Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl kitoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 absoliučiai negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsisakė jį priimti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo argumentus, susijusius su civilinėje byloje Nr. 2‑645-802/2010 priimto procesinio sprendimo nepagrįstumu.

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

12. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

13. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 absoliučiai negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad teismas minėtoje byloje sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje negaliojančiomis teisės normomis bei savo subjektyvia nuomone, todėl sprendimas yra absoliučiai negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės L. P. (C.) ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Rytų skirstomieji tinklai“ 5 844,09 Lt (1 692,57 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 974,33 Lt (571,81 Eur) bylinėjimosi išlaidas bei 47,10 Lt (13,64 Eur) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Šioje byloje apeliantas A. K. dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijo res judicata galią.

16. Teismo sprendimo res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) teisinė galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis).

17. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas) ir/ar naujai inicijuotoje civilinėje byloje prašyti panaikinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. CPK yra įtvirtinta instancinė priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, todėl tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas toje konkrečioje išnagrinėtoje byloje (bet ne naujose bylose) galėtų konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Konstitucijos 109 straipsnis ir 111 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000).

18. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra įsiteisėjęs, jo teisingumas instancine tvarka buvo ginčijamas, tačiau nebuvo paneigtas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Taigi ieškovas yra pasinaudojęs visomis civilinio proceso suteiktomis teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybėmis ir jas įgyvendinęs, be to, jam tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jos įgyvendinimo tvarka.

19. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog galiojantys teisės aktai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose, ir dėl to ieškovo ieškinį pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir kiti teismai, nagrinėję ieškovo tapataus pobūdžio ieškinius (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1002-343/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-480/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-745-555/2023).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apelianto A. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.