Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-164-654/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-15
Bylos Nr.: 1A-164-654/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-4-00173-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: R. K.
Advokatai: Linas Kuprusevičius

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-654/2021Proceso Nr. 1-02-4-00173-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.17.1.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorams Ruslanui Boiko, Austėjai Abromaitienei,nuteistajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,vertėjoms Snieguolei Bakūnienei, Vitalijai Tiulenevai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (3 500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d., taip pat 2020 m. vasario 17 d. (trys paros).

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, dokumento – Indijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuota 1 000 eurų., kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas R. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidomis pripažintos psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno, dėžių ir pakuočių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. – 6,16 euro, sulaikytų daiktų – arabinio dusūno palydos į naikinimo vietą išlaidos – 166,26 euro bei arabinio dusūno sunaikinimo išlaidos – 1 742,54 euro, ir jos išieškotinos iš R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai siuntėsi bei neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad ,,be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams” ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad ,,Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus”, turėdamas tikslą neteisėtai atsiųsti iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją iš naujo supakuoti, kad siuntos pakuotė neatspindėtų trečiosios šalies kilmės ir vėliau neteisėtai išsiųsti ją (psichotropinę medžiagą) naujoje pakuotėje iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresus, kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie, pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 11 d., išsiuntė R. K. vardu iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini)) psichotropinę medžiagą – 360,37683 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. EA000316915AO, Nr. EA000318377AO, Nr. EA000317195AO, Nr. EA000316892AO, Nr. EA000316901AO, Nr. EA000316946AO, Nr. EA000212362AO, Nr. EA000211526AO, Nr. EA000329984AO, Nr. EA000329998AO, Nr. EA000212393AO, Nr. EA000212359AO, Nr. EA000316950AO, Nr. EA000212376AO, Nr. EA000316889AO, Nr. EA000315676AO, Nr. AE000315693AO, Nr. EA000212380AO, Nr. EA000316977AO, Nr. EA000315680AO, adresu (duomenys neskelbtini), o pašto siunta Nr. EF157112293AO – adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai, pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2018 m. spalio 11 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – R. D. duomenis ir pastarojo adresą – (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 12 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką R. D. vardu ir pastarojo adresu - (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 327,24 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. EA0002163020AO, EA000217855AO, EA000216355AO, EA000216404AO, EA000217886AO, EA000217824AO, EA000216316AO, EA000216347AO, EA000217872AO, EA000216320AO, EA000216381AO, EA000217841AO, EA000216395AO, EA000216378AO, EA000217909AO, EA000216364AO, EA000216333AO, EA00217890AO ir EA000217838AO, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2018 m. spalio 16 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga, po atlikto muitinio patikrinimo, buvo sulaikytos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų „LP EXPRESS“, įm. k. 302544039, Savanorių pr. 180, Vilnius, patalpose.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 20 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 15,574 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri buvo siunčiama pašto siunta Nr. EA000257899AO, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2018 m. spalio 20 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini)bei asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – S. S. S. duomenis ir pastarojo adresą – (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 23 d., išsiuntė iš Angolos Respublikos bei Nigerijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) bei S. S. S. vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 83,964 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. EA000257911AO, Nr. EA000257925AO ir Nr. EA000257908AO iš Angolos Respublikos, jo (R. K.) vardu, adresu (duomenys neskelbtini) bei siuntomis Nr. H208295275GB, Nr. EE329194986NG ir Nr. EE329194969NG iš Nigerijos Federacinės Respublikos, S. S. S. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2018 m. spalio 23 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais – tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 28 d., išsiuntė iš Kenijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 7,818 kg arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri buvo siunčiama pašto siunta Nr. CP003027775KE, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą į Lietuvos Respubliką.

Tokiu būdu, R. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., neteisėtai siuntėsi ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 812,19983 kg arabinio dusūno (Catha edulis) (360,37683 kg + 17,227 kg + 327,24 kg + 15,574 kg + 83,964 kg + 7,818 kg = 812,19983 kg). Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, R. K. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, laikotarpiu iki 2018 m. spalio 11 d., 17.20 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra – 0,0088 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 9% ir 3 870 g arabinio dusūno (Catha edulis), kol minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, R. K. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, laikotarpiu iki 2020 m. vasario 17 d., 00.05 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra – 58,35 g kanapių (antžeminių dalių kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 15,3% ir 1,912 g MDMA (rausvos spalvos stačiakampio formos tabletę (1 vnt.) su įspaudu ,,Rolls Royce” bei 2 vnt. jos dalių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,336 g; 3 vnt. rausvos spalvos pailgos formos tablečių su įspaudu ,,TEKKEN”, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,578 g; 5 vnt. rausvos spalvos trikampio formos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,998 g (0,336 g + 0,578 g + 0,998 g = 1,912 g), kol minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų patikrinimo metu, suveikus R. K. intensyvios priežiūros elektroniniam stebėjimo įtaisui, neaptiko ir nepaėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šie R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių. Pašalinti iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 11 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti) aplinkybę dėl 3 870 g arabinio dusūno laikymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismui manant, kad jis padarė minėtas nusikalstamas veikas, prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nuosprendžio dalį grindė prielaidomis, vertindamas įrodymus padarė esminius BPK pažeidimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

4.2. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje motyvavo, kad nuteistojo veiksmai, kuriais jis priimdavo siuntas, išpakuodavo jų turinį, nuo pakuotės nuplėšdavo prie siunčiamos medžiagos priklijuotus dokumentus, perpakuodavo siuntos turinį į kitas dėžes ir jas nusiųsdavo jau kaip siuntą, siunčiamą iš Europos Sąjungos valstybės į Švedijos Karalystę akivaizdžiai rodo, kad jo atliktų funkcijų reikšmė nebuvo pridėtinės vertės sukūrimas vykdant verslą, bet siuntoje buvusių psichotropinių medžiagų maskavimas, taip siekiant apsunkinti jų aptikimą. Apelianto manymu, šie teismo motyvai grįsti prielaidomis ir spėlionėmis, kurių tiesiogiai nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

4.3. Baudžiamojoje byloje padaryta išvada, jog siuntas, kuriose buvo psichotropinė medžiaga siuntėsi jis. Siuntų pas jį ir iš jo kelias niekaip nepagrindžia teismo padarytos išvados, jog jis suvokė, kad savo veiksmais maskuoja psichotropines medžiagas. Be to, byloje surinkti įrodymai net nepagrindžia teismo išvados, kad siuntas iš Afrikos valstybių siuntėsi jis pats, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, viso proceso metu jis teigė, kad priimti siuntas ir jas persiųsti į kitas Europos Sąjungos valstybes jam pasiūlė pažįstamas B., o tokius nuteistojo parodymus patvirtina tiek byloje esantys duomenys iš Vengrijos Respublikos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo sulaikytas A. B., pas kurį rasti nuteistojo duomenys ir kuris naudojo jo vardą kaip pravardę ar slapyvardį, tiek nuteistojo telefone rastas susirašinėjimas su kontaktu „B. A.“. Tokią apelianto versiją patvirtina ir tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių jo kontaktų su Afrikos valstybėse gyvenančiais asmenimis, kurie siuntė siuntinius iš Afrikos į Lietuvą. Šie duomenys patvirtina, kad jis atliko tokį patį vaidmenį kaip ir liudytojai R. D. bei S. S. S..

4.4. Teisingam nusikalstamų veikų vertinimui būtina nustatyti, ar jo veiksmuose buvo visi šių nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nesant bent vieno iš jų, nusikalstamų veikų inkriminuoti negalima. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Jos turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nori taip veikti. Todėl būtina nustatyti, kad jis suvokė, jog medžiagos buvo narkotinės ar psichotropinės, medžiagų savybes ir kiekius. BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų atvejais kaltininkas turi suvokti, kad gabena narkotines ar psichotropines medžiagas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia. Jis nesuvokė ir nesuprato, kad siuntas priimdavo, perpakuodavo ir išsiųsdavo jų viduje esant ne „henna“ („chna“) medžiagai, naudojamai plaukų dažymui, o psichotropinei medžiagai – arabiniam dusūnui, t. y., nesuprato ir nesuvokė, kad priimdamas, perpakuodamas ir išsiųsdamas siuntas daro kokią nors pavojingą ar uždraustą veiką. Dėl savo jauno amžiaus, nepatyrimo, naivumo ir pasitikėjimo pažįstamu asmeniu jis siuntų turinio nevertino kaip psichotropinės medžiagos, o vertino tik kaip paprastą, visiems prieinamą „chna“ arba kitaip „henna“. Jo tyčia buvo nukreipta priimti, perpakuoti ir išsiųsti ne psichotropinę medžiagą, o kosmetikoje naudojamą medžiagą „chna“. Jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jo veiksmai gali būti draudžiami ir neleistini, nenorėjo ir nesiekė kaip nors nusikalstamai veikti.

