Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2032-772/2016 pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. O., A. O., R. V., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui, Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl administracinio akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1970 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo A. O. ir S. O. dalį dėl leidimo parduoti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 5SU-391, patvirtintos Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-7105, dalį dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 3) pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės sklypų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5SU-463, dalyje, dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovams; 4) pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VP-730 panaikinimo, dalį, kuria žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti R. V.; taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o sandorių šalims grąžinti tai ką kiekviena jų gavo pagal ginčijamus sandorius.Ieškinyje nurodė, kad remiantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, yra draudžiama žemę privatizuoti, jei ji yra kultūros paveldo objekto – buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Taigi, nuosavybėn negali būti perleisti žemės sklypai, kurie patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamuose žemės sklypuose asmenims nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ar kiti namų valdos statiniai. Nagrinėjamu atveju Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas, kurio teritorijos ribos jau nuo 1992 m buvo įregistruotos Kultūros vertybių registre. Ginčo sklypuose nėra atsakovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų namų valdos statinių.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Atsakovai S. O., A. O. ir R. V. atsiliepimais į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – departamentas) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1970 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo A. O. ir S. O.“ dalį dėl leidimo parduoti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino negaliojančia 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5SU-391, patvirtintos Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-7105, dalį dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) Taip pat pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės sklypų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5SU-463, dalį dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo atsakovams A. O. ir S. O.. Teismas pripažino negaliojančia 2014 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VP-730, patvirtintos Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-730, dalį, kuria žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), perleisti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas taikė restituciją natūra: įpareigojo R. V. grąžinti žemės sklypus – 0,45 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,60 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. O. ir S. O.; įpareigojo atsakovus A. O. ir S. O. grąžinti valstybei žemės sklypus – 0,45 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,60 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Teismas priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos A. O. ir S. O. 857,28 Eur, iš A. O. ir S. O. R. V. 857,28 Eur. Taip pat priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei – 69,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad nuosavybėn negali būti perleisti žemės sklypai, kurie patenka į kultūros paveldo objektų žemės sklypų teritoriją. Žemės sklypai, esantys teritorijose, kurios įrašytos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, gali būti privatizuojami tik tokiu atveju, kai tose teritorijų dalyse naudojamuose žemės sklypuose asmenims nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ar kiti pastatai.Nagrinėjamu atveju Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), kurio teritorijos ribos jau nuo 1992 m buvo įregistruotos Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo centro direktorius V. K. 1993 m. balandžio 1 d. patvirtino Mitėniškių buvusio dvaro sodybos (IP247At) išaiškinamo architektūros paminklo teritorijos planą.Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 nustatė Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas. 1991 m. rugsėjo 12 d. Mitėniškių buvusio dvaro sodybos teritorijos planas M 1:10000, 2012 m. Kauno apskrities Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Pauliukų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas M 1:10 000, Kultūros vertybių registre paskelbti Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritorijos žemėlapis ir teritorijos ribų planas patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 31 d. parduodant atsakovams S. ir A. O. žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), jie pateko į Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritoriją, o juose nėra jokių atsakovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų namų valdos statinių. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. kovo 15 d. aktu Nr. KPD-KM-1861/l patikslino Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) duomenis. Kadangi Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė (124), todėl vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi jam taikoma pradinė apsauga.Teismas vertino, kad suformavus žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patenka į Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) teritoriją, buvo pažeistas istoriškai susiformavusio sodybinio žemės sklypo vientisumas ir kultūros paveldo objekto architektūros, istorijos, kraštovaizdžio, želdynų vertė. Nuostatų 15 dalyje įtvirtinta kultūros paminklų apsaugos institucijos teisė įstatymų nustatyta tvarka apriboti sandorius dėl žemės bei pastatų, statinių ir įrenginių, esančių buvusio dvaro ir palivarko paminklinėje sodyboje, jeigu šie sandoriai pažeidžia sodybos vientisumą. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.Teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 5VĮ-( 14.5.2.)-1970 ir 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5SU-391 dalys, kuriomis S. O. ir A. O. nuosavybėn buvo perleisti žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), prieštarauja Žemės reformos 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl administracinis aktas turėtų būti panaikintas, o pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu kaip savo turiniu iš esmės prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, t. y. kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančios nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą.Prokuroro prašymas reiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų priimto administracinio akto ir sudaryto sandorio neteisėtumu žemės reformos srityje. Ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Ginčo atveju, panaikinus neteisėtą valstybės institucijos administracinį aktą ir pripažinus negaliojančiu jo pagrindu sudarytą sandorį, grąžinti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn nėra galimybės, kadangi nuosavybės teisė į šį sklypą 2014 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra perleista trečiajam asmeniui R. V..Kadangi nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgytos neteisėto administracinio akto ir neteisėto sandorio pagrindu, teismui panaikinus administracinius aktus, išnyks nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, taigi ir nuosavybės teisė į žemę, o tuo pačiu ir teisė ją perleisti. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyla neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Konstatuotina, kad S. O. ir A. O. nebūdami teisėti žemės sklypų savininkais, negalėjo perleisti šių sklypų R. V., todėl R. V. taip pat negali būti laikomas teisėtu ginčo žemės sklypų įgijėju.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantui įsigijus Mitėniškių dvaro aplinkoje buvusią valstybinę žemę iš S. O. ir A. O., ji buvo žemės ūkio paskirties žemė (šienaujama pieva) ir dokumentuose nebuvo nurodyti jokie apribojimai. Greta dvaro sode ir liepų alėjoje tvyrojo natūrali valstybės saugoma aplinka – šiukšlės, krūmynai ir piktžolės (varnalėšos, dilgėlės, kiečiai). Dar iki minėtos žemės pirkimo NŽT Jonavos skyriuje apeliantas buvo teikęs prašymą išsinuomoti žemę Mitėniškių dvaro teritorijoje, tačiau gavo atsakymą, kad valstybinė žemė, esanti Mitėniškių dvaro sodybos teritorijoje, nepriskirta pastatų ar statinių eksploatacijai ir yra suprojektuota nuomai kitam pretendentui – D. Č..Apeliantas nurodo, kad yra asmeniškai įsigijęs išlikusio autentiško trijų dalių Mitėniškių dvaro grūdų sandėlio 1/3 dalį ir naudoja ją pagal tiesioginę paskirtį – javų sandėliavimui, rūpinasi sandėlio stoviu ir aplinka. Prokuratūra, kurios viena iš funkcijų ginti viešąjį interesą, turi visas prieigas prie duomenų bazių, turi teisę ir ex officio tikrinti kitų institucijų dokumentus, tačiau per daugiau nei dvejus metus nepastebėjo NŽT Jonavos skyriaus neteisėtų sandorių. Nekilnojamojo turto registrų centras neturėjo jokių pretenzijų sudarytiems sandoriams, Jonavos rajono 4-ojo notaro biuras taip pat tikrino informaciją prieš patvirtinant sandorius, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros departamento (toliau KPD) Kauno skyrius dėl Mitėniškių dvaro sodybos realaus išsaugojimo tiesiogiai į prokuratūrą nesikreipė. Teisme paaiškėjo, kad NŽT Jonavos skyriuje dirbanti vyr. specialistė (teisininkė) R. B. yra Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ajame skyriuje (Jonavos) prokuroru dirbančio A. B. žmona. Teismas atsisakė proceso metu nušalinti NZT Jonavos skyrių atstovaujančią teisininkę R. B..Mitėniškių dvaro sodybos valdytojas yra Jonavos rajono savivaldybės administracija, kuri toletravo apleistą aplinką. Ne prokuratūra, o apeliantas visą laiką reikalavo KPD Kauno skyrių bei savivaldybę realiai saugoti Mitėniškių dvaro sodybą, kaip viešojo intereso objektą. KPD Kauno skyrius 2016 m. balandžio 5 d., rašte „Dėl Mitėniškių dvaro sodybos” Nr. (1.2.9.-k)2k-364 informavo, kad Mitėniškių dvaro sodyboje sprendžia avarinės kalvės būklę.Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi turi būti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, todėl šiuo atveju yra praleistas senaties terminas. Apeliantas žemės sklypus įsigijo 2014 m. vasario 10 d., o ieškinys pareikštas 2016 m. birželio 28 d., t. y. daugiau kaip po 2 metų. Mirus valstybinės žemės nuomotojai J. Z. O., paveldėtojai S. O. ir A. O. 2013 m. gruodžio 18 d. gavę leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus, 2013 m. gruodžio 31 d. išpirko valstybinės žemės sklypus 3,00 ha, padalintus į 0,45 ha, 0,65 ha ir 1,95 ha, už 8899,00 Lt, pagal nustatytus įkainius. O. gyvena Mitėniškių dvaro teritorijoje ir iš esmės galėjo įsigyti valstybinės žemės. O. šią žemę pirkimo – pardavimo sutartimi pardavę apeliantui, turinčiam gretimai autentiško trijų dalių Mitėniškių dvaro grūdų sandėlio 1/3 dalį ir naudojantį jį javų sandėliavimui, besirūpinantį sandėlio stoviu ir aplinka, įstatymų nepažeidė, todėl pripažinti sutartį negaliojančia nėra pagrindo.Apeliantas nurodo, kad netinkamai vyko bylos nagrinėjimas teisme, nebuvo užtikrintas sprendimo priėmimo slaptumas, konfidencialumas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:Bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių, kad žemės sklypuose, privatizuotuose ginčijamų administracinio akto ir pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu, jokių statinių nėra ir nebuvo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 5VĮ-( 14.5.2.)