Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K., atsakovės A. L. atstovei advokatei Ievai Likienei, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei A. L. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. L., prašydamas priteisti iš atsakovės 1351,64 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su draudėja G. M. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1351,64 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2022 m. gruodžio 23 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini), esančių patalpų. Butas, iš kurio įvyko vandens pratekėjimas, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnis) ieškovas reikalauja priteisti išmokėtą 1351,64 Eur sumą iš atsakovės.

Atsakovė A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pastatas, kuriame yra draudėjai G. M. priklausančios, 2022 m. gruodžio 23 d. įvykusio vandens pratekėjimo metu užlietos patalpos (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų garažų pastatas. Bendrojo naudojimo objektams valdyti patalpų savininkai yra įsteigę (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendriją. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovės žiniomis, yra probleminis – sniego atlydžio metu ar didesnio kritulių kiekio atvejais, apatinės patalpos yra užliejamos. Dalis patalpų yra atviros, ten kaupiasi drėgmė.

Atsakovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos MB „(duomenys neskelbtini)“. Dalis šių atsakovei priklausančių patalpų yra virš draudėjai priklausančių patalpų. Apie draudėjai priklausančių patalpų užliejimą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovo ieškinį. Pranešimo iš draudėjos apie jai priklausančių patalpų užliejimą, siūlymo dalyvauti draudėjai priklausančių patalpų apžiūroje nei atsakovė, nei jai nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkas negavo. 2023 m. vasario 27 d. pretenzijos dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka atsakovė taip pat niekada negavo.

Ieškovo pozicija yra grindžiama iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad ieškovas išmokėjo draudėjai 1351,64 Eur dydžio išmoką dėl žalos, padarytos dėl 2022 m. gruodžio 23 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios įvykio metu priklausė atsakovei. Ieškovas pateikia nuorodas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, įtvirtinantį žalos, padarytos dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, atlyginimo, taip pat CK 6.1015 straipsnį, numatantį, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, tačiau išsamesnių argumentų dėl nurodytų CK nuostatų taikymo konkrečiu atveju ieškovas nepateikia.

Vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė, kuria šioje civilinėje byloje remiasi ir ieškovas, tačiau ieškovas savo ieškinyje neįrodinėja, kad žala draudėjos butui buvo padaryta dėl atsakovei priklausančio turto trūkumų. Apskritai, nei ieškinyje, nei prie ieškinio pridėtuose įrodymuose nėra užfiksuota draudėjai priklausančių patalpų užpylimo priežastis.

Į bylą pateiktame 2022 m. gruodžio 28 d. draudėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Turto apžiūros akte nurodoma įvykio priežastis – „apliejo iš viršaus“, įvykio aprašymas – „2022.12.23 pastebėjo, kad laša per lubas. Kaimynas iš viršaus apliejo“. Pažymėjo, kad atsakovei priklausančios patalpos po įvykio apžiūrėtos nebuvo ir užpylimo priežastis nustatinėjama nebuvo. Atsakovei nežinoma, kad dėl įvykio būtų informuota avarines situacijas Vilniaus mieste likviduojanti, jų priežastis nustatinėjanti UAB „Grinda“ ar kokių veiksmų dėl įvykio aplinkybių ištyrimo ėmėsi (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Nurodė, kad vien „užpylimo iš viršaus“ fakto nepakanka, kad virš aplietų patalpų esančio buto / patalpų savininkui būtų taikoma griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi priežasčių avarijoms įvykti yra daug.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad žala draudėjos turtui buvo padaryta dėl atsakovei

nuosavybės teise priklausančio turto trūkumų (defekto), todėl griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266

straipsnį netaikoma, o kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodinėja.

