- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-2382-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16031-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- A. J., V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir V. J. ieškinį atsakovei K. R. dėl teisės įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre, Suinteresuotas asmuo – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, tretieji asmenys - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti jiems be atsakovės K. R. sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 48SK-2490-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini)žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, ir žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Solarcamp“ matininko V. K. elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3748/5248 žemės sklypo dalis (0,3748 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen. Vilniaus r. Kitos 1500/5248 žemės sklypo dalių (0,1500 ha) nuosavybės teise priklauso atsakovei K. R.. Taigi šalys žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen. Vilniaus r., valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra bendraturčiai. Šalys dar 2019 m. sutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinimo. Kadangi gretimais ieškovai nuosavybės teise valdo dar tris žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nuspręsta atlikti detaliojo plano keitimą ir pertvarkyti visus sklypus, tame tarpe ir šalių bendra daline nuosavybe valdomą sklypą, suformuojant trylika naujų žemės sklypų, kurių vienas būtų suformuotas atsakovei proporcingai jos turimai daliai pagal faktinę žemės sklypo naudojimo vietą. Ieškovai inicijavo detaliojo plano keitimą, kuris buvo viešinamas ir derinamas tiek su kaimynais, tiek su visa visuomene. 2020 m. vasario 10 d. buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas 1,8346 ha ploto planuojamos teritorijos Detaliojo plano keitimas. 2020 m. birželio 10 d. buvo atlikti žemės sklypų ribų paženklinimo darbai, atlikti kadastriniai matavimai, parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Detaliajame plane numeriais 4 ir 5 pažymėti sklypai buvo suformuoti atsakovei, kiti sklypai suformuoti ieškovams. Atsakovė dalyvavo atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pasirašė kadastrinių matavimų bylose, pilnai sutiko su atliktais ribų pažymėjimais ir matavimais. Atsakovei suformuoti žemės sklypai proporcingai turimai nuosavybės daliai – sklypas Nr. 4 yra 0,1367 ha ploto, sklypas Nr. 5 yra 0,0134 ha ploto, viso 0,1501 ha ploto, taigi sklypai yra netgi šiek tiek (0,001 ha) didesni. Sklypai suformuoti pagal faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, šalia atsakovei priklausančio gyvenamojo namo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimas, kuriuo buvo pertvarkyti keturi žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tame tarpe bendra daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į trylika žemės sklypų, kuriems suteikti unikalus numeriai ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal kadastro duomenų bylas. Atsakovei suformuoti žemės sklypai, kuriems suteikti unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 5). 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu suformuotiems sklypams buvo suteikti adresai. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypo dalis yra įkeisti bankui Luminor Bank AS, įregistruota hipoteka, atsakovė kreipėsi į banką, prašydama sutikimo dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo. Iš banko atsakovė gavo elektroninį laišką, jog bankas neprieštarauja dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo pagal pakeistą detalųjį planą ir atliktus kadastrinius matavimus. Tačiau šalims norint įregistruoti žemės sklypus buvo pasakyta, kad tokio formato banko sutikimas nėra tinkamas, yra reikalingas oficialus banko atsakymas. Atsakovė įsipareigojo nuvykti į banką ir gauti oficialų banko sutikimą, tačiau ji vilkino šį procesą beveik pusę metų. Šiuo