4.5. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie narkotines ir psichotropines medžiagas, turėjo suvokti, kad jam menkai pažįstami asmenys, prašydami persiųsti siuntas į kitas valstybes, prieš tai pakeičiant šių siuntų kilmę patvirtinantį žymėjimą bei siųsdami pinigines perlaidas už tai, tokius veiksmus atlieka tik siekdami nusikalstamų tikslų. Apelianto nuomone tokia teismo išvada tik patvirtina, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kadangi teisinė kategorija „turėjo suvokti“ yra neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) požymis. Šią išvadą teismas padarė nevertindamas dalies byloje esančių įrodymų.

4.6. Viso proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog siuntų schemoje dalyvauja tik sukuriant joms pridėtinę vertę, siuntų viduje esant Indijoje populiariai plaukų dažymo priemonei „hennai“ (chna). Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino liudytojai R. D. ir S. S. S., kurie nurodė, kad jis visuomet teigė, jog siuntose esanti medžiaga yra „henna“. R. D., pats patikrinęs internete, įsitikino, kad siuntose esanti medžiaga yra tokia pati kaip „henna“, kurios lapai atrodo taip pat kaip ir siuntose esantys lapai. Šiuos nuteistojo ir liudytojo parodymus dėl arabinio dusūno ir heninės lavsonijos didelio panašumo patvirtino ir liudytoja muitinės pareigūnė R. B.. Ji teigė, kad net pagal kvapą arabinio dusūno neįmanoma atskirti nuo chna, o tai nustatyti galima tik laboratorijoje. Dar daugiau, kaip parodė liudytoja muitinės pareigūnė E. N., iš pradžių buvo kreiptasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad būtų įvertintas siunčiamų prekių deklaravimo kodas. Tai rodo, kad net ir atidarius siuntas, patikrinus jų turinį, muitinės pareigūnams nekilo jokių įtarimų ar abejonių, kad siuntose ne narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tik tarnybai atsisakius tikrinti prekių kodus, muitinės pareigūnai nusprendė atlikti NIC testą. Kadangi net didelę patirtį turintys muitinės pareigūnai be laboratorinių tyrimų negalėjo atskirti medžiagų, todėl teismo išvados, kad jis dėl savo amžiaus, pakaltinamumo ar to, kad pats vartoja kanapes, turėjo suvokti, jog siuntose buvo psichotropinė medžiaga, yra visiškai nepagrįstos.

4.7. Svarbu ir tai, kad siuntos jo vardu buvo siunčiamos jau nuo 2016 metų, visos siuntos buvo siunčiamos jo vardu, jo gyvenamuoju adresu, medžiagos siuntose nebuvo maskuojamos ar slepiamos vengiant muitinės kontrolės, jos visuomet buvo supakuotos plastikiniuose permatomuose maišeliuose, praeidavo muitinį patikrinimą ir muitinės pareigūnų buvo išleidžiamos į apyvartą. Liudytojais apklausti muitinės pareigūnai patvirtino, kad siuntos turėjo visus reikiamus dokumentus. Tarp siuntų dokumentų visuomet buvo ir tos Afrikos valstybės, iš kurios būdavo siunčiama siunta, kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad siuntose yra „chna“. Šie duomenys visiškai patvirtina apelianto parodymus, kad jis buvo įsitikinęs, jog siuntose yra legali medžiaga, chna džiovinti lapai, kurie naudojami dažymui ir kosmetikoje. Tuo labiau, kad siuntas iš Afrikos buvo siunčiamos įmonės „A“ vardu, o į kitas Europos Sąjungos valstybes apeliantas siuntas persiuntė taip pat įmonėms. Siųsdamas siuntas jis visuomet nurodydavo savo asmens duomenis, siuntų nemaskuodavo, nesiimdavo jokių kitų veiksmų nuslėpti medžiagas.