Ieškovui neįrodžius, kad atsakovės atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išmokėtų nuostolių atlyginimo ieškovui subrogacijos tvarka, o tai sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad garažų bendrijos stogas pagal projektą nešiltintas ir dengtas tik skarda, todėl atsakovė virš savo patalpų, kuriose veikla vykdoma visus metus, iš savo lėšų atliko stogo šiltinimo ir ruloninės stogo dangos darbus. Bendrija nedalyvavo darbų vykdymo kokybės ir pridavimo procese. Atsiradus problemai dėl vandens pratekėjimo į apatinio aukšto patalpą, esančią po atsakovės patalpomis, buvo patikrintas stogas su specialistais ir nustatyta ruloninės stogo dangos įrengimo technologinių defektų, dėl ko būta pratekėjimų į atsakovės patalpą ir žemiau. Mano, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad byloje esančios fotonuotraukos, bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina, kad įvykis, kurio metu padaryta žala, buvo ir ieškovė pagal pateiktą sąmatą atlygino draudėjos patirtus nuostolius. Atsakovės pateiktus įrodymus vertina kritiškai ir mano, jog jie nepaneigia atsakovės atsakomybės. 2022 m. gruodžio 23 d. G. M. ir trečiojo asmens atstovas matė užliejimą, vanduo išsiliejo iš atsakovės patalpų, šis užliejimas buvo vienkartinis, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, jos kaltė preziumuojama. Atsakovės pateikta tyrimo ataskaita nepaneigia vienkartinio užliejimo fakto. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad stogas yra suremontuotas, pažeidimų nenustatyta, todėl esant tinkamai stogo dangai, pratekėjimas negalėjo būti nuo stogo. Jeigu užliejimas būtų dėl stogo, toks užliejimas nebūtų vienkartinis. Tyrimo ataskaitoje nurodytos galimos užliejimo priežastys yra deklaratyvios, daugiau teorinio tipo pasvarstymai ir nepaneigia atsakovės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės nuostolius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad norint taikyti CK 6.266 straipsnyje numatytą griežtąją civilinę atsakomybę, turi būti nustatyta, kad žala padaryta dėl statinio trūkumo. Šiuo atveju užliejimo priežastis nenustatyta, ką patvirtino ir ieškovės atstovas. Atsakovės pasitelktas specialistas taip pat negalėjo nustatyti užpylimo priežasties, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Specialistas, įvertinęs patalpų išsidėstymą, kitas aplinkybes, tyrimo ataskaitoje pateikė galimas užliejimo priežastis. Pažymėjo, jog po įvykio užliejimo priežastis nebuvo nustatinėjama, nei atsakovės, nei jos patalpų nuomininkas nedalyvavo apžiūroje, nėra įrodymų, kad užlieta dėl atsakovės patalpų trūkumų, o kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodinėja. Bendrijos primininkas patvirtino, kad pastatas yra probleminis, užliejimų būta ir anksčiau. Nors liudytoja G. M. teigė, kad užliejimai atsirado tik po atsakovės atlikto stogo remonto, pateikti įrodymai patvirtina, kad užliejimų buvo ir anksčiau, o rekonstrukcija atlikta siekiant tai suvaldyti. Bendrijos pirmininkas siekė iškelti klausimą dėl stogo rekonstrukcijos, nes užliejimo problemos nebuvo vienkartinės, tačiau stogas nebuvo remontuojamas, nes ne visi bendrijos nariai norėjo prisidėti prie remonto. Liudytojas R. G. patvirtino, kad jų patalpose pratekėjimo nebuvo, specialisto išvadoje esančiose fotonuotraukose matyti, kad patalpos tvarkingos, sausos. Liudytojų paaiškinimai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pratekėjimas galėjo įvykti dėl nekokybiško stogo, tačiau stogas yra bendro naudojimo ir tokiu atveju turėtų atsakyti visi bendraturčiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atlikta stogo rekonstrukcija nekokybiška. Rekonstrukcija atlikta prieš 14 metų ir visą šį laiką nekilo klausimų dėl remonto kokybės, taigi tai nėra užpylimo priežastis. Taip pat yra galimybė, kad vanduo pratekėjo per stogo ribą, kur ribojasi atsakovės ir draudėjos patalpos. Užpylimo priežastis nėra nustatyta ir negali būti nustatyta net jei būtų paskirta ekspertizė, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Vien tai, kad užlieta iš viršaus, nepatvirtina atsakovės atsakomybės. Byloje duomenų apie atsakovės patalpų trūkumus nėra. Liudytoja G. M. nurodė, kad pratekėjimas įvyko per sieną. Tuo metu buvo atlydis, tirpo susikaupęs sniegas. Nors ieškovas nesutinka su atsakovės pateikta specialisto išvada, išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį prašo atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ginčo pastato stogas turi problemų, kapitalinių stogo remonto darbų bendrija nedarė, buvo užtaisomos skylutės, prarūdijimai, tvarkomi latakai. Susirinkimų su bendrasavininkiais metu nepavyko susitarti dėl stogo remonto, todėl

