Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-493-650/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-03
Bylos Nr.
2-493-650/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01019-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
N. P.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“
Advokatai
Inga Mekienė, Simona Vaičiulytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-493-650/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01019-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 2.6.29.4; 2.6.1.3.6; 2.6.1.6.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant D. G.,dalyvaujant ieškovei V. P., atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovo N. P. atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei – Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, dėl skolos priteisimo už prievolės įvykdymą, ir atsakovo N. P. priešieškinį bendraatsakoviams - ieškovei V. P. ir trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V. P. ieškiniu (I t. 1-4 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo N. P. 7827,69 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei V. P. ir atsakovui N. P. kreditorius AB „SWEDBANK" 2006-06-02 sutarties Nr. 06 pagrindu suteikė 123.088,50 EUR paskolą. Šioje sutartyje kredito paskolos gavėjais nurodyti V. P. ir N. P.. Kredito grąžinimo terminas — 2036-06-02. Nuo pat paskolos mokėjimo termino pradžios ieškovė viena moka įmokas, palūkanas. Neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų suma 2017-01-23 yra 59.394,59 Eur. Neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų suma 2016-09-01 buvo 74.861,31 Eur. Bankui už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-01-23 iš V. P. sąskaitos sumokėta 15466,72 kredito ir 188,65 Eur palūkanų. Viso ieškovė bankui sumokėjo 15.655,37 Eur, iš kurių 1/2 dalis, t.y. 7.827,69 Eur sumokėta už atsakovą (solidarų skolininką).

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu 2006-06-02 sudarė sutartį Nr. 06, pagal kurią jiems buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas kredito lėšomis įsigytas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausantis kredito gavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal kredito sutartį už prievoles, atsiradusias iš kredito sutarties abu kredito gavėjai (ieškovė ir atsakovas) įsipareigojo atsakyti solidariai iki to laiko, kol bus įvykdyta pagal kredito sutartį visa prievolė.

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismui padalinus bendrą sutuoktinių už kreditą įsigytą turtą ir pripažinus jį ieškovės nuosavybe, toks turto padalijimas nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė irgi turėjo būti padalyta, bei paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų. Šalių kreditorius bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė pagal kredito sutartį būtų padalyta ar pakeista, todėl pagal kredito sutartį solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nepasikeitė, pripažinus ieškovės nuosavybę į gyvenamąjį namą su žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geranoriškai atsisako vykdyti ieškovės reikalavimą, o priešingai dar ir reikalauja piniginės prievolės mokėjimo per antstolį, ieškovė gina savo pažeistas teises teismine tvarka. Bankas priėmė prievolės įvykdymą iš ieškovės, o atsakovas sutiko (neteikė jokių pretenzijų), kad prievolės įvykdymui ieškovė į banko sąskaitą pervestų pinigus prievolės už atsakovą įvykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

Ieškovė V. P. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo ieškinio argumentus, papildomai nesutikdama su atsakovo priešieškiniu, paaiškino, kad jos mėnesio darbo užmokestis per turimas dvi darbovietes siekia apie 700 Eur, iš šių sumų atsakovui vykdomojoje byloje yra daromos išskaitos kiekvieną mėnesį. Ieškovė turi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas (automobilis), kuris yra areštuotas vykdomojoje byloje. Žemės sklypas ir pastatas vykdomojoje byloje taip pat areštuoti, tačiau jie yra įkeisti bankui. Antstolio vykdomajame dokumente yra nurodyta kokios išskaitos turi būti daromos iš ieškovės darbo užmokesčio ir šios išskaitos daromos reguliariai, laikantis antstolio nurodymo. Prieš laiką grąžinti bankui dalį kredito buvo jos tėvų siūlymas, nes ir būnant pensinio amžiaus jai teiktų mokėti paskolą didėjančiomis įmokomis, todėl tėvai nusprendė jai padėti greičiau grąžinti paskolą dengiant paskutinius didžiausius mokėjimus. Sutartis dėl tikslinės paskolos pasirašyta tėvų reikalavimu. Šiuo metu bankui periodiškai grąžinanti sumas prieš laiką, nes jos susikaupia nuo sutaupomo atlyginimo, o ieškovę visiškai išlaiko tėvai. Šias darbo užmokesčio sutaupytas lėšas skiria dengti banko kreditui, siekdama užsitikrinti turimo būsto išlikimą, nes būnant pensijoj jai gali būti sudėtinga mokėti dideles įmokas. Atsakovui priteista piniginė kompensacija kaip skola mokama reguliariai kiekvieną mėnesį darant pagal antstolio nurodytas privalomas išskaitas. Be to pats atsakovas atsisakė priimti ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį skolai padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas N. P. atsiliepime į ieškinį (I t. 45-47 b.l.) su reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo ir kuo remdamasi teigia, kad atsakovas jai privalo atlyginti būtent ½ dalį bankui sumokėtos sumos. Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-29-797/2016 ieškovei V. P. teismas priteisė visą santuokoje įgytą 144 330,57 Eur vertės turtą natūra (nekilnojamąjį turtą 99 000 Eur vertės + transporto pr. 2 027 Eur vertės + kilnojamąjį turtą 43 303,57 Eur vertės). Teismas ieškovei priteisė ne tik visą 68 318,55 Eur vertės dalintiną turtą (nuo kurio atsakovui paskaičiuota ir priteista kompensacija), bet ir 76 012,02 Eur vertės bendrą turtą, kuris skirtas sutuoktinių solidariai prievolei kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06 pilnai padengti. Tokiu būdu ieškovės V. P. dalis solidariojoje prievolėje šiam kreditoriui yra 100 proc., o atsakovo N. P. dalis solidariojoje prievolėje yra 0 proc. Bylos šalys kreditoriui „Swedbank“ AB yra ir lieka solidarūs skolininkai, tačiau jų tarpusavio atsiskaitymui reikšmingos prievolės dalys kaip minėta nėra lygios. Ieškovė, teismo sprendimu gavusi 76 012,02 Eur vertės bendro turto, iš kurio gali ir turi būti visiškai įvykdyta solidari bylos šalių prievolė bankui, elgiasi, nesąžiningai reikšdama teismui šį ieškinį bei prašydama priteisti iš atsakovo papildomas sumas tos pačios prievolės vykdymui.

Atsakovas N. P. taip pat teikė priešieškinį (II t. 1-4 b.l.) ieškovei V. P., traukdamas bendraatsakoviu ir trečiąjį asmenį AB „Swedbank", prašydamas pripažinti negaliojančiu V. P. 2016-12-01 atsiskaitymą su AB „Swedbank" pagal 2006-06-02 Kredito sutartį Nr. 06 prieš terminą sumokant bankui 14 500,00 Eur; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui N. P. iš atsakovo AB „Swedbank" 14 500,00 Eur sumą; priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir AB „Swedbank" 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui N. P..

