- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- eI-11552-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08107-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. M. dėl rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjos naudai 575,25 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30.
Pareiškėja prašyme pažymi, kad prašo priteisti atsakovo įsiskolinimą, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30. Nuo 2017-01-01 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-514 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtino naujus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 tarybos sprendimu Nr. T3-514 buvo patvirtinti nauji pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžiai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m., tačiau pabrėžia, jog vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai yra skaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir rinkliavos mokėtojų registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto plotą, o būtent: Pagal turimus duomenis, A. M. nuosavybės teise priklauso: Pastatas –gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Atsiliepimas
Atsakovui nuosavybės teise priklauso nurodytas nekilnojamasis turtas, o tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad iš pridedamų mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30 yra – 575,25 Eur. Tokias aplinkybes patvirtina pridedamuose mokėjimo pranešimuose apskaičiuota rinkliavos suma, kuri apskaičiuota pagal tuo metu nustatytus tarifus bei nepraleidus Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokesčio apskaičiavimo termino
Pareiškėja pažymi, kad buvo nustatyta, jog vietinė rinkliava už objektą, esantį adresu Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., yra skaičiuojama nepagrįstai, tad ji buvo anuliuota (informacinio pranešimo už 2023 metus skiltyje perskaičiavimai), todėl prašo priteisti tik įsiskolinimą, susidariusį už objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. pateiktame atsiliepime į prašymą su juo nesutinka.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad už visus minėtus laikotarpius buvo siųsti pranešimai. Pažymi, kad šiukšlės niekada nebuvo vežamos, todėl reikalavimas mokėti yra tiesiog neteisėtas. Šiuo metu taip vadinamoji rinkliava iš esmės yra ne kas kita, kaip nekilnojamojo turto mokestis. Pinigai reketuojami už turimą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant ar jame gyvenama, ar yra ir kiek yra šiukšlių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 575,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., LVAT 2016-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2016-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Vilniaus rajono savivaldybės tarybai patvrtinus 2009 m. Rinkliavos nuostatus ir 2016 m. Rinkliavos nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes ji nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą.
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro 2023-08-24 išrašas patvirtina, kad atsakovui nuo 1990-03-11 nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas atitinka 2009 m. Rinkliavos nuostatose ir 2016 m. Rinkliavos nuostatose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą, nes jis nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš atsakovui skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos 2009 m. Rinkliavos nuostatose ir 2016 m. Rinkliavos nuostatuose, nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jam susidarė vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovui 575,25 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30 buvo apskaičiuota 2017-04-06 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2017075, 2018-03-29 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2087022, 2019-03-13 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2212634, 2020-02-24 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2392476, 2021-02-13 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2483430, 2022-01-20 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2535376, 2023-08-22 informaciniu pranešimu Nr. VRSFA2754495.
Taigi, atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2023-08-29 neturi teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).
Teismas pažymi, jog šiuo atveju taip pat nėra praleistas ir mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis).
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30 laikomas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 575,25 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 575,25 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 25 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2023-06-30.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.