2011 m. jis davė sutikimą atsakovei stogo remonto darbams atlikti, tačiau stogo remonto darbus atliko atsakovė savo lėšomis, jis priduodant darbus nedalyvavo, todėl atsakomybė tenka atsakovei. Kaip buvo įrengtas stogas, kokia buvo įrengta izoliacija niekas nežino. Apliejimas įvyko nuo stogo, tačiau nepripažįsta, kad stogas yra bendro naudojimo objektas, nes atsakovė jį „pasidarė“ pati. Stogo remonto darbai buvo daromi žiemą, stogas buvo šiltinamas, tačiau galimai buvo padarytas „brokas“, dėl to nuo stogo dangos pateko vanduo per kapitalinę sieną ir pasiskleidė. Virš atsakovės patalpų yra probleminė stogo vieta, stogo pagrindas yra bendrijos, bet tai ką atsakovė padarė savo stogo pusei, yra atsakovės atsakomybė. Tik po įvykio, kai prasidėjo ginčai, jis užlipo ant stogo su ekspertais, matė, kad yra ruloninio stogo defektai, per kuriuos galimai pateko vanduo. Atsakovė uždėjo dangą, dėl to ir yra atsakinga. Po įvykio jis matė pas G. M. tekantį vandenį, matė prabėgimus ir vandens lašėjimą, buvo aplietos patalpos, matėsi sugadinta palangė ties lauko siena ir prilašėję patalpų viduje apie 2 metrus nuo lango. Buvo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur yra 6 garažai apjungti į vieną. Matė ten ant sijų pakabintus kibirus, bet šiaip jie yra tvarkingi. Patvirtino, kad viršuje nėra vandentiekio, vamzdžių ar krano, niekas netrūko, buvo tekėjimas per konstrukciją. Viršuje yra didžiulė salė, apjungti garažai, o po garažais G. M. patalpos. Varvėjo per stogą ir nutekėjo į G. M. patalpas. Mano, kad už padarytą žalą atsakinga atsakovė, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir G. M. sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2034 m. sausio 27 d.

2022 m. gruodžio 28 d. surašytas turto apžiūros aktas (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. įvyko įvykis – „apliejo iš viršaus“. Nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 23 d. pastebėta, kad laša per lubas, kaimynas iš viršaus apliejo. Akte pažymėti defektai: langas medinis su stiklo paketu išbrinko, neatsidaro – remontuoti; palangė – laminuota PVC – išsipūtė, keisti; lubos 32,4 m² – plastikinės dailylentės – laša per lubas; spinta – sugadinta apdailinė juostelė.

Ieškovė pagal Lokalinę sąmatą priėmė sprendimą dėl nuostolių atlyginimo ir išmokėjo draudėjai G. M. 1351,64 Eur dydžio draudimo išmoką.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), virš draudėjai G. M. priklausančių, aplietų patalpų, 2022 m. gruodžio 23 d. įvykio metu priklausė ir šiuo metu priklauso atsakovei A. L.

2023 m. vasario 27 d. ieškovas siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurios, atsakovės teigimu, ji negavo, byloje duomenų apie pretenzijos įteikimą atsakovei nėra.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2011 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas R. S., remdamasis bendrijos įgaliotinių sutikimu, leido A. L. rekonstruoti stogą virš komercinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių A. L., ir įrengti pagalbinės – buitinės paskirties patalpas. Visus su rekosntrukcija susijusius kaštus vykdyti savo lėšomis, darbus vykdyti suderinus projektą ir nepažeidžiant kitų bendrijos narių nuosavybės.

2011 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas ir įgaliotiniai spręsdami 2011 m. birželio 1 d. visuotiniame bendrijos susirinkime iškeltą problemą dėl pirmo aukšto patalpų užpylimo vandeniu, patenkančiu nuo stogo per komercines patalpas, priklausančias A. L., išdavė leidimą rekonstruoti stogą virš komercinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrengti pagalbinės – buitinės paskirties patalpas. Visus su rekonstrukcija susijusius kaštus vykdyti savo lėšomis, darbus vykdyti suderinus projektą ir supažindinus bendriją bei nepažeidžiant kitų bendrijos narių nuosavybės.

2011 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas R. S. patvirtino, jog su garažo rekonstrukcijos projektu susipažino.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad garažo rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti.

