- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-209-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16031-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. J., V. J.
- Atsakovas
- K. R.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir V. J. ieškinį atsakovei K. R. dėl teisės įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. J. ir V. J. (toliau – ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti jiems be atsakovės K. R. (toliau – atsakovė) sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalus (duomenys neskelbtini), nurodytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 48SK-2490-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, ir žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Solarcamp“ matininko V. K. elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad buvo nuspręsta atlikti detaliojo plano keitimą ir pertvarkyti visus sklypus, tame tarpe ir šalių bendra daline nuosavybe valdomą sklypą, suformuojant trylika naujų žemės sklypų, kurių vienas būtų suformuotas atsakovei proporcingai jos turimai daliai pagal faktinę žemės sklypo naudojimo vietą. Ieškovai inicijavo detaliojo plano keitimą, kuris buvo viešinamas ir derinamas tiek su kaimynais, tiek su visa visuomene. 2020 m. vasario 10 d. buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas 1,8346 ha ploto planuojamos teritorijos Detaliojo plano keitimas. 2020 m. birželio 10 d. buvo atlikti žemės sklypų ribų paženklinimo darbai, atlikti kadastriniai matavimai, parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Detaliajame plane numeriais 4 ir 5 pažymėti sklypai buvo suformuoti atsakovei, kiti sklypai suformuoti ieškovams. Atsakovė dalyvavo atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pasirašė kadastrinių matavimų bylose, pilnai sutiko su atliktais ribų pažymėjimais ir matavimais. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimas, kuriuo buvo pertvarkyti keturi žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tame tarpe bendra daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į trylika žemės sklypų, kuriems suteikti unikalus numeriai ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal kadastro duomenų bylas. Atsakovei suformuoti žemės sklypai, kuriems suteikti unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 5). Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypo dalis yra įkeisti bankui Luminor Bank AS, įregistruota hipoteka, atsakovė kreipėsi į banką, prašydama sutikimo dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo. Iš banko atsakovė gavo elektroninį laišką, jog bankas neprieštarauja dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo pagal pakeistą detalųjį planą ir atliktus kadastrinius matavimus. Tačiau šalims norint įregistruoti žemės sklypus buvo pasakyta, kad tokio formato banko sutikimas nėra tinkamas, yra reikalingas oficialus banko atsakymas. Atsakovė įsipareigojo nuvykti į banką ir gauti oficialų banko sutikimą, tačiau ji vilkino šį procesą beveik pusę metų. Dėl to nėra galimas suformuotų sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo ribas, dėl ko ne tik liko neatskleista nagrinėjamos bylos esmė, bet šalių ginčas net neidentifikuotas, todėl nėra galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė ieškovams 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) ieškovai prašė teismo leisti jiems be atsakovės sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į padalintus žemės sklypus, tačiau ieškinyje nurodė, kad negali įregistruoti padalintų sklypų dėl to, kad atsakovė neatlieka tam tikrų veiksmų – nepateikia ieškovams atsakovės hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos filialo oficialaus sutikimo įregistruoti padalintus sklypus, todėl ieškovai turi patiksinti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; 2) pateikti duomenis, jog ieškovai kreipėsi dėl padalintų sklypų registracijos, o valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsisakė registruoti padalintus žemės sklypus be atsakovės (bendraturtės) sutikimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad šiuo atveju ginčas kyla ne dėl hipotekos turėtojo Luminor Bank AS Lietuvos filialo sutikimo, o dėl to, kad atsakovė atsisako įregistruoti atliktus naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nuosavybės teises. VĮ Registrų centras atsisakė registruoti padalintus žemės sklypus be atsakovės (bendraturtės) sutikimo, tokie duomenys byloje yra (I t. b. l. 85-89). VĮ Registrų centras aiškiai nurodė, kad ieškovai negali įregistruoti nei kadastrinių matavimų nei nuosavybės teisės į visus jiems naujai suformuotus žemės sklypus be atsakovės sutikimo (sutarties su atsakove). Taigi ieškovai negali įregistruoti netgi tų žemės sklypų, kurie nėra bendroje dalinėje nuosavybėje su atsakove, kadangi visi sklypai pertvarkyti bendrai keičiant detalųjį planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį atsisakė priimti ir ieškinį paliko nenagrinėtu.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad 2022 m. kovo 9 d. į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. 30202551, adresuotas A. J., kuriame nurodyta, kad jos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į tam tikrus nurodytus nekilnojamuosius daiktus buvo nuspręsta atmesti, nes kartu su prašymu nebuvo pateikta notariškai patvirtinta sutartis, kurios sudarymo būtinybę atliekant žemės sklypų sujungimą, padalijimą, atidalijimą ar perdalijimą numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis. Atsisakius įregistruoti nuosavybės teises, buvo atsisakyta registruoti ir kadastro duomenis.
