- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- M1-499-900/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22581-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kategorijos
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. B. gynėjui advokatui V. K.,
neviešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), teistai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko 2020 m. liepos 31 d.,
padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės
A. B., būdama nepakaltinama, nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę – motiną E. B., o būtent: 2023 m. birželio 14 d. apie 9¹⁵ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. B. į veido sritį, dėl ko ji nugara atsitrenkė į spintelės kampą, bei padarė jai kraujosruvas kairiame skruoste ir juosmens kairiame šone, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji E. B. parodė, kad 5 metus gyvena su dukra A. B.. Nukentėjusioji užrašė savo namą dukrai po to, kai nusižudė dukters vaikas. Vėliau dukra išsiskyrė ir buvęs sutuoktinis iš dukros atėmė antrą vaiką, neleidžia matytis. Dukrai „paplaukė“. Nukentėjusioji manė, kad dukra gydosi, bet (pasirodo, ji) nesikreipė pagalbos į medikus.
Įvykio rytą nukentėjusioji tvarkėsi: lesino vištas, šėrė šunį. Šuniui nuperka kaulų, kad užtektų visai savaitei, ir laiko šaldytuve. Savaitės pabaigoje atsiranda (nemalonus) mėsos kvapas ir dukrai jis nepatinka. Kilo barnis. Dukra nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Nukentėjusioji galvojo, kad dukrai praėjo pyktis, tačiau po kiek laiko ji atėjo pikta ir suspaustais kumščiais. Atrodė, kad nukentėjusiąją užmuš. Dukra trenkė ir pataikė į veidą (kairį skruostą). Nukentėjusioji susitrenkė inkstus į aštrų spintelės kampą. Ilgai skaudėjo šoną, ant veido buvo „mėlynė“. Nukentėjusioji manė, kad neatsikels. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Dukrą mėnesį priverstinai paguldė į psichiatrinę ligoninę. Paleista iš ligoninės dukra grįžo gyventi atgal pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nežino, ar dukra vartoja vaistus, nes ji neįsileidžia nukentėjusiosios į savo pasaulį. Dukra visą laiką bando kuo nors apkaltinti nukentėjusiąją. Jeigu nukentėjusioji susiginčija su dukra, pastaroji kviečia policiją. Būna dienų, kai policija atvyksta per dieną du kartus.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Į įvykio vietą liudytojas M. J. vyko ne sykį, tačiau ankstesniais kartais lyg nebūdavo (fizinio) smurto. (Nagrinėjamo įvykio dieną) mama su dukra dėl kažko susiginčijo ir dukra stumtelėjo seną mamą, mama atsitrenkė nugara į spintelės kampą. Atvykę medikai apžiūrėjo mamą, įvertino dukros psichinę būklę ir paprašė pareigūnų palydėti ją iki psichiatrinės ligoninės. Mama atsisakė rašyti pareiškimą, prašė padėti pagydyti dukrą.
Teisiamajame teismo posėdyje teismo psichologas ekspertas G. B. nurodė, kad su kolege S. B. atliko A. B. psichiatrinę ekspertizę. Jis buvo atsakingas už A. B. mąstymo įvertinimą, S. B. – už diagnozes, už medikamentinio kriterijaus išaiškinimą. Iš surinktų duomenų ekspertai konstatavo, kad A. B. serga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susirgimams būdinga tai, kad atsiranda emocinio sferos, mąstymo, valios daliniai pakitimai. Šiuo atveju yra emocinis nereagavimas į kitus, prasidėjęs empatijos deficitas, nyksta jausmai, ypač aukštesnieji. (duomenys neskelbtini) labai nuskurdina žmogų kaip asmenybę, jo emocijos tampa paviršutiniškos. (duomenys neskelbtini) susirgimai nėra visiškai išgydomi. Pasitaiko reti atvejai, kai pasiekiama visiška remisija. Gali būti medikamentinė remisija, t. y. būsenos pagėrėjimas arba būsenos nebeblogėjimas, kada išnyksta aktyvi simptomatika. Tačiau emocinis skurdumas, mąstymo pakitimai gali išlikti.
(duomenys neskelbtini) susirgimas A. B. diagnozuotas nuo (duomenys neskelbtini) m. Šiuo sutrikimu ji sirgo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Po įvykio A. B. gydyta (duomenys neskelbtini). A. B. atvykus į ekspertinį skyrių, jos būsena buvo stabilizavusi. Nepaisant to, šiuo metu ji taip pat serga ir dėl specifinio mąstymo pakitimo negali suvokti savo veiksmų bei jų valdyti. Yra kliedesių mamos atžvilgiu. Kliedesiai mamos, aplinkos atžvilgiu gali sumažėti vartojant vaistus. Ekspertai rekomendavo skirti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. įtariamąja apklausta A. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną tarp jos ir mamos E. B. kilo konfliktas dėl sugedusios mėsos šaldytuve. Prieš mamą nesmurtavo. Mano, kad mama galėjo į kažką atsitrenkti.
