Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimo R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2017 m. spalio 4 d., medžių pjovimo objekte, esančiame kelio (duomenys neskelbtini) km (rekonstruojamos automagistralės (duomenys neskelbtini) kilometre), leido minėtoje įmonėje K. P. dirbti medžių pjovėjo-šakų tvarkytojo darbą, o S. B. – šakų tvarkytojo darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbo sutarties sudarymą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Nusižengimo padarymo aplinkybės yra aiškios, pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.Apeliaciniame skunde R. Ž. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad su apylinkės teismo sprendimu nesutinka, paaiškina, jog niekada nėra susitikęs nei su S. B., nei su K. P. ir jokių klausimų dėl darbo jam priklausančioje įmonėje nėra sprendęs. Susitarimas su R. B. dėl to, kad jis pats sau asmeniškai pasiims po medžių šalinimo likusią medieną, buvo nuo pradžių t. y. dar prieš teikiant paraišką dalyvauti konkurse. Šias aplinkybes jis nurodė ir teisme, kadangi teikiant komercinį pasiūlymą bei nurodydamas paslaugų kainą, jis į ją galėjo neįtraukti medienos šalinimo iš pakelės, nes ją turėjo savo lėšomis išsigabenti R. B.. Tuo atveju, jei tai būtų buvę daroma įmonės lėšomis, jo pasiūlymo kaina būtų buvusi apie 600-700 eurų didesnė. Šios aplinkybės patvirtina, jog po įmonės jėgomis bei lėšomis atlikto medžių nupjovimo, R. B. savo sąskaita ir padedant pastarojo tėvui bei draugui savo reikmėms, t. y. šildymui, ruošė likusią medieną. Teismas nepagrįstai nesivadovavo R. B. parodymais apie jo darbą šalinant medieną. Su R. B. buvo susitarta, kad medieną, kuri liko po šalinimo pakelėje kelio Marijampolė-Kaunas, jis pasiims sau savo asmeninėms reikmėms, todėl 2017 m. spalio 3 d., sužinojęs, kad jo nebus darbe, nes jis rengėsi arboristų varžyboms, paklausė, ar gali kitą dieną važiuoti tvarkyti malkas ir jas pasiimti sau. Jam leidus, dar pasakė, kad pasiims pagalbininkų, kadangi pats neturi vairuotojo pažymėjimo bei paklausė, ar jiems gali duoti darbo drabužius. Jis tam neprieštaravo. 2017 m. spalio 4 d., pasak R. B., jis jų nematė, negalėjo susitarti dėl darbo, perduoti darbo rūbų. Su R. B. žodžiu buvo susitarta, kad ta diena šiam laisva. Kaip nurodė R. B., K. P. bei S. B. galbūt žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardą, t. y. Renaldas, tačiau nemano, kad žinojo pavardę. Į šiuos R. B. parodymus teismas neatsižvelgė, nenurodė, kodėl šie parodymai teismui pasirodė nesvarbūs ir kodėl jais nėra vadovaujamasi. Apylinkės teismas taip pat nesivadovavo S. B. bei K. P. parodymais, duotais teisme, o rėmėsi jų paaiškinimais, kurie buvo surašyti įvykio vietoje, tačiau minėti paaiškinimai yra neobjektyvūs, neteisingi, surašyti ne pagal pačių juos rašiusių asmenų parodymus, o taip, kaip jiems buvo nurodoma Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų. Jo, kaip įmonės direktoriaus, pavardės K. P. tikrai negalėjo žinoti, nes jis niekada nėra su šiuo bendravęs, kalbėjęs ar matęs. Taip pat K. P. negalėjo žinoti ir įmonės pavadinimo, juo labiau, kaip tiksliai jis yra rašomas. Ant rūbų, kuriais vilkėjo K. P. bei S. B., nebuvo įmonės pavadinimo, o buvo užrašytas medžio pjovimo techniką gaminančios įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Ant R. B. darbinės striukės buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai nėra pilnas įmonės pavadinimas, šis pavadinimas buvo naudojamas anksčiau ir šiuo metu jis yra pakeistas įtraukiant priedą „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šios aplinkybės K. P. nebuvo žinomos, kas rodo pašalinio asmens aktyvų dalyvavimą paaiškinimo surašyme ir duomenų, ką reikia rašyti paaiškinime, nurodymą. Be