2025 m. sausio 13 d. Užpylimo priežasties (-čių) tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), parengtoje atlikus pastatų apžiūrą ir atsakant į užsakovės A. L. klausimą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo 2022 m. gruodžio 23 d. priežasčių, nurodyta, kad atlikus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo 2022 m. gruodžio 23 d. priežasčių studiją, prieita prie 9 tarpinių išvadų:

1. Palyginus pateiktą patalpų planą (3.4.) su viešai interneto skelbime teikiamomis nuotraukomis matyti, kad plano patalpos (duomenys neskelbtini) tikrai nėra tarp pateiktų nuotraukų (3.3.), kas reiškia, kad užpiltos greičiausia (nes apžiūros akte nenurodyta) buvo (duomenys neskelbtini) patalpos.

2. Iš pateiktų I-o ir II-o aukšto planų, pasitelkiant viešai prieinamus duomenis ir atlikus apžiūrą vietoje matyti, kad virš I-o aukšto patalpų nėra ištisai tik (duomenys neskelbtini) antro aukšto (užsakovės) patalpos. I-o aukšto patalpos (duomenys neskelbtini) siena įėjus po dešine viršuje ribojasi su stogu, esančiu virš (duomenys neskelbtini) patalpos.

3. II-o aukšto koridorius (duomenys neskelbtini) nėra niekaip apsaugotas nuo drėgmės, kritulių, betoninė koridoriaus grindų danga šlapia, stovi balos. Koridoriaus tūriniai stoglangiai neįstiklinti, atviri. Nors akivaizdžiai šlapio koridoriaus (duomenys neskelbtini) tiesioginio ribojimosi su užlieta I-o aukšto patalpa (duomenys neskelbtini) nėra, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog perdanga gali turėti ertmių, tuštumų, kuriomis gali keliauti vanduo, tikimybė dėl sąsajų tikrintina.

4. 2025 m. sausio 5 d. apžiūros metu nustatyta, kad Užsakovo II-o aukšto patalpų (duomenys neskelbtini) stogas nėra visiškai sandarus. Apie 5-6 metrus nuo I-o aukšto (duomenys neskelbtini) patalpos sienos po dešine sandūros su stogu. Todėl tikimybė dėl sąsajų su užpylimo priežastimi tikrintina, stogas nėra visiškai sandarus, tačiau daugiau nei 2022 m. gruodžio 23 d. užpylimų nefiksuota (nėra duomenų).

5. Apžiūros metu nustatyta, kad ties I-o aukšto (duomenys neskelbtini) patalpos sienos po dešinei sandūra su stogu pravesta mūrinė šachta (kaminas), kuri tęsiasi nuo II-a stogo, o paprastai kamino ir sienos sandūra yra silpna hidroizoliaciniu požiūriu vieta, todėl tikrintina vandens skverbimosi į vidų pro ją hipotezė.

6. Apžiūros metu vizualiai nenustatyta II-ame aukšte patalpoje (duomenys neskelbtini) vamzdynų virš I-o aukšto (duomenys neskelbtini) patalpos sienos po dešinei sandūra su stogu, reikalingas detalesnis tyrimas dėl galimos vandens tiekimo vamzdynu avarijos kaip priežasties 2022 m. gruodžio 23 d. užpylimo.

7. Palyginus 2022, 2023 ir 2025 metų vaizdus matyti, kad ties langu ir durimis, kam vandens žala buvo fiksuota 2022 m. gruodžio 28 d. apžiūros akte, fasade buvo atlikti remonto darbai: tinkavimas, dažymas, stogelio įrengimas. Stogelis virš lango, platus, nuveda vandenį nuo fasado, todėl keltinas ir tirtinas klausimas, dėl buvusio fasado ties langu ir durimis sandarumo ir tikrojo poreikio įrengti stogelį.

8. Draudimo atstovo sudarytas Apžiūros aktas, kartu su nuotraukomis turi techninių trūkumų, kurie taisytini, nes svarbūs siekiant objektyviai ištirti užpylimo priežastis: a) Apžiūros akte nurodyta, kad sugadintas langas, palangė ir spinta, tačiau pažeidimų pateiktose nuotraukose nematyti; b) lubos pagal pateiktą planą 16,53 kv. m. (3.4.) tačiau apžiūros akte nurodyt 32,4 kv. m. Neaišku, iš kur toks skirtumas; c) lašėjimas užfiksuotas pro plastikines lubas, tačiau kurioje konkrečiai vietoje patalpoje lašėjo niekur nenurodyta. Kurioje vietoje spinta taip pat nežinoma.

9. 2022 m. gruodžio 23 d. užlietų patalpų (duomenys neskelbtini) sienos po dešine puse besiribojančios su (duomenys neskelbtini) patalpų stogu užliejimo viena iš priežasčių, kuri tirtina, gali būti ir susikaupusio sniego tirpsmas. Kampe virš (duomenys neskelbtini) patalpų stogo gali laisvai kauptis supustomas sniegas, vėliau tirpdamas gali sudaryti ledo užtvanką ir jos vanduo skverbtis ten, kur paprastai šiltuoju metų laiku lyjant nepasiekia.

Apibendrinus tarpines išvadas nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 23 d. vykusio užliejimo, (duomenys neskelbtini), priežastis iš pateiktų ir surinktų duomenų nėra nei žinoma, nei akivaizdi. Nustatytos bent 6-ios galimos vandens patekimo priežastys/keliai ( sniego tirpsmo vanduo per I a. stogo ir sienos sandūrą, tūriniai stoglangiai-koridorius II a., fasadas I a., vamzdynai II a., kaminas ir stogas virš II a.), kurie ir turėtų būti tirtini siekiant nustatyti tikrąją užpylimo priežastį.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 30 punktas). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Taigi, pirma sąlyga siekiant taikyti atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį yra ta, jog užliejimo priežastis turi būti statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, o tuo atveju, jei užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Tokiais atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Tais atvejais, kai žala padaroma dėl vienam savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų daugiabučiame name trūkumų, tai šio buto (patalpų) savininkui pagal CK 6.266 straipsnį taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir vienasmeniškai valdomo pastato ar statinio savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Griežtoji atsakomybė buto savininkui taikoma, kai dėl jam priklausančio buto daugiabučiame name trūkumų padaroma žala tiek kitų to paties pastato butų ar patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 26 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad griežtoji atsakomybė daugiabučio namo buto/patalpų savininkui vienasmeniškai pagal CK 6.266 straipsnį taikoma esant šiai sąlygų visumai: 1) žala padaroma dėl daugiabučio namo buto/patalpų savininko asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto; 2) žalos atsiradimo priežastis yra asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto trūkumai; 3) CK 6.266 straipsnio taikymui neturi reikšmės subjektai, kuriems padaroma žala, t. y. dėl asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto trūkumų žala gali būti padaroma tiek kitiems to paties daugiabučio namo kitų butų ir patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. gruodžio 23 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo buvo aplietos draudėjai G. M. priklausančios patalpos ir ieškovas išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar draudėjos patalpos buvo aplietos dėl atsakovei A. L. priklausančių patalpų trūkumų ar dėl bendrojo naudojimo objekto, t. y. pastato stogo trūkumų.

Iš bylos medžiagos, šalių ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad po 2022 m. gruodžio 23 d. įvykusio įvykio, kuomet buvo aplietos draudėjos G. M. patalpos, buvo apžiūrėtos tik G. M. priklausančios patalpos, tuo tarpu atsakovei A. L. priklausančios, viršuje esančios patalpos, apžiūrėtos nebuvo, vandens pratekėjimo šaltinis nustatinėjamas nebuvo. Koks konkretus atsakovės patalpų trūkumas lėmė žalos atsiradimą ieškovas neįrodinėjo.

2025 m. sausio 13 d. Užpylimo priežasties (-čių) tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 23 d. vykusio užliejimo, (duomenys neskelbtini), priežastis iš pateiktų ir surinktų duomenų nėra nei žinoma, nei akivaizdi. Nustatytos bent 6-ios galimos vandens patekimo priežastys/keliai: sniego tirpsmo vanduo per I a. stogo ir sienos sandūrą, tūriniai stoglangiai-koridorius II a., fasadas I a., vamzdynai II a., kaminas ir stogas virš II a., kurie ir turėtų būti tirtini siekiant nustatyti tikrąją užpylimo priežastį.

Iš tyrimo ataskaitos matyti, kad penkios iš šešių galimų užliejimo priežasčių yra susijusios su bendrosiomis pastato konstrukcijomis, t. y. stogo ir sienos sandūra, tūriniai stoglangiai - II a. koridorius, I a. fasadas, kaminas ir stogas virš II a., ir tik viena galima priežastis, kuri gali būti susijusi tiek su bendro naudojimo, tiek su atsakovei priklausančiomis patalpomis – vamzdynai II a.

