- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-198-626/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11599-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Į paskirtą bausmę įskaitytas S. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 5 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo S. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis, nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, Vilniaus mieste ir Šalčininkų rajone neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 19 646,548 g narkotinių medžiagų ‑ kanapių (antžeminių dalių), 7,945 g psichotropinių medžiagų ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, bei 0,023 g psichotropinių medžiagų ‑ Δ9-tetrahidrokanabinolį, kuomet 2022 m. balandžio 6 d. jo naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė dalį – 16 048,88 g narkotinių medžiagų ‑ kanapių (antžeminių dalių), 2022 m. balandžio 6 d. jo nuomojamoje gyvenamojoje vietoje ‑ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė kitą dalį – 774,318 g narkotinių medžiagų ‑ kanapių (antžeminių dalių), 7,945 g psichotropinių medžiagų ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, 0,023 g psichotropinių medžiagų – Δ9-tetrahidrokanabinolį, 2022 m. balandžio 7 d. jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė likusią dalį – 2 823,35 g narkotinių medžiagų ‑ kanapių (antžeminių dalių).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro T. Uldukio apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei S. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Prokuroro nuomone, apygardos teismo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, negali būti pripažintas teisingu ir atitinkančiu bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. B. skirtinos bausmės dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, minėtą teisės normą taikė klaidingai, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertino selektyviai. Prokuroras mano, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo.
2.2. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, jog narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) labai didelio kiekio minimali riba yra 2 500 g. Šiuo atveju nuteistasis laikė 19 646,548 g šios narkotinės medžiagos, kurios kiekis minėtą ribą viršijo beveik 7,8 karto. Be to, nuteistasis laikė ir 7,945 g psichotropinės medžiagos ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų ‑ bei 0,023 g psichotropinės medžiagos ‑ Δ9-tetrahidrokanabinolio, kurių kiekiai viršijo nedidelio kiekio, tačiau neviršijo didelio kiekio ribų. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad pas nuteistąjį S. B. surastos ir kratos metu paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintam I sąrašui, kuriame įtvirtintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra uždraustos vartoti net sveikatos priežiūros tikslais. Prokuroro nuomone, šiuo atveju S. B. disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kėlė pavojų gyvybei bei sveikatai ne tik jam, bet ir dideliam ratui kitų asmenų. Anot apelianto, pas nuteistąjį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra pakankamai reikšmingas vertinant pastarojo padarytą nusikaltimą kaip didesnio pavojingumo.
2.3. Prokuroras taip pat nurodo, kad S. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis, pasinaudodamas savo pažįstamo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, pagalba, t. y. su pastaruoju susitaręs dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos atgabenimo, įgijimo, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 19 646,548 g narkotinės medžiagos ‑ kanapių (antžeminių dalių), paslėpęs jas skirtingose vietose. Kitą psichotropinę medžiagą ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocibino ar psilocino, nuteistasis nurodė susirinkęs pats, juos džiovinęs ir valgęs. Nuteistasis taip pat nurodė, kad psichotropine medžiaga ‑ Δ9-tetrahidrokanabinoliu jis disponavo taip pat asmeninio vartojimo tikslais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius duomenis, kad S. B. nusikaltimo darymo metu buvo beveik 30 metų amžiaus, pakankamai ilgą laiką, tai yra nuo 17 metų amžiaus, aktyviai domėjosi įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas pastoviai apie 13 metų iki sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu vartojo bei nesiekė gydytis nuo šios priklausomybės. Be to, iki sulaikymo nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o legaliai įsidarbino bei gydytis pradėjo tik teisminio proceso metu. Nuteistasis taip pat netęsia nebaigtų mokslų Gruzijos technikos universitete. Prokuroras pažymi, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę S. B., taipogi neatsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent, kaip narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys) buvo laikomos, t. y. labai didelis jų kiekis – 16 048,88 g buvo rastos atrakintame, dalinai atvirame nuteistojo naudojamame nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurio sklido aitrus šių narkotinių medžiagų kvapas ir į kurį galėjo patekti pašaliniai asmenys bei jas įgyti. Anot apelianto, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė ir kitų žmonių sveikatai bei visuomenės saugumui, į ką teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas S. B. bausmę. Prokuroro vertinimu, aplinkybė, kad nebuvo gauta duomenų apie nuteistojo dalies narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimą, negali būti laikoma išimtine, sąlygojančia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.