to, K. P. teisme nurodė, jog su R. B. dėl medienos ruošimo susitarė iš vakaro, o kitos dienos, t. y. spalio 4 d., rytą važiavo tiesiai į vietą, kur reikėjo ruošti medieną. Jis spalio 4 d. nuo ryto buvo Kauno m., kur rengėsi arboristų varžyboms, todėl susitikti bei bendrauti su K. P. galimybės neturėjo. Leidimą pasinaudoti įmonės darbo rūbais bei apsaugos priemonėmis ir įrankiais, gautą per R. B., K. P. suprato kaip tiesioginį susitarimą su juo, nors tiesioginio bendravimo bei susitarimo nebuvo. Kaip nebuvo ir susitarimo atsiskaityti malkomis už darbą. Analogiška situacija yra ir su S. B., kuris teisme nurodė, jog paaiškinimą rašė ne pagal savo mintis, o tai, ką jam nurodė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. S. B. buvo paduoti specialūs rūbai, kuriuos ryte atvežė sūnus. Sūnus taip pat atsivežė ir darbo priemones, kuriomis dirbo. Dėl darbo ir atlyginimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi šis nesitarė. Žinojo direktoriaus vardą, kurį minėjo R. B., kai rašė paaiškinimą. Pavardės nežinojo, ją pasakė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas. Paaiškinime rašė tą, ką diktavo pareigūnai. Paaiškinimas buvo rašomas tiek diktuojant, tiek atsakinėjant į klausimus. Nelabai suprato, ką rašo, daug negalvojo. Paaiškinimo, rašyto įvykio vietoje, teisme nebepalaikė, nurodė, kad jame surašyti neteisingi duomenys. Pašalinį poveikį rašant paaiškinimus rodo ir dar viena akivaizdžiai neteisinga aplinkybė, t. y. liudytojo S. B. paaiškinime nurodyta, jog „darbo rūbai, šalmas su ausinėmis, darbo batus išdavė vakar“. Liudytojo K. P. paaiškinime nurodyta, kad „R. Ž. mane aprūpino darbo drabužiais (spec. batai, pjūklininko darbinis šalmas su ausinėmis<...>“. Skunde pažymima, kad darbo batais įmonėje yra aprūpinti tik jis bei darbuotojas R. B.. Daugiau batų įmonėje nėra ir jokiems kitiems asmenims jie negali būti išduodami. Eilinis žmogus, neturėjęs reikalų su tokiu darbu bei tokio pobūdžio darbui reikalingu inventoriumi, apsaugos priemonėmis, negali žinoti tokių aplinkybių, juo labiau, jas nurodyti savo paaiškinimuose. Apelianto nuomone, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, diktuodami paaiškinimų tekstą liudytojams, specialiai neakcentavo daugumos svarbių aplinkybių, t. y. kur, kokiomis sąlygomis, kuriuo metu buvo tariamai jo perduoti darbo rūbai bei darbo priemonės S. B. bei K. P., taip pat ir susitarta dėl darbo bei apmokėjimo sąlygų. Paaiškinimuose nebuvo nurodyta dėl tariamai nelegalaus darbo trukmės, t. y. ar minėti asmenys dirbs tik šiame konkrečiame objekte trumpą laiką, ar jų tariamas susitarimas apėmė ilgą laiką bei nuolatinį darbą, todėl aktualus turėjo būti ir darbo apmokėjimo už ilgalaikį darbą klausimas. Paaiškinimuose abstrakčiai nurodyta, jog viskas buvo perduota bei susitarta iš vakaro, tokiu būdu bandant išvengti bet kokių galimų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių paneigimo bylą nagrinėjant teisme bei pateikiant kokius nors įrodymus ar duomenis, kurie įrodytų, jog jokio susitikimo nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje nebuvo, o tuo pačiu ir nebuvo susitarimo dėl nelegalaus darbo. Akivaizdu, jog abiejų minėtų asmenų paaiškinimai, surašyti 2017 m. spalio 4 d. įvykio vietoje, nėra jų pačių minčių dėstymas. Atkreipiamas dėmesys, kad K. P. įvykio metu buvo dirbantis visiškai kitoje įmonėje ir į darbą joje įvykio dieną nėjo tik dėl to, jog sirgo ir turėjo nedarbingumą. Taigi, jo paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, yra neteisingos. Apeliantas pažymi, kad yra iškilę visa eilė abejonių, kurios nėra pašalintos, o esant nepašalintoms abejonėms, jos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. Ž. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl R. Ž. kaltumo padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį R. Ž. buvo surašytas dėl to, kad su dviem darbuotojais – S. B. ir K. P., nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant R. Ž. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis nei su K. P., nei su S. B. dėl darbo – pakelės medžių tvarkymo kelio A5(E67) Marijampolė-Kaunas 8-ame kilometre nesitarė, su jais tiesiogiai nebendravo, jiems darbo drabužių bei darbo priemonių neišdavė. Minėti asmenys dirbo individualiai, su jais bendravo ir juos į pagalbą kvietėsi įmonės darbuotojas R. B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. Ž. parodymai bei paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi ir todėl nelaikytini patikimais. Savo pirminiame paaiškinime (b. l. 5) R. Ž. nurodė, kad dėl K. P. ir S. B. darbo jam nebuvo žinoma. Jis tik nurodė, kad jei R. B. ims kažką į pagalbą, tai kad aprengtų juos pas šį turimais specialiais rūbais ir išduotų šio turimus apsauginius šalmus, kad nenutiktų nelaimingas atsitikimas. Su juo dėl atsiskaitymo R. B. pagalbininkai nesitarė, tai jų su R. B. tarpusavio susitarimas. Pirmosios instancijos teisme R. Ž. nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad su R. B. iš anksto buvo susitaręs, jog šis galės asmeninėms reikmėms pasiimti medieną ir šakas, buvusias objekte. R. B. įvykio dieną buvo laisva diena, tačiau per klaidą apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog šis dirbo. Būtent R. B. iškėlė prielaidą, kad pasikvies kažką į pagalbą, paklausė, ar galėtų pasinaudoti įmonės įrankiais ir drabužiais. Jis neprieštaravo, leido. K. P. ir S. B. dirbo kaip fiziniai asmenys, nes patys sau ruošėsi malkas. Apeliaciniame skunde iškelta dar viena nauja versija, jog dėl malkų tvarkymo ir pasiėmimo sau su R. B. buvo tartasi neva dar iki komercinio pasiūlymo (b. l. 18) teikimo, kuris buvo teiktas mažesne kaina būtent dėl to, jog R. B. pažadėjo sutvarkyti ir išvežti medieną savo lėšomis bei transportu. Tačiau visus šiuos aiškinimus paneigia tiek R. B., tiek nelegaliai dirbusių asmenų parodymai.Pirmosios instancijos teisme R. B. parodė, kad pokalbis su R. Ž. vyko 2017 m. spalio 3 d., būtent tada jis paklausė, ar gali kitą dieną (spalio 4 d.) važiuoti tvarkyti malkas ir jas pasiimti sau. Direktorius leido. Šie teiginiai patvirtina, jog dėl medienos išgabenimo buvo tartasi tik dieną iki nusižengimo užfiksavimo, o ne gerokai anksčiau, dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant komercinį pasiūlymą, kas buvo padaryta 2017 m. rugsėjo 29 d. Pažymėtina ir tai, kad R. B. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo metu nebuvo apklaustas, parodymus davė tik administracinio nusižengimo teisminio nagrinėjimo metu, kas neabejotinai lėmė darbdaviui palankesnių parodymų davimą. Nors R. B. teisme aiškino, kad savo tėvą S. B. bei kaimyną K. P. pasiėmė į pagalbą tik spalio 4 d. ryte, sutaręs, jog minėti asmenys malkų galės pasiimti ir sau, tačiau tai nevisiškai atitinka nelegaliai dirbusių asmenų pirminius paaiškinimus, kurie pažymėjo, jog dėl darbo buvo tartasi viena diena prieš pradedant darbą.K. P. įvykio dieną surašytame paaiškinime (b. l. 3) nurodė, kad dėl darbo tarėsi ne su R. B., bet su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Ž.. Už darbą buvo žadėta atsilyginti malkomis. Darbo priemones ir drabužius davė R. Ž.. S. B. savo paaiškinime (b. l. 4) nurodė, jog dirba pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Ž., už darbą žadėta atsilyginti malkomis. Darbo rūbus, šalmus su ausinėmis, darbo batus išdavė vakar (spalio 3 d.). Taigi, nei K. P., nei S. B. nenurodė, jog įvykio dieną tiesiog talkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. B., su kuriuo ir buvo tartasi dėl darbo pobūdžio bei atlygio. Priešingai, nelegaliai dirbantys asmenys suvokė, jog į darbą yra priimami tik su R. Ž. žinia bei leidimu. Nors apylinkės teisme abu nelegalūs darbuotojai savo pirminius parodymus pakeitė, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai aiškina kaip norą padėti R. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pas šį dirba S. B. sūnus bei K. P. kaimynas R. B.. Taigi, yra susiklostę darbiniai, pavaldumu grįsti santykiai. Apylinkės teisme nelegaliai dirbę asmenys nurodė, jog jų pirminiams paaiškinimams darė įtaką darbo inspekcijos pareigūnai, kurie nurodinėjo ką ir kaip rašyti. Rašydami jie labai daug negalvojo, tiesiog surašė diktuojamus teiginius. Šių parodymų teisingumą aukštesnysis teismas vertina kritiškai. Visų pirma, tiek K. P., tiek S. B. yra pilnamečiai asmenys, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, abu asmenys buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau abu nelegaliai dirbę asmenys savo parašais patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigūnų elgesio į jų vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais teiginiais, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai – M. G. ir A. B. turimų įgaliojimų neviršijo ir elgėsi pagal nustatytas funkcijas. Darbo inspektoriai apklausė asmenis žodžiu, užduodami konkrečius, standartizuotus klausimus, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius (pas ką dirba, nuo kada dirba, kuo dirba, su kuo dėl darbo buvo tartasi ir kt.). Abu minėti inspektoriai patvirtino, jog nebuvo uždavinėjami atsakymą menantys klausimai, nedaryta jokia įtaka asmenų teikiamiems atsakymams. Be to, patikrinimas buvo atliktas pasitikėjimo telefonu gavus anoniminę informaciją dėl nelegalių darbuotojų, todėl nei M. G., nei A. B. nežinojo nei kokios įmonės naudai dirba S. B. ir K. P., nei kas tai įmonei vadovauja, nes anoniminėje informacijoje buvo pateiktas tik konkrečios vietovės adresas, t. y. kur vyksta nelegalūs darbai, o papildoma informacija buvo nustatyta jau atliekamo tyrimo metu. Remiantis šiais duomenimis, atmestina apelianto keliama versija, kad jo pavardę bei tikslų įmonės pavadinimą nurodė būtent darbo inspektoriai. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei K. P., nei S. B. teisingai nenurodė įmonės pavadinimo, abu asmenys pavadinimą rašė vien didžiosiomis raidėmis, nors pavadinime yra ir didžiųjų ir mažųjų raidžių junginys.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nepaisant to, ar nelegaliai dirbę asmenys dėl būtinųjų darbo sąlygų tiesiogiai bendravo su R. Ž., ar su šio patikėtiniu darbuotoju R. B., tai nešalina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto. Pažymėtina, jog susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis, t. y. ir nurodant sąlygas bei aptariant jas per kitus asmenis, kas nustatyta šiuo atveju. Svarbu tai, jog R. Ž. apie 2017 m. spalio 4 d. jo vadovaujamame objekte dirbančius asmenis buvo žinoma, jiems suteiktos darbo priemonės bei įrankiai, išaiškinta darbo funkcija, sutarta dėl atlygio natūra. Aplinkybė, kokie tiksliai darbo drabužiai, avalynė buvo išduoti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodytumui reikšmės neturi. Todėl apygardos teismas plačiau neanalizuoja apeliacinio skundo teiginių dėl darbinių batų galimo neišdavimo nelegaliai dirbusiems asmenims. Be to, pats R. Ž. pripažino, jog nei darbinių drabužių, avalynės, nei darbo įrankių, priemonių apskaitos neveda, todėl kiek įmonė turėjo specialių darbinių batų nėra galimybės patikrinti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis R. Ž. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. R. Ž., kaip įmonės vadovas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.