Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pažymos panaikinimo ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo pagal ieškovo Z. V. patikslintą ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovams O. G., R. R., L. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ieškinio reikalavimas atmestinas.

9. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas Z. V. nuosavybės teise valdo 0,2690 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovė O. G. nuosavybės teise valdo 10038 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, bei 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji įgijo iš atsakovių L. D. ir R. R. (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nurodytas žemės sklypas ribojasi su ieškovui Z. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, aprašytu sprendimo 9 punkte.

11. Atsakovei O. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki jo įgijimo nuosavybėn, (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu pastarajai buvo išnuomotas. Nuomos sutartis VĮ Registrų centras įregistruota nuo (duomenys neskelbtini).

12. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė O. G. (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi ūkininko ūkį, išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkio ekonominės veiklos sritys: vaismedžių, uogakrūmių ir riešutmedžių auginimas, sėklavaisių ir kaulavaisių auginimas.

13. (duomenys neskelbtini) atsakovė O. G. pateikė sutikimą pirkti parduodamą 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“.

Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sandorio pripažinimo apsimestiniu

15. Atsakovės O. G., L. D. ir R. R. su ieškovo argumentais nesutiko. Atsakovės O. G. ir L. D. teismui paaiškino, kad ginčo 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą O. G. panaudos pagrindais naudojo jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, iš pradžių savavališkai ten buvo pasodinusi bulves, vėliau žemės sklypą savo reikmėms naudojo L. D. žodiniu leidimu. Maždaug (duomenys neskelbtini) metais atsakovė nusipirko 150 vnt. gervuogių sodinukų, kuriuos pasodino atsakovėms L. D. ir R. R. priklausančiame žemės sklype, kuriame buvo sustatyti ir bičių aviliai, savo žemės sklype pasisodino braškių. Tik (duomenys neskelbtini) O. G. apsisprendus toliau ūkininkauti, atsakovės sudarė rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį 10 metų terminui, numatydamos 80,00 Eur dydžio nuomos mokestį, kurią viešajame registre įregistravo (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės L. D., apie žemės sklypo perleidimą atsakovei O. G. buvo kalbama periodiškai, atsakovė Nacionalinėje žemės tarnyboje teiravosi dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų, žemės sklypą ketino parduoti O. G., nes ji tuo žemės sklypu naudojosi ilgą laiką, jį prižiūrėjo ir jame ūkininkavo. Atsakovė O. G. teismui taip pat paaiškino, kad žemės ūkio naudmenų (duomenys neskelbtini) metais nedeklaravo, nes gervuogės nušalo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

17. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

18. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės O. G., L. D. ir R. R. (duomenys neskelbtini) sudarė rašytinę 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu tuometinės žemės sklypo savininkės L. D. ir R. R. perdavė O. G. sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir juo naudotis. Nuomos sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui, numatytas nuomos mokestis – 80,00 Eur metams. Nuomos sutartis viešajame registre įregistruota (duomenys neskelbtini).

19. Siekdamas įrodyti (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės nuomos sutarties apsimestinumą, ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė O. G. niekada nevykdė jokios žemės ūkio veiklos, t. y. išsinuomotame žemės sklype nieko nesodino, neaugino, faktiškai žemės sklypu nesinaudojo, o nuomos sutartį sudarė tik tam, kad galėtų pasinaudoti įstatyme numatyta pirmumo teise įgyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn.

20. Teismas vertina, kad ieškovas Z. V. ginčo sandorio apsimestinumo neįrodė. Bylos duomenys nepatvirtina ieškovo nurodomo fakto, kad atsakovė O. G. ginčo žemės sklype nevykdė jokios žemės ūkio veiklos, ja nesinaudojo ar žemės sklypu naudojosi kitas asmuo, o pastaroji ginčo nuomos sutartį sudarė, siekdama įgyti pirmumo teisę nuosavybėn įgyti nuomojamą žemės sklypą.

21. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovė O. G. atsakovėms L. D. ir R. R. priklausančiu 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu savavališkai naudojosi jau nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tokias faktines aplinkybes byloje patvirtino tiek pati atsakovė O. G., tiek atsakovė L. D., taip pat byloje liudytoju apklaustas E. G., patvirtinę, kad apie (duomenys neskelbtini) metus O. G. atsakovėms L. D. ir R. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo pasisodinusi bulvių. Teismas taip pat nustatė, kad po (duomenys neskelbtini) metų atsakovė O. G. ginčo žemės sklypu ir toliau naudojosi L. D. sutikimu ir leidimu. Atsakovės O. G., apklaustų liudytojų E. G., A. P., J. B. paaiškinimais byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) metais įgijo 150 vnt. gervuogių sodinukų, kuriuos pasodino išsinuomotame žemės sklype, šiame žemės sklype taip pat stovėjo atsakovės O. G. bičių aviliai. Netikėti ar abejoti šiais atsakovių bei liudytojų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad ieškovas byloje priešingų rašytinių ar kitos rūšies įrodymų nėra pateikęs. Ieškovo prašymu apklausta liudytoja N. V. teismui paaiškino, kad ginčo žemės sklype niekada nebuvo vykdoma jokia žemės ūkio veikla, ji teismui nurodė, kad niekada nėra mačiusi O. G. ar kito asmens dirbančio šioje žemėje, tačiau teismui pastaroji taip pat liudijo, kad ji vaikščiojo tik apie ginčo žemės sklypo ribas, o pačiame žemės sklype ir konkrečioje vietoje, kurioje buvo susodinti atsakovės gervuogių sodinukai, niekada nėra buvusi.

22. Sekantys rašytiniai civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovė O. G. Žemės ūkio informacijos ir verslo centrui teikė pranešimus bei deklaracijas apie ūkinių gyvūnų bandą, konkrečiai (duomenys neskelbtini) atsakovė deklaravo 1 bičių šeimą, (duomenys neskelbtini) deklaravo 4 bičių šeimas, (duomenys neskelbtini) deklaravo 11 bičių šeimų, (duomenys neskelbtini) deklaravo 13 bičių šeimų. Atsakovės O. G. byloje pateikta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos pažyma patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo teikta piniginė parama kaip bičių laikytojai už papildomą bičių maitinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išmokėtos tiesioginės išmokos už pasėlius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išmokėtos išmokos už pirmuosius hektarus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išmokėtos žalinimo išmokos. VĮ Žemės naudmenų centras išduota pažyma bei pridedamais dokumentais patvirtinama, kad atsakovė O. G. yra įregistravusi žemės ūkio valdą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nuo (duomenys neskelbtini) Valda yra veikianti. Iš atsakovės O. G. (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą matyti, kad pastaroji šiame prašyme yra nurodžiusi du naudojamus žemės sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini) rajone esantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuomojamą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovė teikė prašymus dėl žemės ūkio valdos duomenų atnaujinimo.

23. VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė O. G. pateikė prašymą įregistruoti ūkininko ūkį ūkininko ūkio registre, nurodydama, kad 2,30 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, bus vykdomas kitų vaismedžių, uogakrūmių ir riešutmedžių vaisių auginimas, sėklavaisių ir kaulavaisių auginimas. Ūkininko ūkis įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini), atsakovei išduotas ūkininko pažymėjimas.

24. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad buvo atliekamas neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atsakovei O. G. nuosavybės teise priklausančio 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus nuosavybės teise valdomo 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ribas, užfiksuoti ribų posūkio taškai, rasti sklypo ribas žymintys riboženkliai. Tikrinant, ar žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, vadovautasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu: žemės ūkio naudmenos – 0,33 ha, iš jų 0,33 ha pievos ir natūralios ganyklos, 0,6397 ha miško plotas, įregistruota valstybės miškų kadastre, kitos žemės – 1,97 ha. Tikrinimo metu rasta, kad 0,33 ha žemės ūkio naudmenų plotas, t. y. pievos ir natūralios ganyklos naudojamos pagal paskirtį, neapleistos, neapaugę krūmais, augmenija.

