Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7660-329/2022 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Anot apelianto, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų egzistavimo, t. y. dėl motyvų nebuvimo.

9. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo procesinis sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

10. Absoliučiais sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus nutarties turiniui, 1 dalyje nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodoma: 1) nutarties priėmimo laikas ir vieta; 2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; 3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; 6) teismo nutarimas; 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti priimtą nutartį.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartis yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, joje yra išvardintos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant nutartyje nagrinėjamą klausimą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantam kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ypač ieškinio priėmimo stadijoje, kuomet teismas tik sprendžia, ar ieškinys atitinka CPK jam keliamus formos reikalavimus, ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.

13. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Pagal Konstituciją ir ją įgyvendinančius įstatymus bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atliekamas instancine tvarka: bendrosios kompetencijos teismų sistemoje žemesnės pakopos teismo priimtas sprendimas skundžiamas aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos teismui. Taigi teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas kitokia nei instancine tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, pripažinimo negaliojančiu CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovo teigimu, teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, todėl sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, įvertinęs tai, kad ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, kas pagal galiojančius įstatymus nėra galima. Nurodė, kad ieškovas pasinaudojo visomis civilinio proceso suteiktomis teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybėmis ir jas įgyvendino (sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, buvo pateikti trys prašymai dėl proceso atnaujinimo, kurie netenkinti. Pažymėtina ir tai, jog du prašymai dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo peržiūrėti ir instancine tvarka). Darė išvadą, kad šiuo atveju šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad jis ieškiniu reikalauja, jog teismas pateiktų teisinį priimto civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 sprendimo įvertinimą. Apelianto nuomone, sprendimas yra be motyvų, todėl yra absoliučiai negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas apelianto atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kuris 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog galiojantys teisės aktai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose, todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas negali peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jau buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo.

22. Be to, iš Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas pasinaudojo visomis civilinio proceso suteiktomis teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybėmis ir jas įgyvendino, be to, jam tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jos įgyvendinimo tvarka.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.