Nukentėjusioji E. B. 2023 m. birželio 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2023 m. birželio 14 d. apie 9¹⁵ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos dukra A. B. tapo agresyvi. Tarp jų kilo konfliktas dėl mėsa išteptų durų rankenos ir mėsos šaldytuve. Dukra prisiartino ir nieko nesakiusi kumščiu trenkė į kairės pusės veido sritį. Nukentėjusioji trenkėsi į spintelės kampą ir susitrenkė nugaros kairės pusės apatinę dalį. Skausmą 10 balų sistemoje vertina 7 balais.
Nukentėjusioji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Į įvykio vietą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė vykti į ligoninę.
Anksčiau su dukra A. (B.) būdavo daug konfliktų dėl jos psichinės būklės, tačiau fizinio smurto nėra buvę. Medikai dukrą išvežė į (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio nereikš.
Kitų objektų apžiūros 2023 m. birželio 30 d. protokole aprašyta garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, apžiūra. Garso įraše girdisi, kad moteris teigia, kad dukra ją pastūmė, kumščiu trenkė į veidą. Dukra yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje. Prašo policijos pareigūnų pagalbos.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad E. B. 2023 m. birželio 14 d. 9²³ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog namuose jai kumščiu į veidą trenkė ir stūmė į sieną (duomenys neskelbtini) metų dukra, dukra yra gulėjusi gydymo įstaigoje dėl psichikos sutrikimų. Reikia GMP ir policijos. Nepilnamečių vaikų namuose nėra.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas M. J. 2022 m. (turėtų būti 2023 m.) birželio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ teigė, kad nukentėjusioji E. B. paaiškino, jog jos dukra A. B. buvo agresyvi, kabinėjosi ir vieną kartą trenkė jai į veido sritį. Vėliau A. B. pastūmė nukentėjusiąją ir ši nugara atsitrenkė į naktinio stalo kampą. Anot nukentėjusiosios, jos dukra turi psichikos sutrikimų, bet kadangi nevartoja vaistų, tampa agresyvi. Nukentėjusioji negalėjo įvertinti fizinio skausmo 10 balų sistemoje. Ji neturėjo dukrai pretenzijų, tačiau prašė dukrą ilgiau gydyti psichiatrinėje ligoninėje. A. B. pristatyta į (duomenys neskelbtini). E. B. buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos medikų.
Apžiūros 2023 m. birželio 30 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamerų daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, kaip A. B. policijos pareigūnams tvirtino, kad namuose tarp jos ir mamos kilo konfliktas dėl sugedusios mėsos šaldytuve. Prieš mamą nesmurtavo. E. B. policijos pareigūnams pasakojo, kad dukra ją užsipuolė ir vėliau trenkė kumščiu į veidą. Mano, kad dukra nebegeria vaistų, prašo ją paguldyti į ligoninę.
Asmens apžiūros protokole su foto lentelėmis nurodyta, kad ant E. B. kairės veido pusės matoma kraujosruva, ant nugaros apatinės dalies – geltona kraujosruva.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 872/2023(04) sakoma (I t., b. l. 67), kad E. B. nustatyti tokie sužalojimai: kraujosruvos kairiame skruoste ir juosmens kairiame šone. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Tikėtina, kad kraujosruva juosmens kairiame šone galėjo būti padaryta atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Kūno sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apžiūros 2023 m. birželio 14 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 30 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ rašoma, kad A. B. gydėsi (duomenys neskelbtini). Jai nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), kaip atsirandantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo 2023 m. birželio 14 d. iki rašto pateikimo – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 29 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. B. lankosi jų gydymo įstaigoje. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-237/2023 teigiama, kad A. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. birželio 14 d., sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jai taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. negali atlikti proceso veiksmų, jai būtų sudėtinga suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti parodymus. Jai reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.
Iš kaltinimo kaip perteklinė yra šalinama aplinkybė, kad A. B., be kita ko, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.
A. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu ji negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad A. B. aptariamą veiką padarė būdama nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.).
Pripažinęs A. B. nepakaltinama, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens pavojingų veikų, tiek uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).
BK 98 straipsnis nustato galimybę taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias pavojingas veikas teismas gali skirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
Teismo ekspertai rekomendavo taikyti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/ 2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, kaip minėta, be kita ko, turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).
A. B. padaryta veika brutali, susijusi su fizinės jėgos panaudojimu. Nukentėjusiosios teigimu, konfliktai su dukra kartojasi, o 2023 m. birželio 14 d. peraugo į smurtą, dukra agresyvi.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44485-18 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteisė A. B. už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (buvusio sutuoktinio sesers nežymų sveikatos sutrikdymą).
Įvertinęs baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priežastį (konfliktas dėl sugedusios mėsos šaldytuve), eigą, trukmę, būdą (primityvus), fizinio smurto intensyvumą (vienas smūgis), dislokaciją (į galvą), padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas pritaria teismo ekspertų pozicijai, kad jų siūloma priverčiamoji medicinos priemonė yra būtina ir adekvati. Esant reikalui, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis vėliau gali būti koreguojama.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).
A. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – taikoma, kol įsiteisės nutartis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).
IV. Dėl daiktinių įrodymų
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie 1 tomo galinio viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas
nusprendžia
pripažinti, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
A. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikyti tol, kol įsiteisės nutartis; nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie1 tomo galinio viršelio, – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.
Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.