Priešieškinyje nurodoma, kad 2006-06-02 kredito sutarties Nr. 06 pagrindu AB „Swedbank" (toliau bankas) suteikė N. P. ir V. P. 425000 Lt kreditą, kurio paskirtis: 380000 Lt gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 45000 Lt gyvenamojo namo statybos užbaigimui. Kredito grąžinimo terminas 2036-06-02. Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-29-797/2016 panaikino įrašo Nr. X apie N. P. ir V. P. sudarytą santuoką įtraukimą į apskaitą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Tuo pačiu sprendimu teismas priteisė N. P. iš V. P. 22 545,12 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-05-21 dieną. Atsakovė šį teismo sprendimą vykdė netinkamai, todėl ieškovas išsiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė jį vykdyti antstolei V. Š.. Iš antstolės V. Š. 2017-04-10 rašto Nr.2-29-797/16 matyti, kad skolos likutis pagal šį vykdomąjį raštą 2017-04-10 dienai buvo 15 526,04 Eur. Užuot atsiskaičiusi su ieškovu, V. P. pateikė AB Swedbank 2016-12-01 prašymą priešlaikiniam paskolos grąžinimui ir prieš numatytą kredito grąžinimo terminą grąžino bankui 14 500 Eur. atsakovė, užuot įvykdžiusi galiojantį ieškovo reikalavimą, kuriam terminas yra suėjęs, įvykdė prievolę bankui prieš terminą. atsakovė V. P. 2016-12-01 atsiskaičiusi su banku ir sumokėjusi jam 14 500 Eur prieš 2006-06-02 Kredito sutartyje Nr. 06 numatytą terminą, pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. 4 punktą, kadangi ši suma pagal atsiskaitymų eiliškumą turėjo būti panaudota atsiskaitymui ne su banku, o su ieškovu N. P., kurio reikalavimas atsakovei yra vykdomojo dokumento pagrindu. V. P. atsiskaitymo su AB „Swedbank" sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškinys reiškiamas Actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taip pat sandorį prašant pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 str. 1 d. , 1.81 str. 1 d., kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, kaip neatitinkantį viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose.

Ieškovė V. P. atsiliepime į atsakovo priešieškinį (I t. 108-110 b.l.) nurodė su priešieškinio reikalavimais nesutinkanti, nes skolos reikalavimo terminas nėra suėjęs, 2016-04-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nenustatytas terminas iki kada atsakovui turi būti sumokėta priteista piniginė kompensacija. Antstolė vykdomojoje byloje vykdo išskaitas iš ieškovės atlyginimo ir kita atsiskaitymo tvarka antstolės nebuvo nustatyta. Ieškovė teigia turėjusi teisę su banku atsiskaityti prieš terminą, o bankas turėjo teisę priimti grąžinamą kreditą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, atsiliepime į atsakovo priešieškinį (I t. 102-103 b.l.), būdamas patrauktas bendraatsakoviu su ieškove, nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-20 sprendimu nenustatė termino iki kada V. P. turi N. P. sumokėti jam priteistą piniginę kompensaciją. Antstolės V. Š. 2016-09-05 Nr.2-29-797/2016 patvarkyme dėl skolos išieškojimo taip pat nenurodyta, iki kada turi būti sumokėta skola. V. P. darbo užmokestį gauną į sąskaitą Banke, kuri ir yra neareštuota, todėl bankui apie jos mokamą skolą buvusiam sutuoktiniui nebuvo žinoma. V. P. pateikė Bankui 2016-12-01 prašymą priešlaikiniam paskolos grąžinimui ir prieš numatytą kredito grąžinimą terminą grąžino Bankui 14500,00 EUR. Ji turėjo teisę bankui prievolę įvykdyti prieš terminą. negalima sutikti su priešieškinio teiginiais, kad savo veiksmais V. P. pažeidė įstatymu nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kaip matyti iš antstolės V. Š. 2016-09-05 rašto Nr.2-29-797/2016 iš V. P. gaunamų pajamų yra vykdomi reguliarūs atsiskaitymai, skolos likutis N. P. 15526,04 Eur. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą atsiskaitymo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją bei priteisti N. P. iš banko 14500,00 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, gautas prašymas byla nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje teiktų šalių paaiškinimų, esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2006 m. birželio 2 d. ieškovė V. P. ir atsakovas N. P. su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. 06 425000,00 Lt sumai, iš kurios 380000 Lt skirta gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 45000 Lt gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kredito grąžinimo terminas – 2036-06-02, šalių prievolė pagal sudarytą kredito sutartį solidari.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-797/2016, panaikino įrašą apie V. P. (ieškovės) ir N. P. (atsakovo) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą; nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. P. ir atsakovo N. P. prievolė pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06 kreditoriui ,,Swedbank“, AB lieka solidari; padalino santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. X, ir žemės sklypą, unikalus Nr. A, esančius (duomenys neskelbtini)– 99 000 Eur vertės; automobilį PONTIAC VIBE – 2027 Eur vertės; UAB „H.“ 50 procentų akcijų; 45 330,57 Eur vertės kilnojamuosius daiktus; atsakovui N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė UAB „N.“ 100 proc. akcijų ir iš ieškovės V. P. 22 545,12 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą; taip pat priteisė iš N. P. ieškovei V. P. 5493,38 Eur kompensaciją už bankui sumokėtas įmokas ir turto išlaikymo išlaidas.

Apylinkės teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas už 144 330,57 Eur, iš kurio 99 000,00 Eur sudaro nekilnojamas turtas ir 45 330,57 Eur kilnojamas turtas bei 76 012,02 Eur pasyvas, t. y. likusi prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, lieka solidari, nustačius, jog santuokoje šalys įgijo turto iš viso už 144 330,57 Eur, ši suma yra mažintina 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma, todėl dalintino turto vertę sudaro 68 318,55 Eur, kiekvienam sutuoktiniui po 34 159,27 Eur (CK 3.118 str. 2 d.). Nustatęs, jog neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 06 suma 2016-02-29 dienai buvo 76012,02 Eur, o ieškovei priteisus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priteistina turto vertės dalis sudarė iš 144 330,57 Eur, teismas minėtą sumą sumažino 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma ir sprendė, jog ieškovei priteistino turto vertė sudaro 68 318,55 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė investavo savo asmenines lėšas į santuokinį turtą, jos dalis yra žymiai didesnė, todėl ieškovei tenkanti turto dalis nuo 68 318,55 Eur yra 45 773,43 Eur, o atsakovui priklauso 22 545,12 Eur kompensacija. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-05-21 dieną.

Iš antstolės V. Š. 2017-04-10 rašto Nr.2-29-797/16 matyti, kad V. P. skolos likutis pagal N. P. išduotą vykdomąjį raštą 2017-04-10 dienai buvo 15 526,04 Eur. V. P. pateikė AB Swedbank 2016-12-01 prašymą priešlaikiniam paskolos grąžinimui ir prieš numatytą kredito grąžinimo terminą grąžino bankui 14500 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad V. P. už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-01-23 sumokėjo bankui 15466,72 Eur kredito ir 188,65 Eur palūkanų.

Dėl ieškinio reikalavimų

Teismas vertina byloje esminę aplinkybę, kad 2018-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 buvo išspręstas analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių - V. P. ir N. P., kuomet ieškovė, iš dalies įvykdžiusi abiejų buvusių sutuoktinių turimą solidariąją prievolę trečiajam asmeniui - AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. 06, pateikė ieškinį, kuriuo prašė pusę šios sumokėtos sumos priteisti iš atsakovo kaip bendraskolio (I t. 178-185 b.l.). Nagrinėjamu ginčo atveju skiriasi tik reikalaujama suma ir laikotarpis, už kurį ieškovė V. P. dengė kreditą kreditoriui – trečiajam asmeniui AB „Swedbank“.

2018-04-19 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad ieškovei V. P. dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui, jai priklausančio turto pasyvo dalis mažėja, atitinkamai didėja jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės dalis, o atsakovui N. P. įvykdžius solidariosios prievolės dalį bankui, jo turtinė padėtis negerėja, nes visas nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei. Nutartyje nurodyta, kad padalijus šalių turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ieškovei V. P. priteisus visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad ieškovė V. P., gavusi visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra, iš jo vertės atėmus visą likusį kreditoriaus įsipareigojimą, turi prievolę pati mokėti skolą bankui ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – atsakovo N. P..

