vienas nekilnojamojo turto vienetas – namų valda (duomenys neskelbtini), kuriai reikalingos didelės investicijos, atsakovui tektų net trys atskiri turto vienetai, kurie duoda pajamas, ieškovė už atsakovo siūlomą kompensaciją negalėtų įsigyti jokio vertingo nekilnojamojo turto, ir tokiu turto padalijimo būdu būtų aiškiai neproporcingai pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra ieškovės nenaudai.

49. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamu sprendimu nustatant nekilnojamojo turto padalijimo būdą neįvertintas turto reikalingumas kiekvienam iš sutuoktinių ir kitos klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

50. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu, teisingai ir pagrįstai nustatė aplinkybę, kad turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingos žymios investicijos, norint sutvarkyti minimą turtą, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nors apeliantas teigia, kad šio turto vertė nustatyta atlikus teismo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl šio turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog nurodytas gyvenamasis namas turi trūkumų (šildymas, bėga stogas, drėgmė, pelėsis). Apelianto argumentai, kad ieškovė naudojosi šalims priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jį apleido, atmestini, nes minėtas gyvenamasis namas priklauso abiem šalims, taigi abi šalys yra atsakingos už turto priežiūrą ir išsaugojimą.

51. Apeliantas nurodo, kad dėl konfliktiškų atsakovo ir ieškovės santykių jiems nebūtų įmanoma suderinti abiejų šalių valios dėl veiksmų, susijusių su bendru turtu. Šiuo aspektu įvertintina tai, kad apeliantas nesiremia aplinkybėmis, jog nurodyto nekilnojamojo turto padalijimas šalims po 1/2 dalį būtų objektyviai neįmanomas, apeliantas pats nurodo, jog turi kitą gyvenamąją vietą, be to, nurodytas objektas nėra vienintelis dalytinas nekilnojamojo turto objektas. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimas būtų susijęs su kasdieniu šalių bendravimu ir galimybėmis konfliktams kilti. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad bendras nurodyto turto naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę.

52. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas, nurodydami nekilnojamojo turto padalijimo būdus, prašė būtent kiekvienam iš jų priteisti 81/100 dalį pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovas apeliaciniame skunde, tiek ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi aplinkybėmis, kad iš šio turto gaunamos nuomos pajamos.

53. Apeliantas nurodo, kad ieškovė iki šiol dirba ir gauna atlyginimą, o apeliantas gyvena iš pensijos, todėl teigia, kad nuomos pajamos jam yra būtinas papildomas pragyvenimo šaltinis. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė remiasi 2023 m. rugsėjo 13 d. gydytojo išrašu, iš jo duomenų matyti, kad ieškovei diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tačiau nepateikta tokių duomenų, kad dėl nurodytų sutrikimų ieškovės darbingumas būtų apribotas. Tačiau vertinant apelianto argumentus, kad jis jau gyvena iš pensijos, o ieškovė iki šiol dirba, pastebėtina tai, kad šalys yra panašaus vyresnio amžiaus ir amžiaus skirtumas nėra didelis (3,5 m).

54. Vertinant šalių materialinę padėtį atsižvelgtina į tai, kad skundžiamu sprendimu atsakovui priteistas žemės sklypas ir pastatas–(duomenys neskelbtini) parduotuvė, esantys (duomenys neskelbtini), ir 17659/25000 dalys pastato–parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 42 punkte nustatė turtą, kuris yra asmeninė atsakovo R. G. nuosavybė ir kuris nutraukiant santuoką nėra dalijamas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties ir faktinės aplinkybės, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai (3 žemės sklypai ir pastatas–gyvenamasis namas). Remiantis bylos duomenimis ir apelianto nurodomomis aplinkybėmis, iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos atsakovas taip pat gauna pajamas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog nekilnojamojo turto objektas – 81/100 dalis pastato–parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurio gaunamos nuomos pajamos, yra vienareikšmiškai reikalingesnis atsakovui nei ieškovei dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties ar kitų priežasčių.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, turto padalijimo būdas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisus ieškovei, atsakovui priteisiant visą likusį santuokoje šalių įgytą nekilnojamąjį turtą, net įvertinus apelianto argumentus dėl jo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, įvertinus viso dalytino nekilnojamojo turto sudėtį, šiuo atveju nebūtų lygiavertis, atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.3 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo išspręsti reikšmingų duomenų visumą, tinkamai pritaikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovei ir atsakovui natūra priteistinų nekilnojamojo turto objektų padalijimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimo būdas yra optimalus ir teisingas, atitinka tiek CK 3.127 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis) ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

