Vilniaus apygardos teismo nutartis

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ atstovei advokatei Joanai Fedianinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus P. R. prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą ir pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ priešieškinį ieškovui P. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia tarp UAB „Agromena lt“ ir P. R. sudarytą 2012 m. rugpjūčio 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/08/01 ir jos pagrindu išrašytą 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 05. 2) P. R. prašymą dėl 171 000 Eur reikalavimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patvirtinimo tenkinti iš dalies – patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinto LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant P. R. finansinio reikalavimo dydį, nurodant 99 107,97 Eur sumą. 3) tuo atveju, jeigu nebūtų patenkinti 1 ir 2 reikalavimai, P. R. prašymą dėl 171 000 Eur reikalavimo LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje patvirtinimo tenkinti iš dalies – patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinto LUAB „Agromena lt“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikslinant P. R. finansinio reikalavimo dydį, nurodant 145 624,75 Eur sumą. Priešieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad pagrindinis atsakovės tikslas buvo gauti pelną iš įmonės vykdomos veiklos, užtikrinant Įmonės veiklos sukaupto turto efektyvų panaudojimą. Nuomos sutarties 1.2 punkte nurodoma, kad UAB „Agromena“ nuomojamas patalpas naudos komercinei veiklai vykdyti, tačiau nenurodoma kokiai konkrečiai. UAB „Agromena“ nuosavybės teise priklausė administracinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įregistruota UAB „Agromena“ buveinė, todėl visiškai neaišku, kokiai veiklai vykdyti UAB „Agromena“ buvo reikalingos Nuomos sutartimi išnuomotos komercinės paskirties patalpos. Be to, kreditoriui nuosavybės teise priklausančias patalpas, Agromena išnuomojo UAB „Dilso“, BTA filialui Lietuvoje ir I. G., t.y. nenaudojo savo paties poreikiams. Iš Nuomos sutarties pagrindu nuomojamų 255,77 kv. m ploto patalpų UAB „Agromena“ išnuomojo 205,51 kv. m ploto patalpų dalį kitiems. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Nuomos sutartimi išnuomotos patalpos nebuvo reikalingos UAB „Agromena“ veiklos vykdymui.

2.2. Ginčo Nuomos sutarties 3.1 punkte buvo numatytas 5 000 Lt per mėnesį nuomos mokestis, kuris sudarė 19,55 Lt už 1 kv. m. 2014 m. gegužės 12 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Agromena“ ir UAB „Dilso“ 3.1 punkte buvo numatytas 800 Lt per mėnesį nuomos mokestis, t. y. 74,31 kv.m. patalpų dalis išnuomota UAB „Dilso“ už 10,77 Lt už 1 kv.m. 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Agromena“ ir BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, 3.1 punkte buvo numatytas 1300 Lt plius PVM per mėnesį nuomos mokestis, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 376,51 Eur plius PVM. t. y. 65,60 kv. m Patalpų dalies išnuomotos nuomos mokestis sudarė 23,98 Lt už 1 kv. m. O 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Agromena“ ir I. G. 3.1 punkte buvo numatytas 1000 Lt per mėnesį nuomos mokestis, t. y. 65,60 kv.m patalpų dalies išnuomotos I. G. nuomos mokestis sudarė 15,24 Lt už 1 kv.m. Kaip matyti, UAB „Agromena“ Nuomos sutartimi išnuomotą patalpų dalį nuomojo vidutiniškai už 16,66 Lt už 1 kv. m. Taigi UAB „Agromena“ Nuomos sutartimi išnuomotą Patalpų dalį nuomojo už mažesnį nuomos mokestį negu buvo įsipareigojusi mokėti pati, kas neabejotinai patvirtina, kad Nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis neatitiko rinkos nuomos kainų ir atitinkamai Nuomos sutartis UAB „Agromena“ buvo akivaizdžiai nenaudinga.

