- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1746-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46224-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės priteisti 1 042,64 Eur negrąžintos kredito dalies; 659,66 Eur kredito mokesčio; 3,37 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad BnP Finance, AB ir atsakovė 2016-12-01 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 058,28 Eur kredito mokestį iki 2019-12-01. Tarp UAB „Legal Balance“ ir BnP Finance, AB, 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017-12/01, kuriuos pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal vartojimo kredito sutartį, skolininkei A. M. bei su skola susijusias papildomas teises. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nevykdė. Atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, remiantis Sutarties 4.2.1.3 ir 4.2.1.5 punktais patvirtino, jog susipažino ir sutinka su Sutarties sąlygomis. Be to, remiantis sutarties 3.5.2. punktu atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį pagal mokėjimo grafiką.
3. Pažymėjo, kad atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovas nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakove prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Atsakovė yra skolingas ieškovui 1 042,64 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 659,66 Eur kredito mokesčio.
4. Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį, arba periodinį mokėjimą/ jo dalį, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Kadangi BnP Finance, AB yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, teikiantis finansines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieškovui bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Sutarties 6.1. punktu bei LR CK 6.251 str. 1 d., kuris įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 3,37 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo bei5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (šeimos nariui). Ieškovui prašant, byloje priimtas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės A. M. ieškovui UAB „Legal Balance“ 1 042,64 Eur negrąžinto kredito, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 1 042,64 Eur negrąžintą kreditą.
8. Pažymėjo, jog pagal tarp šalių sudarytą sutartį kredito mokesčio dydis sudaro 1 058,28 Eur, sutarties galiojimo laikotarpyje atsakovė ieškovei yra sumokėjusi dalį priskaičiuotų palūkanų (kredito mokesčio), todėl ieškovė reikalavimą atsakovei reiškia tik dėl nesumokėtos kredito mokesčio dalies t. y. dėl 659,66 Eur, laikydama, jog likusioje dalyje dėl 398,62 Eur atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, tai yra ieškovės kreipimosi į teismą dieną atsakovė yra sumokėjusi 398,62 Eur sulygto kredito mokesčio (pelno palūkanų). Nagrinėjamu atveju sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu (sutarties nutraukimas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 15 d., todėl teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti palūkanų (šio atveju vadinamų kredito mokesčiu) sumą už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 1 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaiga), nes kaip minėta, kredito pelno palūkanos mokamos iki naudojimosi kreditu pabaigos. Nagrinėjamu atveju, konkretus naudojimosi ieškovės pinigais terminas nėra žinomas, todėl pastebėjo, kad ieškovė turėtų reikšti reikalavimą dėl konkrečios palūkanų sumos paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos prašyti sulygtų pelno palūkanų procentinės išraiškos iki kredito visiško grąžinimo. Kadangi ieškovė tokio reikalavimo byloje nereiškia, konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti palūkanas (kredito mokestį) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d. (vartojimo kredito sudarymo dienos) iki 2018 m. vasario 5 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Šį laikotarpį sudaro 395 dienos, todėl teismo vertinimu, už šį laikotarpį atsakovė turėtų sumokėti 387,10 Eur pelno palūkanų ((1 058,28 Eur / 36 mėnesių / 30 dienų = 0,98) x 395 = 387,10 Eur)). Kadangi nustatyta, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos tokio dydžio mokėjimo palūkanos jau yra sumokėtos (398,62 Eur), ieškovės reikalavimą kredito mokesčio priteisimo dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pagal pateiktus paskaičiavimus, teismas nustatė, jog atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pelno palūkanas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3,37 Eur palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos atmetė, nes kaip nurodo pati ieškovė šitų palūkanų paskirtis taip pat yra už naudojimąsi pinigais (pelno, ne kompensavimo), todėl tokio prašymo tenkinimas, teismo vertinimu, reikštų dvigubų pelno palūkanų už tą patį laikotarpį ieškovei priteisimą.
10. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, paskirstė ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliantas UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo už akių ir prašo skundžiamą sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovės 659,66 Eur kredito mokesčio; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantui iš atsakovės 3,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovės 159 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantui iš atsakovės 15 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo teisines pasekmes bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (kredito mokesčio) skaičiavimo tvarką nutraukus sutartį, todėl nepagrįstai nepriteisė 659,66 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (kredito mokesčio).
13. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punkte numatyta, kad grąžintina suma, tai vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei pasibaigus vartojimo kredito terminui. Ši suma yra apskaičiuojama sudedant vartojimo kredito mokestį su vartojimo kredito suma, nurodyta vartojimo kredito gavėjo pateiktoje paraiškoje ir perkelta į vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte nurodoma, kad palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma (šiuo atveju metinė palūkanų norma 47,00 proc.). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito gavėjui. Pasirašydamas sutartį atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti jam suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. p.). Šalių pasirašytos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad atsakovui suteikta 1 200 Eur kredito suma, kredito mokestis (palūkanos) – 1 058,28 Eur, ši bendra palūkanų suma pradinio kreditoriaus yra apskaičiuota ir nurodyta sutartyje ir mokėjimo grafike esant sąlygai, kad kreditas grąžinamas mokėjimo grafike nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Šalių pasirašytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku mokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos.
15. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartimi susitarė, jog sutarties nutraukimas palūkanų skaičiavimo nesustabdo (8.6. punktas) ir kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos (6.1. punktas), apeliantas turi teisę reikalauti iš atsakovo ir nutraukus sutartį priteisti apeliantui 47 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi negrąžinto kredito suma nuo pradelstos mokėti sumos iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
16. Teismui buvo pareikštas reikalavimas priteisti 659,66 Eur kredito mokestį. Šią kredito mokesčio sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti per visą sutarties galiojimą jam tinkamai vykdant sutarties sąlygas. Atsakovė, prisiėmęs sutartinę prievolę, grąžino tik dalį kredito sumos, todėl nuo viso negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; Pradinis kreditorius su atsakove susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
17. Pažymėtina, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą– nenustatė tikrosios šalių valios (consensus ad idem), neatsižvelgė į sutarties sąlygų sisteminį ryšį, apsiribojo lingvistiniu ieškinio aiškinimu bei netinkamai įvertino Sutarties ir jos sąlygų tikslus, todėl nepagrįstai nepriteisė 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.
18. Apeliantas pažymi, jog pradinis kreditorius ieškinyje padarė rašymo apsirikimo klaidą ir 3,37 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, įvardijo kaip mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Teismas vien iš sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintos mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normos bei iš kartu su ieškiniu pateiktos kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo lentelės galėjo padaryti pagrįstą išvadą, jog 3,37 Eur suma atitinka kompensuojamąją palūkanų funkciją.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta apeliantui nepriteisti kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, pakeistina, nurodant, kad apeliantui priteistina visa prašoma 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų suma.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys patenkintas tik iš dalies, sprendimu nepagrįstai sumažino apelianto prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo prašytų 159 Eur iki 97,18 Eur. Manytina, kad tokia teismo pozicija nėra teisinga. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Išdėstyta aukščiau patvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
21. Atsakovė A. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo, ieškinyje įvardijamų- kaip kredito mokestis) bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ieškovui.
23. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius BnP Finance, AB ir atsakovė 2016-12-01 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 058,28 Eur kredito mokestį iki 2019-12-01. Tarp UAB „Legal Balance“ ir BnP Finance, AB, 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017-12/01, kuriuos pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal vartojimo kredito sutartį, skolininkei A. M. bei su skola susijusias papildomas teises. Taip pat byloje buvo nustatyta, jog atsakovė yra sumokėjusi 398,62 Eur sulygto kredito mokesčio (pelno palūkanų), dėl to ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei tik dėl nesumokėtos kredito mokesčio dalies, t. y. 659,66 Eur (1 058,28 Eur – 398,62 Eur).
24. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino Sutarties nutraukimo teisines pasekmes bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (kredito mokesčio) skaičiavimo tvarką, nutraukus sutartį, todėl nepagrįstai nepriteisė 659,66 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
25. Ieškinio reikalavimas yra kilęs iš 2016-12-01 vartojimo kredito sutarties. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad kredito suma yra 1 200 Eur, palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos- 1 058,28 Eur. Kredito Sutarties Specialiosiose sąlygose taip pat numatyta, jog metinė palūkanų norma 47 proc.
26. Atsižvelgus į išdėstytą matyti, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytos 47 procentų metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Atsakovės, kaip kredito gavėjos, pareiga mokėti nustatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir SMS žinute patvirtino sutikimą. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip teisingai pažymi ir apeliantas, šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų (47 procentų) kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
27. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nurodė, jog nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu (nutraukimas įsigaliojo 2017-12-15), dėl to sprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanų sumą už laikotarpį iki 2019-12-01 (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos) ir konstatavo, jog kredito pelno palūkanos mokamos iki naudojimosi kreditu pabaigos. Pažymėjo, jog kadangi nagrinėjamu atveju nėra žinomas naudojimosi ieškovo pinigais terminas, ieškovė turėtų reikšti reikalavimą dėl konkrečios palūkanų sumos paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos prašyti sulygtų pelno palūkanų procentinės išraiškos iki kredito visiško grąžinimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nurodo, jog pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 p. palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei.
28. Pagal Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas atsakovės mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 1 058,28 Eur, šią palūkanų sumą atsakovė turi sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 1 200 Eur kreditu/jo dalimis 36 mėnesių laikotarpiu, t. y., iki 2019 m. gruodžio 1 d., pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Ieškovui nutraukus Kredito sutartį prieš terminą ir Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteisus ieškovės naudai 1 042,64 Eur kreditą, nėra žinomas konkretus kredito/jo dalių grąžinimo ieškovui terminas vykdymo procese. Šis terminas gali būti trumpesnis nei Kredito sutartyje nustatytas naudojimosi kreditu/jo dalimis terminas, pagal kurį buvo apskaičiuota ir Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta palūkanų už naudojimąsi kreditu išraiška pinigais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju pelno palūkanos turi būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, kurios sudaro 387,10 Eur (1 058,28 Eur/ 36 mėnesių/ 30 dienų= 0,98) x 395), o nustačius, jog atsakovė yra sumokėjusi 398,62 Eur, pagrįstai ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kadangi ieškovas ieškiniu prašė priteisti pelno palūkanas (ieškinyje nurodomas kaip kredito mokestis), paskaičiuotas iki Sutarties pabaigos, taip pat nustačius, jog atsakovė iki šiol naudojasi ieškovo suteiktu kreditu, dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovės Kredito sutarties Specialiojoje dalyje nustatytas 47 proc. metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (nuo sutarties nutraukimo dienos ) iki visiško kredito grąžinimo. Esant išdėstytiems argumentas, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 3,37 Eur dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, konstatavęs, jog tokio prašymo tenkinimas reikštų dvigubų pelno palūkanų už tą patį laikotarpį ieškovui priteisimą. Su tokia teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
30. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).
31. Apeliantas skunde nurodo, jog pradinis kreditorius ieškinyje padarė rašymo apsirikimo klaidą ir 3,37 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, įvardijo kaip mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat į ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą palūkanų skaičiavimo lentelę, iš kurios nustatyta, jog kompensuojamosios palūkanos buvo apskaičiuotos nuo 2017-09-02 iki 2017-12-14 (t. y. iki sutarties nutraukimo), neturi pagrindo nesutikti su šiais apelianto argumentais ir pažymi, jog Sutarties nutraukimą sąlygojo būtent atsakovės piniginių prievolių pradiniam kreditoriui nevykdymas, todėl atsakovė tapo naujos prievolės, kilusios iš Sutarties pažeidimo, skolininke, privalanti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas, kaip tai numatyta CK 6.245 straipsnio 3 dalyje ir 6.256 straipsnio 2 dalyje. Be to, CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Esant išdėstytiems argumentams, apelianto prašymas priteisti 3,37 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų sumą, tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas.
32. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.). Iš esmės patenkinus 87,5 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 139,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 15 Eur, patenkintų reikalavimų dalyje žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 15 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 15 Eur suma.
33. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai 1 042,64 Eur negrąžinto kredito, 47 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant jas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo, 3, 37 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo 2017-09-02 iki 2017-12-14, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (1 042,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. “
Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.