- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- AN2-412-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00292-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. V. atstovo advokato A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nustatė, kad V. V., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E. t.“ direktore, būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2019 m. rugsėjo mėn. 12, 13, 14 dienomis leido dirbti UAB „E. t.“ J. T. vairuotojo ekspeditoriaus darbą, kai darbuotojas būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, o būtent: J. T. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėn. 12, 13, 14 dienomis UAB „E. t.“ priklausančią ir jam priskirtą transporto priemonę Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ruošti išvykimui į kelionę, tikrinti transporto priemonės įrenginių veikimą, krovinių tvirtinimo elementų (diržų, atramų) komplektaciją, keisti elektros lemputes ir vykdyti kitus vairuotojo-ekspeditoriaus darbus, nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su J. T. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei buvo nubausta 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukti, nes nutarimas yra neteisėtas.
2.1. Anot apelianto, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pernelyg sureikšmino J. T. paaiškinimus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Skunde nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu J. T. savo parodymus pakeitė esminėse aplinkybėse, tačiau tai teismo liko tinkamai neįvertinta. Teismas apsiribojo konstatavimu, jog teismo posėdžio metu ir savo skunde J. T. nurodė, kad tvarkė transporto priemonę, tikrino, ar veikia transporto priemonės stabdžiai, keitė 6 šonines lempeles, vėliau savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad keitė šonines STOP lempeles. Tačiau parodymų keitimo teismas niekaip nevertino, nors tam buvo rimtas pagrindas – J. T. nurodė atlikęs eilę darbų, kurių atlikimo niekas nepatvirtino. Kritiškai turėjo būti įvertinta J. T. nuoroda į tai, kad jis neva tai tikrino automobilio stabdžių sistemą. Tačiau stabdžių sistemos patikrinti neįmanoma, automobiliui nepajudėjus iš vietos, o 2019 m. rugsėjo 12-14 dienomis automobilis nebuvo pajudėjęs, ką patvirtina tachografo išklotinė. J. T. nurodė tikrinęs ir automobilio hidraulinę sistemą, tačiau hidraulinės sistemos neįmanoma patikrinti be specialios įrangos. J. T. nurodė, kad keitė ir automobilio šonines bei stabdžių lemputes (viso 6 lemputes), minėjo keitęs ir artimųjų šviesų žibinto lemputę, tačiau tuo tikėti nėra pagrindo, kadangi E. V. teigimu automobilis prieš kelias dienas iki menamo lempučių keitimo buvo kapitališkai suremontuotas. Elektros lemputės, ypač priekinio artimųjų šviesų žibinto lemputė, kainuoja nemažus pinigus, tačiau pirkimo dokumentų apmokėjimui įmonei J. T. nepateikė, teikė įmonei apmokėjimui tik menkaverčių prekių įsigijimo dokumentus. Be to, automobilio šonuose keičiamos ne lemputės, o šviestuvėliai komplekte, atskirai lemputės nėra gaminamos. J. T. kelis kartus tvirtino, kad 6 šonines apšvietimo lemputes pakeitė, bet teismo metu pateikus įrodymus dėl lempučių, parodymus pakeitė ir aiškino pakeitęs tik stabdžių lemputes. Tokie akivaizdūs prieštaravimai duoda pagrįstą pagrindą teigti, kad J. T. nurodė aplinkybes neatitinkančias tikrovės.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad J. T. įmonėje dirbo tik trumpą laiką, buvo atlestas iš darbo pačiam prašant. Dirbamas įmonėje J. T. buvo tik vienoje komandiruotėje. Vėliau paaiškėjo, kad J. T. skubėjo išeiti iš darbo, kol dar įmonė neturėjo duomenų apie klientui padarytą žalą ir tokiu būdu bandė išvengti regresinio reikalavimo ją atlyginti. Grįžęs iš komandiruotės, J. T. vengė atvykti į įmonės būstinę ir atsiskaityti. Atvykęs atsiskaityti, J. T. elgėsi agresyviai. Tokio elgesio priežastį įmonės darbuotojai suprato vėliau, kuomet sužinojo, jog J. T., vykdydamas krovinio pervežimą, 2019 m. spalio 10 d. apgadino (arba pasikrovė apgadintą) krovinį, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Apie krovinio sužalojimą ir gresiančias pasekmes J. T. niekam nepranešė, įvykio aplinkybes nuo darbdavio nuslėpė, tą pačią dieną padavė pareiškimą išeiti iš darbo. Įmonė dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Po teigiamo sprendimo J. T. kreipėsi į įvairias institucijas. Anot skundo autoriaus, minėtos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad J. T. yra linkęs galimai keršyti buvusiam darbdaviui ir administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
2.3. Skundo autorius taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad J. T. ruošė transporto priemonę kelionei, pildė transporto priemonės tepalus, pylė aušinimo skysčius. Nei J. T., nei liudytojas E. V. nėra minėjęs, jog transporto priemonei buvo pildomi tepalai ar kokie aušinimo skysčiai. E. V. nurodė, kad šių skysčių atsargas atvežė, įdėjo į automobilį, kadangi šių skysčių panaudojimo poreikis galėjo atsirasti kelionėje, o automobilis pilnumoje buvo paruoštas kelionei ir nieko papildomo daryti nereikėjo.
2.4. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. V. pakeitė savo parodymus, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, V. V., nagrinėjant bylą teisme, plačiau paaiškino aplinkybes. V. V. patvirtino, kad nurodymas J. T. ruošti transporto priemonę duotas nebuvo. Savo pirminiuose paaiškinimuose V. V. išsireiškė, kad buvo „patarta“ pasiruošti kelionei, tačiau kada ruoštis konkrečios nuorodos nebuvo. Pirminiuose paaiškinimuose apie tai, kad J. T. rugsėjo 12-14 dienomis ruošė transporto priemonę kelionei, ji nurodė remdamasi paties J. T. paaiškinimais, nors menamo pasiruošimo kelionei metu ji net nedalyvavo. Už neva išdirbtas dienas J. T. sumokėta nebuvo, nes jis nedirbo, jam nebuvo žadėta mokėti. Nors teismas, remdamasis tachografo duomenimis, konstatavo, kad J. T. rugsėjo 13 d. buvo transporto priemonėje, ruošėsi išvykimui į reisą, tačiau liudytoja Ž. B. nurodė, kad, vadovaujantis reglamentu Nr. 561/2006, užpildytas priedas patvirtina tik tą aplinkybę, kad vairuotojas prieš išvykdamas į reisą ilsėjosi, t. y. nedirbo jokio kito darbo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas, vyriausiasis darbo inspektorius A. B. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apelianto, buvo nepagrįstai nubausta V. V.. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi J. T. paaiškinimais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, o kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad 2019 m. rugsėjo 12 – 14 dienomis buvo dirbamas nelegalus darbas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo požymių egzistavimą.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes V. V. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
8. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (pranešimo teritorinei įstaigai reikalavimas įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje).
Žemesnės instancijos teismas
9. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
10. Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. T. 2019 m. rugsėjo 12 – 14 dienomis neatliko jokių darbinių funkcijų, už šias dienas jam nebuvo žadėta mokėti atlyginimo, taip pat, byloje nėra duomenų, kad direktorė V. V. leido J. T. dirbti, jis tik buvo atėjęs 2019 m. rugsėjo 12 d. pasirašyti darbo sutarties, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. rugsėjo 15 d. Nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, svarbus yra ir V. V. 2020 m. gegužės 26 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas. Iš šių paaiškinimų turinio matyti, kad ji nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. J. T. buvo patarta paruošti transporto priemonę, patikrinti techninį stovį, nes rugsėjo 15 d. J. T. turėjo išvykti į komandiruotę. Rugsėjo 12 d. J. T. buvo duoti įmonės dokumentai, užpildyti veiklos patvirtinimo dokumentai, o J. T. rugsėjo 12-14 dienomis ruošė transporto priemonę kelionei: tikrino įrenginių veikimą, susitikrino tvirtinimo diržus, atramas, atliko kitus transporto priemonės paruošimo kelionei darbus. Išimti konkrečių duomenų iš tachografo neturi galimybės, nes neturi programinės įrangos. UAB „E. t.“ vadybininkas kontroliavo pasirengimą kelionei (b. l. 4-5).
12. Iš V. V. 2020 m. gegužės 26 d. rašytinių paaiškinimų, jog „J. T. rugsėjo 12 – 14 dienomis ruošė transporto priemonę kelionei“ akivaizdu, kad su jos žinia darbuotojas buvo atėję ne tik pasirašyti darbo sutartį ir užpildyti kitus dokumentus, bet ir atlikti tam tikras UAB „E. t.“ darbuotojams priskirtas vairuotojo – ekspeditoriaus darbines funkcijas. Pažymėtina, kad UAB „E. t.“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatose numatyta, kad vairuotojas ekspeditorius inter alia privalo prieš pradedant važiuoti patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai rūšiai privalomos priemonės. Patikrinti ir įsitikinti, ar krovinių tvirtinimo elementai atitinka saugumo reikalavimus, ar jie yra nenusidėvėję, kokybiški. Esant neatitikimams, informuoti tiesioginį vadovą, kad transporto priemonė būtų aprūpinta tinkamais krovinio tvirtinimo diržais (b. l. 32-39). Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu būtent šias vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas J. T. vykdė 2019 m. rugsėjo 12 - 14 dienomis ir šis darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad pirminiame paaiškinime V. V. neva J. T. atliktus darbus įvardino pagal paties J. T. paaiškinimus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokie V. V. parodymai vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Ši versija atsirado tik po pirminio paaiškinimo pateikimo, galimai siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei leidimą asmeniui nelegaliai dirbti. Tuo labiau, kad bylą nagrinėjant teisme V. V. nurodė, kad pateiktas paaiškinimas buvo sąlygotas ne J. T., bet VDI inspektorių, kadangi jie diktavo ką rašyti paaiškinimuose, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kritiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog rugsėjo 12 – 14 dienomis J. T. lankėsi įmonės naudojamoje transporto priemonių saugojimo aikštelėje, ruošėsi išvykimui į kelionę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas E. V. patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. J. T. aprodė autovežį, kaip veikia hidraulio funkcija. 2019 m. rugsėjo 13 – 14 dienomis J. T. taip pat aprodinėjo automobilį (b. l. 6). Nors teismo posėdžio meto šiuos savo parodymus liudytojas pakeitė, nurodydamas, kad 2019 m. rugsėjo 13 ir 14 dienomis J. T. prie autovežio nematė, tačiau pažymėtina, kad liudytojas E. V. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens artimas giminaitis, todėl jis gali siekti padėti V. V. išvengti administracinės atsakomybės.