8. Teismas nurodė, kad iš patikslinto ieškinio neaišku, ar ieškovai kreipėsi į atsakovę su siūlymu notarų biure pasirašyti sutartį, apie kurią nurodė VĮ Registrų centras, atsisakydamas įregistruoti nuosavybės teises. Darant prielaidą, jog ieškovai dėl sutarties pasirašymo notarų biure į atsakovę kreipėsi, o ši ieškovų siūlomos sutarties pasirašyti nesutiko, galima būtų manyti, kad byloje tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei nesutinkant su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu (CK 4.80 straipsnis), nepaisant to, kad iš pradžių atsakovė tam tikrus veiksmus galimai atliko, kuriuos ieškovai galėjo suprasti kaip sutikimą.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai, atstovaujami advokatės, nustatytu terminu nepateikė patikslinto ieškinio su tinkamai suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku, ieškovų iš esmės analogiško ieškiniui turinio patikslinto ieškinio nepriėmė, o ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliantai (ieškovai) A. J. ir V. J. atskirajame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties prašo panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Šiuo atveju atlikus visus reikalingus dėl žemės sklypo padalijimo proceso veiksmus, atsakovei sutikus su visais sprendiniais ir pasirašius parengtuose dokumentuose, atsakovė tyčia atsisako atlikti pakeitimų įregistravimą, taip užkirsdama kelią ieškovams įregistruoti visus naujai suformuotus žemės sklypus. Todėl ieškovai reiškia reikalavimą leisti be atsakovės sutikimo atlikti naujai suformuotų sklypų įregistravimą.
10.2. Patikslinus ieškinį, ieškovų reikalavimai yra formuluojami prašant be atsakovės sutikimo leisti įregistruoti nuosavybės teisę į pertvarkytus sklypus ir naujus kadastrinius matavimus, ieškinio pagrindas atitinka ieškinio dalyką, tiek ieškinio faktinės aplinkybės, tiek pareikšti materialiniai reikalavimai yra aiškūs.
10.3. Ieškovai ieškinį patikslino pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį, kurioje buvo pacituota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis, t. y. pašalinant nurodytą trūkumą, jog ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo. Ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl atidalijimo būdo niekada nebuvo. Jeigu, teismo vertinimu, ginčas turėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo būdo, toks ieškinio trūkumas turėtų būti nurodytas nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
14. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau, jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovų 2021 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys dėl teisės įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre be atsakovės sutikimo teisme priimtas 2021 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir šalių ginčas nebuvo identifikuotas, todėl teismas privalo nustatyti ieškovams terminą pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus (pareikalauti, kad ieškovai patikslintų ieškinio pagrindą) tikslu identifikuoti teisinį ginčą, todėl 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė ieškovams 10 dienų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) ieškovai prašė teismo leisti jiems be atsakovės sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į padalintus žemės sklypus, tačiau ieškinyje nurodė, kad negali įregistruoti padalintų sklypų dėl to, kad atsakovė neatlieka tam tikrų veiksmų – nepateikia ieškovams atsakovės hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos filialo oficialaus sutikimo įregistruoti padalintus sklypus, todėl ieškovai turi patiksinti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; 2) pateikti duomenis, jog ieškovai kreipėsi dėl padalintų sklypų registracijos, o VĮ Registrų centras atsisakė registruoti padalintus žemės sklypus be atsakovės (bendraturtės) sutikimo.
17. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 13 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika,).
18. Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
19. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustačius ieškinio trūkumus, 2022 m. gruodžio 26 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį. Ieškovai patikslintu ieškininiu jo dalyką (savo reikalavimą) paliko nepakeistą, tačiau grįsdami ieškinį papildomai paaiškino, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl to, kad jiems reikalingas hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS sutikimas, o dėl to, kad atsakovė atsisako įregistruoti atliktus naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nuosavybės teises. Dėl to, ieškovai negali įregistruoti ne tik šalims bendra daline nuosavybe priklausančio sklypo pertvarkymo, bet ir ieškovams bendra jungtine nuosavybe priklausančių sklypų pertvarkymo. Taigi, atsakovė be jokio pagrindo atsisako įregistruoti nuosavybės teises ir kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre (nors sutiko su visais parengtais planais ir matavimais). Taip pat patikslintame ieškinyje nurodė, kad į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centras atsisakymas registruoti padalintus žemės sklypus be atsakovės (bendraturtės) sutikimo (sutarties su atsakove). Taigi ieškovai, teikdami patikslintą ieškinį, teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytus trūkumus iš esmės pašalino.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad 2022 m. kovo 9 d. į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. 30202551, tačiau iš patikslinto ieškinio neaišku, ar ieškovai kreipėsi į atsakovę su siūlymu notarų biure pasirašyti sutartį, apie kurią nurodė VĮ Registrų centras atsisakydamas įregistruoti nuosavybės teises bei darė prielaidą, kad tikėtina, jog byloje tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei nesutinkant su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovai nustatytu terminu nepateikė patikslinto ieškinio su tinkamai suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl ieškovų patikslinto ieškinio nepriėmė, o ieškinį paliko nenagrinėtu.
21. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi argumentuodami tuo, kad patikslinus ieškinį ieškinio pagrindas atitinka ieškinio dalyką, tiek ieškinio faktinės aplinkybės, tiek pareikšti materialiniai reikalavimai yra aiškūs, kadangi paaiškino, jog šiuo atveju reikalingas atsakovės sutikimas dėl naujai suformuotų sklypų įregistravimo. Atitinkamai byloje esantys duomenys patvirtina, kad be atsakovės (bendraturtės) sutikimo VĮ Registrų centras atsisakė registruoti padalintus žemės sklypus. Tuo atveju, jeigu ginčas turėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo būdo, toks ieškinio trūkumas turėtų būti nurodytas nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
22. Pažymėtina, kad siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išspręsti jos pareiškimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai patikslintu ieškiniu iš esmės pagrindė priežastis dėl kurių nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti naujai suformuotus sklypus, t. y. šiuo atveju reikalingas būtent atsakovės sutikimas dėl įregistravimo, o ne Luminor Bank AS Lietuvos filialo, tačiau atsakovė atsisako įregistruoti atliktus naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nuosavybės teises, nors visi reikalingi veiksmai, reikalingi įregistravimui, buvo atlikti. Taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centras atsisakyme įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus nurodė, kad šiuo atveju trūkstama tik atsakovės sutikimo (sutarties su atsakove). Taigi nėra pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovai iš esmės pašalino 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
24. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ieškovai dalies ieškinio trūkumų neištaisė, minėta, rėmėsi VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 30202551, nurodė, jog iš patikslinto ieškinio neaišku, ar ieškovai kreipėsi į atsakovę su tikslu gauti jos sutikimą (su siūlymu notarų biure pasirašyti sutartį, kuria išsprendžiami naujai suformuotų žemės sklypų nuosavybės klausimai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, nurodytų aplinkybių visuma yra nustatinėjama bei byloje esantys įrodymai vertinami kai ieškinys jau priimtas, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Tuo tarpu esant tam tikrų netikslumų dėl ginčo esmės, taip pat siekiant visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, tokio pobūdžio klausimai sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nekonstatavus ieškovų pateikto ieškinio pagrindui ir dalykui keliamų reikalavimų neatitikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos sudarančiomis pagrindą ieškovų patikslintą ieškinį atsisakyti priimti.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir jo palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl ieškovų atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
apeliantų (ieškovų) A. J. ir V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.