Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versus Veto“ prašymą pripažinti bankrutuojančios mažosios bendrijos „Vidaus klimatas“ bankrotą tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-594-775/2023 mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vidaus klimatas“ (toliau – atsakovė, įmonė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versus Veto“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 24 d. Atsakovės kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2023 m. kovo 29 d. nutartimi. Įmonės vadovui 2023 m. birželio 14 d. paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. 2023 m. birželio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovės buvusiam vadovui G. K. vieneriems metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė prašymą pripažinti MB „Vidaus klimatas“ bankrotą tyčiniu, nurodant, kad asmuo, sukėlęs tyčinį bankrotą yra G. K. (toliau – buvęs vadovas). Pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu yra sąmoningai blogas įmonės valdymas bei apgaulingos ir aplaidžios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teismas, iškėlęs atsakovei bankroto bylą, jos valdymo organus įpareigojo per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. kovo 13 d., perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nors įmonės buvusiam vadovui teismas skyrė baudą už minėto įpareigojimo nevykdymą, jis su nemokumo administratore nesusisiekė, jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė, tokiu būdu sąmoningai slėpdamas aplinkybes dėl įmonės finansinės padėties bei jos kitimo laikotarpiu iki bankroto. Be to, atsakovė juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitas tik už 2020 m. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonės buvęs vadovas nevykdė pareigos teikti juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. laikotarpį. Paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas atsakovės balansas patvirtina, jog įmonė dar 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 21 453 Eur vertės turto, kurio galėjo užtekti atsakovės bankroto byloje patvirtintiems 21 062,87 Eur reikalavimams padengti. Dėl tyčinių atsakovės buvusio vadovo veiksmų (neveikimo) neįmanoma nustatyti, kur yra šis turtas, kokiu pagrindu jis buvo prarastas (neišsaugotas), taip pat – kodėl nėra galimybės jo panaudoti, tenkinant patvirtintus kreditorių reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Atsakovės buvęs vadovas pažeidė pareigą rūpintis įmone, kuriai vadovavo, veikti jos bei kreditorių naudai ir interesais. Iki šiol jis sąmoningai elgiasi itin nerūpestingai, nes nepriima jam adresuotų laiškų, nebendradarbiauja su nemokumo administratore, visiškai nesidomi jo vadovautai įmonei iškelta bankroto byla, neperduoda įmonės dokumentų, ignoruoja jam skiriamas nuobaudas. Buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas viešajam registrui neleidžia nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti atsakovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumą, įvertinti realios atsakovės turtinės padėties bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Toks sąmoningai neatsakingas tyčinis atsakovės buvusio vadovo neveikimas patvirtina jo siekį užkirsti kelią nemokumo administratorei išsiaiškinti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, atsakovės netinkamo valdymo aplinkybes ir galimą turto pasisavinimą ar iššvaistymą.

Suintersuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė informaciją apie tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – registras) 2023 m. kovo 20 d. duomenimis, atsakovės kreditorinį reikalavimą sudarė 1 545,49 Eur įmokų. Įvertinus iš Garantinio fondo 2023 m. balandžio 13 d. gautas 624,12 Eur VSD įmokas, registro 2023 m. lapkričio 7 d. duomenimis, atsakovė fondo biudžetui skolinga 921,37 Eur, iš jų 33,70 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą, ir 887,67 Eur PSD įmokų už mažosios bendrijos narį G. K. Registro duomenimis, MB „Vidaus klimatas“ apdraustųjų asmenų neturi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Remiantis registre esančiais Mokesčių mokėtojų registro 2023 m. lapkričio 8 d. duomenimis, atsakovės vadovu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo K. B., laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. – G. V. V., o nuo 2021 m gegužės 3 d. – G. K. VĮ Registrų centrui pateikto 2020 m. balanso duomenimis, atsakovės turtą 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 21 453 Eur trumpalaikis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Taigi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).

Civilinės bylos Nr. eB2-594-775/2023 duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, teismui konstataus, kad įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje buvusius duomenis apie atsakovės įsiskolinimų dydį bei turėtą turtą. Nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovės bankrotą nulėmė sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 31 d., kuomet bendrovė dar turėjo turto, kurio būtų pakakę byloje pareikštiems kreditoriniams reikalavimams padengti, iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, vertinant ar atsakovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, turi būti vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

Dėl tyčinio bankroto požymių

JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, kt.).

Nemokumo administratorė prašo pripažinti MB „Vidaus klimatas“ bankrotą tyčiniu iš esmės argumentuodama tik tuo, kad buvęs bendrovės vadovas G. K. nėra laiku pateikęs atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui bei nevykdo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bei teismui įmonės turto ir dokumentų. Nemokumo administratorės nuomone, sąmoningai neatsakingas tyčinis buvusio bendrovės vadovo neveikimas, vengiant perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, patvirtina jo siekį užkirsti nemokumo administratorei kelią išsiaiškinti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto pasisavinimą ar išvaistymą.

Teismas sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Tačiau, vien tik ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl atsakovės tyčinio bankroto. Pažymėtina, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, kaip šiuo atveju 2023 m. birželio 14 d. nutartimi paskirta bauda ir 2023 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtas vienerių metų teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ribojimas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

Vien faktas, kad buvęs įmonės vadovas neperduoda bendrovės turto ir dokumentų, nereiškia, jog tokiais veiksmais jis siekia nuslėpti įmonės turto iššvaistymą. Byloje nėra pareikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonės 2020 m. gruodžio 31 d. turėtas 21 453 Eur vertės turtas buvo iššvaistytas. Taip pat nėra įrodymų, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sąmoningai netinkamai, siekiant, kad atsakovė taptų nemoki.

Taip pat ir aplinkybė, kad atsakovės buvęs vadovas nevykdė pareigos teikti juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. laikotarpį, nepatvirtina vadovo sąmoningo siekio bloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą.

Vadovaudamasis nurodytu, teismas konstatuoja, kad aptartos byloje aplinkybės nepatvirtinta priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo atsakovės valdymo ir jos nemokumo. Nenustačius priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo atsakovės valdymo ir jos nemokumo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, kaip buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus tvarkymas, taip pat įmonės vadovui nustatytų pareigų nevykdymas, kaip įmonės visų dokumentų bankroto administratorei nepateikimas ir pan., gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (pvz., neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet nėra pagrindas konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑348‑219/2019).

Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi nemokumo administratorė neįrodė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių, patvirtinančių MB „Vidaus klimato“ privedimą prie bankroto tyčia, todėl atsakovės nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 15 straipsnio 2 dalimi, 70–71 straipsniais, 152–155 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,

nutaria:

netenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Versus Veto“ prašymo dėl mažosios bendrijos „Vidaus klimatas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvusiam mažosios bendrijos „Vidaus klimatas“ vadovui G. K. ir nemokumo administratorei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.