-1970 ir 2013 m. gruodžio 31d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5SU-391 dalys, kuriomis S. O. ir A. O. nuosavybėn buvo perleisti žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), prieštarauja Žemės reformos 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, taip pat ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatoms.Teismas atsisakydamas taikyti senaties terminą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju informacija apie tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos administraciniu aktu ir sudarytu sandoriu buvo pažeistas viešasis interesas, prokuratūroje buvo gauta gavus Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 5SD-1262-(14.5.7) su priedais, kuris Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016 m. gegužės 30 d., o ieškinys Jonavos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas 2016 m. birželio 28 d., t. y, nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.Nors apeliantas ir teikė argumentus, kuriais abejojama tokių Mitėniškių dvaro teritorijos ribų nustatymo pagrįstumu, tačiau kultūros paveldo teritorijos ribų nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi ir rėmėsi nenuginčytais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapiai, žemės sklypų planai patvirtina, kad ginčo žemės sklypuose nebuvo ir nėra jokių statinių. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovai gyvena Mitėniškių dvaro teritorijoje, nesuteikė jiems teisės įsigyti nuosavybėn sklypus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad apeliantas klaidingai aiškina Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą.1991 m. rugsėjo 12 d. Mitėniškių buvusio dvaro sodybos teritorijos ribų planas, Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Pauliukų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, ginčo žemės sklypų pardavimo atsakovams, vėliau apeliantui ir šiuo metu yra nenuginčyti ir galiojantys. Todėl teismas sprendime konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypai patenka į Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritoriją, pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi byloje pateiktais galiojančiais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.Nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos persiųstą R. V. 2016 m. sausio 21 d. pareiškimą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus veiklos skaidrumo“ nustatė, kad Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritorijoje žemės sklypai negalėjo būti privatizuoti. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 1PAV-174-(1.8.) „Dėl R. V. skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“ pavedė Jonavos skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo panaikinimo teismine tvarka. Jonavos skyrius vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. pavedimą pagrįstai 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 5SD- 1262 - (14.5.7.) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.Nacionalinės žemės tarnybos atstovė R. B. yra valstybės tarnautoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus išduotą įgaliojimą atstovauja Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos interesams Lietuvos Respublikos teismuose. Todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei neleisti atstovauti Nacionalinės žemės tarnybos šioje byloje. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovė R. B. asmeniškai yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nėra.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apelianto nurodomi žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)patenka (suformuoti) į kultūros paveldo objekto - Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), (duomenys neskelbtini), teritoriją. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 12 d.. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/hcritage.lt.Apeliantas neteisus, kad O. gyvena Mitėniškių dvaro teritorijoje, todėl turėjo teisę įsigyti valstybinę žemę pagal, nes O. žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavo ne prie savo gyvenamos valdos (gyvenamojo namo), bet visai kitoje Dvaro (124) teritorijos vietoje. Be to, žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių nėra.Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (toliau - Vertinimo taryba) 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 nustačius Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) vertingąsias savybes ir apibrėžus teritorijos ribas bei Vertinimo tarybai 2016 m. kovo 15 d. aktu Nr. KPD-RM-1861/1 patikslinus Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) duomenis, nei apeliantas, nei atsakovai S. O., gvv. (duomenys neskelbtini) ir A. O., gyv. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neapskundė Vertinimo tarybos aktų. Bylos nagrinėjimo metu Departamento Kauno skyrius nurodė, kad jis 2012 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2K-2755 J. Z. O. buvo informavęs apie Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimą (vertingųjų savybių nustatymą ir teritorijos apibrėžimą), kaip ir apeliantą 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (1.29.-K)2K-365, kurį apeliantas prideda prie apeliacinio skundo. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage.lt., vadinasi, tiek apeliantas, tiek tretieji asmenys S. O. ir A. O. žinojo, arba privalėjo žinoti apie Dvaro apskaitos duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimą ir įrodyti faktą, kad žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,4500 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini)/kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,6000 ha) nepatenka į Dvaro sodybą, tuo labiau, kad Vertinimo tarybos 2016-03-15 aktas Nr. KPD-RM-1861/1 buvo parengtas pagal apelianto R. V. pateiktus faktinius duomenis apie tai, kad Vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 patvirtintose apibrėžtose Dvaro teritorijos ribose nebuvo nurodomas Dvaro laikotarpio tvenkinys (tuo pagrindu Dvaro teritorija buvo praplėsta su tvenkiniu).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, iš anksto nustato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo apginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucijos.Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, iš esmės nurodo argumentus, susijusius atsakovų teise į žemės privatizavimą kultūros paveldo teritorijoje, senaties termino taikymu, bei kelia abejones, susijusius su kultūros paveldo objekto teritorijos ribų, tokių, kokios jos yra įregistruotos kultūros paveldo registre, nustatymo pagrįstumu.Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, susijusių su Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritorijos ribų nustatymo, nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“, 3.1 punktu, Jonavos rajono savivaldybė patvirtino 1991 m. rugsėjo 12 d. Mitėniškių buvusio dvaro sodybos teritorijos ribų planą. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo 8-ojo straipsnio 2-ąja pastraipa, 1995 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 01-8-413 „Dėl kultūros paveldo objektų, esančių Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše, kurių įtraukimo trejų metų terminas pasibaigė 1995.01.31, įrašymo į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą“, Mitėniškių dvaro sodybos fragmentus įrašė į Laikinąją apskaitą (LA) ir suteikė Nr. 413/966. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija 1995 m. sausio 31 nutarimą Nr. 01-8-413 pateikė rajonų ir miestų valdyboms. 2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-2452 priėmus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, įsigaliojusį 2005-04-29, Dvaras pripažintas Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamąja kultūros vertybe.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Mitėniškių dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), kurio teritorijos ribos jau nuo 1992 m buvo įregistruotos Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. kovo 15 d. aktu Nr. KPD-RM-1861/1, Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų vertingosios savybės ir plotas bei ribos buvo patikslintos. Taigi, nors apeliantas kelia abejones dėl Mitėniškių dvaro teritorijos ribų nustatymo pagrįstumo, tačiau teismas pagrįstai vadovavosi nenuginčytais įrodymais, kurie patvirtina, kad teritorija, kurioje yra suformuoti ginčo sklypai, visada pateko ir dabar patenka į kultūros paveldo objekto teritorijos ribas. Be to, pažymėtina, kad kultūros paveldo teritorijos ribų nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovai S. ir A. O. galėjo įsigyti žemės sklypus buvusio Mitėniškių dvaro teritorijoje, nes jie gyvena šioje teritorijoje.Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė yra neprivatizuojama, jei ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, nuosavybėn negali būti perleisti žemės sklypai, kurie patenka į kultūros paveldo objektų teritoriją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamuose žemės sklypuose asmenims nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ar kiti namų valdos statiniai.Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 31 d. parduodant atsakovams S. O. ir A. O. žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jie pateko į Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų teritoriją, tačiau juose nėra jokių atsakovams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų namų valdos statinių. Teismas atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 16 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau minėtų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašytos XIX skirsnio specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suformavus žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patenka į Mitėniškių dvaro sodybos fragmentų (124) teritoriją, buvo pažeistas istoriškai susiformavusio sodybinio žemės sklypo vientisumas ir kultūros paveldo objekto architektūros, istorijos, kraštovaizdžio, želdynų vertė.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad vadovaujantis Žemės reformos 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, S. ir A. O. turėjo teisę privatizuoti ginčo sklypus, nes gyvena ir turi nuosavybės teises į pastatus kitoje Mitėniškių dvaro teritorijos dalyje, atmeta kaip nepagrįstus, nes apeliantas neteisingai interpretuoja minėtą teisės normą.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai netaikė LR CK 1.125 straipsnyje numatyto sutrumpinto trijų mėnesių senaties termino reikalavimams juridinio asmens organų sprendimams pripažinti negaliojančiais.Prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškinys teisme buvo pareikštas 2016 m. birželio 29 d., t. y. po to, kai prokuratūroje 2016 m. gegužės 30 d. buvo gautas atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pareiškimas Nr. 3-AP-3551ir jo pagrindu atliktas tyrimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prokuroras ėmėsi veiksmų ginti specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, jo atliktas tyrimas ir ieškinys pateiktas per vieną mėnesį, tai yra nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų neanalizuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą yra apibrėžiama kaip pareiga atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog suformavus žemės sklypus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir juos atskiru sandoriu leidus pirkti, buvo pažeisti pagrindiniai nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo principai. Pripažinus, kad nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgytos neteisėto administracinio akto ir neteisėto sandorio pagrindu ir panaikinus administracinius aktus, išnyko nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, tai yra nuosavybės teisė į žemę, o tuo pačiu ir teisė ją perleisti.Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų nepasisakoma.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl sprendžia, kad skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo R. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.