2.4. Apelianto nuomone, nors apygardos teismas pagrįstai pripažino S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, visgi, svarbu pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje pastarasis siekė nuslėpti tyrimui reikšmingas aplinkybes. 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo S. B. paskyrimo, įtariamasis, atsakydamas į prokuroro klausimą dėl jo žinioje esančių kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, kurios nebuvo rastos policijos pareigūnų, pastarasis teismui nurodė, kad daugiau narkotinių medžiagų pas jį nėra. Tuo tarpu dar tą pačią dieną (2022 m. balandžio 7 d.) atliktos kratos metu S. B. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai surado ir paėmė likusią dalį, t. y. taip pat labai didelį kiekį ‑ 2 823,35 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių). Todėl, nors S. B. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau savo veiksmais jis niekaip nepadėjo ikiteisminio tyrimo institucijai išaiškinti likusių narkotinių medžiagų slėpimo vietos, taip pat šį nusikaltimą padariusių kitų asmenų. Dėl šios priežasties nuteistojo pozicija, prisipažįstant dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, savaime taip pat negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste ir mažinanti jo asmenybės pavojingumą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistasis S. B. siekė sumenkinti savo nusikalstamą vaidmenį, tikėdamasis švelnesnės bausmės, teigdamas, jog būdamas priklausomu nuo narkotinių medžiagų jis jomis disponavo tik turėdamas tikslą jas suvartoti, nors tam reiktų kone 20 metų intensyvaus šių medžiagų vartojimo. Be to, nuteistasis bandė paneigti narkotinės medžiagos ‑ kanapių (antžeminių dalių) kokybę, teigdamas, kad jos nebuvo geros kokybės, nors specialisto išvadomis nustatyta, jog delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose buvo nuo 8,4 iki 17,3 proc., kas laikoma pakankamai pavojinga svaiginamąja medžiaga.
2.5. Apelianto nuomone, nors apygardos teismas pagrįstai nuteistąjį po nusikaltimo įvykdymo charakterizavo teigiamai, tačiau aplinkybės, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kad deda pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir jų nevartoja, kad legaliai įsidarbino ir yra teigiamai charakterizuojamas darbovietės bei bendruomenės, kad teisiamas pirmą kartą, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą S. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras mano, kad šių aplinkybių pasikeitimą lėmė siekis palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti, kad ir minimalios, bet itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Anot apelianto, nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos teismui skiriant S. B. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę, t. y. 10 metų laisvės atėmimą. Prokuroro vertinimu, toks bausmės dydis atitiktų nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, nesuformuotų visuomenėje nebaudžiamumo ar per švelnaus nubaudimo.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam S. B. paskirta bausme, teigiama, kad ji yra aiškiai per švelni. Prokuroro nuomone, apygardos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nuteistojo S. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Prokuroras prašo nuteistajam S. B. paskirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – 10 metų laisvės atėmimo.
5. S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
6. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame prašoma skirti nuteistajam S. B. laisvės atėmimo bausmę 10 metams, todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas neišeinant už apeliacinio skundo ribų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.
8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018 ir kt.). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018 ir kt.). Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-115/2009, Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016).
9. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).
11. Vertinant nuteistojo S. B. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad: tai labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas baigtas. Nuteistasis S. B. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu skirtingų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, jog narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) labai didelio kiekio minimali riba yra 2 500 g. Nuteistasis S. B. laikė 19 646,548 g kanapių (antžeminių dalių), kurių svoris daug kartų (7,85 karto) viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę labai didelio kiekio ribą. Be to, nuteistasis laikė ir 7,945 g psichotropinės medžiagos ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų bei 0,023 g psichotropinės medžiagos ‑ Δ9-tetrahidrokanabinolio, kurių kiekiai viršijo nedidelio kiekio, tačiau neviršijo didelio kiekio ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimą. Priešingai, kaip matyti iš nuteistojo S. B. parodymų, jis ne tik laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) trijose skirtingose vietose, t. y. garaže, nuomojamame bute ir jo motinos ūkiniame pastate, kurių dalis buvo paslėpta automobilių padangose, iš kur nuteistasis narkotines medžiagas ir išiminėjo, bet ir pats nuo mokyklos laikų (nuo 17 metų amžiaus), apie 13 metų jas intensyviai vartojo, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kaip nurodė nuteistasis, rastas ir paimtas kratų metu narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) jis įsigijo iš pažįstamo vardu A., su kuriuo anksčiau dirbo Vokietijoje, iš anksto būdamas su juo susitaręs dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų kainos. Kitą psichotropinę medžiagą ‑ glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocino, nuteistasis nurodė susirinkęs pats, juos džiovinęs ir valgęs, o psichotropine medžiaga ‑ Δ9-tetrahidrokanabinoliu jis disponavo taip pat asmeninio vartojimo tikslais. Ši informacija apie narkotinių medžiagų įgijimą bei jų ilgametį intensyvų vartojimą lemia išvadą, kad nuteistojo S. B. elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio ar mažiau pavojingo. Nuteistojo S. B. disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kėlė pavojų gyvybei bei sveikatai ne tik jam, bet ir dideliam ratui kitų asmenų. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad 20 kg kanapių yra „pavojingas“ kiekis, labai neatsakingai elgėsi su narkotinėmis medžiagomis, nes jas paliko nerakintame garaže (t. 6, b. l. 3). Nuteistojo S. B. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas, nes jis ne tik laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (beveik 20 kg), bet jas pats daug metų (13 metų) vartojo, o nuteistojo disponuotas narkotinių medžiagų ‑ kanapių (antžeminių dalių) kiekis daug kartų viršijo kiekį, laikytiną labai dideliu. Narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą dėl policijos pareigūnų pastangų. Šiuo atveju kratų metų rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos nebuvo suvartotos ar išplatintos tik dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų, tai yra teisėsaugos institucijų veiklos rezultatas, o ne nuteistojo S. B. elgesio padarinys. Todėl tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo S. B. veiksmus kaip mažiau pavojingus.
12. Dėl nuteistojo S. B. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis S. B. apibūdinamas iš esmės teigiamai, yra pakankamai jauno amžiaus (30 metų), anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 141), baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus (t. 4, b. l. 142‑151), iki sulaikymo dirbo neoficialiai (kurjeriu, bare, statybose kabino lubas), Tbilisyje (duomenys neskelbtini) universitete studijavo statybų inžineriją, baigė du kursus (4 semestrus), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 3‑4, 26‑34); pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nuteistasis teigia, kad nuo sulaikymo dienos narkotinių medžiagų nevartoja, jam atliktas narkotinių medžiagų testas buvo neigiamas (t. 4, b. l. 168; t. 6, b. l. 1‑5, 35‑37), po paleidimo iš suėmimo pradėjo oficialiai dirbti dviejuose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei užsiima individualia veikla – kabina įtempiamas lubas (t. 6, b. l. 64‑72), taip pat užsiima savanoriška, labdaringa veikla, rūpinasi savo nepilnamečiu broliu; parapijos ir „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 43‑51). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo bendruomenės veikloje, nebuvo abejingas aplinkiniams bei visuomenei, S. B. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl nusikalstamo elgesio. Byloje nustatyta viena nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ‑ prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
13. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis savo veiksmais nepadėjo ikiteisminio tyrimo institucijai išaiškinti likusių narkotinių medžiagų slėpimo vietos, taip pat šį nusikaltimą padariusių kitų asmenų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pripažintos nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančiomis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
14. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Nuteistasis S. B. iš esmės charakterizuojamas teigiamai, nors jo padaryto nusikaltimo pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jis nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad pateisintų tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurią numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija. Nuteistasis laikė labai didelį narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jis būtų išplatinęs bent dalį turėtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) buvo neseniai atvežtos, jos dar buvo paslėptos automobilių padangose, kurias nuteistasis pjaustė, norėdamas iš jų ištraukti narkotines medžiagas. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą S. B. pripažintas kaltu, būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad jam šioje byloje inkriminuojamas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Nuteistojo izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui – dešimčiai metų, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei reikštų neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Apygardos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nuteistajam S. B. paskirta bausmė (4 metai laisvės atėmimo) yra aiškiai per švelni, neadekvati (neproporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. B. bausmės dydį, pažeidė teisingumo bei proporcingumo principus. Nuteistasis S. B. teisiamajame posėdyje pats nurodė, kad 7 metų laisvės atėmimo bausmė būtų jam teisinga bausmė (t. 6, b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajam S. B. ne minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę, o šiek tiek švelnesnę nei numatyta įstatyme, t. y. 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį:
S. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.