(ii) dėl apeliacinio skundo argumentų, siejamų su į turto balansą neįtrauktu turtu

56. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sudarydamas turto balansą, į jį įtraukė ir teismo sprendimu padalijo ne visą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, ir susiklostė situacija, kai liko nepadalytas į turto balansą neįtrauktas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, dėl to teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas, apeliaciniame skunde remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 1, b. l. 22–24), nurodo, kad į turto balansą nebuvo įtrauktas atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 81/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

57. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apelianto argumentais, kad sprendime į turto balansą nebuvo įtrauktas jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovė nurodo, kad, remiantis viešojo registro duomenimis, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas ir faktiškai neegzistuoja, jo natūroje realiai nėra, tad neįmanoma jo padalyti, o kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra priklausinys, priklausantis pagrindiniam daiktui – pastatui–parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o šio pagrindinio daikto likimas teismo sprendimu išspręstas (jis asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovei). Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

58. Iš byloje kartu su ieškovės 2022 m. kovo 29 d. ieškiniu pateiktų VĮ Registrų cento išrašų apie ieškovės N. G. ir atsakovo R. G. vardu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus nustatyta, kad, be kita ko, buvo įregistruota šalių nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Remiantis apelianto akcentuojamo kartu su ieškovės 2022 m. kovo 29 d. ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 15 d. išrašo (t. 1, b. l. 22–24) duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas šis turtas – statiniai, adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastatas–parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (81/100 dalies pastato nuosavybės teisė įregistruota ieškovei ir atsakovui); 2) pastatas–sandėlis (pagalbinio ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įregistruota ieškovei ir atsakovui); 3) priklausinys (priklausantis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini)) – kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (81/100 dalies pastato nuosavybės teisė įregistruota ieškovei ir atsakovui).

59. Duomenys apie adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikti byloje jau bylos iškėlimo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir reikšminga pripažįsta tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tiek ieškovė, formuluodama ieškinio ir jį patikslinančius reikalavimus, tiek atsakovas, atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus dėl turto padalijimo ir nurodydamas savo pasiūlymą dėl turto objektų paskirstymo, žinodami apie jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį, nurodytų statinių atskirai neišskyrė ir neįtraukė, o nurodė ir prašė padalyti adresu (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamojo turto objektą – 81/100 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

60. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

61. CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.14 straipsnio 2 dalį, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl daiktų – priklausinių – teisinio režimo, pažymima, kad antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑202‑943/2024, 50 punktas).

62. Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį, registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, reglamentuojančiu registro duomenų teisinį statusą, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

63. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys apie pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būklę – sunaikintas; statinio baigtumo procentas – 0 proc., sienų nėra, tūris 0 kub. m, užstatytas plotas 0.00 kv. m. Pažymėtina, kad nė viena iš šalių (nei atsakovas apeliaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą) nenurodo aplinkybės, kad šis statinys yra realiai egzistuojantis, o ne sunaikintas. Priešingai, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šio statinio natūroje nėra ir jis realiai neegzistuoja. Apeliantas nepateikė jokių duomenų ir argumentų, kurie patvirtintų statinio realų egzistavimą ir paneigtų ar sudarytų objektyvų pagrindą abejoti viešajame registre nurodytų duomenų, kad pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas teisingumu.

64. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad tuo atveju, jei atsakovas vertino, jog pastatas–sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), yra realiai egzistuojantis, turintis realią ekonominę vertę ir įtrauktinas į turto balansą bei dalytinas kaip atskiras vertę turtintis turto vienetas, atsakovas turėjo visas procesines galimybes pirmosios instancijos teisme pateikti tokį reikalavimą, tačiau, žinodamas apie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį, pirmosios instancijos teisme tokio turto nenurodė ir reikalavimo dėl jo padalijimo atskirai nereiškė, nurodydamas argumentus tik dėl 81/100 dalies pagrindinio statinio – pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo ir priteisimo vienai iš šalių (atsakovui) (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Kartu pastebėtina ir tai, kad apeliantas, apeliaciniame skunde akcentuodamas būtent Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 15 d. išrašo (t. 1, b. l. 22–24) duomenimis, juose esant užfiksuotam įrašui dėl statinio sunaikinimo, apeliacinio skundo negrindžia argumentais ir duomenimis apie statinio realų egzistavimą, nenurodo, kad toks statinys turi realią ekonominę (turtinę) vertę. Nurodytas atsakovo procesinis elgesys tiek byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, jį grindžiant argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 385 straipsnio reikalavimų, atsižvelgiant į apeliacijos paskirtį (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 ir 4 dalys, 314 straipsnis), negali būti laikomas sąžiningu atsakovo naudojimusi procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

65. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, byloje nesant priešingų duomenų, yra pagrindas vadovautis viešojo registro duomenimis, jog pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas (CK 4.262 straipsnis). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pagalbinio ūkio; šiame statinyje nebuvo šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Įvertinus nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinę paskirtį, yra pagrindas vertinti, jog jis buvo antraeilis daiktas.

66. Įvertintina tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra išlikusi minėto statinio registracija, suteiktas unikalus numeris ir įregistruota ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisė į šį objektą. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant teismui nutraukus šalių santuoką nesudaryti kliūčių nurodyto statinio išregistravimui ir duomenų keitimui, atsižvelgiant į CK 4.14 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad pastatas–sandėlis buvo pagalbinio ūkio paskirties, o kitas Nekilnojamojo turto registre tuo pačiu registro numeriu (t. y. registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas nekilnojamojo turto objektas 81/100 dalių pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutraukus šalių santuoką priteista ieškovei, skundžiamas teismo sprendimas patikslinamas, papildomai nurodant, kad ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priteistas pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturintis turtinės vertės.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pateikto su ieškovės 2022 m. kovo 29 d. ieškiniu, duomenų nustatyta, jog kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra priklausinys, priklausantis pastatui–parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad skundžiamu teismo sprendimu dėl nurodytų statinių nepasisakyta, nenurodė argumentų, kad kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kaip priklausinio, likimas turėtų būti sprendžiamas priešingai nei pagrindinio daikto. Nustačius, kad skundžiamu teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką 81/100 dalis pastato–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai asmeninės nuosavybės teise priteista ieškovei, sprendžiant klausimą dėl 81/100 dalies kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (tvora, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), likimo vadovaujamasi CK 4.19 straipsnio 1 dalies, CK 4.14 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimu dėl antraeilio daikto (priklausinio) likimo. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priteisto turto patikslinama, papildomai nurodant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista 81/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

68. Teisėjų kolegija įvertina į tai, kad Nekilnojamojo turto registre kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 109 Eur. Pažymėtina, kad abi šalys nenurodė ir neteikė įrodymų dėl kitokios nurodyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista 81/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kaip priklausinio, vertinama, kad šio ieškovei priteisto turto vertė – 88,29 Eur.

69. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad nurodyta verte padidinama pirmosios instancijos teismo apskaičiuota ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliktino turto vertė (t. y. 222 500 Eur + 88,29 Eur = 222 588,29 Eur). Atitinkamai nuo 962,06 Eur ((222 500 Eur – 220 575,88 Eur) / 2) iki 1 006,21 Eur ((222 588,29 Eur – 220 575,88 Eur) / 2) padidintina kompensacija, kurią ieškovė turi išmokėti atsakovui už jai atitenkančią didesnę turto dalį.