Įvertinus, tai, kad šioje byloje reiškiamas analogiškas ieškovės reikalavimas atsakovui, kildinamas iš tos pačios kreditavimo sutarties su trečiuoju asmeniui AB „Swedbank“, ir skiriasi tik reikalavimo suma ir laikotarpis, už kurį ieškovė padengė kredito įmokas, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą analogiškoje teisinėje situacijoje tarp tų pačių šalių, vadovaujasi CPK 182 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis prejudicinę galią turinčiais faktais, ir ieškovės ieškinį atsakovui atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, dėl ko sandoris, kuriuo ieškovė prieš laiką padengė dalį kredito, laikytinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat keliamas sandorio negaliojimo klausimas CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovas remiasi Actio Pauliana institutu, reglamentuotu CK 6.66 -6.67 straipsniuose, gindamas savo, kaip kreditoriaus teises, nuo nesąžiningų skolininkės (šiuo atveju – ieškovės) ir kito kreditoriaus (banko) veiksmų.

CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad pats N. P. yra bendraskolis kreditoriui AB Swedbank pagal kredito sutartį Nr. 06. Sutarties 13.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjai bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Solidari šalių V. P. ir N. P. prievolė pagal aptariamą sutartį palikta ir 2016-04-20 teismo sprendimu, nutraukus šalių santuoką. Nors aukščiau aptarta, kad ieškovė V. P. turi prievolę pati mokėti skolą bankui ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – atsakovo N. P., tačiau atsakovui ir toliau išlieka solidarioji prievolė dengti kreditą tuo atveju, jei ieškovė V. P. būtų finansiškai nepajėgi šio kredito viso ar iš dalies mokėti. Iš to seka, kad ieškovei padengus bankui kredito dalį prieš laiką, tokiu būdu sumažinama ir paties atsakovo N. P. solidari prievolė bankui, todėl priešlaikinis kredito dalies grąžinimas iš esmės nepažeidžia N. P. interesų. Be to abiejų skolininkų teisė grąžinti kreditą prieš terminą numatyta būsto paskolos sutarties bendrosios dalies 11.1.1 punkte, kuriame nurodyta, kad kiekvienas kredito gavėjas turi teisę grąžinti visą ar dalį kredito prieš sutartyje numatytus terminus pateikęs bankui priimtinos firmos raštišką pranešimą apie priešlaikinį kredito ar jo dalies grąžinimą. Ši sutartis yra pasirašyta tiek ieškovės V. P., tiek atsakovo N. P., todėl laikytina, kad atsakovas yra išreiškęs savo sutikimą dėl galimybės bet kuriam iš kredito gavėjų pasinaudoti teise prieš laiką grąžinti dalį kredito AB „Swedbank“.

Be to teismas, įvertindamas pateiktus papildomus duomenis byloje – rašytinius susitarimus tarp A. ir J. P. bei V. P., daro išvadą, kad piniginės lėšos, kurias ieškovė įnešė į savo sąskaitą 2016-12-01 banko kredito dalies dengimui, buvo gautos iš jos tėvų kaip dovana ir tikslinė paskola (III t. 18-19 b.l.), ieškovė sutartimis įsipareigojo šias lėšas panaudoti būtent būsto kredito sutarties dengimui, todėl šioms piniginėms lėšoms netaikytinas atsiskaitymų eiliškumas, reglamentuotas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nes atsakovui priteistos kompensacijos priverstiniam išieškojimui galiojo antstolės V. Š. 2016-09-05 patvarkymas su jame nustatytomis išskaitytomis iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ( 1 t., 76-77 b.l.).