4.8. Jo įsitikinimą nedarius nieko draudžiamo patvirtina ir jo elgesys baudžiamojo proceso metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis savanoriškai pateikė namuose turėtas medžiagas, visus savo elektroninius įrenginius, nurodė jų prisijungimo duomenis, jau pirmos apklausos metu davė parodymus ne tik apie savo veiksmus, bet nurodė ir R. D. duomenis, informavo tyrimą apie naujai turinčias atvykti siuntas, pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo susirašinėjimą su B., visų savo turimų banko sąskaitų ir mokėjimo kortelių išrašus.

4.9. Paleistas iš sulaikymo jis iš savo draugo G. B. E. G. mobilaus ryšio telefono susisiekė su B.. Gynyba prašė prokuroro apklausti G. B. E. G. apie šias aplinkybes, patikrinti jo telefoną, atlikti kitus tyrimo veiksmus, tačiau toks gynybos prašymas buvo atmestas. Skundžiamame nuosprendyje visiškai nebuvo įvertintas jo pateiktas susirašinėjimas su B., iš kurio matyti, kad po sulaikymo apeliantas susisiekė su juo ir pareiškė informavo, kad pareigūnai teigia, jog siuntose buvo psichotropinės medžiagos, kai B. jį visada tikino, jog siuntose yra „henna“. B. jam atsakė, kad nėra ko pergyventi, kad siuntose buvo tikrai ne narkotikai, o „henna“. Šie objektyvūs duomenys patvirtinta apelianto parodymus ir pagrindžia išvadą, jog jis buvo įsitikinęs, kad jis nieko nusikalstamo nedarė. Nors nuosprendyje nurodyta, kad jis nenurodė apie B. jokių duomenų, kurie galėtų būti patikrinti BPK nustatyta tvarka, tačiau viskas buvo priešingai – jis ne tik nurodė jam žinomus B. duomenis, jų pažinties aplinkybes, tačiau pateikė ir savo susirašinėjimą su juo, šio asmens telefono numerį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant patikrinti jo nurodytus duomenis apie B.: nebuvo kreiptasi į Austriją dėl B. asmenybės nustatymo, jo naudoto telefono numerio identifikavimo, jam nebuvo pateikti atpažinimui jokie asmenys, nebuvo net bandyta patikrinti, ar iš Vengrijos gautame atsakyme į Europos tyrimo orderį minimas asmuo A. B. ir B. nėra vienas ir tas pats asmuo, ar susiję tarpusavyje giminystės ar kitais ryšiais, jam nebuvo pateikta atpažinimui A. B. nuotrauka, Vengrijos teisėsaugos organai nebuvo užklausti dėl apelianto nurodyto B. naudoto telefono numerio, nebuvo palyginti A. B. ir B. naudoti telefono numeriai, galimi jų tarpusavio kontaktai.

4.10. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jis yra kilęs iš Indijos Respublikos, šioje šalyje gyveno, kad šioje šalyje „henna“ yra labai populiari, dažnai naudojama ir visiems gerai žinoma, todėl vien remdamasis gyvenimiška patirtimi jis turėjo objektyviais galimybes atskirti „henna“ nuo arabinio dusūno. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių aplinkybių, padarytos neįvertinus visų įrodymų ir reikšmingų duomenų. Indijoje arabinis dusūnas neauga ir iki šios bylos pradžios jis nežinojo tokio augalo, nebuvo jo matęs, nežinojo, kad jis yra draudžiamas apyvartoje, nes savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų.

4.11. Tai, kad nuteistasis pagrįstai buvo įsitikinęs, jog siuntose yra „henna“, o ne draudžiamos medžiagos, patvirtina ir gautas užmokestis už siuntų persiuntimą, kuris buvo 30-40 eurų. Tokį užmokesčio dydį patvirtino ir liudytojai R. D. bei S. S. S.. Toks uždarbis už neva siunčiamas psichotropines medžiagas yra akivaizdžiai per menkas ir neatitinka narkotinių medžiagų kontrabandos bylose figūruojančių užmokesčių.

4.12. Teismas rėmėsi niekuo nepagrįsta prielaida dėl kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rasto ant A4 formato lapo atspausdinto elektroninio laiško, kuriame apeliantas rašo dėl siuntos, kurią asmeninėms reikmėms iš Angolos atsiuntė draugas, kad tai yra dovana. Toks sakinys negali būti laikomas neginčytinu įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę. Praktikoje itin dažnai įvairios siuntos su legaliomis prekėmis yra deklaruojamos kaip dovanos siekiant išvengti mokesčių, o ne nuslėpti siuntos turinį.