70. Įvertinus abiejų šalių pasyvų elgesį bylos nagrinėjimo metu formuluojant reikalavimus dėl paminėto antraeilio turto padalijimo, nurodytos išvados pripažįstamos neturinčiomis įtakos šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teisme, vertinant patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcijas, taip pat nelaikytinos atsakovo apeliacinio skundo patenkinimu iš dalies, sprendžiant klausimą dėl šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

71. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl transporto priemonių „Opel Astra“ ir „Niewiadow“ padalijimo neargumentavo ir neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus atsikirtimus, kad šių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas, jos nebenaudojamos ir turėtų būti priduotos metalo laužui, ir atsakovas sutiktų, jei šios transporto priemonės būtų priteistos ieškovei.

72. Byloje kartu su ieškovės ieškiniu pateikti VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina aplinkybę, kad minėtų transporto priemonių „Opel Astra“ ir „Niewiadow“ dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos transporto priemonių vertės (t. y. „Opel Astra“ – 800 Eur; „Niewiadow“ – 500 Eur).

73. Nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu minėtas transporto priemones prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jeigu ieškovė pageidauja, šias transporto priemones po santuokos nutraukimo atsakovas gali palikti jai. Atsakovas nenurodė motyvuoto nesutikimo su ieškovės reikalavimu dėl minėtų transporto priemonių pritiesimo atsakovui. Remiantis byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtos transporto priemonės įregistruotos atsakovo R. G. vardu. Įvertinus tai, kad atsakovas, pareikšdamas atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus, neišreiškė motyvuoto prieštaravimo dėl transporto priemonių priteisimo atsakovui, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai transporto priemones priteisė atsakovui.

74. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 1 dalies nuostatas sudarytų pagrindą pripažinti, kad ginčo dalis dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būtų išspręsta neteisingai. Nenustačius teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas ir jį pagrindžiantys argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl piniginės kompensacijos už gautas nuomos pajamas

75. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. atsakovas gavo 122 453,20 Eur pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, šias pajamas pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe, dalytina lygiomis dalimis. Iš tarp sutuoktinių dalytinų pajamų atėmus teismo pripažintas pagrįstomis išlaidas turto išlaikymui, nustačius sutuoktiniams tenkančias dalis ir iš ieškovei atitenkančios sumos atėmus kompensaciją, kurią ji turi sumokėti atsakovui už jai atitekusią didesnę turto dalį, skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 43 224,04 Eur kompensacija už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto.

76. Atsakovas iš esmės neginčijo fakto, kad nurodytos pajamos yra bendras sutuoktinių turtas. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo iškėlęs abejonę, kad nuomos pajamos iš jo asmeninio turto neturėtų būti dalijamos ((duomenys neskelbtini)), tačiau apeliaciniame skunde atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstami bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

77. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl gautų nekilnojamojo turto pajamų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą atmesti arba pakeisti šią sprendimo dalį, priteisiant ieškovei 18 640,69 Eur kompensaciją už iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas.

78. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas), pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas), pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

79. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnyje reglamentuojamos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apelianto argumentai, kad teismo sprendimo priėmimo dieną iš nuomos gautų pajamų atsakovas nebeturėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimo ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog vien dėl to kompensacija priteista nepagrįstai.

80. Apeliantas, remdamasi ieškovės paaiškinimais dėl šalių gyvenimo skyrium momento, nesutinka su laikotarpiu, už kurį apskaičiuotos iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis, gyvendamas santuokoje su ieškove, naudojo bendras lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau įvertintina tai, kad pats atsakovas savo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė aplinkybę, jog jis iš bendrų namų išsikėlė 2020 m. ir bet kokie šalis sieję santuokiniai ryšiai buvo nutraukti. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu iš turto nuomos gautomis lėšomis su ieškove nesidalijo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl 1/2 dalies lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario pabaigos, padalijimo ir priteisimo ieškovei iš atsakovo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Padarius nurodytas išvadas, atitinkamai atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais grindžiamas apelianto prašymas nuomos pajamų sumą sumažinti už šį laikotarpį gauta suma, apskaičiuota apelianto nurodomu būdu (t. y. 20 781,88 Eur (29 695,52 –8 913,64).