Prašymą priešlaikiniam kredito grąžinimui ieškovė V. P. pateikė 2016-12-01, kuriuo prašoma 2016-12-01 datai leisti grąžinti 14500,00 Eur (II t. 10 b.l.). Be to bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016-12-23 antstolės V. Š. kontoroje gautas vykdomasis raštas dėl 2016-11-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškovės V. P. naudai iš atsakovo N. P. priteista 586,34 Eur skola, 20,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (III t. 21-22 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad teikdama bankui prašymą dėl priešlaikinio kredito dalies grąžinimo, ieškovė kartu turėjo pagrindą manyti turinti galiojantį priešpriešinį kreditorinį reikalavimą atsakovui 2016-11-07 sprendimo už akių pagrindu, nes pats sprendimas atsakovo atžvilgiu buvo įsiteisėjęs įstatymo numatytu 20 dienų terminu, t.y. 2016-11-27.

Teismas dar kartą pažymi, kad atsakovui N. P. 2016-04-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteista piniginė kompensacija yra išieškoma vykdomojo rašto pagrindu ir remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis. 2017-04-10 patvarkyme dėl informacijos pateikimo (II t. 23 b.l.) antstolė nurodė, kad skolininkė V. P. yra dirbanti per du darbus, patvarkymai yra išsiųsti į darbovietes, kurios reguliariai atlieka išskaitymus. Areštuotos skolininkės sąskaitos kredito įstaigose, viena palikta laisva, į kurią V. P. gauna darbo užmokestį. Taip pat areštuotas skolininkės žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kurie taip pat yra įkeisti bankui, areštuota transporto priemonė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad iš ieškovės V. P. darbo užmokesčio yra reguliariai atliekamos išskaitos (I t. 78-93 b.l.). Šios aplinkybės teismui rodo, kad ieškovė, kaip skolininkė, pagal savo finansines galimybes mažino 2016 - 2017 metais savo įsipareigojimus turimiems abiems kreditoriams: tiek AB Swedbank, tiek atsakovui N. P..

CK 6.930¹ straipsnyje aptariamos normos tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą, siekiant išvengti galimo subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito pirmiausiai visų pirma su pasirinktais kreditoriai. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė piktnaudžiauja ir aiškiai teikia prioritetą vienam kreditoriui, nes, kaip jau minėta, grąžindama prieš laiką dalį kredito kreditoriui AB Swedbank ji kartu mažina ir solidarią paties atsakovo N. P. prievolę pagal kredito sutartį.

Svarbu šalių ginče ir tai, kad ieškovei priklausantis turtas – namas su žemės sklypu – yra įkeistas hipotekos kreditoriui - AB Swedbank. Tas pats nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir vykdant vykdomąjį dokumentą kreditoriaus N. P. naudai. Vykdymo procese pirmąją eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojo naudai (CPK 665 straipsnio 1 dalis). Ieškovei prieš laiką grąžinus kreditą bankui, būtų panaikintas nekilnojamojo turto užtikrinimas hipoteka, ir N. P. įgytų galimybę, esant neįvykdytam vykdomajam dokumentui dėl jo naudai priteistos skolos, nukreipti išieškojimą į pačios ieškovės V. P. nekilnojamąjį turtą, kas vėlgi vertintina kaip kreditoriaus galimybių išieškoti jam priteistą skolą padidėjimas.

Įvertinus tai, kad ieškovės mokėjimais lygiagrečiai yra mažinamas įsiskolinimas tiek atsakovui N. P., tiek AB Swedbank, o bankui atliekami išankstiniai kredito grąžinimai atliekami iš ieškovei suteiktos tikslinės paskolos ir naudojantis kredito sutartyje numatyta išankstinio kredito grąžinimo teise, su kuria sutiko ir pats atsakovas, pasirašydamas šią sutartį, bei atsižvelgiant į tai, kad grąžinant prieš laiką kreditą kartu mažinama ir paties atsakovo N. P. solidari prievolė AB Swedbank, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti jog ieškovės veiksmai prieš laiką grąžinant dalį kredito pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją atmestinas.

Tuo pačiu ginčijant sandorį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sprendžiant dėl reikalavimo taikyti restituciją esminę reikšmę turi sandorio šalių įvertinimas sąžiningumo aspektu, t. y. ar sudarant sandorį buvo akivaizdžiai pažeistas sąžiningų ketinimų principas ir ar dėl to pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Sąvoka „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 69, 70 punktus, 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43, 44 punktus).

