Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-17 · Administracinė byla Nr. eI2-8935-423/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
eI2-8935-423/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00635-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
B. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8935-423/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00635-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K., atstovaujamo advokato B. C. (B. C.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 25S29053 (reikalavime nurodytas sprendimo numeris 25S28053 laikytinas rašymo apsirikimu; toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760389858 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, Leidimas jam buvo išduotas, tarpininkaujant įmonei, ketinusiai jį įdarbinti, kurios duomenų pateikti negali, nes neišsaugojo. Leidimas panaikintas, nes tarpininkavusi įmonė darbo sutarties su juo nesudarė. Pažymėjo, kad, teikdamas prašymą išduoti Leidimą, jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti įmonėje, gauti už darbą reguliarias pajamas bei pagrįstai tikėjosi, kad būsimasis darbdavys laikysis savo įsipareigojimų ir jį įdarbins. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad darbdavys jo neįdarbins, negalėjo priversti darbdavį jį įdarbinti, todėl negali būti atsakingas už tai, kad darbdavys nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant įvairių sunkumų (kalbos barjeras, teisinių žinių stoka) jis aktyviai ieško kito darbo, siekia turėti pakankamas pragyvenimo lėšas ir reguliarias pajamas Lietuvos Respublikoje, tačiau užsieniečiui, menkai žinančiam valstybinę kalbą, skubiai pakeisti darbą ir darbdavį yra nelengva. Sprendimas jam buvo netikėtas, apie numatomą Leidimo panaikinimą iš Migracijos departamento jokių pranešimų ar įspėjimų nebuvo gavęs, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu priimamu Sprendimu, nebuvo apklaustas nesąžiningas darbdavys. Duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės, tačiau ne dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, o dėl kitų asmenų nesąžiningo elgesio. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo, tesės būti išklausytam bei proporcingumo principų, neišsamus, nemotyvuotas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. Prašė Sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad, Leidimas pareiškėjui buvo išduotas darbo pagrindu, todėl gavus tarpininkavimo raštą teikusios įmonės - UAB „Oriksa“ (toliau - ir Įmonė) pranešimą, kad pareiškėjas dirbti neatvyko, Leidimas panaikintas. Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl Leidimo, išvyko iš Šengeno erdvės, į Įmonę neatvyko ir darbo sutarties nesudarė, Leidimą atsiėmė Įmonės (darbdavio) direktorė. Duomenų apie atvykimą į Lietuvą ir išvykimą iš jos Leidimo galiojimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje neužfiksuota. Todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas neturėjo tikslo sudaryti darbo sutartį ir, prašydamas išduoti Leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos prieš priimant Sprendimą kreiptis į užsienietį paaiškinimų ar suteikti jam galimybę pašalinti prašymo trūkumus, imperatyviai įtvirtina, kad nesudarius darbo sutarties Leidimas panaikinamas, todėl Sprendimas buvo priimtas be jokių išankstinių pranešimų ar įspėjimų, nustačius faktines aplinkybes, kad darbo sutartis nesudaryta. Leidimas išduodamas konkrečiu pagrindu (dirbti Lietuvoje) ir dirbti ne bet kur, o pas konkretų darbdavį, kuris pateikė tarpininkavimo raštą, todėl kito darbdavio paieškos ginčo situacijai neturi teisinės reikšmės. Sprendimo priėmimui yra svarbus pats darbo sutarties nesudarymo faktas, nėra svarbios priežastys, dėl kurių darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl darbdavio kaltės klausimo Migracijos departamentas nesiaiškino. Paaiškino, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose įtvirtintas tokio leidimo išdavimo sąlygas. Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, priimtas nešališkai ir objektyviai, aiškiai ir pakankamai motyvuotas, paremtas faktiniais duomenimis, priimtas atsakovui veikiant savo kompetencijos ribose, todėl teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia gero administravimo principo pažeidimu, prieš priimant Sprendimą nesuteikus jam galimybės pateikti argumentus ir paaiškinimus, taip pat nepakankamu Sprendimo motyvavimu, nenustačius kalto asmens dėl darbo sutarties nesudarymo.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnis. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU (Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 str. 4 d.).

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas).

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, be kita ko, nurodoma, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus <...>) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios nurodytos jį ketinančio įdarbinti darbdavio tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Turkijos pilietis, pateikė Migracijos departamentui 2024 m. liepos 23 d. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti betonuotoju UAB „Oriksa“ (toliau – ir Prašymas). UAB „Oriksa“ (Įmonė) 2024 m. liepos 20 d. Tarpininkavimo rašte Nr. 20240720-138526 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį neterminuotai, mokėti jam 950,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 30 d. Leidimą Nr. 760389858, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 30 d., kaip užsieniečiui, kuris atitinka ketinančio dirbti Lietuvos Respublikoje keliamas sąlygas (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.).

Įmonė 2025 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. 2501-PRNŠ-1059 (toliau – ir Pranešimas) Migracijos departamentą informavo, kad pareiškėjas dirbti neatvyko.

Pagal bylos duomenis pareiškėjui išduotą Leidimą 2024 m. spalio 1 d. atsiėmė Įmonės darbuotoja. Pareiškėjas šios aplinkybės, taip pat aplinkybės, kad neatvyko pas darbdavį įsidarbinti neginčija, todėl jo argumentas, kad Migracijos departamentas nenustatė kalto asmens dėl darbo sutarties nesudarymo, vertintinas kritiškai ir negali būti pripažintas Sprendimo neteisėtumo padrindu.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Gavęs Įmonės Pranešimą ir vykdydamas Aprašo 130 punkte numatytas funkcijas, Migracijos departamentas patikrino Sodros informacinėje sistemoje, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 5 d. pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kirtęs Lietuvos valstybinę sieną įrašų nerasta. Leidimą Migracijos departamentas panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

Pastebėtina, kad teikdamas Prašymą pareiškėjas varnelėmis pažymėjo sąlygas, jog jam yra žinoma pareiga informuoti Migracijos departamentą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) apie visus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau nei apie savo išvykimą iš Lietuvos, nei apie darbo sutarties su juo nesudarymą, Migracijos departamento neinformavo.

Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose nuosekliai pažymima ir tai, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamentui besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ir tai akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-17812-621/2024; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikdamas galimybės prieš priimant Sprendimą pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, tačiau nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų paaiškinęs ir kokius papildomus dokumentus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimą.

Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu, vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1209-624/2025; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikiant skundą teismui nurodyti visus argumentus dėl ginčijamo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Tačiau Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta ir kad jis nepateikė Migracijos departamentui prašymo leisti darbdavį pakeisti, pareiškėjas nepaneigė.

Aptarto teisinio reglamentavimo ir bylos duomenų pagrindu, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato.

Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose nustatytas tokio leidimo išdavimo sąlygas.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai ir aiškiai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Migracijos departamento jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai teismo sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo B. K. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė