Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui V. P.,

skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotai atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės N. A. 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-1088-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-1088-2023 (toliau – ir Nutarimas) E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, atlikdamas darbdavio funkcijas, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. rugpjūčio – 2023 m. spalio 2 d. laikotarpiu leido D. G. įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), dirbti pardavėjos pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su ja darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie D. G. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu konstatuota, jog E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur dydžio bauda (Administracinės bylos medžiaga, bylos lapas (toliau – b. l.) 123-127).

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. kategoriškai neigė nelegalaus darbo faktą nurodydamas, kad bylai aktualiu laiku – 2023 m. rugpjūčio mėn. – 2023 m. spalio 2 d. laikotarpiu jokių darbų pagal kokį nors susitarimą D. G. neatliko, jokio atlygio ji negavo, jis tik leido atvykti D. G. į parduotuvę ir stebėti, kaip vyksta pardavėjos darbas. Ji tuo metu nieko nedarydavo, tik žiūrėjo, kaip dirbama. Tuo metu buvo sugedęs pareiškėjo sutuoktinės, kuri dirba parduotuvėje vedėja, telefonas, todėl D. G. buvo paprašyta jos telefonu vakarais atsiųsti ataskaitą. Tokius E. S. parodymus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje, todėl, vertinant E. S. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti ar paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Iš aukščiau aptartų paaiškinimų matyti, jog D. G. teisme duoti parodymai iš dalies skiriasi nuo jos pirminių prašymuose ir paaiškinime šio administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodytų aplinkybių. Teismo posėdžio metu ji nurodė, jog per socialinį tinklą Facebook rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga pardavėja. Ji nuėjo apsižiūrėti rugsėjo mėnesį, tačiau (priešingai, nei pirminiame savo Institucijai teiktame prašyme ir paaiškinime) nurodė, kad tuomet ji parduotuvėje nieko nedirbo, nieko nedarė, tik žiūrėjo, kaip viskas vyksta, kaip reikia aptarnauti žmones, netvarkė žurnalų, nedirbo su kasa. Taip vaikščiojo daugiau nei mėnesį laiko. Tuo metu ji direktoriui ataskaitas fotografavo ir siuntė savo telefonu, nes N. S. telefonas buvo sugedęs. Analizuodamas šios proceso dalyvės parodymus, teismas pažymi, jog tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, kai byloje dalyvaujantys asmenys teisminio bylos nagrinėjimo metu jau pakeičia savo parodymus, yra suformuota praktika vadovautis pirminiais tų asmenų parodymais, kadangi jie labiausiai atspindi objektyvią realybę ir būna dar tarpusavyje nesuderinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-498/2018; 2020 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-493/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-493/2020 ir kt.). Būtent todėl D. G. teisme duoti parodymai, jog ji rugsėjo mėnesį parduotuvėje nieko nedirbo, tik žiūrėjo, kaip viskas vyksta, kasos knygoje nepasirašinėjo, o ataskaitas siuntė, nes N. S. telefonas buvo sugedęs – vertinami kritiškai, kadangi jie nesutampa su pirminėmis jos pačios nurodytomis aplinkybėmis 2024 m. lapkričio 8 d. Institucijai teiktame prašyme ir 2023 m. lapkričio 20 d. paaiškinime. Atkreipiamas dėmesys, jog tyrimas ir buvo pradėtas D. G. prašymu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi D. G. šio administracinio nusižengimo tyrimo metu teiktais paaiškinimais, o jos teisme duotus parodymus (nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo) atmeta. Be to, pirminius D. G. parodymus patvirtina bei papildo byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai duomenys, kurie taip pat pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole detaliai užfiksuotos visos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (Administracinės bylos medžiaga).

Iš Pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 3005 matyti, jog 2023 m. lapkričio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorei D. Š. buvo pavesta nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. atlikti (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 21).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2005 m. sausio 25 d. yra E. S. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 22-24).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, jog D. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 25).