14. Tai, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. J. T. iš tiesų buvo atvykęs į aikštelę, įmonės patalpas, taip pat, naudojosi autovežiu, patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. 2019 m. rugsėjo 13 d. susipažino su UAB „E. t.“ direktorės įsakymu dėl komandiruotės (b. l. 40), kas neabejotinai patvirtina, kad minėtą dieną J. T. buvo atvykęs į įmonės patalpas. Taip pat, iš byloje esančio tachografo veiklos ataskaitos (b. l. 27) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. 11 val. 02 min. vairuotojas J. T. pažymėjo poilsio laiko pradžią. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja Ž. B. patvirtino, jog išrašytas dokumento priedas (b. l. 19) įrodo tik tai, kad vairuotojas prieš išvykdamas į kelionę ilsėjosi, tačiau su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, iš minėto veiklos patvirtinimo matyti, kad jame nurodyta, jog J. T. įmonėje įdarbintas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. Nors V. V. teismo posėdžio metu nurodė nežinanti, kodėl J. T. įdėjo savo kortelę į tachometrą, tačiau akivaizdu, kad šie duomenys turėjo patvirtinti J. T. poilsio laiką prieš įvyksiančią komandiruotę, kaip to reikalauja reglamentas. DK 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje. Iš minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad J. T. atliko vadovo pavestas darbines funkcijas – ruošėsi išvykimui į kelionę, t. y. dirbo nelegaliai, nes su asmenimi 2019 m. rugsėjo 12 – 14 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, ką imperatyviai numato tiek DK, tiek UĮ. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad yra patikimi, jais vadovautasi pagrįstai.
15. Šios administracinio nusižengimo bylos kontekste svarbūs ir J. T. paaiškinimai. Juose J. T. išsamiai nurodė atliktus darbus, pateikė prekių įsigijimo kvitus, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. asmuo pirko darbui reikalingas prekes, kurios vėliau buvo įtrauktos į keliones išlaidas (b. l. 17). Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, kokias autovėžio lemputes iš tiesų keitė J. T., ar jis galėjo patikrinti transporto priemonės hidrauliką ir stabdžius, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti konkrečios darbuotojo dienotvarkės, išskiriant kiekvieną atliktą darbą. Tuo labiau, kad ir apylinkės teismas nurodė, kad nėra įrodyta, jog J. T. techniškai tvarkė transporto priemonę, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nurodyti laiku jis ruošėsi išvykimui į kelionę. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad J. T. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. tiesiogiai dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus darbą pagal nustatytas įmonėje taisykles, darbą suderinęs su bendrovės direktore, kuri nurodė atitinkamas užduotis, jį atliko bendrovės naudai, nes savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, rengdamasis išvykti į komandiruotę ir patikrindamas įmonės autotransporto priemonę. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant V. V. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
16. Taip pat, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad negalima J. T. parodymų laikyti įrodymais, nes tarp darbuotojo ir darbdavio susiklostė konfliktiški santykiai, kurie leidžia charakterizuoti J. T. kaip nesąžiningą, nelojalų darbdaviui darbuotoją. Su šia apelianto pozicija apygardos teismas taip pat nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstą. Sutiktina, kad iš tiesų tarp J. T. ir buvusio darbdavio kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris galimai paskatino J. T. kreiptis į Instituciją dėl nelegalaus darbo. Visgi, šios aplinkybės savaime nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nenustatyta jokių argumentuotų, faktiniais duomenimis patvirtintų priežasčių, kurios neabejotinai leistų daryti išvadą, kad J. T. davė neteisingus, V. V. šmeižiančius parodymus. Apeliacinio skundo teiginiai, neva J. T. savavališkai galėjo atvykti į aikštelę ir rengtis kelionei, siekiant šmeižti įmonės vadovę, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir stokoja logikos, kadangi joks konfliktas tarp J. T. ir įmonės direktorės nurodytu laiku nebuvo įvykęs, todėl akivaizdu, kad tuo metu kerštauti V. V. ir savavališkai naudotis bendrovės transportu J. T. nebuvo jokio pagrindo.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos V. V. atstovo advokato A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.