Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-1020-443/2014 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui L. B. dėl turtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

745 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2010-02-11 Šakių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta jo transporto priemonė FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos nutarimu kaip atsakingas už vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, buvo nubaustas transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B.. Kadangi minėto eismo įvykio metu V. B. civilinė atsakomybė, valdant transporto priemonę OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, UAB „BTA DRAUDIMAS" atstovė UAB „INTERASSITA", veikdama UAB „BTA DRAUDIMAS" vardu, atsižvelgdama į ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens prašymą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 745 Lt draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau tekste – Biuras), savo ruožtu kompensavo UAB „INTERASSITA" išmokėtą 745 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgdamas į TVPCAPD įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. B.), Biuras ieškiniu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš V. B. išmokėtą draudimo išmoką. Šakių rajono apylinkės teismas 2012-07-05 priėmė sprendimą atmesti Biuro ieškinį ir pasisakė, kad eismo įvykio kaltininkas – ne transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B., o šios transporto priemonės keleivis L. B., kuris neatsargiai atidarė stovinčios transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines keleivio dureles. Biuras, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 p. nuostatomis, 2013-10-24 kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš E. D. 745 Lt be pagrindo įgytą draudimo išmoką, bylinėjimosi išlaidas, 72 Lt žyminį mokestį, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šakių rajono apylinkės teismas 2014-04-14 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas E. D., vykdydamas šį teismo sprendimą 2014-06-05 bei 2014-06-06 sumokėjo Biurui 745 Lt be pagrindo įgytą draudimo sumą, 5 procentus metinių palūkanų, tai yra 21,43 Lt, 72 Lt žyminį mokestį bei 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas 2014-07-14 su pretenzija kreipėsi į atsakovą L. B. dėl 745 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pažymėta, kad atsakovas iki pat ieškinio nagrinėjimo dienos turtinės žalos ieškovui neatlygino ir šiuo metu ieškovui likęs skolingas 745 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėja CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą 2010-02-11 Šakių rajone įvykusio eismo įvykio metu, kuomet buvo apgadinta jo transporto priemonė FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, todėl taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK CK 6.245–6.255 straipsniai).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nurodo, kad nepadarė neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų jam pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad teismas remiasi prejudiciniais faktais, kurie nustatyti Šakių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-165-829/2012 ir 2014-04-14 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-68-876/2014. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015). Nagrinėjamu atveju abiejose bylose apeliantas dalyvavo – pirmojoje – liudytojo statusu (CPK 61 straipsnis), o antrojoje – trečiuoju asmeniu (CPK 37 straipsnio 2 d.). Pirmojoje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Biuras) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pareiškė automobilio, kurio keleiviu buvo apeliantas, savininkui, o antrojoje byloje – ieškovui dėl gautos draudimo išmokos grąžinimo. Abejose bylose įrodinėjimo dalyku buvo 2010-02-11 Šakių rajone įvykusio eismo įvykio kilimo aplinkybės. Pirmojoje byloje, kurioje apeliantas buvo apklausiamas liudytoju nustatyta, kad stovinčiame automobilyje jis sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo ir apeliantas liudijo, kad jam atidarius automobilio dureles ir jau beveik išlipus iš automobilio, į dureles atsitrenkė ieškovo automobilis. Abejose bylose buvo nustatyta, kad automobilio savininko V. B. veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, nes eismo įvykis įvyko tuomet, kai iš automobilio lipo būtent apeliantas ir šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad paminėtose bylose priimtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl eismo įvykio kilimo priežasčių laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kurias teismas turėjo įvertinti kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog eismo įvykis įvyko apeliantui atidarius stovinčio automobilio dureles ir jam išlipant į važiuojamosios kelio dalies pusę, apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių 52 punkto, kuris reglamentuoja, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams, todėl atsakovo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiomis tokio neteisėto veikimo pasekmėmis – 215,77 Eur (745 Lt.) žala dėl turėtų automobilio remonto išlaidų, kurių dydis buvo nustatytas Biuro transporto priemonės remonto vertės sąmata žalos byloje Nr. AJA/10/01902 (civ. byla Nr. 2-165-829/2012, b.l. 16-17).

CPK 265 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti 745 Lt, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 72 Lt žyminį mokestį bei ieškinio sumą nurodė 745 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ne tik ieškovo turėtas 215,77 Eur (745 Lt.) automobilio remonto išlaidas ir jo už ieškinį sumokėtą 72 Lt žyminį mokestį (b.l. 12), tačiau ir ieškovo sumokėtą 72 Lt žyminį mokestį, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudarė 21,43 Lt ir iš jo valstybei priteistas 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidas, vykdant įsiteisėjusį jo atžvilgiu Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-68-876/2014 pagal Biuro ieškinį dėl be pagrindo įgytos 745 Lt draudimo išmokos grąžinimo. Pirmiausia, ieškovas ieškinio dėl kitoje byloje priteisto žyminio mokesčio, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų valstybei nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtas procesinės teisės normas, reglamentuojančias draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir dėl to iš dalies neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 straipsnio 1 d.), todėl teismo sprendimas pakeičiamas ir iš apelianto ieškovui priteista 270,33 Eur (933,41 Lt) suma sumažinama iki 236,62 Eur (817 Lt), t.y. priteistas 144 Lt žyminis mokestis sumažinamas iki 72 Lt, o sprendimo dalis dėl 21,43 Lt palūkanų ir 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Antra, ieškovo turėtos kitoje byloje žyminio mokesčio, procesinių palūkanų išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nėra susijusios su eismo įvykiu, kuriuo metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta 215,77 Eur (745 Lt.) žala, todėl dėl jų atsiradimo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, kuris suponuotų jo civilinę atsakomybę.

Be to, teismo sprendimu procesinės palūkanos priteistos ir už sumą, į kurią įskaičiuotas žyminis mokestis, kitos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 118-129).

Apeliantui 20 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 47-48). Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (215,77 Eur (745 Lt.), tačiau žyminis mokestis sudaro tą pačią mokėtiną 20 Eur sumą, kuri priteisiama iš apelianto valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215,77 Eur (745 Lt) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (215,77 Eur (745 Lt.) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (72 Lt) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3 Eur (11,61 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš apelianto L. B. valstybei 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.