Iš pačios ieškovės žodinių paaiškinimų, banko atsiliepimo argumentų ir rašytinių bylos duomenų darytina išvada, kad šios šalies pasirinkimą bankui, kaip kreditoriui, prieš laiką grąžinti dalį kredito įmokų, lėmė aplinkybė, kad ieškovei kreditą bankui reikėtų grąžinti ir būnant jau pensinio amžiaus, o iš kredito grąžinimo grafiko (II t. 11-22 b.l.) matyti, kad ilgainiui kas mėnesį mokamų įmokų suma ženkliai didėja ir paskolos grąžinimo pabaigoje mokėtinos mėnesio įmokos patrigubėja. Ieškovės siekis užsitikrinti būstą vyresniam amžiui ir sumažinti savo kreditorinius įsipareigojimus bankui pensiniu laikotarpiu laikytinas adekvačiu ir sąžiningu, tuo labiau kad antstolės patvarkymu nurodytas įpareigojimas atlikti išskaitas iš jos darbo užmokesčio dengiant įsiskolinimą N. P. yra vykdomas reguliariai, darant teisingas išskaitas iš darbinių pajamų per abi turimas darbovietes. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo akivaizdžiai pažeistas sąžiningų ketinimų principas ir ar dėl to pažeistos kito kreditoriaus teisės bei teisėti interesai, todėl atmestini atsakovo priešieškiniu teikiami argumentai dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Taigi Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Kadangi Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti aukščiau išvardintų sąlygų viseto, nes N. P., būdamas kreditorius pagal 2016-07-12 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl skolos priteisimo iš V. P., kartu yra ir solidarus skolininkas su V. P. kitam kreditoriui AB Swedbank, kuriam ginčijamu priešieškinku sandoriu dalis įsiskolinimo pagal kredito sutartį buvo padengta anksčiau laiko. Taip pat aukščiau aptarta, kad nenustatytas N. P., kaip kreditoriaus teisių esminis pažeidimas, nes jo kreditorinis reikalavimas yra tenkinamas antstolės patvarkyme numatyta vykdymo tvarka darant išskaitas iš V. P. darbo užmokesčio, ir be to mažinama solidari prievolė kreditoriui AB Swedbank. Nėra pagrindo daryti išvados ir apie trečiojo asmens (banko) nesąžiningumą, nes ginčijamas sandoris, t.y. priešlaikinis kredito dalies grąžinimas buvo atliktas vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, numatančiomis kiekvienam iš kredito gavėjų prieš laiką grąžinti visą arba dalį kredito ir teisę bankui tokį kredito grąžinimą priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo N. P. reikalavimas dėl V. P. 2016-12-01 atsiskaitymo su AB Swedbank pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. 06 prieš terminą sumokant bankui 14500,00 Eur pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas, kaip neatitinkantis įstatymu nustatytų actio Pauliana sąlygų viseto, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiame ginče ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini, laikytina, kad šalys patyrė apylyges teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir jos neatlygintinos. Be to teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė iš esmės šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei įvertinęs ginčo sudėtingumą, byloje priešinių reikalavimų apimtį ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos, konstatuoja, kad šalims tarpusavyje nepaskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinės pagalbos teikimą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 93 str. 4 d.).

Proceso metu susidarė valstybei 17,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios atmetus abiejų šalių reikalavimus, lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų šalių, iš kiekvienos šalies priteisiant po 8,67 Eur į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės V. P. ieškinį ir atsakovo N. P. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,67 Eur (aštuonių eurų, 67 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 -„žyminis mokestis“ „bylinėjimosi išlaidos“).

Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,67 Eur (aštuonių eurų, 67 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 – „žyminis mokestis“ „bylinėjimosi išlaidos“).

Patirtų tarpusavio bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė