Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje A. D. yra kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą E. J. (E. J.) priklausantį turtą – 480 €, o būtent: E. J. socialiniame tinklapyje „Facebook“ 2019 m. liepos 4 d. parašė skelbimą, kad ieško automobilio „BMW F10“ priekinių žibintų. (A. D.), naudodamasis socialinio tinklalapio „Facebook“ vartotojo anketa „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje „Messenger“ 2019 m. liepos 6 d. parašė E. J. žinutę, kad turi reikiamus žibintus ir 2019 m. liepos 8 d. per programėlę „Messenger“ melagingai sudarė susitarimą su E. J. dėl automobilio žibintų pardavimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo sąlygos nebus vykdomos. Tą pačią dieną (A. D.) iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su E. J. ir nurodė jam už automobilio žibintus pervesti 480 € į U. T. priklausančią L. B. AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai U. T. pasakęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos sąskaitos panaudojimą. Nukentėjusysis E. J. 2019 m. liepos 8 d. 1205 val. pervedė 480 €. Jis (A. D.) paprašė U. T., kuri neturėjo tyčios padaryti nusikalstamą veiką, išgryninti gautus pinigus. Ji (U. T.) 2019 m. liepos 9 d. 1153 val. bankų tinklo bankomate Tinklo ATM (duomenys neskelbtini), apgaule išviliotus 420 € per keturis kartus išgrynino ir perdavė jam (A. D.), o už likusius 60 € atsiskaitė antstoliui, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

4.2. BPK 224-229 straipsniuose nustatytos taisyklės, kurių turi būti laikomasi byla perduodant pagal teismingumą. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika (šiuo atveju nusikalstama veika buvo vykdoma naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, nukentėjusiojo ir kaltininko buvimo vieta nesutampa, turtas faktiškai užvaldytas ir disponuota juo (duomenys neskelbtini) mieste). Kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis ((duomenys neskelbtini)). Teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, — kai byla perduodama iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad byloje jau buvo sprendžiamas bylos teismingumo klausimas 2020 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ir 2020 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis, o tarp šių teismų kilusį ginčą išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, bylą perdavus nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Taigi, teismingumo klausimas byloje jau yra išspręstas, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės šį klausimą spręsti pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

6. Šioje baudžiamojoje byloje yra skundžiamas teismo sprendimas pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Ginčas yra kilęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams padarius išvadą, kad kaltinamajame akte nenurodytos teisiškai svarbios aplinkybės kaip vietos, kuriose nukentėjusieji davė finansų įstaigoms mokėjimo nurodymus pervesti lėšas (negrynuosius pinigus) į kaltinamojo nurodytas sąskaitas, o gavus duomenis ir jais papildžius kaltinamąjį aktą, reikėtų spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti atitinkamam teismui (teismo rūmams). Prokuroras su tokia išvada nesutinka, nurodydamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi jau pasisakė dėl šios bylos teismingumo ir pakartotinai spręsti klausimą nebetikslinga. Nagrinėjant skundą ir susidariusį ginčą yra labai svarbūs reikalavimai kaltinamajam aktui. Tik gerai suprantant įstatymo kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus ir kaltinamojo akto reikšmę galima pagrįsta išvada dėl jo atitikimo BPK nuostatoms.

7. Kaltinimas asmeniui surašomas surinkus visus įmanomus duomenis (įrodymus) apie tiriamą įvykį: žinant jo padarymo vietą, laiką, žmogaus veiksmus, nustačius kilusias pasekmes, tikslus ir motyvus, bei gerai žinant įstatyme aprašytą nusikaltimo sudėtį – ką reiškia kiekvienas sudėties požymis, koks jo turinys, kada tas požymis yra taikomas, o kada jo taikyti negalima. Nustačius įvykio aplinkybes ir gerai žinant nusikaltimo sudėties požymių turinį, jie yra lyginami tarpusavyje, tikrinamas jų abipusis atitikimas ir daromos išvados. Kaltinime neužtenka vien tik nurodyti taikomo straipsnio požymius, kaip jie parašyti baudžiamajame įstatyme. Kiekvienas taikomos sudėties požymis tikrovėje, realiame gyvenime turi objektyvią išraišką – konkretaus asmens konkrečius veiksmus, kurie ir reiškia vieną ar kitą taikomo straipsnio požymį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nusikaltimo sudėties yra abipusis ryšys – kaltinamojo veiksmai rodo sudėties požymius (visų sudėties požymių nustatymas reiškia ir nusikalstamos veikos padarymą), o sudėties požymiai nustatomi vertinant kaltinamojo veiksmus. Tik esant straipsnyje nurodytų požymių visumai galima pasakyti, kad kaltinamasis pažeidė tą straipsnį. Todėl taikant konkrečią BK sudėtį ir aprašant jos požymius turi būti nurodytas konkretus požymių turinys – kaltinamo asmens konkretūs veiksmai.

