Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams: advokatui Vincentui Zabuliui, advokato padėjėjai Jolantai Doškutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bendras finansavimas ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (2023 m. sausio 27 d. 15:08) platformoje. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. (duomenys neskelbtini)įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 4 900 Eur dydžio paskolą vartojimui 44 mėnesių terminui, už 28 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovė, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį. Ieškovė 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2023 sausio 28 d. paskolos sutarties OFERTA (duomenys neskelbtini)nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą“ ir pareikalavo grąžinti gautas sumas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovas liko skolingas ieškovei 4 663,63 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 664,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2023,25 Eur negautų palūkanų pajamų, 239,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 1163,48 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų ir 48,97 Eur delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis). 2023 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovui vartojimo kreditas buvo suteiktas ir pervestas į jo asmeninę sąskaitą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo nuo 2023 m. gegužės 25 d. (4 mokėjimo dienos). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartines prievoles, laiku nemokėjo periodinių įmokų pagal sutarties grafiką, dėl ko ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą, ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 4663,63 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 239,54 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 m. gruodžio 25 d. yra tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 664,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2023 sausio 28 d. paskolos sutarties OFERTA (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 28 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, bei tai, kad iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo atsakovas naudojosi ieškovės paskolintais pinigais, ieškovės reikalavimas dėl 664,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 25 d. priteisimo, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 023,25 Eur negautų palūkanų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties iki vartojimo kredito sutarties pabaigos 2026 m. rugsėjo 25 d.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog: i) tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai; ii) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 28 proc.), kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas pelno palūkanų forma, kurios būtų gautos, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi vykdoma kredito sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Todėl priteisiant ieškovei iš karto visą negautų pajamų sumą anksčiau nei sutartyje numatyta kredito grąžinimo termino pabaiga, būtų sudarytos sąlygos ieškovei, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 25 d. dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2026 m. rugsėjo 25 d.. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro 28 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2023 m. gruodžio 25 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2026 rugsėjo 25 d. nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 2 023,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1163,48 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos 2026 rugsėjo 25 d., vadovaudamasi sutarties Specialiųjų sąlygų 2.5, 2.6, 2.7 ir 2.8 punktais.

Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau <...>. Nutraukus vartojimo kredito sutartį baigiasi nuolatinės tarpininkavimo paslaugos poreikis. Vadinasi, ieškovė nebeteikia nuolatinio pobūdžio paslaugos. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį nutrūksta ir nuolatinio pobūdžio paslaugos poreikis ir teikimas, savaime nėra pakankama konstatuoti ieškovės nuostolių faktą, net ir tuo atveju, jeigu mokestis už nutrūkusią paslaugą buvo numatytas sutarties mokėjimo grafike. Šiuo atveju, ieškovė negauna pajamų dėl to, kad pasibaigė pagrindas teikti nuolatinio pobūdžio paslaugą ir gauti apmokėjimą. Tokia faktinė aplinkybė savo esme nėra pakankama konstatuoti negautas pajamas dėl sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimas nevaržo ieškovės pajamas gauti analogiškas paslaugas teikiant nauju pagrindu kitiems interesantams (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1463-587/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-601/2023).

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas turi pareigą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).

Kadangi mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė neatlieka, todėl tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o sutarties Specialiųjų sąlygų 2.8 punkto sąlyga, įpareigojanti atsakovą ieškovei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022 ir kt.).

Nors minėta sąlyga dėl ieškovės teisės į minimalius nuostolius buvo aptarta sutarties Specialiųjų sąlygų 2.8 punkte, akivaizdu, kad ji yra įtvirtinta standartinėje paraiškos formoje (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ši sąlyga su atsakovu ieškovės buvo aptarta individualiai. Be to, ši sąlyga akivaizdžiai įtvirtina neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovas, būdamas vartotojas, nepaisant sutarties nutraukimo, o taip pat paslaugų neteikimo jam po sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį jis turėtų mokėti, jeigu sutarties nebūtų nutraukta, todėl ši sąlyga laikytina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1463-587/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teisiniuose santykiuose prioritetas yra teikiamas klientui, šiuo atveju atsakovui. Tokios paslaugų teikėjo teisės į negautas pajamas neįtvirtina ir CK 6.720 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų kainą ir apmokėjimą paslaugų teisiniuose santykiuose. Priešingai, CK 6.720 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, jei jie atsirado dėl aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad sutarties Specialiosios dalies 2.8 punkte įtvirtinta sąlyga, kad „vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos“ yra nesąžininga, todėl negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento), o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 163,48 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas po sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito pabaigos 2026 m. rugsėjo 25 d., laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.228¹ straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys).