25. Pateiktų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė O. G. nuo (duomenys neskelbtini) metų ginčo 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taip bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo) vykdė žemės ūkio veiklą – augino bites, gervuoges, šienavo pievas. Teismo įsitikinimą, kad atsakovė vykdė žemės ūkio veiklą patvirtina ne tik bylos rašytiniai duomenys, tačiau ir pačių atsakovių O. G. ir L. D. duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, liudytojų E. G., A. P., J. B. parodymai, kurie teismo vertinimu yra nuoseklūs, logiški bei vieni kitiems neprieštaraujantys. Atsakovė L. D. teismui paaiškino ne kartą mačiusi, kad O. G. išsinuomotame žemės sklype dirbo, augino gervuoges, bites, šienavo pievas, ne kartą pati yra gavusi dovanų – medaus ir uogų iš O. G. ūkio. Minėti liudytojai E. G., A. P. ir J. B. teismui taip pat patvirtino, kad atsakovė apie (duomenys neskelbtini) metus nusipirko 150 vnt. gervuogių sodinukų, kuriuos sodino išsinuomotame žemės sklype. Atsakovė braškes, gervuoges pardavinėjo turguje. Liudytojai patvirtino, kad atsakovė buvo įsirengusi laistymo sistemą, sodinukai buvo aptverti tvora, ką patvirtino ne tik liudytojai, bet yra byloje pateikti rašytiniai duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo sudariusi Vartojimo kredito sutartį 1 200,00 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra, patvirtinanti, kad atsakovė O. G. (duomenys neskelbtini) pirko 6 rulonus miškinio tinklo. Galiausiai, dirbamų žemės plotų, pievų ir ganyklų buvimo faktą ginčo žemės sklype visiškai patvirtina byloje pateiktų Regia žemės fragmentų nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos byloje pateiktas patikrinimo aktas. Faktas ir pačios L. D. pripažinimas, kad maždaug (duomenys neskelbtini) metais pastaroji pati pasiūlė O. G. pirkti nuomojamą žemės sklypą, taip pat faktinė aplinkybė, kad galimai tuo pačiu metu ieškovas prašė L. D. parduoti ginčo žemės sklypo dalį, teismo vertinimu, visiškai neįrodo (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties apsimestinumo CK 1.87 straipsnio prasme. Atsakovė žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklype jau vykdė, ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas, ką patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys. Tuo tarpu, ieškovas, kaip pats teismui paaiškino teismo posėdžių metu, niekada nepretendavo įgyti nuosavybėn visą ginčo žemės sklypą, pastarasis tenorėjo įsigyti jo dalį, kuriame ir neketino ūkininkauti, o norėjo suformuoti namų valdą. Kiti nuoseklūs ir, teismo vertinimu, logiški atsakovės O. G. veiksmai, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties įregistravimas viešajame registre (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovės pateiktas prašymas įregistruoti ūkininko ūkį ūkininko ūkio registre, taip pat nepatvirtina byloje ginčijamo žemės sklypo nuomos sandorio apsimestinumo ar atsakovių siekio šiuo sandoriu pridengti kitokį tarpusavio susitarimą. Priešingai, atsakovės faktinis naudojimasis ginčo žemės sklypu nuo (duomenys neskelbtini) metų, nors ir savavališkas, įrodo pastarosios aiškų siekį šiuo turtu naudotis ir vykdyti jame ūkinę veiklą. Tuo tarpu, atsakovių L. D. bei R. R. pradžioje O. G. duotas žodinis leidimas naudotis pastarosioms priklausančiu žemės sklypu, vėliau sudarytas ginčijamas nuomos sandoris tik patvirtina, kad šis sandoris atitiko tikrąją jo šalių tiek vidinę, tiek išorinę valią.

27. Atmestini ir ieškovo atstovės argumentai, neva įrodantys ginčo sandorio apsimestinumą, kad atsakovė O. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo iš žemės ūkio veiklos gaunamų pajamų, kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (galiojanti redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nenumato atsakovei O. G. pareigos tokias pajamas deklaruoti, t. y. minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 ir 24 punktai numato, kad neapmokestinamosiomis pajamomis yra laikomos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju; tokiomis pajamomis taip pat yra laikomos gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 3 000,00 Eur per mokestinį laikotarpį.

29. Remiantis nurodytais argumentais ir motyvais, teismas sprendžia ieškovo reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos nuomos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, atmesti.

Dėl (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos pažymos panaikinimo

30. Byloje ieškovas taip pat reiškia reikalavimą panaikinti (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatliko jai pavestų pareigų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir neteisėtai išdavė ginčijamą pažymą, nes atsakovė O. G. neturėjo būti laikoma pirmumo teisę turinčiu asmeniu įgyti nuosavybėn 2,30 ha žemės ūkio paskirtie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, ieškovui Z. V. apie ketinamą parduoti ginčo žemės sklypą nebuvo pranešta.

31. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba, O. G. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad O. G. turėjo neginčijamą pirmumo teisę nuosavybėn įgyti ginčo žemės sklypą, be to, ieškovui Z. V. apie ketinamą sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį neturėjo būti pranešta.

32. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas Z. V. nuosavybės teise valdo 0,2690 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo žemės ūkio veiklą ir dėl to ginčo tarp civilinės bylos šalių nėra.

33. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. D. ir R. R. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo pranešė, kad parduoda 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 400,00 Eur sumą. Pranešimu atsakovės taip pat informavo, kad žemės sklypo naudotojas yra O. G. Nacionalinei žemės tarnybai taip buvo pateiktas R. R. (duomenys neskelbtini) išduotas notaro patvirtintas įgaliojimas, (duomenys neskelbtini) atsakovės O. G. pasirašytas sutikimas (sprendimas) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) O. G. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini).

34. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu L. D. ir R. R. 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), turi parduoti O. G.

35. Vienas iš įstatymo reguliuojamų žemės sklypą pageidaujančio parduoti asmens nuosavybės teisės ribojimų, kuriuo ribojama teisė disponuoti nuosavybės teisės objektu, įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, kai Nacionalinė žemės tarnyba valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose patikrina duomenis apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustato, kad bendras fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsigytos ir (ar) jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.

36. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

37. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje taip pat reglamentuojama pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo tvarka, kuri detalizuojama ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptartas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reguliavimas reiškia, kad: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).

40. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant šio straipsnio 3 – 6 dalyse nustatytų procedūrų, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.

41. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė O. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo ginčo 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, kurią (duomenys neskelbtini) sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo dienai naudojo ilgiau nei vienerius metus laiko pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistravusi ūkininko ūkį ūkininko ūkio registre. Tokiu būdu, atsakovė O. G. tiek (duomenys neskelbtini) sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo dienai, tiek ginčijamos (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo dienai visiško atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą reglamentavimą ir pagrįstai buvo laikoma asmeniu, turinčiu pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Sistemiškai aiškinant aptariamo įstatymo nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, kad O. G. sutikimas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pateiktas kartu su (duomenys neskelbtini) Nacionalinei žemės tarnybai pateiktu L. D. ir R. R. pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bei remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata, numatančia, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant šio straipsnio 3 – 6 dalyse nustatytų procedūrų, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų, konstatuotina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pareigos asmeniui, turinčiam žemesnės eilės pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, pranešti apie numatomą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą.

42. Esant nurodytam reglamentavimui, pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei senaties termino šiam reikalavimui pareikšti

43. Be kita ko, ieškovas byloje reiškia reikalavimą dėl pastarajam pirkėjo teisių perkėlimo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kildina iš pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp atsakovių O. G., L. D. ir R. R. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį apsimestiniu sandoriu, taip pat iš antrojo ieškinio reikalavimo – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

44. Atsakovės O. G., L. D. ir R. R. ieškovo reikalavimo nepripažįsta ir prašo jį atmesti, nurodo, kad ieškovas yra praleidęs 3 mėnesių senatį tokiam reikalavimui pareikšti ir prašo ją taikyti.

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

47. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo Z. V. sužinojimo apie galimą jo teisių pažeidimą pradžios momento, kuris laikytinas (duomenys neskelbtini) Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ginčo 2,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Apie šios sutarties sudarymą ir galimą ieškovo teisių pažeidimą, pastarasis žinojo jau (duomenys neskelbtini), per savo atstovę advokatę Kristiną Vezbergaitę Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikdamas paklausimą dėl informacijos pateikimo dėl ginčo žemės sklypo perleidimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas per Epp sistemą teismui ieškinio reikalavimą pateikė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraleidęs 3 mėnesių termino reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateikti, todėl jo galimai pažeistos teisės galėjo būti ginamos pagal jo ieškinyje formuluojamus reikalavimus.

48. Minėta, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016 ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

49. Šio teismo sprendimo 14 – 42 punktuose teismui nenustačius pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo nuomos sutartį apsimestiniu sandoriu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nenustačius kitokių ieškovo teisių pažeidimų, pastarojo reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Teismui sprendžiant ieškovo Z. V. ieškinio reikalavimus atmesti pilna apimtimi, iš pastarojo atsakovų naudai priteistinos visos jų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė O. G. byloje pateikė rašytinius įrodymu apie tai, kad yra patyrusi 2 500,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šios išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovo. Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Z. V. ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 62,34 Eur (šešiasdešimt du eurus 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.