4.13. Teismas kritiškai vertino jo nesidomėjimą ir nežinojimą apie Švedijos Karalystėje taikomus mokesčius (jų dydžius) už siuntų pristatymą iš Lietuvos Respublikos, o ne tiesiogiai iš trečiosios šalies į Švediją bei kur „henna“ yra naudojama ar kitaip realizuojama Švedijos Karalystėje („henna“ rinka). Apeliantas nėra mokesčių teisės specialistas, neturi reikiamų žinių, kur ieškoti ir kaip rasti tokią informaciją. Jis nuo pat pradžių atliko tik tarpininko funkcijas, jam nereikėjo rūpintis nei siuntų išsiuntimų iš trečiųjų šalių į Lietuvą, nei galutiniais siuntų gavėjais, kas paims siuntas galutiniame paskirties taške. Jis siuntomis domėjosi tik tiek, kiek jam buvo mokami pinigai – siuntų paėmimu Lietuvoje, tvarkingu jų perpakavimu ir išsiuntimu toliau.

4.14. Skirdamas bausmę teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tinkamai neįvertino visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmės turinčių aplinkybių, į dalį tokių aplinkybių neatsižvelgė, dėl to parinko neteisingą bausmės rūšį ir jos dydį. Parenkant bausmės rūšį buvo būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra socializuotas, jauno amžiaus, išlaikomas tėvų, studijuojantis aukštojoje mokykloje ir dalyvaujantis socialinėje veikloje – debatų klube, teigiamai charakterizuojamas, tampriais ryšiais susijęs su laisvėje esančia aplinka. Realios ir pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nors ir švelnesnės nei numato įstatymas, prieštarauja teisingumo principui, tuo pačiu neatitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Jam, pirmą kartą nusikaltusiam, paskyrus griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės studijuoti, praras ryšius ir vertybes, kurie šiai dienai sudaro jo gyvenimo pagrindą ir šie ryšiai bei vertybės po bausmės atlikimo gali būti nebeatkuriami. Jo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis nėra toks pavojingas, kad už pirmą baudžiamojo įstatymo pažeidimą būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ir dar tokiam ilgam laikotarpiui. Jo veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Tai rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra aiškiai mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes apeliantas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas įgyvendintas neizoliuojant jo nuo visuomenės, o skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir kitus teismo apribojimus.

4.15. Teismui nusprendus, kad jam turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė, tuomet, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra visi pagrindai skirti mažesnę nei 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir/ar pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad dalyje dėl veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dalį motyvų grindė prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Apygardos teismas nepagrįstai nuteisė R. K. dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl įrodymų vertinimo R. K. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.

8. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai siuntėsi bei neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

9. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apygardos teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto poste ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamente laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. buvo sulaikytos 49 siuntos, kuriose iš viso buvo 812,19983 kg psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno. 26 siuntos buvo adresuotos R. K., 20 siuntų – R. D. ir 3 siuntos – S. S. S.. Aplinkybės, kad minėtose siuntose buvo arabinis dusūnas, nustatytos remiantis 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad siuntas su psichotropine medžiaga siuntėsi nuteistasis R. K..

10. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje R. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį neprisipažino ir nurodė nežinojęs, jog siuntose yra psichotropinė medžiaga – arabinis dusūnas, nes buvo įsitikinęs, kad tai Indijoje populiari plaukų dažymui skirta augalinė medžiaga „henna“. Nuteistasis tvirtino, kad dėl siuntinių turinio buvo suklaidintas kitų asmenų. Iš trečiųjų šalių gautas siuntas perpakuodavo ir išsiųsdavo į kitas Europos šalis, nes buvo įsitikinęs, kad taip veikiant yra mažesni mokesčiai.