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas nustato, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atveju Kredito gavėjas moka 0,05 % delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku. Mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 48,97 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Teismas sprendžia, kad patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 7639,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė patyrė 1898 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 198 Eur žyminis mokestis ir 1700 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas šiuo sprendimu patenkino 86,78 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 171,82 Eur žyminio mokesčio.

Advokato pateiktame teisinių paslaugų detalizavime nurodoma, jog ieškovė patyrė 1540 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Iš išlaidų pagrindžiančių dokumento išrašo nustatyta, kad advokatas ieškinio parengimui skyrė 5,5 valandas, vienos valandos advokato įkainis yra 220 Eur, tad už ieškinio parengimą iš viso apskaičiavo 1210 Eur. Advokatas taip pat nurodė, kad ieškovei buvo suteiktos ir kitos teisinės paslaugos, t. y. atstovavimas teisme ir vykdymo procese, skolos administravimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, lėšų apskaita advokato depozitinėje sąskaitoje, kredito pavedimų vykdymas, už šias paslaugas advokatas apskaičiavo 550 Eur (1,5 val. x 220 Eur/h). Be to advokatas pateikė 160 Eur išrašą, kuriame nurodyta, kad išlaidos skirtos padengti pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje.

Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 p. numato kad, už ieškinio, priešieškinio ar atsiliepimo į ieškinį parengimą taikomas koeficientas yra 2,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teismas, vertindamas ieškinio parengimo laiką, atkreipia dėmesį, jog ieškinys (be priedų) yra 14 puslapių, didžioji dalis pateiktos informacijos yra perkelta iš vartojimo kredito sutarties Nr. oferta_725492 sąlygų bei teisės aktų. Šio ieškinio reikalavimai yra tapatūs anksčiau šių ieškovės pareikštų ieškinių reikalavimams, todėl teismo vertinimu ieškoves teikiami ieškiniai laikytini šabloniniais. Byloje nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos ir pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad advokatas, atstovaudamas ieškovę, yra parengęs ne vieną panašų ieškinį teismui, dėl ko teismo vertinimu, toks ieškovės išlaidavimas yra neįprastai didelis ir neatitinkantis įprastai tokiose bylose patiriamų bylinėjimosi išlaidų sumos. Pastebėtina ir tai, kad tokios paslaugos kaip – atstovavimas vykdymo procese, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, išieškotų lėšų surinkimas ir apskaita advokato depozitinėje sąskaitoje ir pan., advokato yra dar tik numatomos ir nesusijusios su šiuo metu atliktais procesais. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad į suteiktą paslaugą išrašą yra įrašyta „atstovavimas teisme“, tačiau už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą advokatas yra pateikęs atskirą mokėjimo nurodymą 160 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomos priteisti 1700 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 600 Eur (440 Eur - ieškinio parengimas ir 160 Eur - pasirengimas bylai ir atstovavimas teisme) (CK 1.5 straipsnis; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-280/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-432/2019; CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 98 straipsnis). Teismo vertinimu, priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati ir proporcinga ieškinio apimčiai.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovas turi būti informuojamas taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 177-178, 259, 260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 663,63 Eur negrąžintos paskolos, 664,10 Eur palūkanų, 239,54 Eur tarpininkavimo mokesčio, 28 proc. negautų palūkanų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2026 m. rugsėjo 25 d. nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 2 023,25 Eur sumos, 48,97 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7639,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 686,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti 2023 sausio 27 d. vartojimo kredito paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sudarytos vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2.17 punkto sąlygą, kad „vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos“, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti atsakovui V. K. skirtus procesinius dokumentus – 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bendras finansavimas ieškinį atsakovui V. K., kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys ir dalie priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 663,63 Eur negrąžinto kredito, 664,10 Eur palūkanų, 239,54 Eur tarpininkavimo mokesčio, 28 proc. negautų palūkanų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2023 m. gruodžio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2026 m. rugsėjo 25 d. nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant 2 023,25 Eur sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 686,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovasa šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovui procesiniai dokumentai (2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“.