- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2-1020-443/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovui E. D. ir atsakovui L. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui L. B. dėl turtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 745 Lt turtinės žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 72 Lt žyminį mokestį, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2010-02-11 Šakių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė FORD TRANSIT FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos nutarimu kaip atsakingas už vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, buvo nubaustas transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B. Kadangi minėto eismo įvykio metu V. B. civilinė atsakomybė, valdant transporto priemonę OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, UAB „BTA DRAUDIMAS" atstovė UAB „INTERASSITA", veikdama UAB „BTA DRAUDIMAS" vardu, atsižvelgdama į ieškovo, kaip nukentėjusiojo asmens prašymą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 745 Lt draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau tekste – Biuras), savo ruožtu kompensavo UAB „INTERASSITA" išmokėtą 745 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgdamas į TVPCAPD įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. B.), Biuras ieškiniu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš V. B. išmokėtą draudimo išmoką. Šakių rajono apylinkės teismas 2012-07-05 priėmė sprendimą atmesti Biuro ieškinį ir pasisakė, kad eismo įvykio kaltininkas – ne transporto priemonės transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B., o šios transporto priemonės keleivis L. B., kuris neatsargiai atidarė stovinčios transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines keleivio dureles. Biuras 2013-10-24 atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65 p. nuostatomis, kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš E. D. 745 Lt, bylinėjimosi išlaidas, 72 Lt žyminį mokestį, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šakių rajono apylinkės teismas 2014-04-14 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas E. D., vykdydamas šį teismo sprendimą 2014-06-05 bei 2014-06-06 sumokėjo Biurui 745 Lt be pagrindo įgytą draudimo sumą, 5 procentus metinių palūkanų, tai yra 21,43 Lt, 72 Lt žyminį mokestį bei 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas 2014-07-14 su pretenzija kreipėsi į atsakovą L. B. dėl 745 Lt turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas iki pat ieškinio nagrinėjimo dienos turtinės žalos ieškovui neatlygino ir šiuo metu ieškovui likęs skolingas 745 Lt.
Atsakovas L. B., nepateikęs teismui atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra kalinamas Kauno TIK, Kauno apygardos teisme vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kur jis kaltinamas dėl tyčinio nužudymo asmens, kuris buvo bejėgiškumo būklėje, nesinaudos advokato paslaugomis šioje civilinėje byloje, nesutinka su jam pareikštu ieškiniu. Eismo įvykis buvęs daugiau nei prieš 2 metus, 2010-02-11. Opel Omega automobiliu jis su V. B. važiavo Šakių rajone, Kidulių kaime, dar kartu važiavo R. B. su sugyventine L. ir dviem vaikais. V. B. mašiną pastatė netoli “Aibės” parduotuvės prie dujų balionų laikymo vietos. Dar ten stovėjo tokia priekaba. Buvo slidoka, šlapdriba, L. B. buvo jau įsidėjęs prekes, atsidaręs mašinos dureles ir norėjęs įsėti, bet atvažiavęs Ford Tranzit įsirėžė į dureles. Nesutinka su ieškiniu, nes buvęs pusiau įlipęs, tik dureles reikėjo uždaryti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-165-829/2012) pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui V. B., 2012-07-05 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, jog: ginčo eismo įvykis vyko 2010 m. vasario 11 d. 14.30 val. Šakių r. sav., Kidulių k., Nemuno g. 52 mašinų stovėjimo aikštelėje, kai staiga atidarius sustojusio automobilio OPEL OMEGA, v/n (duomenys neskelbtini) vairuoto V. B., galines duris į važiuojamąją dalį, apgadintas pro šalį važiavęs automobilis FORD TRANZIT FT100, v/n (duomenys neskelbtini) V. B. automobilio OPEL OMEGA, v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; eismo įvykis įvyko dėl keleivio L. B. veiksmų. Teismas konstatavo, jog V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d., buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tačiau stovintys automobiliai, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 birželio 16 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 12 p., nėra didesnio pavojaus šaltiniai, todėl žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Civilinės atsakomybės prasme kaltė dėl žalos padarymo tenka ir atsakyti turi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko, kai buvo atidarytos ne vairuotojo, bet keleivio pusėje esančios automobilio OPEL OMEGA, v/n (duomenys neskelbtini) durys. Akivaizdu, kad autoįvykį sukėlė ne policijos kaltu ATPB pripažintas vairuotojas V. B., nes sėdintis vairuotojo pusėje asmuo negalėjo tokiu būdu atidaryti keleivio pusėje esančias duris, kad jos tiek apgadintų kitą automobilį. Teismas konstatavo, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius norminiuose aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos norminiai aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju policijos priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo (CPK 182 str.). Eismo įvykio priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad automobilis FORD TRANZIT FT100 buvo apgadintas tuo metu, kai buvo atidarytos automobilio OPEL OMEGA keleivio pusėje esančios durys, tačiau teismas nenustatė vairuotojo V. B. kaltės dėl žalos atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima transporto priemonių keleivių civilinės atsakomybės, o skirta tik transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 17 d., 3 str. 2, 3 d., 16 str. 2 d.). Jeigu žalą padarė keleivis, važiavęs automobilyje OPEL OMEGA, keleivio teisėmis, draudiko pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą neatsirado, todėl teismas ieškinį atmetė, nes nenustatė atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo.
