Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. (E. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stella Nova“ dėl išskaitos už žalos atlyginimą, atleidimo iš darbo ir komandiruotės dienpinigių sumažinimo pripažinimo neteisėtais ir su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo 2017 m. birželio 1 d. Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies pagrindu neteisėtu ir darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto dydžio išeitinę išmoką; pripažinti padarytą išskaitą už žalos atlyginimą neteisėta ir priteisti iš atsakovės nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį 391,44 Eur; priteisti priskaičiuotą 535,26 Eur, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas; priteisti kompensaciją už visą nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2017 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovės 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpiu priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį 6367,924 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo sumokėti darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį laiką; pripažinti neteisėtu atsakovės 2016 m. sausio 1 d. įsakymą Nr. D16/01-1 ir priteisti komandiruotės dienpinigių, kurie turėjo būti priskaičiuoti pagal galiojančius teisės aktus už faktiškai konkrečioje užsienio valstybėje būtą laiką nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., ir priskaičiuotų komandiruotės dienpinigių skirtumą; priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju įvertinus civilinės bylos dėl individualaus darbo ginčo dalyką ir pagrindą, darbo teisinių santykių pabaigos momentą, byloje ginčas spręstinas ir byla nagrinėtina pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – DK), galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d., nuostatas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas nurodo, jog įsakymas, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, naikintinas, kadangi buvo pažeista tokios nuobaudos skyrimo procedūra.

Ieškovas neatvykimą į darbą grindė aplinkybėmis, jog buvo tęsiamas ieškovo sveikatos patikrinimas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo vairuotojo kortelės galiojimo laikas turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 2 d. (t. 1, b. l. 33), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos galiojimo laikas pasibaigė 2014 m. spalio 3 d. (t.1, b. l. 34). Ieškovas pateikė medicininius dokumentus (t.1, b. l. 35-41), kuriuose užfiksuotas ieškovo lankymasis pas sveikatos priežiūros specialistus, tačiau ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina neatidėliotinos būtinosios medicininės pagalbos būtinumo ieškovui fakto. Ieškovas pas specialistus lankėsi 2017 m. gegužės 25 d., t. y. sveikatos tikrinimą ieškovas pradėjo likus 5 dienoms iki preliminariai planuotos kitos komandiruotės pradžios, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų ieškovas negalėjo atlikti anksčiau, pažymint, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. ieškovas nebuvo komandiruotas darbo funkcijoms atlikti, taigi turėjo pakankamai laiko sveikatai pasitikrinti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog ieškovas į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo, ieškovas šios aplinkybės neįrodė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

DK 136 straipsnio 4 dalis numato, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Pažymėtina, jog minėta nuostata yra imperatyvi, todėl skiriant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, šios tvarkos privalu laikytis nepaisant to, kokias pareigas drausminėn atsakomybėn traukiamas asmuo užima. Įstatymas leidžia darbdaviui tam tikrus darbuotojus atleisti iš darbo net ir už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų nevykdymą. Šiuo atveju tik būtina išsiaiškinti, ar darbdavys laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat ar nepraleido terminų nuobaudai skirti dėl kiekvieno iš darbuotojo įvykdytų pažeidimų. Pripažinus, kad bent už vieną iš įvykdytų pažeidimų buvo pagrindas taikyti drausminę nuobaudą ir atleidimo iš darbo tvarka nebuvo pažeista, darbuotojo atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191).

DK 236 straipsnis numato, jog drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą (DK 227 straipsnio 1 dalis). Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais (DK 230 straipsnis). DK 235 straipsnio 1 dalis numato, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nepasirodžius darbe 2017 m. birželio 1 d. atsakovės vadovas siuntė jam pranešimą trumpąją (SMS) žinute reikalaudamas pasiaiškinti, kodėl neatvyko į darbą. Byloje pateiktas 2017 m. birželio 2 d. atsakovės pranešimas ieškovui patvirtina, jog E. M. neatvykus į darbą birželio 2 d., darbdavys pareikalavo iki 2017 m. birželio 5 d. pateikti pasiaiškinimą, siuntė jam trumpąją (SMS) žinutę (t.1, b. l. 152, 154). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovui pranešimus siuntė trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu, registruota pašto siunta, kadangi prisiskambinti ieškovui nepavyko. Ieškovo atstovė šių aplinkybių nepaneigė. Priešingai, iš ieškovo atsiliepimo turinio matyti, jog darbdavys darbuotojui siuntė elektorinius laiškus, tačiau ieškovas laikėsi pozicijos, jog el. pašto adresas buvo sukurtas šeimos poreikiams tenkinti, o ne darbo funkcijoms atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės bendravimas vyko elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu), tokia buvo susiklosčiusi praktika tarp šalių. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, jog mobiliojo ryšio telefoną išjungė. Tokiu būdu ieškovas apribojo atsakovės galimybes su juo susisiekti, pažymint, jog ieškovas gyvena Visagino mieste, o atsakovė veikia Klaipėdos mieste, kas apsunkina šalių bendravimą kitais komunikacijos būdais.

DK 241 straipsnio 1 dalis numato, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, be ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-594/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, ėmėsi veiksmų pažeidimo priežastims išsiaiškinti, dėjo pastangas susisiekti su ieškovu, siuntė jam pranešimus, prašė pateikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo, tačiau paaiškinimai gauti nebuvo, ieškovas su atsakove bendravimą nutraukė, mobiliojo ryšio telefoną išjungė, nors būtent tokiu būdu tarp šalių vyko bendravimas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ieškovo darbo pobūdį, atsakovės galimybes susiekti su ieškovu, gyvenančiu kitame mieste ir vengiančiu bendravimo su darbdaviu, pripažintina, jog paties ieškovo veiksmais atsakovei buvo apsunkintos galimybės tinkamai įgyvendinti drausminės nuobaudos skyrimo procedūras.

Pažymėtina, jog įstatyme nustatytas reikalavimas gauti darbuotojo pasiaiškinimą ne tik užtikrinta darbuotojui teisę teikti paaiškinimus dėl jam keliamų įtarimų, bet kartu sudaro sąlygas gintis nuo jam pareikštų įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimą, taip pat užtikrina, jog dėl drausminės atsakomybės taikymo bei drausminės nuobaudos parinkimo bus sprendžiama darbdaviui žinant visus šiems klausimams išspręsti reikšmingus faktus. Nagrinėjamu atveju bylos esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui buvo sukurtos prielaidos teikti pasiaiškinimą atsakovei, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

Ieškovo argumentai, jog įsakymas, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda neatitinka teisės aktų reikalavimų, įsakyme nenurodoma, kokia drausminė nuobauda ir kokiu pagrindu skiriama, atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje pateikto UAB ,,Stella Nova“ įsakymo Nr. P17/06/1 turinio matyti, jog ieškovui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas, nurodoma, jog nuobauda skiriama už darbo drausmės pažeidimą (pravaikštą). Be to, kartu su įsakymu ieškovui buvo pateiktas 2017 m. birželio 5 d. pranešimas, kuriame detaliai nurodoma, kokį darbo drausmės pažeidimą ieškovas padarė, kokiu teisiniu pagrindu yra atleidžiamas, t. y. pateikiamos ir paaiškinamos visos su drausminės nuobaudos skyrimu susijusios aplinkybės. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog įsakymas neatitinka formos reikalavimų, pati savaime, nepaneigia fakto apie padarytą darbo drausmės pažeidimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai, nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei nustatoma, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta pažeidimo pobūdį ir mastą atitinkanti drausminė nuobauda, todėl formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai (pranešimo siuntimas el. ryšio priemonėmis), nesudaro pagrindo panaikinti ieškovui skirtos drausminės nuobaudos.

DK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas pasiaiškinimą atsakovei turėjo pateikti iki 2017 m. birželio 5 d., tačiau įsakyme, kuriuo ieškovui skiriama drausminė nuobauda, nurodoma, jog jis atleidžiamas iš darbo 2017 m. birželio 1 d., teismas sprendžia esant pagrindą patikslinti šalių darbo teisinių pabaigos momentą, nurodant, jog ieškovo ir atsakovės darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. birželio 6 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 2 straipsnis, 35 straipnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Pripažinus, jog ieškovui drausminė nuobauda skirta pagrįstai, ieškovo reikalavimas pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą bei priteisti kompensaciją, negali būti tenkinami.

Dėl išskaitos pripažinimo neteisėta

Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti išskaitą 391,44 Eur sumai neteisėta, priteisti jam nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį 391,44 Eur sumai. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jos darbdavio sprendimas priimtas neatlikus tyrimo dėl žalos padarymo aplinkybių, neįrodžius ieškovo neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gegužės 31 d. pranešimu E. M. dėl vilkiko v. n. (duomenys neskelbtini) balno sugadinimo, atsakovė pranešė, jog ieškovo darbo metu 2017 m. balandžio 28 d., kurio metu ieškovas vairavo vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas vilkiko balnas (puspriekabės sukabinimo mechanizmas); serviso įgalioti asmenys nurodė, jog mechanizmas sugedo dėl netinkamo vairuotojo elgesio kabinantis puspriekabę, taigi atsakomybė už sugadintą mechanizmą tenka vairuotojui; mechanizmo keitimas kainavo 391,44 Eur; kadangi sugedimo aplinkybių su ieškovu išsiaiškinti nepavyko, o servisas nurodė, jog gedimas įvyko dėl vairuotojo kaltės, remonto išlaidas teks atlyginti ieškovui pagal tarpusavio pasirašytas materialinės atsakomybės sutartis; remonto išlaidos už išskaičiuotos iš jam priklausančio atlyginimo, taip kaip numato įstatymai (t.1, b. l. 31). Iš byloje pateiktų atsakovės ir Vansteeland Trucks & Trailers susirašinėjimo duomenų matyti, jog atsakovė kreipėsi į specialistus dėl transporto priemonės Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimo, gavo atsakymą apie sugadintą puspriekabės sukabinimo mechanizmą nurodant, gedimas atsirado dėl vairuotojo veiksmų (t. 1, b. l. 190-192; t. 2, b. l. 15-16). Byloje pateikta Vansteeland Trucks & Trailers 2017 m. gegužės 2 d. sąskaita – faktūra už transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą 391,44 Eur sumai (t.1, b. l. 157; t. 2, b. l.17), kurią atsakovė apmokėjo 2017 m. gegužės 15 d. (t.1, b. l. 155). 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. Z17/05-1 UAB ,,Stella Nova“ direktorius įsakė padaryti vienašališką išskaitą 391,44 Eur iš ieškovo atlyginimo už sugadintą vilkiko Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) balną (t.1, b. l. 122). Teismo posėdžio metu atsakovės darbuotojas paaiškino, jog apie automobilio gedimą jam pranešė ieškovas, nurodė, jog kitas asmuo (ne ieškovas), puspriekabės sukabinimo mechanizmo sugadinti negalėjo. Iš byloje pateikto susirašinėjimo su vilkiko remonto darbus atlikusiu subjektu matyti, jog puspriekabės sukabinimo mechanizmo gedimas – sulenkta 23 detalė, kai sunkvežimis (vilkikas) buvo per aukštai (arba per žemai) penktojo rato atžvilgiu. Iš byloje nustatyto aplinkybių viseto matyti, jog vilkiko puspriekabės sukabinimo mechanizmas buvo apgadintas ieškovui valdant transporto priemonę, jam atliekant puspriekabės sukabinimo veiksmus darbo funkcijų atliko metu.

DK 245 straipsnis numato, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Ieškovas, pasirašydamas 2012 m. spalio 11 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtas darbui skirtas transporto priemones ir perduotas materialines vertybes (t.1, b. l. 20). Darbo instrukcijos, su kuria ieškovas supažindintas pasirašytinai, 30 punktas numato, jog vairuotojas privalo tinkamai prižiūrėti ir saugoti jam patikėtas transporto priemones. Taigi ieškovo pareiga tausoti ir saugoti jam patikėtą turtą, įtvirtinta tiek materialinės atsakomybės sutartyje, tiek Darbo instrukcijoje. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog vilkiko puspriekabės sukabinimo mechanizmo gedimas buvo sąlygotas ieškovo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, jog gedimas įvyko tada, kai vilkikas buvo per aukštai (arba per žemai) penktojo rato atžvilgiu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas, siekdamas vilkiką sukabinti su puspriekabe, neįsitiko, ar transporto priemonės pastatytos tinkamai, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas savo darbo funkcijas, dėl ko transporto priemonės mechanizmas sugedo. Ieškovas, teigdamas, jog neatliko neteisėtų veiksmų, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), nepaneigė aplinkybės, jog vilkikas apgadintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Tokiu būdu byloje nustatytos visos būtinosios materialinės atsakomybės ieškovui taikymo sąlygos, kas sudaro pagrindą išvadai, jog darbdavio sprendimas reikalauti ieškovo atlyginti patirtą žalą buvo pagrįstas.

Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu (DK 258 traipsnio 1 dalis).

Easnt nurodytoms aplinkybėms, pripažinti atsakovės sprendimą atlikti išskaitą iš ieškovo pajamų, neteisėta nėra pagrindo.

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo

Ieškovas be kita ko reiškia turinio pobūdžio reikalavimus priteisti priskaičiuotą 535,26 Eur, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (posėdžio metu patikslino), priteisti kompensaciją už visą nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2017 m. birželio 1 d.; priteisti iš atsakovės 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpiu priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį 6 367,924 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo sumokėti darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį laiką; pripažinti neteisėtu atsakovės 2016 m. sausio 1 d. įsakymą Nr. D16/01-1 ir priteisti komandiruotės dienpinigių, kurie turėjo būti priskaičiuoti pagal galiojančius teisės aktus už faktiškai konkrečioje užsienio valstybėje būtą laiką nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., ir priskaičiuotų komandiruotės dienpinigių skirtumą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. D16/01-1 vairuotojui E. M. nustatyta komandiruočių dienpinigių suma lygi 52 Eur išmokama už vieną dieną praleidus užsienio šalyse (kaip numatyta LR įstatymų teisės aktuose, vykstant į Šveicarijos Respubliką). Ieškovas 2012 m. spalio 11 d. sutikimu patvirtino, jog sutinka gauti ne mažiau 50 proc. LR nustatytos dienpinigių normos užsienio valstybėse. UAB ,,Stella Nova“ direktoriaus įsakymu Nr. K17/03/1 (be datos) dėl vairuotojo – ekspeditoriaus E. M. komandiruotės ieškovas komandiruotas vykti tarnybiniu automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. (imtinai) į LKW International Transpotorganisation AG (Šveicarija – Vokietija – Austrija – Prancūzija) atlikti krovinių pervedimo paslaugos. Byloje pateikti 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 spalio 28 d., 2017 m. kovo 1 d. įsakymai dėl E. M. komandiruotės patvirtina, jog ieškovas buvo komandiruotas atlikti krovinio pervežimo maršrutu Šveicarija –Prancūzija – Belgija – Šveicarija (t.1, b. l. 185-189).

DK 220 straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 patvirtintų Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birelio 30 d.) 180 punktas numatė, jog dienpiniginių norma vyksantiems į Š. K. sudaro 52 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui komandiruotės dienpinigiai buvo skaičiuojami taikant 52 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną normą. Byloje pateikti įrodymai (ieškovo banko sąskaitos išrašas, atsakovės banko mokėjimo pavedimo kopijos, mokėjimo žiniaraščiai) patvirtina, jog su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta. Ieškovo argumentas, jog jam turėjo būti mokami didesni dienpinigiai, kadangi krovinius vežė ir iškrovinėjo ne tik Šveicarijoje, tačiau ir kitose šalyse, nepagrįsti. Byloje pateikti atsakovės įsakymai dėl komandiruotės patvirtina, jog galutinis ieškovo kelionės tikslas buvo būtent Šveicarijos Konfederacija, kitų valstybių sienas ieškovas kirto ir tam tikrus veiksmus atliko (jeigu atliko) vykdamas į paskirties tašką. Savo ruožtu tais atvejais, kai vykstant į komandiruotės įsakyme nurodytą užsienio valstybę ir grįžtant iš jos reikia važiuoti per kitų užsienio valstybių teritorijas, kuriose darbuotojas neturi užduočių, tai dienpinigių už sugaištą kelionėje laiką išlaidos gali būti pripažįstamos sąnaudomis pagal tos užsienio valstybės, į kurią vykstama komandiruotės tikslais, nustatytas normas (2015 m. liepos 1 d. Valstybinės mokesčių inpekcijos prie Finansų ministerijos išiaškinimo dėl komandiruočių sąnaudų, komandiruočių kompensacijų dydžių, neapmokestinamu gyventojų pajamų mokesčiu 2.2.4 punktas (https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-3026/13d37c22-4d60-4d2f-aef0-a95656add759), Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki ieškovo atleidimo iš darbo momento, ieškovas buvo komandiruojamas į Šveicarijos Konfedeaciją darbo funkcijoms atlikti, todėl jam pagrįstai buvo taikyta teisės aktuose įtvirtinta dienpinigių norma. Atsakovės 2016 m. sausio 1 d. įsakymas dėl dienpinigių normos ieškovui nustatymo neprieštarauja galiojusiam teisiniam reglamentavimui, priimtas atsižvelgiant į ieškovo darbo funkcijų atlikimo vietą, todėl nėra pagrindo šį įsakymą naikinti.

Nenustačius pagrindo panaikinti 2016 m. sausio 1 d. įsakymą, kuriuo nustatyta ieškovui mokėtina dienpinigių norma, netenkintinas ieškovo prašymas priteisti komandiruočių dienpinigių skirtumą.

Ieškovo reikalavimas priteisti jam 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpiu priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį 6 367,924 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo sumokėti darbo užmokesčio ir dienpinigių dalį laiką, nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuo 2016 m. sausio 1 d. priskaičiuotas darbo užmokestis buvo išmokėtas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikti banko mokėjimo pavedimai (t. 1, b.l. 92-106), iš kurių matyti, jog darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo mokami į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, ieškovas šias lėšas gavo (t. 1, b.l. 54-61). Banko pavedimais ieškovui pervesta 19 833,22 Eur (t. 1, b.l. 147, 92-106). Dalis ieškovui mokėtinos sumos buvo išmokėta grynaisiais pinigais, ką patvirtina byloje pateikti mokėjimo žiniaraščiai su ieškovo parašais (t.1, b.l. 163-180), grynaisiais pinigais ieškovui išmokėta 4 724,58 Eur (t. 1, b.l. 147). Ieškovo atstovės abejonės pasirašytų dokumentų autentiškumu, byloje nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovui pinigai nebuvo perduoti (Civilinio proceso kodeks 178 straipsnis). Juolab, jog byloje liudytojas T. S. paaiškino, jog matė, kaip ieškovui atsakovės buveinės vietoje buvo mokami grynieji pinigai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. 535,26 Eur sumai.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. G. paaiškino, jog atlikdama skaičiavimą, suklydo ir ieškovui paskaičiavo išmoką už kasmetines atostogas, nors atostogos ieškovui neturėjo būti suteiktos, pastebėjus klaidą, mokėtiną sumą perskaičiavo. Ieškovas atlikto apskaičiavimo neginčija, tačiau nurodo, jog piniginės lėšos jam nebuvo išmokėtos. Iš byloje pateiktos 2017 m. birželio 5 d. galutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos turinio matyti, jog 2017 m. balandžio 30 d. fiksuojama ieškovo skola atsakovei 578,42 Eur sumai, apskaičiuotas ieškovo mokėtinas žalos atlyginimas 418,44 Eur, taip pat priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis už gegužės mėn. bei kompesancija už nepanaudotas atostogas (t.1, b. l. 181). Atsakovė sudengė ieškovui mokėtinas sumas su ieškovo skola atsakovei. Ieškovas atlikto sudengimo fakto neginčija, kaip neginčija ir aplinkybės, jog ieškovui buvo atlikta su darbo santykiais susijusių išmokų permoka. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., netenkintinas.

Ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už visą nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpį nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2017 m. birželio 1 d. nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. birželio 20 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. gegužės 19 d. įsakymais buvo suteikiamos kasmetinės atostogos (t.2, b.l. 29-32). Teismo posėdžio metu liudytoja T. G. paaiškino, jog ieškovui atostogos buvo suteikiamos, paaiškino atostogų suteikimo aplinkybes, nurodė priežastis, kodėl ieškovui buvo suteiktos konkrečios trukmės atostogos. Nesivadovauti byloje pateiktais įrodymais bei liudytojų paaškinimais teismas neturi pagrindo. Ieškovo atstovės abejonės abejonės dėl atostogų trukmės ar realumo, byloje nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovui nebuvo suteiktos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog DK 177 straipsnio 2 dalis numatė, jog jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos, ar įrodymų, jog ieškovas faktiškai atostogomis pasinaudoti negalėjo, ieškovas nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), o byloje pateikti įrodymai patvirtina atostogų ieškovui suteikimo faktą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Ieškovas prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, jog patyrė stresą, pažeminimą, emocinį sukrėtimą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), juos taikant individualioms bylos aplinkybėms, patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-209-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, pripažintina, jog ieškovas neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kuriai būtų padaryta žala ieškovui, ieškovas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, pobūdžio. Ieškovo nurodytos aplinkybėms apie darbo pobūdį bei gyvenimo sąlygas komandiruotės metu, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą patyrus neturtinės žalos, juolab jog nurodyti ieškovo išgyvenimai yra susiję su atliekamu darbų, kurį dirbti ieškovas pasirinko laisva valia.

Atsižvelgiant į nurodytą, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas (Civilinio kodekso 6.245- 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui duomenis, jog byloje patyrė 19,34 Eur vertimo išlaidas, 136,30 Eur kelionės išlaidas.

Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 3 050 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 33-36, 38-40).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu tenkinta nežymi dalis ieškinio reikalavimų, pripažintina, jog patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 2 745 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui iš atsakovės 13,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, 2 punktas, 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikyti, jog 2012 m. spalio 11 d. darbo sutartis Nr. 30, sudaryta tarp ieškovo E. M. (E. M.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stella Nova“ nutraukta DK (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2017 m. birželio 6 d.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stella Nova“ 13,63 Eur (trylikos eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. M. (E. M.).

Priteisti iš ieškovo E. M. (E. M.) 2 745 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stella Nova“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.