Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, tai, kad ieškovės atstovas ir atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti skolą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2016 m. liepos 14 d. minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu, butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal patvirtintas šio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (protokolo 1 klausimo 4 punktas), 2019 m. sausio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8291-05 (toliau – kreditavimo sutartis) kartu pasirašydama specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas dėl 589 332 Eur kredito daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų, bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Laikantis kredito atidėjimo laikotarpio, kredito grąžinimo grafiku buvo numatytas kredito grąžinimo terminas, apimantis laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2036 m. gruodžio 15 d. (pagal 2019 m. spalio 25 d. Susitarimą Nr. 1, grąžinimo grafiką).

14. Nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė atsakovui išsiuntė sąskaitą už 2021 m. kovo mėn. Nr. REN54158 dėl mokėtinos sumos pagal renovacijos kreditą. Taip pat ieškovė atsakovui išsiuntė kitą sąskaitą Nr. REN54505 už 2021 m. kovo mėn. su pakoreguota kredito ir atidėtų palūkanų suma. Atsakovui aiškinantis, dėl kokios priežasties buvo pakeista mokėtina suma, ieškovė informavo, kad buvo įsivėlusi klaida dėl palėpės patalpų apskaičiavimo.

Dėl namo gyventojų įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

15. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (3 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Nusprendimas dėl kito asmens teisių kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje reiškiamą reikalavimą, atsakovo poziciją bei byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog, nepaisant to, kad sprendžiamas klausimas yra susijęs su bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio daikto atnaujinimo klausimais, tačiau šiuo atveju nėra pasisakoma dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasikeitimo, pripažinimo ar panaikinimo, ar jų dalių nustatymo. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti ginčo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) mokesčio dalį už palėpės patalpų atnaujinimą (modernizavimą). Tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju yra sprendžiamas ginčas, kylantis tik tarp ieškovės, kaip ginčo daugiabučio namo administratorės, ir atsakovo, kaip atskirų patalpų savininko, prievolės mokėti už ginčo daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą). Laikytina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pats savaime neturi įtakos kitų namo gyventojų teisinei padėčiai, nes jame nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos kokios nors jų teisės ar pareigos, todėl darytina išvada, kad tarp sprendžiamo klausimo ir ginčo daugiabučio namo bendraturčių teisių ir pareigų nėra pakankamo (glaudaus) teisinio ryšio.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamą naudą ir pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

19. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad atsakovas 2016 m. liepos 14 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Pažymėjo, kad šio sprendimo pagrindu ieškovė veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus 2019 m. sausio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8291-05 dėl 589 332 Eur kredito daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui. Apeliantės nuomone, nurodytų sutarčių pagrindu ji įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos išieškojimo, atsakovui daugiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti savo mokėjimus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog nors ieškovė labai plačiai pasisako dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo prievole mokėti butui tenkančios kredito sumos išieškojimo, tačiau ginčo šioje dalyje atsakovas nekelia. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių teikiamų paaiškinimų matyti ne tik tai, kad atsakovas sutinka, jog turi prievolę mokėti jam priklausančią kredito dalį, tačiau šią savo prievolę atsakovas vykdo. Nurodytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir ieškinyje reiškiamas reikalavimas, kuriuo buvo prašoma priteisti tik pradelstos kredito dalies už neįrengtos palėpės atnaujinimą (modernizavimą) sumokėjimo.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovui sąskaitą REN54158 su kredito ir palūkanų apskaičiavimu už namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, ji kartu su paskola ir palūkanomis buvo 17 512,12 Eur. 2021 m. balandžio 8 d. atsakovas iš ieškovės gavo sąskaitą Nr. REN54506, kuri kartu su paskola ir palūkanomis buvo padidėjusi ir sudarė 20 308,22 Eur. Atsakovui ėmus aiškintis, kodėl buvo pateikta nauja sąskaita su padidėjusia suma, buvo gautas ieškovės atsakymas, jog pirminėje sąskaitoje per klaidą nebuvo įtraukta suma už palėpės plotą, kuris bendrai priklauso visiems namo gyventojams. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas atsisakydamas vykdyti ieškovės reikalavimą dėl dalies kredito sumų sumokėjimo, iš esmės kelia klausimą, ar ieškovė pagrįstai jam į sąskaitą įtraukė (duomenys neskelbtini), neįrengtai palėpei priskaičiuotas renovacijos darbų kainas bei palūkanas, kadangi, atsakovo nuomone, jam nepriklauso jokia neįrengtos palėpės dalis.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių (civilinėje byloje Nr. 2‑3703-676/2014) buvo tenkintas ieškinys ir atidalyta ieškovams L. R. ir T. R. nuosavybės teise priklausanti 14631/69777 dalis (susidedanti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams priklausančios 12735/69777 palėpės dalies ir 1896/69777 palėpės dalies, priklausančios L. R. asmeninės nuosavybės teise), sudaranti 146,30 kv. m bendro ploto neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų L. R. ir T. R. pateiktą palėpės atidalijimo projektą – plotų paskirstymo brėžinį. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Apeliantas neginčija aplinkybių, kad išsipirkęs ir atsidalijęs 146,30 kv. m palėpės, atsakovas suformavo atskirus butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė, bei dalį ploto prijungė prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčija, kad už suformuotus ir parduotus butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) namo renovacijos mokesčius moka naujieji savininkai.

22. Aplinkybes, jog atsakovas atsidalijo (146,30 kv. m) neįrengtos palėpės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įgijo asmeninę nuosavybę, patvirtina ir byloje pateiktas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Nekilnojamojo turto registro išrašas. Dar daugiau, VĮ Registrų centro raštas patvirtina, jog atsakovui nepriklauso jokia neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Paminėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas jam priklausančią dalį neįrengtos palėpės atsidalijo iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės. Taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą, jog atidalijus bendraturčio nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, to bendraturčio bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui kredito dalies mokėjimą už neįrengtos palėpės atnaujinimą (modernizavimą).

24. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. balandžio 25 d. sąskaitą Nr. TS-2304 bei 2023 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitą, Serija LAT Nr. 1024999, iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatui 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovų atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.