Šakių rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-68-876/2014) pagal ieškovo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl gautos išmokos grąžinimo, pareikštą atsakovui E. D., byloje trečiuoju asmeniu esant L. B., 2014-04-14 sprendimu nustatė:
Aprašomoji dalis
2010 m. vasario 11 d. Šakių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. D. 2010 m. kovo 23 d. ieškovas išmokėjo 745 Lt žalos atlyginimo; ieškovas 2012 m. sausio 5 d. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo išmokėtą 745 Lt dydžio žalą; Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog autoįvykį sukėlė ne V. B. (vairuotojas), nebuvo nustatyta V. B. (vairuotojo) kaltė, nes kitas automobilis buvo apgadintas atidarius galines keleivio pusės dureles, tai yra žala buvo padaryta automobilio keleivio dureles atidarius automobilyje buvusiam keleiviui, trečiajam asmeniui L. B. – ieškinį toje byloje teismas atmetė ir nepriteisė prašomos išmokėtos žalos. Šiuo ieškiniu ieškovas prašė priteisti dėl eismo įvykio padarytos žalos nepagrįstai išmokėtą išmoką, kuri buvo išmokėta atsakovui E. D.. Nurodoma, kad išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, nes eismo įvykio kaltininkas buvo ne automobilio vairuotojas, o keleivis. Teismas konstatavo, kad Šakių RPK pateikė draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas“ informaciją apie tai, kad įvykio kaltininkas buvo V. B., vairavęs transporto priemonę Opel Omega, valst. (duomenys neskelbtini) kuris dėl eismo įvykio buvo nubaustas administracine tvarka 100 Lt bauda. Kadangi automobilio Opel Omega vairuotojo V. B. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, UAB „BTA DRAUDIMAS“ atstovė atsižvelgdama į nukentėjusiojo, atsakovo E. D., prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdami E. D. 745 Lt dydžio draudimo išmoką. Po to ieškovas kreipėsi į teismą dėl išmokos priteisimo iš už žalos padarymą atsakingo asmens ir Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį jau nurodytu pagrindu atmetė. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo išmokėti išmoką atsakovui, taip pat jis neturi teisinio pagrindo išmokėtą išmoką išsiieškoti iš kalto asmens – keleivio L. B., nes po teismo sprendimo nustatytų aplinkybių paaiškėjo, jog ieškovo tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu nesieja jokie teisiniai santykiai. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės bylą nagrinėjančio teismo įvertintos prejudiciniais faktais. Kadangi šios teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo konstatuotos ankstesniu teismo sprendimu, bylą nagrinėjančio teismo įvertinta, jog po šio teismo sprendimo išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui buvo atlyginta žala, kas atitinka CK 6.237 str. 2 d. numatytą reglamentavimą, bei įpareigoja atsakovą grąžinti viską, ką yra gavęs iš ieškovo, – ieškinys pripažintas pagrįstu ir tenkintas visiškai. Iš atsakovo priteista 745 Lt išmoka, 5 % dydžio metinės palūkanoss už priteistą sumą nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminis mokestis ieškovei. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovas, išmokėjęs išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti, jog šią žalą atlygintų asmuo, kuris įvykio metu nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės. Tačiau nustačius, jog dėl įvykio nėra kaltas transporto priemonės valdytojas, ieškovas prarado galimybę išmokėtą išmoką išsiieškoti tiek iš transporto priemonės valdytojo, nes nenustatyta jo kaltė dėl įvykio, tiek iš dėl įvykio kalto asmens – keleivio, nes šių asmenų nesieja sutartiniai ar įstatyminiai santykiai. Tuo tarpu atsakovas E. D. turi teisę kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo iš kalto asmens, pateikdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Ieškovo E. D. atžvilgiu šioje bylioje įrodinėjimo pareiga iš esmės netaikytina, nes tos pačios aplinkybės jau buvo nustatytos Šakių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 ir 2014-04-14 sprendimais nurodytose civilinėse bylose.
Teismas, sutikdamas su įsiteisėjusių aukščiau nurodytų Šakių rajono apylinkės teismo sprendimų išvadomis bei argumentais, ir jų nebekartodamas, vertina, kad šioje byloje ieškovas E. D. ir realizavo savo teisę kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo iš kalto asmens, pateikdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad atsakovas niekaip nereagavo į ieškovo jam pateiktą (registruotu laišku 2014-07-14 išsiųstą, b. l. 10) pretenziją. Atsakovas L. B., sutinkamai su CK 6,237 str. 1 d. ir 2 d., privalo atlyginti ieškovui E. D. dėl atsakovo kaltės eismo įvykio metu patirtą 745 Lt turtinę žalą – kaip Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurui sumokėtą be pagrindo įgytą draudimo sumą, taip pat sumokėtus 72 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų (21,43 Lt), ir 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 7-9).
CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant tokiam ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymų nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2014-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę vykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – šioje civilinėje byloje pateikdamas ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį valstybei (b. l. 12), todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos nurodytos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 ir 4 p., 425 str. 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Iš atsakovo priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybei (CPK 93, 96 str.).
Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 745 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškovo sumokėtus 144 Lt žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų, tai yra 21,43 Lt, ir 22,98 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš viso 933,41 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris litus 41 ctn) (tai yra 270 EUR), 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,61 Lt (vienuolika litų 61 cnt) (tai yra 3 EUR) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.