metu atsakovė ieškovams teigia, kad banko išduotą sutikimą dėl bendros dalinės nuosavybės atidalinimo jau turi, tačiau jo ieškovams neduoda, dėl ko nėra galimas suformuotų sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dar 2007 m. iš ieškovų nusipirko žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir sumokėjo 120 000 Lt už dalį žemės sklypo, kuris, pakeitus žemės naudojimo paskirtį turėjo būti prijungtas prie atsakovės nupirkto. Kadangi atsakovė yra rusakalbė ir sunkiai supranta lietuvių kalbą, ieškovai tuo pasinaudojo ir apgaulės būdu, pateikė atsakovei pasirašyti planavimo bei kadastrinių matavimų bylas, kurie neatitinka dar 2007 m. buvusio susitarimo. Ieškovai ieškiniu klaidingai nurodo, kad atsakovė su Žemės sklypo atidalinimo veiksmais sutiko, nes nė vieno priimto sprendimo neskundė. Nurodė, kad apie visus sprendimus priimtus dėl Žemės sklypo atsakovė sužinojo tik gavusi šios bylos procesinius dokumentus, todėl jokiais savo veiksmais nepatvirtino ieškovų ieškinyje nurodomų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise nepriklauso ir nepriklausė žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovų reikalavimas būtent dėl šių sklypų įregistravimo be atsakovės valios yra perteklinis ir visiškai nepagrįstas, nes šiuo turtu ieškovai gali disponuoti nepriklausomai nuo atsakovės valios. Nors ieškovai ir nurodo, kad jie siekia įgyti nuosavybės teises patenkinus ieškinį, tačiau iš ieškinio turinio galima suprasti, kad jie siekia pakeisti jau nuosavybės valdomų žemės sklypų teisinį režimą, dėl ko jų pareikštas reikalavimas yra neįgyvendinamas dėl jo netikslumo.
4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tarp Banko ir atsakovės sudaryta Būsto kreditavimo sutartis (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu bankas kredito gavėjai (atsakovei), suteikė kreditą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1500/5248 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimui. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui, Bankui yra įkeistas Žemės sklypas bei Namas. Priešingai nei nurodo ieškovai, el. laiškas nėra Banko sutikimas padalinti Žemės sklypą, tai tik vykusi komunikacija tarp Banko ir klientės. Banko sprendimas, kuriuo hipotekos įkaito gavėjas neprieštarautų Žemės sklypo padalinimui, atsakovei nebuvo išduotas. Pasirinktas atidalijimo būdas nežaloja atidalijamo daikto ir nemažina jo vertės, vadinasi, šiuo aspektu Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai neturėtų būti pažeisti. Papildomai pažymėjo, jog padalijus Žemės sklypą į atskirus turtinius vienetus, atsakovei kyla pareiga atlikti hipotekos sandorio pakeitimus, kurie privalo būti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris ir yra registruojami Hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo spręsti klausimą savo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovų prašymas yra suformuluotas ydingai. Žemės sklypų performavimo atvejais, kai žemės sklypai yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra būtina sudaryti notarine forma sandorį, kuriuo išsprendžiami naujai suformuotų žemės sklypų nuosavybės klausimai, o jei tokio sandorio tarp bendraturčių nepavyksta sudaryti - kreipiamasi į teismą dėl žemės sklypų pertvarkymo. Jeigu teismas priimtų sprendimą, kuriuo būtų atidalinti Žemės sklypai bei jame būtų nurodyta NŽT prie ŽŪM Sprendimu naujai suformuotų žemės sklypų atidalijimo tvarka, ieškovai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui (Registrų centrui) turėtų teisę pateikti prašymą įrašyti jiems priklausančių žemės sklypų kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir be performuojamo žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog juridinis faktas ,,hipoteka“ yra įregistruotas K. R. nuosavybės teise priklausančiai 1500/5248 daliai 0,5248 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., tokiu atveju ieškovams siekiant įregistruoti jiems priklausančių naujai suformuotų žemės sklypų kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamąjį turto kadastrą ir registrą, hipotekos kreditoriaus sutikimas nėra reikalingas.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė leisti ieškovams A. J., V. J., be atsakovės K. R. sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 48SK-2490-(14.48.111 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, ir žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Solarcamp“ matininko V. K. elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nekilnojamojo turto registre.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl padalintų žemės sklypų įregistravimo, o būtent, bendros dalinės nuosavybės teise valdomo 3748/5248 žemės sklypo dalies (0,3748 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen. Vilniaus r. Atsakovės teigimu, tarp šalių buvo susitarimas pertvarkius ieškovams priklausančius žemės sklypus, atsakovei atiteks dar apie 15 a. ploto žemės sklypas, už kurį ji 2007 metais sumokėjo 120 000 Lt. Atsakovė kaip įrodymus į bylą pateikė mokėjimo nurodymą bei terasos planą, kurią norėjo statyti sklype. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė K. R. žinojo apie pertvarkomus žemės sklypus, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei kadastrinių matavimų byloje, pasirašydama notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo ir suprato, kokio dydžio žemės sklypą perka. Jokio kito rašytinio susitarimo tarp šalių byloje nėra. Pasak liudytojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, K. R. jau pirkimo-pardavimo sutarties metu galėjo iš ieškovų įsigyti norimo dydžio žemės sklypą, tačiau pageidavo pirkti tik 15 arų iš pusės hektaro sklypo. Atsakovės pateiktas 2007 m. mokėjimo nurodymas 120 000 Lt sumai neįrodo atsakovės teiginių, kad ši suma buvo skirta papildomo žemės sklypo iš ieškovų pirkimui, nes, kaip minėta, jokio papildomo susitarimo tarp šalių nepateikta, mokėjimo paskirtis taip pat nenurodyta. Ieškovės teigimu, šie pinigai buvo sumokėti už žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimą, nes likusią sumą pervedė bankas. Be to, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas įsakymu pertvarkė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į trylika žemės sklypų bei patvirtino UAB „Solarcamp“ matininko V. K. elektronines žemės sklypo kadastro bylas.
6. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus ir atsiliepimus, teismas tenkino ieškovų ieškinį dėl teisės įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad norint išvengti galimų nesusipratimų ieškovams įregistruojant nuosavybės teises į jiems priklausančius žemės sklypus (ne bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove K. R.), teismas tenkina ieškovų ieškinį pilna apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2022-05-30 sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Atsakovė dar 2007 m. susitarė su ieškovais dėl žemės sklypo ir namo pirkimo už 550 000 Lt, t. y. už žemės sklypą sumokėjo 250 000 Lt, o už nebaigtą statyti namą 300 000 Lt. Papildomai dar sumokėjo 120 000 Lt už kitą žemės sklypo dalį ir sutiko nupirkti sklypą šalia šlaito. Su ieškovais buvo susitarę, kad atsakovė įregistruos savo vardu 15 arų žemės sklypo dalį, kai ieškovai susitvarkys leidimą statyti namą (tuo atveju, jei ieškovai būtų perleidę žemės sklypą iš karto, jiems nebūtų užtekę ploto savo namui įregistruoti). Atsakovės papildomai nupirkta sklypo dalis turėjo būti prijungta prie pirmos sklypo dalies, nes iš viso atsakovė ieškovams sumokėjo 670 000 Lt.
7.2. Atsakovė sąžiningai laukė sklypo padalinimo ir 15 arų atsakovei perleidimo, bet ieškovai tik žadėjo tą padaryti. Atsakovė iki pat 2019 m. tikėjosi, kad ieškovai viską sutvarkys ir sudarys su atsakove žemės sklypo perleidimo notarinę sutartį. Tačiau paaiškėjo, kad jie tik atidalina vieną pirmiau nupirktą sklypą, kuris sudaro 13,67 arų ir prie jo dar prideda 0,01 arų sklypą, o dėl 15 arų sklypo nieko neminėjo, todėl atsakovė išsigando, kad ieškovai ją apgaus ir atsakovė neatgaus nupirkto sklypo už 120 000 Lt.
