Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Bendrasis finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-04 sprendimo už akių byloje pagal ieškovo UAB „Bendrasis finansavimas“ ieškinį dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, mokėjimo palūkanų, delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei T. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Apskųstąjį sprendimą priėmęs teismas, konstatavęs, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius- 37,03 Eur (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

13. Pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad nors ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla nesudėtinga, nedidelės apimties, ieškinys tipinio pobūdžio, nedidelės apimties. Byloje esantiems dokumentams įvertinti nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės teisės klausimai, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nuo 1 270,50 iki 600 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovės papildomai 2 077 Eur palūkanų arba, teismui nepatenkinus šio reikalavimo, alternatyviai priteisti iš atsakovės 22% metines palūkanas nuo 2018-07-05 (sutarties nutraukimo dienos) iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės mokėjimo (vėlavimo) palūkanas-17,41 Eur; papildomai bylinėjimosi išlaidų dalį- 670,50 Eur ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantas nurodo, kad atsakovė pagal sutarties nuostatas turėjo teisę atsisakyti sutarties arba ją nutraukti (Bendrųjų sąlygų 7 skirsnis), tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Pažymi, kad atsakovė neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį, tuo iš esmės pažeidė sutartį, nes įsipareigojimo suma yra didelė. Šie atsakovės veiksmai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis yra nutraukta, tačiau jos nutraukimas neatleidžia atsakovės nuo sutartinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189straipsnio 4 dalis). Ieškovui nutraukus sutartį pagal bendrųjų sąlygų 7.4. punkto bei sutarties 2.13. punkto nuostatas, atsakovei atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį, ir kitus pradelstus mokėjimus (baudas, delspinigius). Sutartis nenumato galimybės (inter alia jos nutraukimo dėl sutarties pažeidimo atveju) atsakovei išvengti sutartinių palūkanų mokėjimo už visą sutartą terminą, taip pat sutarties nutraukimo atveju nesieja palūkanų sumos su laiku, kiek laiko atsakovė naudosis lėšomis, ar sutarties nutraukimo data. Nutraukęs sutartį, ieškovas perėmė skolintojų reikalavimo teises į visą kredito sumą, palūkanas, administravimo mokestį, ir kitus pradelstus mokėjimus ir turi teisę pareikšti reikalavimą dėl sutartinių palūkanų visa jo apimtimi, o ne dalimis. Nutraukus sutartį, atsakovės naudojimuisi ieškovo (skolintojų) pinigais nebėra taikomas sutarties terminas, visa sutartinių palūkanų suma įeina į ieškovo (skolintojų) nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliantas paaiškina, jog pirmosios instancijos teismo cituojamoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018) teismas, atsisakydamas patenkinti ieškovo reikalavimą, nurodė, kad ieškovas turėtų reikšti reikalavimą dėl konkrečios palūkanų sumos, apskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos prašyti sulygtų pelno palūkanų (22%) iki kredito visiško grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Ginčijamame teismo sprendime ši galimybė nėra aptarta ir ieškovui nėra aišku, kaip reikalauti likusių sutartinių palūkanų.

17. Platformos taisyklės apibrėžia atvejį, kad paskolos gavėjai praleidus palūkanų mokėjimo terminą, organizatorius (ieškovas) gali skaičiuoti padidintas palūkanas (naudojimosi sutarties 5.4.4, bendrųjų sąlygų 5.2 punktas). Pagal sutarties 2.9 sąlygą kredito gavėja sutiko ir patvirtino, kad jai praleidus palūkanų mokėjimo terminą, bus laikoma, kad ji iš esmės pažeidė šią sutartį ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovei yra skaičiuojamos mokėjimo (vėlavimo) palūkanos, kurios pagal sutarties sąlygas nepatenka nei į sutartinių (pelno) palūkanų, nei į delspinigių kategorijas. Jos yra skaičiuojamos tik už pradelstą mokėti įmoką, paskolos (grąžintino kapitalo) dalį ir nėra skaičiuojamos už kitas sumas (palūkanas) ar administravimo (tarpininkavimo) mokestį. Mokėjimo palūkanos skaičiuojamos už visą terminą, kurį pradelsta mokėti paskolos įmokos paskolos dalis iki paskolos nutraukimo dienos ir yra tokio paties dydžio, kaip ir palūkanos, nustatytos specialiosiose sąlygose (ofertoje). Mokėjimo palūkanos yra skirtos atlyginti (kompensuoti) skolintojams nuostolius, atsakovei negrąžinant paskolos dalies sutartu laiku pagal paskolos mokėjimo grafiką. Apeliantas pažymi, kad šios palūkanos sutartyje atlieka laikiną kompensacinę funkciją (CK 6.210) ir dėl savo riboto pobūdžio negali būti laikomos netesybomis (bauda, delspinigiais) ar mokesčiais, kurie nėra leidžiami pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Teigia, kad nė viena byla nėra tipinė, kiekvieno asmens dokumentai ir situacija yra skirtingi, ir juos reikia analizuoti. Advokato darbas kitose bylose nėra susijęs su šia byla ir negali būti pagrindas mažinti išlaidas šioje byloje. Taip pat faktas kad advokatas atstovauja ieškovui kitose bylose, negali reikšti kad šioje byloje darbo yra mažiau, ar kad už dalį suteiktos pagalbos neturi būti neatlyginta. Taip pat sprendime neįvertinti advokato mokėtini mokesčiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinių bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ieškovui.

21. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo teisines pasekmes bei sutartinių palūkanų skaičiavimo tvarką, nutraukus sutartį, todėl nepagrįstai nepriteisė visos palūkanų sumos- 2 641,40 Eur.

22. Ieškinio reikalavimai yra kilę iš 2017-11-06 vartojimo kredito sutarties. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punkte numatyta, kad kredito gavėja, t. y. atsakovė, grąžina kredito sumą bei sumoka palūkanas, laikydamasi specialiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko, pagal organizatoriaus mokėjimo pranešime pateiktus nurodymus. Pagal bendrųjų sąlygų 8.2 punktą, pavėluotų įmokų mokėjimo atveju kredito gavėja moka 0,05 % vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas už įmokos dalį, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis x metinė palūkanų norma/100/360 x pradelstų dienų skaičius). Mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad kredito suma yra 4 000 Eur, palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos- 2 641,40 Eur. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyta, jog metinė palūkanų norma 22 proc.

23. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytos 22 procentų metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis- atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Atsakovės, kaip kredito gavėjos, pareiga mokėti nustatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, turi pareigą mokėti palūkanas už negrąžintą kredito sumą. Šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip teisingai pažymi ir apeliantas, šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų (22 procentų) kaip mokesčio už pinigų skolinimą.

24. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nurodė, jog sutartis buvo nutraukta 2018-07-05 pranešimu, dėl to sprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį iki 2022-11-15 (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos) ir konstatavo, jog kredito pelno palūkanos mokamos iki naudojimosi kreditu pabaigos. Pažymėjo, jog nėra žinomas naudojimosi ieškovo pinigais terminas. Ieškovo prašymą priteisti pagal paskolos grafiką apskaičiuotas palūkanas pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies. Ieškovui iš atsakovės priteisė pelno palūkanas- 564,40 Eur, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017-12-15 iki 2018-07-05 (sutarties nutraukimo dienos). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo kredito davėjams yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018). Apeliantas pastebi, jog minėtoje apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovas turėtų reikšti reikalavimą dėl konkrečios palūkanų sumos, apskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos prašyti sulygtų pelno palūkanų procentinės išraiškos iki kredito visiško grąžinimo. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. ir 5.4. punktų nuostatas, už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti bendra norma išreikštas palūkanas, kurias apskaičiuoja organizatorius ir procentine išraiška pateikia šios sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei.