2.3. Nuomos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad UAB „Agromena“ įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį kreditoriui pagal jo reikalavimą. Kreditorius po beveik po 10 metų nuo Nuomos sutarties sudarymo, pateikė vienintelį reikalavimą dėl nuomos mokesčio sumokėjimo – Sąskaitą kurios suma yra 171 100 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarydamas Nuomos sutartį su UAB „Agromena“ kreditorius siekė perkelti jai visą jam nuosavybės teise priklausančių patalpų priežiūros ir jų nuomos kitiems asmenims administravimo naštą, tačiau ne sukurti nuomos santykius, kaip tokius. Taigi, tarp šalių sudaryta Nuomos sutartis prieštaravo UAB „Agromena“ veiklos tikslams, kadangi jos pagrindu buvo išnuomotas UAB „Agromena“ veiklos vykdymui nereikalingas turtas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis.

2.4. Nuomos sutartimi UAB „Agromena“ vadovas ir vienintelis akcininkas kreditorius išnuomojo jam priklausančiai bendrovei jam, kaip fiziniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl kreditorius, sudaręs Nuomos sutartį su jam priklausančia ir jo vadovaujama įmone, negalėjo nežinoti, kad tokia Nuomos sutartis nėra susijusi su jos vykdomos veiklos tikslais. Tuo labiau tas pats kreditorius vėliau UAB „Agromena“ vardu sudaręs 2014 m. gegužės 12 d. nuomos sutartį, 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomos sutartį ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutartį negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad Nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis neatitiko rinkos nuomos kainų (buvo per didelis) ir jo sudaryta Nuomos sutartis jo vadovaujamai UAB „Agromena“ yra akivaizdžiai nenaudinga. Be to, reikalavimą sumokėti nuomos mokestį pateikdamas sąskaitą, kreditorius pareiškė 2022 m. birželio 30 d., t. y. faktiškai prieš pat perleidžiant UAB „Agromena“ akcijas, nors jam puikiai buvo žinoma ir suprantama, jog UAB „Agromena“ turtinė padėtis yra sudėtinga ir tokio reikalavimo įvykdyti UAB „Agromena“ nėra pajėgi ir yra faktiškai nemoki. Nuomos sutartis neabejotinai prieštaravo UAB „Agromena“ tikslams, o konstatavus akivaizdų UAB „Agromena“ ir kreditoriaus nesąžiningumą, konstatuotina, kad egzistuoja visi teisiniai pagrindai Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio CK 1.82 str. pagrindu.

2.5. Pagal CK 1.82 str. 4 d., pripažinus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį negaliojančiu, yra taikoma dvišalė restitucija (CK 1.80 str. 2 d. nuostatos). Nagrinėjamu atveju dalis pagal Nuomos sutartį UAB „Agromena“ išnuomotų patalpų buvo išnuomota remiantis 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutartimi, 2014 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomos sutartimi. Pagal šias sutartis UAB „Agromena“ iš viso gavo 99 107,97 Eur nuomos mokesčio ir ši suma laikytina UAB „Agromena“ pagal Nuomos sutartį gauta suma. Kadangi taikant restituciją situaciją siekiama sureguliuoti taip, lyg sandoris apskirtai nebūtų sudarytas (taip lyg Nuomos sutartis nebūtų sudaryta), UAB „Agromena“ turėtų grąžinti kreditoriui 99 107,97 Eur.

2.6. UAB „Agromena“ Nuomos sutartimi išnuomotą Patalpų dalį nuomojo BTA filialui Lietuvoje, UAB „Dilso“ ir I. G. už mažesnį nuomos mokestį negu buvo įsipareigojusi mokėti kreditoriui pati (dalis Patalpų buvo nuomojama vidutiniškai už 16,66 Lt už 1 kv.m., kai pati UAB „Agromena“ įsipareigojo mokėti 19,95 Lt už 1 kv.m.), kas neabejotinai patvirtina, kad Nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis neatitiko rinkos nuomos kainų ir atitinkamai Nuomos sutartis UAB „Agromena“ buvo akivaizdžiai nenaudinga. Taigi nagrinėjamu atveju rinkos nuomos kaina yra 16,66 Lt už 1 kv.m. ir atitinkamai kreditorius galėtų reikalauti ne didesnio negu šis nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju UAB „Agromena“ bankroto byloje galėtų būti tvirtinamas ne didesnis negu 145 624,75 Eur dydžio (16,66 Lt * 255,77 kv.m. / 3,4528) kreditoriaus reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, teismui priėmus nutartį iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos juridinio asmens kreditoriai pateikia savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

3. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).

4. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, asmuo, siekdamas, kad jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp kreditoriaus P. R. ir atsakove?s 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 2012/0801, pagal kurią kreditorius is?nuomojo atsakovei 255,77 kv. m ploto patalpas, esanc?ias (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt mėnesinį mokestį. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo sumoke?ti nuomos mokestį pagal nuomotojo reikalavimą (Nuomos sutarties 3.3 punktas).

6. 2022 m. birz?elio 30 d. kreditorius is?ras?e? atsakovei sąskaitą Nr. 05 iš viso 171 100 Eur sumai ir pateike? ją apmoke?ti. Jos neapmokėjus, kreditorius kreipėsi į teismą.

7. Šiaulių apylinke?s teismo Raseinių ru?mų 2023 m. vasario 8 d. teismo įsakymu civilinėjė byloje Nr. eL2-3211-674/2023 kreditoriaus naudai priteista 171 100,00 Eur skola, 5 proc. metine?s palu?kanos uz? priteistą 171 100 Eur sumą, skaic?iuojant nuo 2023 m. vasario 8 d. iki teismo įsakymo visis?ko įvykdymo ir 746,50 Eur byline?jimosi is?laidos. Atsakovei prieštaravimų nepareiškus, teismo įsakymas įsigaliojo.

8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Agromena lt“ bankroto bylą, o nemokumo administratorei paskyrė UAB „VAPB“, kuri susipažinusi su bylos medžiaga pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3211-674/2023 ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9. Šiaulių apylinke?s teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. eA2-2136-496/2025 atnaujino atsakovei terminą pras?ymui de?l proceso pateikti, tenkino jos pras?ymą de?l proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą byloje de?l Teismo įsakymo is?davimo bei prie?me? atsakove?s pries?taravimus de?l teismo įsakymo.

10. Šaulių apylinke?s teismas 2025 m. balandz?io 15 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. eA2-2136-496/2025 panaikino 2023 m. vasario 8 d. is?duotą teismo įsakymą, laikant kreditoriaus pareis?kimą nepaduotu.

11. Kreditorius, nesutikdamas Šiaulių apylinke?s teismo 2025 m. balandz?io 15 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. eA2-2136-496/2025 ir proceso atnaujinimu, pateike? atskirąjį skundą de?l Šiaulių apylinke?s teismo 2025 m. balandz?io 15 d. nutarties panaikinimo. Atskirąjį skundą išnagrinėjęs Paneve?z?io apygardos teismas 2025 m. rugse?jo 16 d. nutartimi civiline?je Nr. e2S-454-940/2025 Šiaulių apylinke?s teismo 2025 m. balandz?io 15 d. nutartį civiline?je byloje Nr. eA2-2136-496/2025 paliko nepakeistą.

12. 2025 m. rugse?jo 29 d. kreditorius P. R. pateikė prašymą patvirtinti jo 171100 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro neapmokėta skola pagal Nuomos sutartį neapmokėta skola. Atsakovė prašo prašymą tenkinti iš dalies ir priešieškiniu prašo pripažinti Nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytą 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 05 niekinėmis ir negaliojančiomis.

Dėl Nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

13. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad egzistuoja visi pagrindai Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes ji prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Šį reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad ginčo patalpų atsakovei nereikėjo bei, kad už patalpų nuomą atsakovė mokėjo brangiau nei rinkos kaina.

14. CK 1.82 straipsnyje įtvirtintas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas savaime nesiejamas su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau, jeigu tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šiam straipsniui taikyti svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 36 punktas).

15. CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

17. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

18. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ginčo Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp P. R. ir atsakove?s 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 2012/0801, pagal kurią kreditorius is?nuomojo atsakovei 255,77 kv. m ploto patalpas, esanc?ias (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt mėnesinį mokestį, t.y. po 19,95 Lt už 1 kv.m.

19. Nors atsakovė teigia, kad nuomos sutarties kaina neatitiko rinkos kainos, teismas mano, kad šios aplinkybės atsakovė neįrodė. Atsakovė per didelę nuomos kainą įrodinėja tuo, kad dalį patalpų atsakovė išnuomojo pigiau nei pati išsinuomojo patalpas, t.y. ji mokėjo po 19,95 Lt už 1 kv.m. nuomą, o patalpas kitiems asmenims išnuomojo vidutiniškai už 16,66 Lt už 1 kv. m. Tačiau teismo nuomone, tai neįrodo, kad reali patalpų nuomos rinkos kaina buvo 16,66 Lt už 1 kv. m. Kaip matyti, dalį Patalpų UAB „Agromena“ išnuomojo BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje už 23,98 Lt už 1 kv. Taigi, tų pačių patalpų nuoma po 19,95 Lt už 1 kv.m. nelaikytina nepagrįstai didele, be to, sutiktina su kreditoriaus atstove, kad ne visos patalpos yra lygiavertės (dėl aukšto, patalpų išsidėstymo, įrengimo), todėl jų kaina gali skirtis.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo patalpų paskirtis yra administracinė. UAB „Agromena“ patalpas ne tik subnuomojo, tačiau 50,26 kv.m patalpų pati naudojo savo reikmėms. Kreditorius nurodė, kad UAB „Agromena“ vidutiniškai dirbo apie 70 darbuotojų, todėl sutiktina su juo, kad UAB „Agromena“ buvo reikalingos nuomojamos patalpos pasitarimams, susitikimams, dokumentų pasirašymui ir pan.

21. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo nuomos sutartis prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad dalį patalpų UAB „Agromena“ naudojo įmonės poreikiams, o dalį subnuomojo. Pažymėtina, kad už patalpų nuomą UAB „Agromena“ P. R. nemokėjo beveik dešimt metų ir gautas pakankamai dideles lėšas už nuomą naudojo savo veikloje, neturėdama už tai mokėti palūkanų. Taigi, Nuomos sutartis UAB „Agromena“ buvo naudinga ir atitiko jos veiklos tikslus, todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl kreditoriaus ir UAB „Agromena“ nesąžiningumo sudarant nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarties ir jos pagrindu išrašytos sąskaitos pripažinimo negaliojančiomis atmetami.

22. Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimams kreditorius prašė taikyti bendrąją 10 metų ieškinio senatį. Tais atvejais, kai įmonės bankroto administratorius teisme ginčija šios įmonės sudarytus sandorius, ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo bankroto administratoriaus sužinojimo apie atitinkamus sandorius, o sužinojimo momentu laikomas šių sandorių dokumentų perdavimo momentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-406-450/2021). Šiuo atveju nėra praėjęs 10 metų laikotarpis nuo to momento, kai atsakovės bankroto administratoriui buvo perduoti visi dokumentai ir jis galėjo patikrinti sandorius arba kitu būdu sužinojo apie ginčytinus sandorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsti, todėl atmestini.

23. Byloje nėra ginčo, kad už patalpų nuomą pagal ginčo Nuomos sutartį UAB „Agromena“ P. R. nesumokėjo 171000 Eur. Tą patvirtina ir 2022 m. birz?elio 30 d. kreditoriaus is?ras?yta atsakovei sąskaita Nr. 05, iš viso 171 100 Eur sumai. Šalys taip sutaria, kad minėta sąskaita iki šiol nėra apmokėta.

24. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad P. R. prašymas bankroto byloje patvirtinti 171 100 Eur sumai jo kreditorinį reikalavimą turi būti tenkinas.

26. Į esminius prašymo, priešieškinio ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti (likę) nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27. Remiantis aukščiau išdėstytu, kreditoriaus prašymas tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Kreditorius P. R. pateikė įrodymus, kad patyrė 2903,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1306,80 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimo išlaidos; 726 Eur prašymo dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo parengimo išlaidos; 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas prašymo parengimo, pasirengimo ir atstovavimo byloje išlaidos.

30. Teismas, įvertinęs nurodytas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl tenkinus kreditoriaus prašymą ir atmetus priešieškinį, kreditoriui P. R. iš LUAB „Agromena lt“ priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš LUAB „Agromena lt“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktais, 31 straipsnio 2 dalimi, 41-42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutaria:

Kreditoriaus P. R. prašymą tenkinti, o atsakovės LUAB „Agromena lt“ priešieškinį atmesti.

Patvirtinti P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 171 100 Eur Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančio vieno šimto eurų 00 ct) finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“, įmonės kodas 162402010, nemokumo (bankroto) byloje Nr. B2-243-880/2025, tenkintiną antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.

Kreditoriaus P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2903,70 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trijų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“, kodas 162402010, bankroto administravimo lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.