Trečiojo asmens atstovas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad lankėsi ir atsakovės patalpose, kurios yra nuomojamos MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vandens pratekėjimo vietoje nėra vamzdžių ar kanalizacijos, kurie galėjo trūkti, vanduo pratekėjo per pastato konstrukcijas. Tiek trečiojo asmens atstovas, tiek liudytoja G. M. teigė, kad bendrijos pirmininkas ir G. M. iškviestas „stogininkas“ apžiūrėjo pastato stogą, esantį virš atsakovės patalpų ir nustatė, kad priežastis yra neteisingai paklotas ruberoidas, galimai netinkamai atliktas stogo apšiltinimas. Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad užliejimo priežastis nebuvo atsakovės patalpose esantys vamzdynai. Duomenų apie kitus atsakovei priklausančių patalpų trūkumus, galėjusius lemti vandens pratekėjimą, byloje nėra.

Teismo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovės ir trečiojo asmens atstovo, liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog labiausiai tikėtina užliejimo priežastis, kurią patvirtino tiek trečiojo asmens atstovas, tiek liudytoja G. M., yra pastato stogo trūkumai.

Bylos duomenys patvirtina atsakovės argumentus, kad pastato, kuriame yra draudėjai ir atsakovei priklausančios patalpos, stogas turėjo defektų ir dėl to vanduo pratekėdavo nuo stogo į atsakovės A. L. patalpas ir į pirmą aukštą dar 2011 m. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. birželio 1 d. visuotiniame (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl pirmo aukšto patalpų užpylimo vandeniu, patenkančiu nuo stogo per komercines patalpas, priklausančias A. L. Kadangi bendrijos nariai nesutiko remontuoti stogo, 2011 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas ir įgaliotiniai išdavė leidimą rekonstruoti stogą virš jai priklausančių patalpų atsakovei A. L. Bendrijos pirmininkas buvo supažindintas su rekonstrukcijos projektu, stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir užbaigti.

Tiek trečiojo asmens atstovas, tiek liudytoja G. M. teigė, jog atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, kadangi netinkamai suremontavo stogą ir dėl to įvyko vandens pratekėjimas. Teismo vertinimu pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų pastato stogo rekonstrukcija su bendrijos pirmininko ir įgaliotinių leidimu atsakovės A. L. lėšomis buvo atlikta dar 2011-2012 m. Duomenų byloje apie vandens pratekėjimą nuo pastato stogo nuo 2011 m. iki 2022 m. gruodžio 23 d. įvykio nėra. Įrodymų, patvirtinančių, kad stogo rekonstrukcijos ir remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, byloje taip pat nėra. Trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog po stogo rekonstrukcijos iki įvykio ant stogo užlipęs nebuvo, stogo būkle nesidomėjo. Tiek Tyrimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys, fotonuotraukos, tiek trečiojo asmens atstovo ir liudytojos G. M. parodymai patvirtina, kad apžiūrint stogą po 2022 m. gruodžio 23 d. įvykio ir vėliau buvo nustatyti stogo dangos defektai ir trūkumai, kurie galėjo lemti vandens pratekėjimą į atsakovės ir į pirmo aukšto draudėjos patalpas.

Teismo vertinimu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės atstovės, trečiojo asmens atstovo ir liudytojos G. M. paaiškinimų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina vandens pratekėjimo priežastis buvo būtent bendrojo naudojimo objekto – pastato stogo defektai, o ne atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų trūkumai. Vien tai, kad atsakovė savo lėšomis prieš daugiau kaip dešimt metų atliko pastato stogo remonto darbus, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė perėmė bendrijos atsakomybę už bendrojo naudojimo objekto – stogo priežiūrą ir tinkamos jo būklės užtikrinimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad žala padaryta dėl atsakovės A. L. asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų trūkumų, todėl CK 6.266 straipsnyje numatyta griežtoji atsakomybė atsakovei A. L. šiuo atveju negali būti taikoma. Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog labiausiai tikėtina vandens pratekėjimo priežastis – nesandarus pastato stogas, kuris laikytinas bendrojo naudojimo objektu, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, negali būti perkelta vienasmeniškai atsakovei A. L.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovės A. L. CK 6.266 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 32,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1230,57 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir 450,00 Eur už Užpylimo priežasties (-čių) tyrimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 1680,57 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo ERGO Insuranse SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 3029212288, 1680,57 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.