25. Pagal kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas atsakovės mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 2 641,40 Eur, šią palūkanų sumą atsakovė turi sumokėti, kaip atlyginimą už naudojimąsi 4 000 Eur kreditu/jo dalimis 60 mėnesių laikotarpiu, t. y., iki 2022-11-15, pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Ieškovui nutraukus kredito sutartį prieš terminą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-04 sprendimu už akių iš atsakovės priteisus ieškovui kreditą- 4 000 Eur, nėra žinomas konkretus kredito/jo dalių grąžinimo ieškovui terminas vykdymo procese. Šis terminas gali būti trumpesnis negu kredito sutartyje nustatytas naudojimosi kreditu/jo dalimis terminas, pagal kurį buvo apskaičiuota ir kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta palūkanų už naudojimąsi kreditu išraiška pinigais. Todėl šiuo atveju pelno palūkanos turi būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos (sutartis nutraukta 2018-07-06), kurios sudaro 451,27 Eur (4 000 Eur/ 60 mėnesių/ 30 dienų= 2,22) x 203). Kadangi ieškovas reikalavo priteisti pelno palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties pabaigos, taip pat nustačius, jog atsakovė iki šiol naudojasi ieškovo suteiktu kreditu, konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovės kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 22 proc. metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo 2018-07-06 (nuo sutarties nutraukimo dieno) iki visiško kredito grąžinimo. Esant išdėstytiems argumentas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 17,41 Eur dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, konstatavęs, jog specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovas (apeliantas) siekdamas pagrįsti šių palūkanų priteisimo būtinybę, nurodė, kad šios palūkanos yra „skirtos atlyginti (kompensuoti) skolintojams, atsakovei negrąžinant paskolos dalies sutartu laiku pagal paskolos mokėjimo grafiką“. Tai reiškia, kad ieškovas šalia kitų mokėjimų reikalauja iš atsakovės ir sutartinių kompensuojamųjų (pagal CK 6.210 str. 1 d. nuostatas) palūkanų, kurių suma- 17.41 Eur, numatytų Bendrųjų sąlygų 5.2. punkte ir Naudojimosi sutarties 5.4.4. punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-09-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 nurodyta, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą(CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Ieškovas su atsakove sudarytoje sutartyje numatė prievolių neįvykdymo laiku padarinius- netesybas (delspinigius) (Bendrųjų sąlygų 8.1. punktas). Todėl nebuvo pagrindo ieškovui priteisti 17,41 Eur dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas ir pirmosios instancijos teismas šią ieškovo reikalavimų dalį pagrįstai atmetė.

27. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Teikdamas ieškinį ieškovas prašė priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti- 1 270,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino teisinės pagalbos šioje byloje apimtis ir pobūdį, savo išvadas sprendime išsamiai motyvavo, nurodydamas, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla yra nedidelės apimties, ieškinys tipinio pobūdžio, byloje esančių dokumentų įvertinimui nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai. Pirmosios instancijos teismas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino iki 600 Eur. Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant, atitikti protingumo standartą. Toks reguliavimas išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Advokatūros įstatymo 50 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas advokato atlygį sumažinti iki 600 Eur.

28. Ieškovas (apeliantas) už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį- 62 Eur. Apeliaciniame skunde ginčijamų reikalavimų suma- 2 094,41 Eur (reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo į šią sumą neįtrauktas). Už apeliacinį skundą, kuriame ginčijamų reikalavimų suma- 2 094,41 Eur (byla elektroninė) turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis- 47 Eur. Ieškovas be reikalo sumokėjo žyminio mokesčio dalį- 15 Eur. Ši žyminio mokesčio dalis ieškovui grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, tvirta pinigų suma priteistų lėšų kiekis sumažėjo 113,13 Eur (tai nežymus pasikeitimas, kurį kompensuoja palūkanų procentine išraiška priteisimas), sprendimas papildytas nuostata dėl 22 procentų dydžio metinių sutartinių palūkanų už negrąžintą kreditą priteisimo, jas skaičiuojant nuo 2018-07-06 iki visiško kredito grąžinimo. Pastarųjų palūkanų suma nėra žinoma, tad jų priteisimas nedaro įtakos ieškinio sumai. Tačiau tai buvo vienas iš trijų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų. Jį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 1/3 dalis ieškovo už apeliacinį skundą sumokėto ir negrąžinto žyminio mokesčio- 15,67 Eur. Taip pat ieškovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti- 432 Eur. Pritaikius analogiškus, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendime, argumentus, 1/6 dalis šių išlaidų- 72 Eur priteistina ieškovui iš atsakovės. Bendra ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma- 87,67 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto UAB „Bendrasis finansavimas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 219-03-04 sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527 iš atsakovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kreditą- 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų), palūkanas- 451,27 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt septynis euro centus), 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio metines palūkanas už 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų), jas skaičiuojant nuo 2018-07-06 iki visiško kredito grąžinimo, tarpininkavimo mokestį- 515,40 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų ir keturiasdešimt euro centų), delspinigius- 37,03 Eur (trisdešimt septynis eurus ir tris euro centus), 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 5 003,70 Eur (penkis tūkstančius tris eurus ir septyniasdešimt euro centų) nuo 2018-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 417,78 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų ir septyniasdešimt aštuonis euro centus).“

Priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527 iš atsakovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas- 87,67 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui- UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527, 2019-03-08 sumokėto žyminio mokesčio dalį- 15 € (penkiolika eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.