- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2-68-876/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant atsakovui E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl gautos išmokos grąžinimo, pareikštą atsakovui E. D., byloje esant trečiajam asmeniui, L. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-02-11 Šakių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausanti transporto priemonė FORD TRANSIT FT 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Policijos nutarimu kaip atsakingas už vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, buvo nubaustas transporto priemonės OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B.. Kadangi minėto eismo įvykio metu V. B. civilinė atsakomybė, valdant transporto priemonę OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, UAB „BTA DRAUDIMAS“ atstovė UAB „INTERASSISTA“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ? TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 745,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo UAB „INTERASSISTA" išmokėtą 745,00 Lt draudimo išmoką, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (kaip šiuo atveju buvo manoma ? V. B.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ieškiniu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš V. B. išmokėtą draudimo išmoką. Šakių rajono apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne transporto priemonės OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B., o šios transporto priemonės keleivis - L. B., kuris neatsargiai atidarė stovinčios transporto priemonės OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dureles. Kadangi transporto priemonės OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas V. B. nėra atsakingas už eismo minėto eismo įvykio metu padarymą, šios žalos atlyginimui netaikytinos TPVCAPDĮ nuostatos. Ieškovas nurodo ir tai, kad įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, išnyko teisinis pagrindas (ieškovas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką, jei „kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė“ (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriuo remiantis atsakovas 2010-03-23 gavo 745,00 Lt dydžio draudimo išmoką iš ieškovo, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui be pagrindo gautą 745,00 Lt draudimo išmoką. Ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nepagrįstai gautos išmokos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, todėl iš E. D. priteisti 745 Lt nepagrįstai gautą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 72 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Teisme 2014-02-10 buvo gautas ieškovo prašymas, kuriame ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas per savo atstovę UAB „INTERASSISTA“ išmokėjo draudimo išmoką atsakovui vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis - esant atsakovo prašymui bei kompetetingos institucijos (policijos) konstatuotai V. B., tariamai atidariusio neapdraustos transporto priemonės dureles ir jomis kliudžiusio kitą transporto priemonę, kaltei ir ieškovas, nebūdamas nei eismo įvykio dalyviu, nei administracinės bylos, iškeltos V. B., šalimi, neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti, jog iš tiesų žala buvo padaryta visiškai kito asmens - transporto priemonės keleivio L. B. veiksmais, pastarajam atidarius galines keleivio pusės dureles, o šios aplinkybės paaiškėjo tik Šakių rajono apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-165-829/2012. Ieškovas teigia, kad apie eismo įvykio tikrąsias aplinkybes šiuo atveju žinojo atsakovo transporto priemonę vairavęs D. Š., neabejotinai - ir pats atsakovas, kurie sąmoningai teikė klaidingą informaciją tiek policijos pareigūnams, tiek ieškovo atstovui, siekdami įgyvendinti savanaudiškus tikslus - gauti žalos atlyginimą iš ieškovo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti ieškovui neteisėtai gautą draudimo išmoką ir apie tokią atsakovo bei D. Š. veiką pranešti prokurorui.
Šalies argumentai
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo reikalavimą pagrindžiančius argumentus bei pateikė visus turimus įrodymus, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CPK 42 str. nuostatoms, prašo civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui ir ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažinti žalą sukėlusį asmenį – L. B. bei iš pastarojo priteisti ieškovui prašomas sumas. Atsiliepime nurodoma, kad 745 Lt žala buvo jam padaryta, kaip transporto priemonės savininkui, žalą sukėlė trečiasis asmuo – L. B., išmoką ieškovas sumokėjo elgdamasis aplaidžiai bei nerūpestingai, tai yra neįsitikinęs dėl įvykio kaltininko. Atsakovas E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudikų biuras padarė klaidą, jie žinojo visas aplinkybes iki pinigų išmokėjimo. Mano, kad jam pinigai buvo išmokėti pagrįstai, nes policija nustatė kas buvo kaltas dėl eismo įvykio, o gauti pinigai panaudoti automobilio remontui.
Trečiajam asmeniui L. B. procesiniai dokumentai įteikti 2013-12-04 viešo paskelbimo būdu (b. l. 34-35). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui jis nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nepareiškė prašymų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar atidėti teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
2010 m. vasario 11 d. Šakių rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovui E. D. 2010 m. kovo 23 d. ieškovas išmokėjo 745 Lt žalos atlyginimo. (b.l. 14).
Ieškovas 2012 m. sausio 5 d. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo išmokėtą 745 Lt dydžio žalą. (b.l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. liepos 5 d. Šakių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog autoįvykį sukėlė ne V. B. (vairuotojas), nebuvo nustatyta V. B. (vairuotojo) kaltė, nes kitas automobilis buvo apgadintas atidarius galines keleivio pusės dureles. Kadangi nebuvo nustatyta vairuotojo kaltė teismas ieškinį atmetė ir nepriteisė prašomos išmokėtos žalos. (b.l. 19-20).
Šiuo ieškiniu ieškovas prašo priteisti dėl eismo įvykio padarytos žalos išmokėtą išmoką, kuri buvo išmokėta atsakovui E. D.. Nurodoma, kad išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, nes eismo įvykio kaltininkas buvo ne automobilio vairuotojas, o keleivis. Kadangi transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, šios žalos atlyginimui netaikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis išmoka buvo išmokėta. Ieškovas prašydamas grąžinti išmokėtą išmoką remiasi CK 6.237 str. bei nurodo, jog išmoka buvo gauta nepagrįstai.
Pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą reglamentuoja LR CK 6.237 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus LR CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (LR CK 6.237 str. 2 d.).
Teismų praktikoje aiškinama, kad CK 6.237 str. taikymo prielaidos yra tada, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kadangi turto gavimas tokiu atveju negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (nes jo nėra), asmuo privalo grąžinti gautus pinigus ar daiktą. Ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba, kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos arba apgaulės. Taip pat turi būti nustatyta, kad turtas turi būti realiai gautas. Šiuo atveju svarbu galutinis objektyvus rezultatas – jeigu turtas gaunamas be teisinio pagrindo, atsiranda prievolė jį grąžinti. Šio normos yra taikomos tiek tais atvejais, kai turtas be teisinio pagrindo gautas dėl jį gavusiojo, nukentėjusiojo ar trečiojo asmens valinių veiksmų, tiek nesant jų valios, tai yra atsitiktinai. Todėl siekiant išreikalauti be teisinio pagrindo įgytą turtą kaltė neturi reikšmės. Taip pat būtina nustatyti, kad įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. CK 6.237 str. 2 d. numatyta pareiga grąžinti gautą turtą atsiranda ir kai šis gautas esant tam tikram teisiniam pagrindui, tačiau vėliau, tai yra perdavus turtą, pagrindas išnyko.
LR CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai kada negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta. Be kitų pagrindų yra nustatyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (LR CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė (pvz., tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teiktas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.), atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu.
Šioje byloje ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsirado iš draudimo teisinių santykių, konkrečiai – iš atsakovo E. D. sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. E. D. vairuojamas automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta 2010 m. vasario 11 d. įvykusio įvykio metu. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas pateikė draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas“ informaciją apie tai, kad įvykio kaltininkas buvo V. B., vairavęs transporto priemonę Opel Omega, valst. (duomenys neskelbtini) kuris dėl eismo įvykio buvo nubaustas administracine tvarka 100 Lt bauda. (b.l.5-6). Kadangi automobilio Opel Omega vairuotojo V. B. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, UAB „BTA DRAUDIMAS“ atstovė atsižvelgdama į nukentėjusiojo, atsakovo E. D., prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdami 745 Lt dydžio draudimo išmoką.
Vėliau ieškovas vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis kreipėsi į teismą dėl išmokos priteisimo iš už žalos padarymą atsakingo asmens. Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir savo sprendime konstatavo, kad nėra duomenų apie automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. B. kaltę, nes žala buvo padaryta automobilio keleivio dureles atidarius automobilyje buvusiam keleiviui, trečiajam asmeniui L. B.. Sprendime konstatuojama, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima transporto priemonių keleivių civilinės atsakomybės, o skirta tik transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei, ir jeigu žalą padarė keleivis, važiavęs automobilyje Opel Omega, keleivio teisėmis, draudiko pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą neatsirado. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo išmokėti išmoką atsakovui, taip pat jis neturi teisinio pagrindo išmokėtą išmoką išsiieškoti iš kalto asmens – keleivio L. B., nes po teismo sprendimo nustatytų aplinkybių paaiškėjo, jog ieškovo tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu nesieja jokie teisiniai santykiai. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tad nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.
Pagal nurodytą įvykių seką matyti, kad ieškovas 2010 m. kovo 23 d. išmokėdamas išmoką atsakovui, veikė suvokdamas, kad jis pagal įstatymo reikalavimus turi pareigą išmokėti eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą, nes tuo metu nežinojo, jog byloje neteisingai nustatytas įvykio kaltininkas. Pinigai buvo pervesti, tai yra atsakovas juos gavo realiai. Šakių rajono apylinkės teismui 2012 m. liepos 5 d. sprendimu konstatavus, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne transporto priemonės valdytojas, o automobilio keleivis, ieškovo pareiga atlyginti žalą E. D. buvo paneigta, nes dėl eismo įvykio nebuvo atsakingas transporto priemonės valdytojas, šios žalos atlyginimui negali būti taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos. Tokiu būdu buvo patvirtina, jog eismo įvykio metu įvykio kaltininko (keleivio) ir ieškovo nesiejo sutartiniai ar įstatyme numatyti santykiai bei ieškovas neturėjo pareigos atlyginti keleivio padarytos žalos. Kadangi šios aplinkybės buvo konstatuotos teismo sprendimu, tad laikytina, kad po šio teismo sprendimo išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui buvo atlyginta žala, kas atitinka CK 6.237 str. 2 d. numatytą reglamentavimą, bei įpareigoja atsakovą grąžinti viską, ką yra gavęs iš ieškovo. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos išimtys, tai yra atvejai, kada gautas turtas gali būti negrąžinamas, tačiau teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra CK 6.241 str. numatytų išimčių, todėl laikytina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Taip pat būtina įvertinti tai, kad ieškovas išmokėjęs išmoką vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis turi teisę reikalauti, jog šią žalą atlygintų asmuo, kuris įvykio metu nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės. Tačiau nustačius, jog dėl įvykio nėra kaltas transporto priemonės valdytojas, ieškovas prarado galimybę išmokėtą išmoką išsiieškoti tiek iš transporto priemonės valdytojo, nes nenustatyta jo kaltė dėl įvykio, tiek iš dėl įvykio kalto asmens – keleivio, nes šių asmenų nesieja sutartiniai ar įstatyminiai santykiai. Tuo tarpu atsakovas turi teisę kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo iš kalto asmens, pateikdamas teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymų nustatytos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (745 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2013 m. lapkričio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę vykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį valstybei (b. l. 23), todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 ir 4 p., 425 str. 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Iš atsakovo priteistinos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. D. be pagrindo įgytą 745 Lt (septynių šimtų keturiasdešimt penkių Lt) išmoką, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Priteisti iš atsakovo E. D., 22 Lt 98 cnt (dvidešimt du litus 98 cnt) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.