7.3. Atsakovei turėjo priklausyti dar vienas sklypas ir ši aplinkybė teismui buvo žinoma. Taigi ieškovų reikalavimo teismas negalėjo tenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sumokėjo 120 000 Lt už papildomą 15 arų žemės sklypo dalį ir dėl šios aplinkybės sprendime nepasisakė. Teismui buvo žinoma apie 120 000 Lt atliktą pavedimą. Sprendimas yra neteisėtas, nes ieškovai nesąžiningi, pasisavino pinigus ir atsakovę apgavo. Ieškovai neturi teisės be atsakovės sutikimo registruoti sklypų.
Atsiliepimas
8. Ieškovai pateikė atsiliepimą kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovų naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, 1000 Eur. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Vilniaus rajono savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba yra priėmę atitinkamus sprendimus dėl žemės sklypų suformavimo, atlikti kadastriniai matavimai, kadastriniai duomenys yra patvirtinti. Atsakovė su jai suformuotais žemės sklypais, jų ribomis ir kadastriniais matavimais sutiko, pasirašė kadastro duomenų byloje, sutiko su bendro naudojimo žemės sklypo padalinimu, dėl to ginčo tarp bendrasavininkų nebuvo. Tačiau dėl tik pačiai atsakovei žinomų priežasčių ji neduoda ieškovams oficialaus banko sutikimo dėl įkeistos žemės sklypo dalies atidalinimo, nors bankas su sklypų pertvarkymu sutinka. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovai negali įregistruoti pertvarkytų sklypų. Taigi ne ieškovų elgesys kreipiantis į teismą yra neteisėtas, o būtent atsakovės elgesys, kai sutikus su žemės sklypo pertvarkymu, pasirašius visus dokumentus kaip bendrasavininkei, vėliau vilkinama įregistravimo procedūra, tikintis gauti kokios finansinės naudos iš ieškovų.
8.2. Ieškovai ir atsakovė 2007 m. susitarė dėl 15 arų žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pirkimo. Dalį parduodamo objekto kainos ieškovams sumokėjo bankas, kadangi atsakovė buvo sudariusi kredito sutartį su banku dėl žemės sklypo dalies ir namo pirkimo kreditavimo, kuri buvo užtikrinta hipoteka įkeičiant žemės sklypo dalį. Likusią sumą už perkamą objektą atsakovė sumokėjo ieškovams pati. Jokio susitarimo dėl neva papildomų 15 arų žemės sklypo dalies pirkimo niekada nebuvo, nei rašytinio, nei žodinio. Atsakovė pageidavo pirkti gyvenamąjį namą ir 15 arų žemės sklypo dalį. Būtent dėl tokio objekto pardavimo ir buvo susitarta su ieškovais.
8.3. Atsakovės teiginiai, jog ieškovai negalėjo tuo metu parduoti neva atsakovės pageidautos papildomos žemės sklypo dalies, nes nebūtų gavęs statybos leidimo, yra visiškai nelogiški. Žemės sklype, kurio bendraturčiai yra ieškovai ir atsakovė, ieškovai niekada nestatė gyvenamojo namo sau. Vienintelis gyvenamasis namas šiame žemės sklype buvo tas, kurį nusipirko atsakovė. Ieškovai gyvenamąjį namą statė žemės sklype, kuris yra šalia bendrai su atsakove turimo žemės sklypo, tačiau yra atskiras tik ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuota atskira namų valda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kur ir statytas namas. Taigi tai, kiek arų žemės sklypo dalies būtų nupirkusi atsakovė, nebūtų turėję jokios įtakos ieškovų gyvenamojo namo statybai ir statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Jei tik atsakovė būtų išreiškusi norą pirkti didesnę žemės sklypo dalį, tokia sutartis ir būtų buvusi sudaryta, nes jokių apribojimų parduoti didesnę nei 15 arų žemės sklypo dalį nebuvo.
8.4. 2007 m. ši vietovė pagal detalųjį planą buvo neurbanizuojama teritorija. Žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties. Todėl 2007 m. nebuvo jokios galimybės atidalinti žemės sklypą į mažesnius sklypus, pavyzdžiui, po 15 arų. Toks atidalinimas pagal vietovės detalųjį planą objektyviai nebuvo įmanomas. Buvo galima atidalinti tik į atskirus sklypus ne mažesnius kaip 0,50 ha. Joks susitarimas dėl atidalinamo ir atsakovei parduodamo papildomo atskiro 15 arų žemės sklypo nebuvo galimas, nes jo objektyvai tuo metu nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti.
8.5. Atsakovė teikia melagingus duomenis – atsakovei detaliajame plane suformuoti žemės sklypai proporcingai turimai nuosavybės daliai, t. y. sklypas Nr. 4 yra 0,1367 ha ploto, sklypas Nr. 5 yra 0,0134 ha ploto, viso 0,1501 ha ploto. Sklypai suformuoti pagal faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, šalia atsakovei priklausančio gyvenamojo namo. Taigi, atsakovės teiginiai, kad jai suformuoti 13,67 arų ir 0,01 aro sklypai, yra klaidinantys. Atsakovė jokio papildomo 15 arų žemės sklypo nepirko, todėl apie tai ir negalėjo būti jokios kalbos.
8.6. Iki pat ieškovų kreipimosi į teismą su ieškiniu momento atsakovė jokių pretenzijų dėl jai neva blogai suformuotų žemės sklypų nereiškė. Tik bandė reikalauti pinigų už banko sutikimo pateikimą, kai paaiškėjo, kad įregistruojant naujai suformuotus sklypus toks yra reikalingas. Ieškovams nesutikus su atsakovės reketavimu, teisme buvo išgalvota istorija apie neva tai dar 2007 m. pirktą papildomą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3748/5248 žemės sklypo dalis (0,3748 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen. Vilniaus r. Kitos 1500/5248 žemės sklypo dalių (0,1500 ha) nuosavybės teise priklauso atsakovei K. R..
12. Ieškovai nuosavybės teise valdo dar tris žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl buvo nuspręsta atlikti detaliojo plano keitimą ir pertvarkyti visus sklypus, tame tarpe ir šalių bendra daline nuosavybe valdomą sklypą, suformuojant trylika naujų žemės sklypų, kurių vienas būtų suformuotas atsakovei proporcingai jos turimai daliai pagal faktinę žemės sklypo naudojimo vietą.
13. Ieškovai inicijavo detaliojo plano keitimą, kuris buvo viešinamas ir derinamas tiek su kaimynais, tiek su visa visuomene.
14. 2020 m. vasario 10 d. buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas 1,8346 ha ploto planuojamos teritorijos Detaliojo plano keitimas. 2020 m. birželio 10 d. buvo atlikti žemės sklypų ribų paženklinimo darbai, atlikti kadastriniai matavimai, parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Detaliajame plane numeriais 4 ir 5 pažymėti sklypai buvo suformuoti atsakovei, kiti sklypai suformuoti ieškovams.
15. Atsakovė dalyvavo atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pasirašė kadastrinių matavimų bylose, pilnai sutiko su atliktais ribų pažymėjimais ir matavimais. Atsakovei suformuoti žemės sklypai proporcingai turimai nuosavybės daliai – sklypas Nr. 4 yra 0,1367 ha ploto, sklypas Nr. 5 yra 0,0134 ha ploto, viso 0,1501 ha ploto, taigi sklypai yra netgi šiek tiek (0,001 ha) didesni. Sklypai suformuoti pagal faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, šalia atsakovei priklausančio gyvenamojo namo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimas, kuriuo buvo pertvarkyti keturi žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tame tarpe bendra daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į trylika žemės sklypų, kuriems suteikti unikalus numeriai ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal kadastro duomenų bylas. Atsakovei suformuoti žemės sklypai, kuriems suteikti unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 4) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 5). 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu suformuotiems sklypams buvo suteikti adresai.
16. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypo dalis yra įkeisti bankui Luminor Bank AS, įregistruota hipoteka.
