- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2589-985/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00860-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo iš skyrium gyvenančio tėvo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) nepilnamečio vaiko T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) nepilnamečiui vaikui T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš tėvo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo 2022 m. kovo 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. N. nuo 2007 metų vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima, t. y. gyveno faktinėje santuokoje, tačiau juridinės santuokos sudarę niekada nebuvo. Šalys kaip šeima gyveno iki 2021 m. vidurio, kol išryškėjus jų nesuderinamiems charakteriams, atsiradus abipusės pagarbos, lojalumo, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos vienas kitam trūkumui, nenorui ieškoti kompromisų, šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Šiai dienai šalių faktiniai šeiminiai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda bei netvarko. Gyvenant faktinėje santuokoje (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė sūnus T. N.. Kilus ginčui, nes atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda visiškai, ji 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į mediatorių, tačiau pasinaudojus neteismine mediacija, kilusio ginčo taikiai išspręsti nepavyko, kadangi atsakovas kategoriškai atsisako eiti į bet kokius kompromisus. Ji, siekdama tarp šalių kilusį ginčą išspręsti kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis, pasinaudodama sumarinio proceso (teismo įsakymo) institutu, kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo priteisimo. Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėjus minėto pareiškimo pagrįstumo klausimą, 2022 m. kovo 2 d., civilinėje byloje Nr. eL2-1751-329/2022, buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo nuspręsta „išieškoti iš skolininko A. N. [...] materialinį išlaikymą sūnui T. N. [...], mokant po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 2 d. iki sūnaus pilnametystės [...]“. Teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-1751-329/2022 priėmęs teismo įsakymą, jį išsiuntė atsakovui (skolininkui), tačiau atsakovas, piktnaudžiaudamas susidariusia padėtimi, jam siųstų procesinių dokumentų piktybiškai neatsiėmė, tokiu būdu siekdamas kuo ilgiau išvengti prigimtinės prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų vykdymo. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-1751-329/2022, išreikalavo duomenis apie skolininko (atsakovo) darbovietę, tačiau atsakovui niekur nedirbant, teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eL2-1751-329/2022, ją įpareigojo „raštu informuoti teismą apie pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo būdą“ skolininkui (atsakovui). Šalindama minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, ji pateikė teismui prašymą „civilinėje byloje, Nr. eL2-1751-329/2022, kreditorei J. B. išduoti skolininkui A. N. [...] skirtus procesinius dokumentus, kad kreditorė (per atstovą) juos galėtų įteikti skolininkui“, prašymas buvo tenkintas, tačiau atstovams įteikti procesinius dokumentus, atsakovui (skolininkui) A. N., nepavyko, nes jis įteikimo pažymoje pasirašyti atsisakė, nurodė su teismo įsakymu nesutinkantis. Ši informacija buvo pateikta teismui, 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta „panaikinti 2022 m. kovo 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1751-329/2022 ir kreditorės J. B. pareiškimą skolininkui A. N. dėl išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtą. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad geriausi nepilnamečio vaiko interesai bus užtikrinti nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, kadangi būtent ji daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaiko poreikius, geriausius jo interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o vaiko tėvas (atsakovas) tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaiku, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Negana to, vaikas prie mamos labiau prisirišęs, juos sieja glaudesnis ryšys, taip pat, vaikas yra išreiškęs norą gyventi būtent su motina. Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Žinoma, kaip nurodė kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje yra 730 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 534 Eur atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad jos vertinimu, minimaliems vaiko poreikiams tenkinti pakanka sumos, iš esmės lygios vienai minimaliai mėnesio algai – apie 534 Eur per mėnesį, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ji vaiko poreikių dydžio neįrodinėja, jos skaičiavimais, šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 534 Eur dydžio suma per mėnesį. Nuo 2022 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 42 Eur, todėl sūnui išlaikyti valstybė skiria po 74 Eur dydžio išmoką per mėnesį. Kaip minėta, sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 534 Eur dydžio suma per mėnesį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį 74 Eur sumą vaiko išlaikymui skiria valstybė bei į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, iš atsakovo prašo sūnaus išlaikymui priteisti po 230 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Institucija pateikė išvadą, kad Skyrius 2022-04-12 teikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje, taip pat pateikė ieškovės ir atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, A. N. 2022-04-12 paaiškinimą ir vaiko T. N., gim. (duomenys neskelbtini) nuomonės išklausymo aktą. Ieškovė J. B. ir atsakovas A. N. gyvena 4 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) sav. Ieškovės teigimu, minėtasis būstas nuosavybės teise priklauso abiem sugyventiniams. Skyriaus specialisto 2022-04-12 apsilankymo metu namuose švaru ir tvarkinga, bute yra visi patogumai ir visi namų apyvokos daiktai, reikalingi vaiko poreikiams užtikrinti. Ieškovė J. B. 2022-04-12 Skyriaus specialistams nurodė, kad T. N. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) . Motina nurodė, kad sūnui nustatyti (duomenys neskelbtini) ), mokykloje lanko logopedo konsultacijas, vyks į konsultaciją pas psichiatrą. J. B. teigimu, vaikas mokosi pagal palengvintą ugdymo programą. J. B. nurodė, kad nori, jog vaiko laikinoji ir nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, kadangi vaikas yra prie jos prisirišęs, juos sieja artimas ir šiltas ryšys. Ieškovės teigimu, atsakovas piktybiškai nedirba, veda netinkamą gyvenimo būdą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo ankščiau neprisidėjo, prasidėjus teismo procesui 2022 m. balandžio mėnesį pervedė 100 Eur vaiko išlaikymui. J. B. nurodė, kad vėliau bus sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, tačiau šiuo metu ji su sugyventiniu gyvena tuose pačiuose namuose, skirtinguose kambariuose. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo jaunystės serga (duomenys neskelbtini) ir tuo motyvuoja savo nedarbą. Motinos teigimu, tėvas prie vaiko ugdymo neprisideda, tik kas antrą savaitę nuveža vaiką iki stotelės, iš kurios vaiką į mokyklą veža mokyklinis autobusas. J. B. nurodė, kad ji dirba pamainomis, vieną savaitę dirba nuo 6 val. ryto iki 14.30 val., kitą savaitę dirba nuo 15 val. iki 23.30 val. J. B. nurodė, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, ji turi dar vieną išlaikytinę - pilnametę dukrą, kuri šiuo metu mokosi mokykloje, gyvena nuomojamame bute Marijampolėje, todėl ieškovė patiria papildomas išlaidas. Atsakovas A. N. 2022-04-12 atvyko į Skyrių ir pateikė paaiškinimą raštu. Atsakovas nurodė, kad nemato poreikio nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti vaikui materialinį išlaikymą, kadangi jis su šeima gyvena kartu, veda bendrą ūkį. A. N. nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dėl savo sveikatos būklės negali dirbti darbų, kurios dirba įprastai. Atsakovas teigė, kad daugiau išlaikytinių jis neturi. Skyriaus specialistas 2022-04-12 išklausė T. N. nuomonę jo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant jo atstovams pagal įstatymą. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu vaikas buvo drąsus, tačiau kalbėjo mažai, kartais neaiškiai. T. N. paaiškino, kad gyvena su mama ir tėčiu. Paklaustas, kaip sutaria su mama, nurodė, kad sutaria gerai, pasakojo, kad kartais pasako mamai savo nuomonę, paaiškino, kad gali drąsiai viską mamai pasipasakoti. Paklaustas, kaip sutaria su tėčiu, vaikas atsakė „normaliai“. Skyriaus specialistui paklausus vaiko, kaip reikėtų suprasti žodį „normaliai“, vaikas paaiškino „vidutiniškai“. Paklaustas, su kuriuo iš šeimos narių daugiausiai laiko kartu praleidžia, Tajus nurodė, kad su abiem tėvais vienodai laiko praleidžia. Pasakojo, kad su mama dažniausiai eina į miestą, į kiną, pramogauja, kartais važiuoja į kitą miestą, kur yra jūra ir baseinai, su tėčiu dažniausiai važiuoja į parduotuves. Pasiteiravus, ką parduotuvėse perka, atsakė „maistą“. T. N. pasakojo, kad pamokas jam ruošti padeda sesė (kartais atvažiuoja), mama, kai grįžta iš darbo, paklausus, ar tėtis padeda ruošti namų darbus, vaikas atsakė „o tėtis nesupranta“. Skyriaus specialistui vaiko paprašius vienu žodžiu apibūdinti savo mamą, T. N. entuziastingai sušuko „myliu“, paprašius tą patį padaryti ir apie tėtį, apibūdinti jį vienu žodžiu, vaikas pagalvojęs pasakė „patinka“. T. N. darėsi sunku sėdėti ir koncentruoti dėmesį į pokalbį, vaikas pradėjo kėdėje čiuožti žemyn, žaistu su bevielėmis ausinėmis, klausė, ar dar ilgai. Su vaiku susitarus, kad specialistė užduos jam dar vieną klausimą ir jo nebetrukdys bei vaiko paprašius dar truputį atsisėsti gražiai prie stalo, vaikas paklausė, atsisėdo prie stalo tiesiai. Pasiteiravus T. N. kas dažniausiai, tėtis ar mama, jam sako, pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį, pasidėti batus į vietą, paruošti namų darbus, vaikas ilgai negalvojęs atsakė „mama“. Nurodyta, jog Skyrius mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove neprieštarauja vaiko teisėms ir geriausiems jo interesams. Atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, Skyrius mano, kad išsprendus vaiko gyvenamosios vietos klausimą, iš skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas T. N., atitinkantis vaiko poreikius, jo tėvų turtinę bei materialinę padėtį bei išlaikytinių skaičių.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausia atitiks vaiko interesus, nurodė, kad nors su atsakovu gyvena viename bute, bet ūkis atskiras, yra užvesta byla dėl buto atidalijimo, vaikas yra prie jos labiau prisirišęs, atsakovui sunku būtų patenkinti vaiko poreikius, atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai. Nurodė, kad atsakovo siūlomas išlaikymas per mažas, vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini), mokosi pagal palengvintą ugdymo programą. Poreikiai įprasti dėl maisto, drabužių, laisvalaikio, tačiau reikalingos mokomos paslaugos dėl psichologo, būsto išlaikymui reikia 100 Eur. Atsakovas sveikas, gali stengtis, uždirbti daigiau, prekiauja naudotais automobiliais. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, neprašo nustatyti bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tokio poreikio nėra, nes gyvena viename bute arba prašo nustatyti su juo, nes ieškovė dirba pamainomis. Nurodė, kad ūkis su ieškove bendras, jis nuperka ko reikia, moka mokesčius, rūpinasi sūnumi, nurodė, kad kiekvieno pajamos yra atskiros. Sutinka teikti po 200 Eur, poreikių vaiko neginčija, bet niekur nedirba, pajamų negauna, turi skolų valstybei, motinai, reiks advokatui, nes byla užvesta teisme dėl buto atidalijimo. Nurodė, kad neįgalumas nenustatytas, tačiau serga (duomenys neskelbtini) numatyta reabilitacija, turi (duomenys neskelbtini) specialybę, bet nedirba, anksčiau prekiavo automobiliais, 2-3 metai to nedaro, nesenai pirko automobilį sau, bet nusprendė parduoti.
Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko T. N., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalį visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena keturių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) sav. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis šis butas šalims priklauso po 1/2 dalį. Ieškovės atstovas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teisme Marijampolės rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2907-399/2022 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė nurodė, kad nors butas ir nėra atidalintas, tačiau šalys bendro ūkio neveda, pripažino, kad dalijasi su atsakovu komunalinėmis išlaidomis, atsakovas padeda rūpintis sūnumi, tačiau išlaikymo reguliariai neteikia. Atsakovas nesutinka, kad būtų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nes mano, kad nėra tam poreikio, nes visi gyvena kartu, jis sūnumi rūpinasi. Teismui uždavus klausimą ar reiškia reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakė, kad taip. Institucija teikia išvadą dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo būtent su motina.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Ginčo nėra, kad šalių nepilnamečiui vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini), mokosi palengvinta programa. Iš vaiko nuomonės galima daryti išvadą, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie mamos, nes ji labiau atliepia vaiko poreikius, vaikas mamai jausmus apibūdina žodžiu myliu, pasitiki mama, gali jai pasipasakoti, su mama ruošia namų darbus, mama paveda jam užduotis dėl namų ruošos. Šalių nepilnametis sūnus nurodė, kad vienodai praleidžia laiko su abiem tėvais, tačiau tėtį apibūdina žodžiu patinka, apie pagalbą ruošiant namų darbus nurodė, kad tėtis nesupranta ir kt. Ir nors šalių gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu sutampa, kas patvirtina, kad sąlygos gyventi nepilnamečiui sūnui yra vienodos tiek pas mamą, tiek pas tėtį, tačiau vaiko prieraišumas prie mamos, jos stabilios pajamos teismui leidžia daryti išvadą, jog būtent gyvenamosios vietos nustatymas su motina lems šalių nepilnamečio sūnaus kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raidą, o tuo pačiu turint vaikui ir (duomenys neskelbtini), geriausia užtikrins jo poreikius turėti saugią asmeninę tiek fizine, tiek socialine prasme aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkybė, kad motina dirba pamainomis, nėra kliūtis nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes tėčiui išlieka pareiga bendradarbiauti su motina, užtikrinant vaikui saugią aplinką tuo metu, kai mama dėl pagrįstų priežasčių negali vaiku pasirūpinti. Vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Vaiko gerovė yra abiejų jo tėvų pareiga.
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šiuo atveju ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti šalių sutarimu, todėl konkreti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nenustatytina.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui po 230 Eur kas mėnesį, atsakovas sutinka mokėti po 200 Eur. 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. N. periodinėmis išmokomis mokamas kas mėnesį po 200 Eur nuo 2022 m. kovo 2 d., kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Nepilnamečiui vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina J. B.
Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 534 Eur sumos, išskaičiuoja valstybės paramą vaikui 74 Eur ir prašo priteisti po 230 Eur iš atsakovo. Poreikių vaikui nedetalizavo, nurodė, kad jie įprastiniai maistui, drabužiams, avalynei, kelionėms, komunaliniams mokesčiams, kurie sudaro apie 100 Eur per mėnesį, šildymas, elektra, vanduo, internetas ir kt., tačiau atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), reikalinga ir mokama psichologo pagalba. Atsakovas neginčijo vaiko poreikių, tačiau nurodė, kad gali skirti tik 200 Eur, nes niekur nedirba, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) , reikia reabilitacijos, turi skolą valstybei, kuri susidarė dėl nesumokėto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, taip pat skolingas mamai, skolinosi, nes užvesta byla dėl buto atidalijimo.
Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai, ypač kai vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) – 730 Eur.
Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai 534 Eur, atsižvelgiant į jo amžių, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) s mokyklos (duomenys neskelbtini) , atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pamainos meistre, jos pajamos atskaičius mokesčius 1 300 -1 400 Eur, turi dukrą, kuriai 18 metų, tačiau prisideda parama apie 100 Eur per mėnesį, ieškovės vardu registruota ½ dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ., jos vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) . Atsakovas nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, išmokų jokių negauna, automobilių savo vardu nėra registravęs, atsakovo vardu registruota ½ dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ., kitų išlaikytinių neturi, turi 508,17 Eur skolą valstybei, 1 500 Eur skolą mamai, neįgalumas nenustatytas, nors nurodė, kad dirbti negali dėl sveikatos, tai yra (duomenys neskelbtini) ligos, turi (duomenys neskelbtini) profesiją. Iš SEB banko išrašo matyti, kad PLAIS apribojimas yra 508,17 Eur. Pateiktas paskolos raštelis.
Ieškovė gauna išmoką vaikui, bylos nagrinėjimu metu, išmoka vaikui yra 74 Eur. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Ieškovė yra išminusavusi iš vaiko poreikių valstybės mokamus pinigus vaikui. Atsakovas kaip minėta vaiko poreikių neginčijo, tačiau mažinti prašomą išlaikymo sumą siejo su savo turtine padėtimi. Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, registravimasis Užimtumo tarnyboje, nėra pagrindas mažinti T. N. poreikius, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, dėl ko šios bylos kontekste nėra pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas prekiauja naudotais automobiliais, atsakovas nurodė, kad taip buvo anksčiau, tačiau 2-3 metai tokia veikla nesiverčia, tačiau pripažino, kad turėjo santaupų, pirko automobilį sau už 700 Eur, kurį nusprendė parduoti. Atsakovas nurodė, kad vykdavo į užsienį, tačiau ne automobilių pirkti, o pas draugus. Aplinkybes apie automobilių prekybą, atsakovas nurodė, tik ieškovės atstovui uždavus su tuo susijusius klausimus. Teismo vertinimu atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl turtinės jo padėties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vertintinos vaiko naudai. Aplinkybės, kad teisme yra iškelta civilinė bylą dėl turto atidalijimo, reikalingos lėšos advokatams, kadastrinių matavimų byloms, dėl ko atsakovo teigimu jis pasiskolino iš motinos 1 500 Eur, nesudaro pagrindo ieškovės prašomą išlaikymo dydį sumažinti iki atsakovo prašomo dydžio. Be to gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Iš pateiktų naujausių medicininių išrašų matyti, kad atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), vargina kosulys, dusulys, skauda krūtinę, lanko reabilitaciją. Sutiktina, kad atsakovui yra reikalingas gydymas, tačiau nėra duomenų, kad būtų nustatytas neįgalumas, kas patvirtina, kad atsakovas yra laikinai nedarbingas, o tai nėra pagrindas mažinti išlaikymo vaikui dydį. Atsakovas gali gauti bent minimalų darbo užmokestį, turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, kuri rinkoje yra paklausi ir gerai apmokama. Be to atsakovas teismui neįrodė, kad 30 Eur skirtumas tarp ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio (230 Eur) ir jo sutikimo mokėti po 200 Eur, reikštų esminius finansinius praradimus. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų žymiai padidėjusias kainas, būtinybę lankyti mokyklą, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, šalių sūnaus sveikatos būklę ir šalių turtinę padėtį, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 2 d. (nuo ieškovės nurodytos datos kuomet buvo priimtas teismo įsakymas) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.
Panaikintinos 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo; taip pat yra pateikusi įrodymus, kad sumokėjo už teisines paslaugas 900 Eur, jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 988 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 230 Eur, skaičiuojamas žyminis mokestis (230Eur*1vaikas*12mėnesių*3procentai*75procentai=62), kuris yra 62 Eur, be to byloje susidarė 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo priteistina 68 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. N., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą kartu su mama ieškove J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. N., gimusio (duomenys neskelbtini) d., materialinį išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo 2022 m. kovo 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 988 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660).
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662).
Panaikinti 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.