Iš 2023 m. spalio 2 d. darbo sutarties matyti, jog D. G. (duomenys neskelbtini) įdarbinta nuo 2023 m. spalio 3 d., darbo sutartis pasibaigė 2023 m. lapkričio 7 d., atleista DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 79-80). Atkreipiamas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. paaiškino, jog su D. G. atsiskaitė už dviejų dienų ir D. G. atsiėmė pareiškimą, teiktą Darbo ginčų komisijai, tačiau, vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, visą priklausantį darbo užmokestį darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atleidimo iš darbo dieną. Taip pat, nors E. S. teismui paaiškino, kad D. G. atleido iš darbo jai neišlaikius bandomojo laikotarpio, tačiau pateiktoje darbo sutartyje bei VSDFV dokumentuose atleidimo iš darbo pagrindas įrašytas DK 55 straipsnio 1 dalis – žodinis D. G. prašymas, tačiau, vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis gali būti nutraukta tik darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. nesilaikė pagrindinių, su darbo santykiais susijusių reikalavimų, nors, kaip matyti VĮ „Registrų centras“ išraše, verslo bendrovės vadovu yra jau daug metų ir turi turėti patirties darbo santykių srityje. Aplinkybė, jog D. G. pateikė prašymą nutraukti darbo ginčo bylos pagal jos prašymą nagrinėjimą, nepašalina jos nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) fakto. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiek administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad D. G., lydima direktoriaus E. S., pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. pareiškimą Alytaus darbo ginčų komisijai, kad su ja buvo pilnai atsiskaityta (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 93, 94) bei 2023 m. gruodžio 15 d. Institucijoje gautas asmeniškai E. S. pristatytas D. G. paaiškinimas, kad su ja E. S. pilnai atsiskaitė ir pretenzijų ji jam neturi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ji keitė parodymus, įvertinus visus byloje esančius duomenimis, neatmetama, jog tokie D. G. veiksmai buvo įtakoti jos buvusio darbdavio – E. S.

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus jaunimo užimtumo skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. SD (19.2)-(19.2.8Mr) nurodyta, kad D. G. Užimtumo tarnyboje buvo registruota bedarbe nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. D. G. į (duomenys neskelbtini) nebuvo siųsta mokytis ar atlikti praktiką, D. G. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2023 m. spalio 3 d (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 116).

Iš Kasos operacijų žurnalo išrašų matyti, jog žurnale rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo atlikti taisymai ne tik nurodytų sumų, tačiau ir žurnale pasirašiusio asmens parašų (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 110-112). Teismo vertinimu, sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pozicija, jog, pasitaikius klaidai, taisymai galėjo būti atlikti, tačiau tie taisymai turi būti vienkartiniai, tik išimtinais atvejais, o nagrinėjamu atveju iš 2023 m. rugpjūčio 16-31 d. pildyto žurnalo (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 112) akivaizdžiai matyti, jog buvo net 7 kartus (rugpjūčio 19, 20, 22, 23, 24, 28, 29 dienomis) taisytas pinigus atidavusio asmens parašas, yra aiškiai matoma, jog žurnale pasirašyta pakartotinai, jau ant buvusio parašo, rugsėjo mėnesį parašai taip pat yra taisyti – visiškai ištrinti ir pasirašyta iš naujo, taisymai neaptarti. Taigi, atliekant kasos operacijų žurnalo taisymus nesilaikant nustatytų taisyklių ir nepateikiant aiškaus paaiškinimo teismui, visiškai sutiktina su Institucijos pozicija, jog galimai norėta panaikinti D. G. parašus kaip įrodymus, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) pardavėja, ji pasirašė kasos knygoje mokydamasi bei dirbdama nelegaliai. Juolab faktą, kad kasos knygoje D. G. dirbtų dienų parašai yra ištrinti ir taisyti, D. G. patvirtino savo 2023 m. lapkričio 20 d. teiktame paaiškinime bei 2023 m. lapkričio 8 d. teiktuose prašymuose Alytaus darbo ginčų komisijai ir Institucijai ir tai akivaizdžiai atsispindi kasos operacijų žurnale. Atkreipiamas dėmesys, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (galiojantis suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 22 d.) „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ 52.4 punkte numatyta, jog įrašus <...> dėl klaidų taisymo turi patvirtinti parašu atsakingas asmuo ir kasininkas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Iš D. G. prie 2023 m. lapkričio 8 d. prašymo Institucijai pridėtų Z – dienos finansinių ataskaitų matyti, jog D. G. siuntė finansines ataskaitas E. S. 2023 m. rugsėjo 3 d., 6 d., 11 d., 15 d., 16 d., 20 d., 21 d., 25 d., 26 d., 30 d. bei 2023 m. spalio 1 d., 4 d. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 6-19). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. G. ataskaitas siuntė tomis dienomis, kurios yra nurodytos jos 2023 m. lapkričio 20 d. paaiškinime dėl nelegalaus darbo laikotarpio. Atkreipiamas dėmesys, jog žinutes ji siuntė sistemiškai, visą rugsėjo mėnesį.