81. Apeliantas savo teiginį, kad gautų nuomos pajamų suma apskaičiuota neteisingai, grindžia argumentais, kad į ją nepagrįstai įtrauktos 18 773,16 Eur lėšos, nesusijusios su turto nuoma (pervedimai banko viduje iš sąskaitos į kortelę). Apeliantas nurodo, kad šią aplinkybę nurodė savo 2024 m. vasario 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau pirmosios instancijos teismas, apelianto vertinimu, į ją neatsižvelgė, o vadovavosi ieškovės pateiktais apskaičiavimais, jų netikrindamas ir nevertindamas.

82. Vertinant nurodytus apelianto argumentus, nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose (byloje 2024 m. vasario 19 d. gautas procesinis dokumentas Nr. DOK-10929) atsakovas, pasisakydamas dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir ieškovės reikalavimo priteisti 61 226,60 Eur piniginę kompensaciją (pusę atsakovo iš turto nuomos gautų pajamų), išreiškė poziciją, jog ieškovės prašoma priteisti suma neatitinka realybės, ir nurodė, kad iš paskutinio 5 priedo papildomai apskaičiuota 18 773,16 Eur (pervedimai R. G. banko viduje iš sąskaitos į kortelę). Tačiau reikšminga kartu įvertinti tai, kad po to atsakovas 2024 m. vasario 29 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (procesinio dokumento Nr. DOK-13856). Jame pats atsakovas nurodė, kad į dvi savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. iš viso gavo 106 050,44 Eur (iš juridinių asmenų AB SEB banko, UAB „Eurovaistinė“, „GV Autotransport“); atsakovas taip pat nurodė, kad gauta 16 402,85 Eur nuoma iš UAB „Baltana“, tačiau laikėsi pozicijos, kad pastaroji suma nėra dalijama, nes pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Taigi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo nurodyta suma, kurią jis pats nurodė gavęs kaip turto nuomos pajamas (106 050,44 Eur + 16 402,85 Eur = 122 453,29 Eur), iš esmės atitinka ieškovės nurodytą sumą (122 453,20 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais apskaičiavimais ir neįvertino atsakovo pozicijos, atsimestini kaip nepagrįsti.

83. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalies atsakovo išlaidų, susijusių su nuomojamu turtu, nepripažino pagrįstomis.

84. Atsakovas nurodo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eS2‑986‑779/2019 dėl nuomojamo turto objekto Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai sumokėjo 9 000 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 7, b. l. 77), o pirmosios instancijos teismas šios sumos nepripažino pagrįsta, klaidingai nurodydamas, jog jos nepagrindžia banko pavedimai. Iš apelianto akcentuojamų septynių mokėjimų, kurių bendra suma 9 000 Eur, atliktų į banko sąskaitą „spi (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo paskirtyse nurodyto įmokos kodo („5447“) nustatyta, kad nurodytos įmokos mokėtos kaip baudos, paskirtos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus už Statybos įstatymo pažeidimus. Kitų duomenų mokėjimo paskirtyse nenurodyta.

85. Remiantis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2‑924-859/2018 buvo nagrinėjama pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui R. G. dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo) išlaidų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-265-565/2019) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimas (civilinės bylos Nr. e2‑924-859/2018) buvo pakeistas ir iš atsakovo R. G. ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai priteista 25 834,55 Eur statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2‑924‑859/2018) buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nutarta išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties dėl 25 834,55 Eur sumos ir kitų sumų įvykdymą 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą R. G. ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pirmą mėnesį sumokėti 1 439,55 Eur sumą, likusius 17 mėnesių mokant po 1 435 Eur. Apelianto nurodomoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eS2‑986‑779/2019 (remiantis LITEKO duomenimis, tikslus civilinės numeris Nr. e2S‑986‑779/2019) 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis pakeista iš dalies.

86. Iš nurodytų teismų procesinių sprendimų turinio, taip pat iš byloje pateiktame 2017 m. liepos 3 d. ekspertizės akte esančio 2007 m. kovo 8 d. savavališkos statybos akto ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A‑1100‑520/2010 duomenų matyti, kad savavališkos statybos akte statytoju nurodytas R. G., jam nustatyti teismo įpareigojimai savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, taip pat tik iš atsakovo R. G. priteista skolos suma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Apeliantas neįrodinėjo, kad 9 000 Eur sumos sumokėjimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai lėmė šeimos poreikių tenkinimas ir kad šios išlaidos sietinos būtent su šalių bendro turto išlaikymu. Pagal CK 3.115 straipsnio 3 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą tarp sutuoktinių dalytina gautų nuomos pajamų suma nepagrįstai nesumažinta apelianto nurodyta 9 000 Eur suma.

87. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savivaldybės rinkliavų nepripažino susijusiomis su nuomojamu turtu. Apeliantas nurodo, kad iš jo pateiktų 2021 m. lapkričio 3 d., 2022 m. lapkričio 15 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. pavedimų yra pakankamai aišku, jog buvo mokama vietinė rinkliava, t. y. kasmetinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, iš viso šiuo tikslu sumokėta 646,28 Eur (t. 7, b. l. 220, 224, 236). Pažymėtina, kad apelianto akcentuojamų mokėjimo pavedimų paskirtys nėra informatyvios – jose nurodoma, kad mokamos vietinės rinkliavos už 2021 m. ir 2022 m. (2022 m. lapkričio 15 d. du pavedimai), už 2021 m. (2021 m. lapkričio 3 d. pavedimas), už 2023 m. (2023 m. lapkričio 17 d. pavedimas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad iš paminėtų rašytinių įrodymų nėra aiškus vietinių rinkliavų pobūdis ir paskirtis, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi ir asmeninio nekilnojamojo turto, vien apelianto nurodyti duomenys nėra pakankami pripažinti tokias išlaidas pagrįstomis ir įrodytomis išlaidomis nuomoto šalių bendro turto išlaikymui.

88. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytos aplinkybės dėl 500 Eur sumokėjimo darbininkui už stogo tvarkymą, ją atsakovas grindė į bylą pateiktu mokėjimo pavedimu (t. 7, b. l. 52). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo akcentuojamame 2021 m. spalio 7 d. 500 Eur mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“, taigi nėra nurodyta konkreti lėšų pervedimo paskirtis. Minėto rašytinio įrodymo duomenys objektyviai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nurodyta lėšų suma sumokėta būtent darbininkui už stogo tvarkymą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo minėtas 500 Eur išlaidas pripažinti pagrįstomis ir įrodytomis išlaidomis turto išlaikymui. Dėl to nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodyta suma nesumažino tarp sutuoktinių dalytinos gautų nuomos pajamų sumos.

89. Apeliantas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 16 402,85 Eur nuomos lėšų dalis, gauta nuomojant UAB „Baltana“ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra dalytinas turtas, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ne visą paminėtą 16 402,85 Eur sumą, sudarė nuomos pajamos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar visas atsakovo iš nuomininkų gautas lėšas sudarė nuomos mokestis. Atsakovas šiuos apeliacinio skundo argumentus grindžia kartu su apeliaciniu skundu teiktomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis UAB „Baltana“, ir teigia, kad iš jų matyti, jog ši įmonė kartu su nuomos mokesčiu turėjo mokėti ir mokesčius už komunalines paslaugas, jie nėra nuomos pajamos, todėl negalėjo būti dalijami, dalį jų priteisiant ieškovei, ir nurodo, kad, pagal pateiktas sąskaitas, iš viso laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. kovo 29 d. (nuomos sutarties nutraukimo), komunalinių mokesčių suma sudarė 1 708,50 Eur, iš jų 318,99 Eur – mokesčiai už elektrą (juos pirmosios instancijos teismas jau įvertino, kaip mažinančius ieškovei mokėtiną kompensaciją), dėl to suma, nuo kurios buvo apskaičiuojama ieškovei priteista kompensacija už nuomos pajamas, turėjo būti sumažinta 1 389,51 Eur (1 708,50 – 318,99).

90. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus, tarp jų ir apelianto pažymimas UAB „Baltana“ išrašytas sąskaitas faktūras, atsisakyta priimti, nenustačius jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų (CPK 314 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios civilinio proceso nuostatos numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

91. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek 2024 m. vasario 19 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (procesinio dokumento Nr. DOK-10929), tiek ir 2024 m. vasario 29 d. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (procesinio dokumento Nr. DOK‑13856) nurodė, kad apskaičiuota 16 402,85 Eur atsakovo gauta suma yra UAB „Baltana“ sumokėta nuomos suma už patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nenurodė, kad dalį minėtos 16 402,85 Eur sumos sudaro komunaliniai mokesčiai, tokių mokesčių nedetalizavo ir nesirėmė aplinkybėmis, jog ne visas nurodytas gautas lėšas sudarė nuomos mokestis. Pastebėtina ir tai, kad 2024 m. vasario 29 d. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovas, nesitikdamas su ieškovės prašomu priteisti kompensacijos už gautas nuomos pajamas dydžiu ir nurodydamas argumentus dėl patirtų išlaidų, pažymėjo, jog už elektrą (duomenys neskelbtini), sumokėta 2 361,30 Eur. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu sąskaitų išrašais pagrįsta 2 361,30 Eur mokėjimų už elektrą suma buvo atimta iš dalytinų pajamų. Tačiau atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. kovo 29 d., kai nuomos sutartis su UAB „Baltana“, kuri nuomojosi patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukta, komunalinių mokesčių suma sudarė 1 708,50 Eur, nurodo, jog iš jų 318,99 Eur buvo mokesčiai už elektrą, ir apeliantas taip pat pažymi, kad nurodytą 318,99 Eur mokesčių už elektrą sumą pirmosios instancijos teismas jau įvertino, kaip mažinančią ieškovei mokėtiną kompensaciją, todėl apeliantas nurodo, jog ši suma iš bendros komunalinių mokesčių sumos atimama.

92. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pateikti argumentus dėl nuomos pajamas mažinančių išlaidų, tačiau nesirėmė argumentais, kad ne visą 16 402,85 Eur lėšų sumą sudarė nuomos mokestis. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, siejami su 16 402,85 Eur lėšų suma, nevertinami ir atmetami kaip nesudarantys pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino šalių argumentus ir jų pateiktus įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

93. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl jų priimti priešingą sprendimą ar bylos dalis grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai netenkinami ir apeliacinis skundas atmetamas.

94. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo (CPK 376 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis), įvertinus anksčiau šioje nutartyje aptartus motyvus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenurodytas pagal įstatymą reglamentuotas antraeilių daiktų likimas (CK 4.14 straipsnis), skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, patikslinant sprendimo dalį dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto turto sudėties (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

95. Be to, skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistina 43 224,04 Eur kompensacija už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto buvo apskaičiuota iš teismo nustatytos dalytinos 44 186,10 Eur sumos atėmus 962,06 Eur kompensaciją, kurią ieškovė turi sumokėti atsakovui už jai atitekusią didesnę turto dalį. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir patikslinus sprendimo dalį dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisto turto sudėties, taip patikslinus kompensacijos, kurią ieškovė turi sumokėti atsakovui už jai atitekusią didesnę turto dalį, dydį (padidinus ją nuo 962,06 Eur iki 1 006,21 Eur), atitinkamai patikslinama sprendimo dalis dėl kompensacijos už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto, jos dydį sumažinant iki 43 179,89 Eur.

96. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suformuluota netiksliai – nurodant iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį tekstine išraiška, padarytas rašymo apsirikimas, vietoje teisingos 4 673,60 Eur sumos, kurios apskaičiavimo būdas motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, nurodyta, kad priteista 4 673,06 Eur suma. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276, 302 straipsniai).

97. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

98. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus iš esmės pripažinus nepagrįstais ir juos atmetus, apeliacinės instancijos teisme atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 420 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti, jį patikslinant ir papildant nurodytu būdu:

patikslinti sprendimo dalį dėl ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisto turto ir papildomai nurodyti, kad ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiamas pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 81/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

sumažinti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. G. priteistą kompensaciją už gautas pajamas iš nekilnojamojo turto nuo 43 224,04 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 4 ct) iki 43 179,89 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 89 ct).

patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. G. ieškovei N. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad priteista 4 673,60 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 60 ct) suma.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovei N. G. 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.