17. Ieškovai teigia, kad tam, kad įregistruoti viešajame registre padalintus žemės sklypus, jiems reikalingas oficialus banko Luminor Bank AS sutikimas, tačiau atsakovė nepateikė ieškovams banko sutikimo – apie pusę metų ji vilkino procedūrą, šiuo metu teigia, kad banko sutikimą turi, tačiau jo ieškovams neduoda, dėl ko nėra galimas suformuotų sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti jiems be atsakovės K. R. sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į padalintus žemės sklypus; pirmosios instancijos teismas 2022-05-30 sprendimu ieškinį tenkino.
19. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, motyvuodama, kad pagal preliminarų žodinį susitarimą su ieškovais 2007 m. jie turėjo parduoti jai dar 15 arų žemės sklypą (prie šlaito) už ką jį papildomai sumokėjo ieškovams dar 120 000 Lt bankiniu pavedimu. Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.
20. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, kuriuo ji prašė priteisti jai iš ieškovų 34 754,40 Eur arba pripažinti jai nuosavybės teisę į 3000/5248 dalis žemės sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo ribas, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista.
22. Pirma, ieškiniu ieškovai prašė leisti jiems be atsakovės K. R. sutikimo įregistruoti nuosavybės teisę į padalintus žemės sklypus, nors ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu jie teigė ir įrodinėjo, kad negali įregistruoti padalintų sklypų dėl to, kad atsakovė neatlieka tam tikrų veiksmų – nepateikia ieškovams oficialaus Luminor Bank AS sutikimo įregistruoti padalintus sklypus. Taigi, ieškinio motyvuojamoje dalyje ieškovai teigia, kad tam, kad atlikti padalintų sklypų registraciją, jiems reikalingas atsakovės hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS sutikimas. Tokiu būdu ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas neatitinka ieškovų suformuluoto ieškinio pagrindo; tai yra esminis ieškinio trūkumas, kuris turėjo būti pašalintas ieškinio priėmimo metu (CPK 137,138 straipsniai) arba bylos nagrinėjimo metu CPK 296 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
23. Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovai kreipėsi dėl padalintų sklypų registracijos ir kad Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė registruoti padalintus žemės sklypus be atsakovės (bendraturtės) sutikimo. Bylos nagrinėjimo metu VĮ „Registrų centras“ atstovė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog juridinis faktas ,,hipoteka“ yra įregistruotas K. R. nuosavybės teise priklausančiai 1500/5248 daliai 0,5248 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., tokiu atveju ieškovams siekiant įregistruoti jiems priklausančių naujai suformuotų žemės sklypų kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamąjį turto kadastrą ir registrą, hipotekos kreditoriaus sutikimas nėra reikalingas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tenkina ieškovų ieškinį dėl teisės įregistruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre tam, kad išvengti galimų nesusipratimų ieškovams įregistruojant nuosavybės teises į jiems priklausančius žemės sklypus (ne bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove K. R.), t.y. nenustatė, kokio norminio akto pagrindo toks sutikimas reikalingas, nenustatė fakto, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą, reikalingą žemės sklypų registracijai, ir kad toks atsisakymas yra neteisėtas.
24. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovų inicijuotas ginčas dėl padalintų žemės sklypų teisinės registracijos nėra susijęs su atsakovės pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu dėl šalių susitarimo, susijusio su papildomo žemės sklypo pardavimo įgyvendinimu; šis šalių ginčas nagrinėtinas atskiroje byloje.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje esančius duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ne tik neatskleista bylos esmė, bet šalių ginčas net neidentifikuotas, nėra galimybės aplamai įvertinti pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje susiklosčiusią situaciją, prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalo pirmiau pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus (pareikalauti, kad ieškovai patikslintų ieškinio pagrindą) tikslu identifikuoti teisinį ginčą. Ieškinio tikslinimas gali būti atliktas tik pirmosios instancijos teisme.
27. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Remiantis išdėstytu spręstina, jog skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovės K. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.