Nors liudytoja V. P. teismo posėdžio metu neigė, kad ji mokė D. G. dirbti pardavėjos darbo, nurodė, kad darbo kasos aparatu jai nedemonstravo, nes po 2023 m. balandžio mėnesio parduotuvėje ji nedirbo, yra išėjusi į pensiją, į parduotuvę užeidavo tik kaip pirkėja, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ši liudytoja yra buvusi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. pavaldi darbuotoja bei parduotuvės vedėjos N. S. draugė, akivaizdu, kad jos parodymai dėl D. G. nelegalaus darbo aplinkybių nėra patikimi, norint išsaugoti palankias buvusiam darbdaviui aplinkybes, siekiant jam išvengti administracinės atsakomybės. Visgi, nors V. P. neigė realiai mokiusi D. G., tačiau patvirtino, jog, užėjusi į parduotuvę, matė D. G. vieną, nes N. S. buvo išėjusi į tualetą, todėl kalbėjosi su D. G. ir žodžiu jai pasakojo apie darbą parduotuvėje. Liudytoja V. P. teismui taip pat paliudijo, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, ji irgi siųsdavo direktoriui E. S. SMS finansines ataskaitas ir tai buvo viena iš pardavėjos darbo funkcijų, ką ir atliko D. G., tai patvirtina aukščiau aptarti byloje esantys duomenys.

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu taip pat neigė, jog D. G. skundžiamame Nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo nelegaliai, nurodė, jog ji D. G. tik mokė dirbti pardavėja ir D. G. iki 2023 m. spalio 3 d. nedirbo, tik stebėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ši liudytoja yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, be to – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. sutuoktinė, akivaizdu, jog jos parodymais dėl D. G. nelegalaus darbo aplinkybių (duomenys neskelbtini) teismas negali vadovautis kaip visiškai patikimais, nes ji šiuo atveju yra suinteresuotas asmuo, siekiantis, jog jos sutuoktinis išvengtų administracinės atsakomybės. Nors N. S. nurodė, jog ji D. G. tik mokė pardavėjos darbo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog jos faktiškai dirbtas laikas, mokant pardavėjos darbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) D. G., nėra žymėtas 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose privalomai turi būti žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Kitų duomenų, patvirtinančių N. S., dirbančios vedėja, faktiškai dirbtą laiką parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpiu byloje taip pat nėra. Liudytoja N. S. teisme teigė, jog matė atėjusią apsipirkti V. P., todėl jeigu ji tik matė V. P., atėjusią apsipirkti, tačiau jos neaptarnavo, akivaizdu, jog D. G. parduotuvėje dirbo pardavėjos darbą ir aptarnavo atėjusią apsipirkti V. P.

Tiek liudytojos N. S., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. paaiškinimas, jog D. G. siuntė finansines ataskaitas, nes buvo sugedęs N. S. telefonas, teismo vertinamas kaip nepatikimas ir nepagrįstas, nes pagal pateiktas į bylą siųstas Z – dienos finansines ataskaitas matyti, jog tai truko mėnesį laiko – nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. spalio 4 d., todėl nėra logiška, jog ūkinio subjekto vadovas – parduotuvės vedėja – net mėnesį laiko nesinaudoja telefonu. Pažymima ir tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad N. S. telefonas minėtu laikotarpiu buvo sugedęs ir/ar taisomas.

Labai svarbų faktą dėl nelegalaus D. G. darbo įrodymo nurodė teisme apklausta V. P., kuri nurodė, kad dirbdama jis siuntė Z-dienos atskaitas po darbo dienos direktoriui telefonu, kai dirbo, neduodavo pašaliniam žmogui siųsti ataskaitų, nes svetimam asmeniui negalima atskleisti tokių duomenų. Taigi įrodyta, kad parduotuvėje buvo nustatyta tvarka po darbo dienos siųsti ataskaitas telefonu direktoriui – pareiškėjui, tačiau tą darydavo tik darbuotojai, nes svetimiems asmenims nebuvo galima atskleisti ataskaitose esančių duomenų. Kadangi D. G. siuntė Z-dienos ataskaitas savo telefonu, tai įrodo, kad ji nebuvo pašalinis asmuo, o buvo parduotuvės darbuotojas, kuris turėjo teisę susipažinti su šiais duomenimis ir jais disponuoti.

