- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1183-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00174-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1146-513/2015 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui A. M., Klaipėdos miesto prokuratūrai, S. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 289 620,01 Eur (1 000 000 Lt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, kad už ieškovą G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“ pasirašė įgaliotas asmuo. Teismas išaiškino, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); pagal 3 punktą – nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos adresus ir kitokių įrodymų buvimo vietą; pagal 4 punktą – nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką). Be to, pagal minėto straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovai negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Teismas išaiškino ieškovams nutarties nevykdymo pasekmes.
Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovių G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ patikslintas ieškinys (pavadintas „Ieškinio trūkumų ištaisymas“).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškinio trūkumai neištaisyti. Patikslintas ieškinys bei ieškinys yra pasirašytas A. K. T. – UAB „Smart Solutions“ direktorės, tačiau nepateikti įrodymai, jog ji turi teisę teisme atstovauti ieškovą G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“. Teismas nustatė, kad juridinių asmenų registre įrašų apie įmonės valdymo organus nėra (CPK 137 str. 1 d. 8 p., 179 str. 3 d.). Taip pat visiškai nesuformuluotas ieškinio reikalavimas (-ai) (ieškinio dalykas). Ieškovai teigia, kad atsakovais nurodyti statutiniai pareigūnai neatliko savo pareigų, be pateisinamos priežasties tyčia piktnaudžiauja tarnyba ir padarė ieškovams turtinę ir neturtinę 2 mln. eurų žalą, tačiau, teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės (ieškinio pagrindas) yra tik padrikas, neaiškus ir neišsamus atskirų situacijų aprašymas, teigiama, kad pažeistos fizinio asmens teisės ir teisėti interesai, teismui siūloma pačiam išsireikalauti duomenis iš registrų, o dėl ieškinio spręsti iš ieškinio dokumentų kopijų, pasirūpinti advokatu ir ruoštis civilinės bylos nagrinėjimui. Teismas konstatavo, kad 2015 m. balandžio 1 d. nutartis neįvykdyta, nesuformuluotas nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas, nepateikti įrodymai apie tai, jog ieškinį G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu padavęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 115 str. 3 d.).
Šioje proceso stadijoje procesinis sprendimas grąžinti 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo kvitu G. M. personalinės įmonės sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį nepriimtas, nes žyminis mokestis sumokėtas žymiai anksčiau, mokėjimo kvito originalas nepateiktas, kvite nenurodyta, kokioje byloje mokamas žyminis mokestis, taigi nenustatytas ryšys su šia byla (CK 1.5 str., CPK 87 str. 1 d. 3 p., 185 str.). Teismas išaiškino, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų dėl neteisėtų veiksmų, atlyginimo, nagrinėja specializuoti, t. y. administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.); bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios teismingos bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėja apylinkės teismai, nepriklausomai nuo neturtinės žalos dydžio (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neveikimu pažeidė konstitucines teises. Bylą nagrinėjančios teisėjos iniciatyva tyčia dėl savanaudiškų paskatų buvo žlugdomas verslas, nuslepiant sukčiavimą stambiu mastu bei smurtinius nusikaltimus. Teisėja neskaitė 149 lapų faktinių įrodymų, kurie patvirtina, kad valstybė atsakys už teisėjos I. Č. veiksmus. Dėl minėtos teisėjos veiksmų kenčia socialiai remtini žmonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. balandžio 1 d. teismo nutartis neįvykdyta, nesuformuotas nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas, nepateikti įrodymai apie tai, jog ieškinį G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ vardu padavęs asmuo įgaliotas vesti bylą, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“, kurių vardu ieškinį pasirašė A. K. T., kuri tiek ieškinyje, tiek ieškinio trūkumų ištaisyme įvardijo save minėtų įmonių atstove.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų inter alia įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Pažymėtina, kad pagal Individualių įmonių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius. Todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Nors ieškinyje ir ieškinio trūkumų ištaisyme A. K. T. nurodo, kad yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės savininku nurodytas G. M., nėra jokių duomenų, kad A. K. T. turėtų teisę atstovauti G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“, nes ji nėra šios individualios įmonės nei dalyvis, nei valdymo organas. Kitų duomenų, leidžiančių pripažinti tinkamo atstovavimo aplinkybę, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikta. A. K. T. ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų savo atstovavimo teisę pagrindžiančių duomenų, o atskirajame skunde vėlgi nurodo save kaip G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovę.
Juridinių asmenų atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų - teismui nepateikti įrodymai, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja.
Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. T. neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu bei neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 str., 56 str.), pagrįstai atsisakė priimti A. K. T. pateiktą šio ieškovo ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Toks reglamentavimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58/2014; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1290/2014; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-563-464/2015 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad 2014 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, neįvykdyta, todėl pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Šiuo atveju tai taikytina abiem ieškovams (nepaisant ir pirmiau paminėtų motyvų dėl atsisakymo priimti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu).
Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus procesinius dokumentus - ieškinį ir ieškinio trūkumų ištaisymą, sprendžia, kad ieškovai, prašydamas priteisti po 1 000 000 Lt žalą iš kiekvieno atsakovo, nenurodo, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodo, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Taigi, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas).
Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, o pateiktame ieškinio trūkumų ištaisyme 2015 m. balandžio 1 d. teismo nutartyje (b.l. 23-24) nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinti. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta kelio iš naujo pateikti tinkamai parengtą ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).
Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą