Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2032-722/2016, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo A. O. ir S. O.“ dalį dėl leidimo parduoti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5SU-391, patvirtintos Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., notarinio registro Nr. VP-7105, dalį dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės sklypų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5SU-463, dalyje dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovams; 2014 m. vasario 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VP-730 panaikinimo, dalį, kuria žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti R. V. ir taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o sandorių šalims grąžinti tai ką kiekviena jų gavo pagal ginčijamus sandorius. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., perleidimo draudimo.Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinyje reiškiamais reikalavimais yra ginčijamas daikto – žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)., įgijimo pagrindas. Atsakovams perleidus šį daiktą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas ir šių žemės sklypų grąžinimo valstybei procesas pasunkėtų, kadangi vėl kiltų klausimas, ar vėlesnio sandorio metu įgijęs žemės sklypą asmuo yra sąžiningas įgijėjas, su visomis sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas R. V. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – netaikyti ieškovės parašomų laikinųjų apsaugos priemonių; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodė, kad praleistas ieškinio pateikimo senaties terminas ir į prokuratūrą turėjo kreiptis Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Jonavos skyrius. Apeliantas ginčo sklype asmeniškai prisidėjo prie kultūros paveldo objekto aplinkos saugojimo ir tvarkymo, nusipirktų žemės sklypų neketina nei išnuomoti, nei parduoti, jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga.Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) d. rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) sodybos būklės“, 2013 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl (duomenys neskelbtini) sodybos būklės“ ir 2014 m. kovo 13 d. pareiškimo „Dėl leidimo suteikimo (duomenys neskelbtini) sodybai įsigyti arba ilgalaikei nuomai Nr. 2014/03/13“ kopijas.Atsiliepimuose į atsakovo R. V. atskirąjį skundą ieškovė, atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą. Todėl atsakovo R. V. argumentas, jog laikinoji apsaugos priemonė nebuvo būtina, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nustačius, jog (duomenys neskelbtini) sodybos fragmentų teritorijoje žemės sklypai negalėjo būti privatizuoti, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 1PAV-174-(1.8.) „Dėl R. V. skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“ pavedė Jonavos skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo panaikinimo teismine tvarka. Jonavos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. pavedimą, pagrįstai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo yra proporcingos ir nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovė su atsiliepimu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. pavedimo Nr. 1PAV-174-( 1.8.) kopiją. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad istoriškai susiformavęs ir išlikęs vientisas sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais yra saugoma buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų kraštovaizdžio ir istorijos vertybė, todėl kultūros paminklų apsaugos institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apriboti sandorius dėl žemės bei pastatų, statinių ir įrenginių, esančių buvusio dvaro ir palivarko paminklinėje sodyboje, jeigu šie sandoriai pažeidžia sodybos vientisumą. Ginčo žemės sklypuose privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių nėra. Šiuo atveju, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturėtų galimybės šį klausimą išspręsti tinkamai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) sodybos būklės“, 2013 m. lapkričio 26 d. skundą „Dėl (duomenys neskelbtini) sodybos būklės“ ir 2014 m. kovo 13 d. pareiškimą „Dėl leidimo suteikimo (duomenys neskelbtini) sodybai įsigyti arba ilgalaikei nuomai Nr. 2014/03/13“.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su atsiliepimu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. pavedimą Nr. 1PAV-174-( 1.8.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šis įrodymas priimamas ir vertinamas (CPK 314 str.).Atsakovai pateiktų rašytinių įrodymų reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui nemotyvavo, nėra aišku, kaip jie yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama viešąjį interesą, ieškinyje ginčija administracinio akto dalį dėl leidimo parduoti ginčo žemės sklypus, pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis dėl žemės sklypų privatizavimo, jų perleidimo atsakovui R. V. bei prašo taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. liepos 1 d. nutartimi ieškinyje reiškiamų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., perleidimo draudimo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju taikytos pagrįstai, ir nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1237-196/2016).Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, taigi, tam būtina ištirti bylos faktines aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Tuo tarpu spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą. Dėl nurodytų priežasčių atskirojo skundo argumentas, kad šiuo atveju yra praleistas ieškinio pateikimo senaties terminas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neturintis reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas gali pritaikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios numatytos teisės aktuose, be to, tokias, kurios nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – paprastai taikomas daiktams, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčas.Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra susiję su atsakovui R. V. perleistų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Ieškiniu ginčijamas jų įgijimo pagrindas ir siekiama ne tik visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti neteisėta administracinio akto dalis bei neteisėtų jų įsigijimo sandorių dalys, bet ir grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pažymėtina ir tai, kad ieškinys pateiktas viešojo intereso gynimo tikslu.Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir šių žemės sklypų grąžinimo valstybei procesas, kadangi vėl kiltų klausimas, ar vėlesnio sandorio metu įgijęs žemės sklypą asmuo yra sąžiningas įgijėjas, su visomis sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmėmis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo principo ir nepagrįstai nesuvaržo apelianto teisių, tačiau užtikrins teisinės padėties stabilumą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Kadangi apelianto teiginiai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.