Nors (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. teigė, kad D. G. niekur nebuvo dirbusi ir neturėjo stažo, todėl mokėsi ir ateidavo tam tikromis dienomis tik susipažinti su darbu, jai buvo nurodyta užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (ką ji ir padarė), kad įmonė gautų lengvatas, tačiau byloje esantys medicininės knygelės duomenys patvirtina, jog D. G. buvo dirbusi pardavėja (duomenys neskelbtini), todėl teiginys, kad ji neturėjo darbo stažo ir nebuvo dirbusi pradavėja, yra klaidinantis. Be to, iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 22-24) matyti, kad (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai yra siekti maksimalaus bendrovės rentabilumo, pelno, aukšto veiklos rezultato, užtikrinti naujų darbo vietų steigimą, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) yra pelno siekianti įmonė ir ji nevykdo mokymo ar savanoriškos neatlygintos veiklos, todėl įmonės naudai funkcijas atliekantys asmenys yra laikomi darbuotojais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina E. S. paaiškinimą, jog D. G. parduotuvėje ateidavo tik susipažinti su darbu ir neatliko jokių darbo funkcijų. Pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesiogine komanda darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį ir apie darbo pradžią perdavus duomenis Sodrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Dėl skundo argumento, jog Nutarime nurodyta, kad E. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. birželio 6 d., o pažeidimas padarytas 2023 m. rugpjūčio – spalio 2 d., laikoma rašymo apsirikimo klaida, nes Valstybinės darbo inspekcijos administracinio nusižengimo protokole 2023 m. gruodžio 6 d. Nr. VDI-ANR_P-2883-2003 nurodyta data atitinka protokolo surašymo datą – 2023 m. gruodžio 6 d. Ši klaida taisytina, datos taisymas asmens teisinei padėčiai jokios įtakos neturės.

Teismas pažymi, jog teismai formuoja praktiką, kad kol rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui dirbti, nes toks darbas laikytinas nelegaliu. DK ar kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nesuteikia teisės darbdaviui ar kitam įgaliotam asmeniui sudaryti galimybę pasimokyti dirbti, prieš tai su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, DK 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, kuri yra viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N-575-2032-10). Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad atlyginimo E. S. su D. G. nesutarė, tačiau tai, jog faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymima, jog asmuo, faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. G. teikė prašymą ne tik dėl nelegalaus darbo, tačiau ir dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kurį darbdavys vėliau sumokėjo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. G. pakluso E. S., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, faktiškai vykdančio darbdavio funkcijas, nustatytai darbo tvarkai, dirbo esant jų susitarimui dėl darbo vietos – (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), esant pavaldumui mokėsi (praktikavosi) ir realiai atliko pardavėjos darbo funkcijas, atlygintinai, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai (pagal direktoriaus E. S. nurodymus registravosi Užimtumo tarnyboje, siuntė finansines ataskaitas, buvo sutarta darbo vieta, darbo laikas, pareigos, funkcijos). Kadangi E. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpiu 2023 metų rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio 2 d., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, leido D. G. nelegaliai dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 tūkstančių eurų. Institucija 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė E. S. 3 000 Eur dydžio baudą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkį. Institucija įvertino tai, kad E. S. nepripažino nelegalaus darbo fakto, todėl asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Institucija atsižvelgė į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, į tai, ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat į tai, kad būtų užtikrinta prievolė mokėti mokesčius, kuri atsiranda iš darbo sutarties fakto. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, Institucija skyrė minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkančią baudą – 3 000 Eur. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu, E. S. pagrįstai Institucija paskyrė baudą, lygią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžio vidurkiui.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama E. S. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl visų šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o E. S. skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, prašė priteisti iš Institucijos E. S. naudai jo patirtas 600 Eur proceso išlaidas, pateikė jų buvimą patvirtinančius įrodymus.

ANK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. skundas netenkinamas, paliekamas galioti Institucijos Nutarimas, kuriuo E. S. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, E. S. išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-1088-2023, kuriuo E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Atmesti E. S. prašymą priteisti 600 Eur proceso išlaidas.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.