8. Kaltinamojo veiksmų, kurie turi būti aprašyti kaltinamajame akte, apimtį apsprendžia taikomo BK straipsnio sudėtis (joje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai) ir BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas (jame nurodyta, kaip požymiai turi būti aprašyti). Jei asmuo yra kaltinamas apgaule, kaltinamajame akte turi būti parašyta (neapsiribojant išvardintu), kas, kur, kada, prieš ką ir kokią apgaulę panaudojo, kas, kur ir kada įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, kieno turtą ar turtinę teisę įgijo, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino ir kieno vardu įgijo, išvengė ar panaikino, kokia padaryta žala.

9. Teismų praktika šiuo klausimu teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi byla pagal teismingumą perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Nutartyje nurodyta, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo vietos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi antroji nusikalstama veika (greičiausiai) galėjo būti padaryta (duomenys neskelbtini), baudžiamoji byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartimi nutarta kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant išspręsti teismų ginčą dėl šio bylos teismingumo. Iš šioje baudžiamojoje byloje išdėstyto kaltinimo matyti, kad iš nukentėjusiųjų apgaule išvilioti pinigai, kurie buvo pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas, buvo užvaldyti Šiauliuose, kitiems asmenims pagal kaltinamojo prašymą juos išgryninant bankomatuose ir didžiąją dalį perduodant kaltinamajam, iš ko seka, kad šių nusikalstamų veikų padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nutartyje nurodyta, kad spręsdamas teismų ginčą dėl šios baudžiamosios bylos teismingumo atsižvelgia tik kaltinamajame akte suformuluotą A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymą. Pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro kaltinamajame akte pateiktą inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymą akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos buvo baigtos daryti (duomenys neskelbtini) (adresais (duomenys neskelbtini)), kur apgaule įgyti pinigai buvo išgryninti bankomatuose ir perduoti kaltinamajam. Pažymėta, kad kaltinamajame akte prokuroras nedetalizavo vietų, kuriose nukentėjusieji atliko pavedimus į kaltinamojo nurodytas sąskaitas ir šių nukentėjusiųjų veiksmų atlikimo vietos nesiejo su inkriminuotų nusikalstamų veikų užbaigimu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą kaltinimą abi A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini) mieste, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytu argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamajame akte suformuluotu kaltinimu A. D., 2020 m. kovo 16 d. nutartimi jau įvertino baudžiamosios bylos teismingumą ir perdavė šią bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, kad nurodyti trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, tačiau šių išvadų nepagrindė. Kaltinamasis aktas (kaltinimas) surašytas tinkamai ir nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme. Kaltinimas suformuluotas aiškiai, t. y., aiškios kaltinimo ribos ir toks nagrinėjimas nepažeis kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

12. BK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl šio nusikaltimo padarymo vieta turi būti laikoma vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, t. y. ta vieta, kurioje apgaulės būdu buvo įgyta ar pasikėsinta įgyti svetimą turtą. Sukčiavimo veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko realia galimybe naudotis perduodamu turtu .

13. Kaip matyti A. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, o kaip jau minėta, BK 182 straipsnio sudėtis yra materialioji ir šios veikos padarymo vieta yra pasekmių atsiradimo vieta, t. y. faktinės galimybės disponuoti patikėtu turtu atsiradimo vieta. Kaltinamajame akte, aprašant A. D. suformuluotą kaltinimą nurodyta, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti: pirmu atveju - U. T. išgryninus pinigus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), antru atveju - L. Č. išgryninus pinigus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pačiam A. D. paėmus L. Č. banko kortelę ir išgryninus pinigus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realią galimybę disponuoti sukčiavimo būdu gautais pinigais A. D. galėjo tik gavęs juos natūroje, o ne pervedus į banko sąskaitą, kadangi abu nukentėjusieji pinigus pervedinėjo ne į asmeninę A. D. sąskaitą, bet į jo paprašytų asmenų sąskaitas. Taigi, nusikalstamos veikos realiai padarytos Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorijoje.

14. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas sukurtas (ir turi būti naudojamas) ne tam, kad vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kad baudžiamojo proceso dalyviai piktnaudžiautų procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų ar taptų negalimas valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pats gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas, sukonkretinti faktines aplinkybes, jei mano, kad tai yra būtina.

15. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teismas, remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Ši nutartis neskundžiama.