11. Apklaustas teisme liudytojas R. D. paaiškino, kad vienu momentu R. K. jam užsiminė apie savo veiklą, sakė, kad norėtų pradėti verslą susijusį su ,,hennos” pervežimu ir, kad jam reikia draugo, kuris galėtų padėti. R. K. parodė ką daro, kokius krovinius siunčia, atsiuntė jam porą siuntų. Tai buvo dėžės su augalinės kilmės lapais. R. K. sakė, kad tai ,,henna”. Jis patikrino internete kaip atrodo ,,henna”, ji tokia ir buvo, todėl R. K. pasitikėjo. Gautos dėžės būdavo apdaužytos, jas reikėdavo apklijuoti, patvarkyti ir užklijuoti naująjį siuntimo vardą, kurį būtų galima nuskenuoti, svarbiausia dėžė turėjo tvarkingai atrodyti. Jis atidarydavo pasižiūrėti kiekvieną dėžę, nes turėdavo pamatyti kas ten yra. Lapai tikrai buvo labai panašūs į „chna“. R. K. sakė, kad siuntinys turi keliauti iš Europos Sąjungos, nes tada muitas mažesnis, tačiau pats tuo nepasidomėjo. Taip pat minėjo, kad jeigu siunta keliauja iš Europos, tai klientai labiau to nori. Siuntos buvo siųstus du kartus ir dėžių buvo keletas. Jis jas išsiuntė R. K. nurodytu adresu ir jo nurodytiems asmenis į Švedija, asmenų pavardžių negali nurodyti, tai buvo užsienio piliečiai. Už siuntų pervežimą, persiuntimą jam buvo du kartus pervestos perlaidos iš ,,Western Union”. R. K. gaudavo pinigų sumą ir paskirstydavo išlaidas. Iš R. K. jis gaudavau apie 30-40 Eur nuo vienos dėžės, kurią siųsdavo. Dėžių buvo gal apie 10, todėl viso gavo apie – 300-400 Eur.

12. Apklaustas teisme liudytojas G. B. E. G. paaiškino, kad kartą R. K. jam paskambino ir pasakė, kad yra sulaužęs šonkaulius, paprašė pagalbos. Jis aplankė R. K. ligoninėje, kurioje pastarasis jo paprašė padėti su pinigais, nes jis negali vaikščioti. Kartą R. K. jam paskambino ir paprašė jo identifikacinių duomenų. Jis paklausė R. K. kodėl jam reikia jo ID, o šis atsakė, kad jo draugas nori jam persiųsti pinigų į ,,Telegram“. Jis nusiuntė savo identifikacinius duomenis ir kadangi R. K. pats negalėjo vaikščioti, tai jis nuėjo, paėmė tuos pinigus ir atidavė jam.

13. Apklaustas teisme liudytojas S. S. S. paaiškino, kad R. K. jis užsiminė, kad norėtų susirasti kokį nors darbą, užsidirbti pinigų. R. K. jam pasakė, kad turi verslą su „chna“. Papasakojo, kad jis gauna siuntinius, kuriuos reikia persiųsti kažkur toliau. Jis paklausė R. K.: „ar tai chna?“ ir šis patvirtino, kad ,,chna”, tada pasakė, kad norėtų tai daryti. Maždaug po poros savaičių R. K. paprašė jo adreso ir kitų duomenų, pasakė, kad jis gausi siuntinį. Jis turėjo paimti dvi siuntas vienu metu. Jų abiejų sekimo numeris buvo tas pats. Pagal prekės numerį nežinojo kiek turėjo būti dėžių, bet R. K. sakė, kad turi būti dvi dėžės, tačiau tų siuntų jis negavo. Paskambino R. K. paklausti, kodėl negavo siuntų ir šis paaiškino, kad jį kažkas apgavo. Jo funkcija „chna“ versle turėjo būti tokia, kad jis gauna siuntas, pakeičia jų duomenis (etiketes) ir tam tikrais adresais jas persiunčia.

14. Apklausta teisme liudytoja R. B. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste vyresniąja inspektore – kinologe. Dirbant pašto poste ji su kolegomis aptiko dėžes. Peršvietė jas rentgeno aparatu, pamatė, kad tai yra augalinės kilmės medžiagos, atidarė ir pažiūrėjus kilo įtarimas, kad ten gali būti „arabinis dusūnas“, todėl siuntą sulaikė. Negali tiksliai pasakyti, dėl ko kilo įtarimas, greičiausiai dėl to, kad buvo didelis kiekis, lyg užkliuvo lapų forma ir augalinė medžiaga iš rizikos šalies. Anksčiau yra susidūrusi su ,,Chna“ medžiaga, ji panaši į „arabinį dusūną“, ypač jeigu sudžiovinta ir sutrinta. Kartą važiavo pasižiūrėti kokia tai medžiaga, darė testus, čiupinėjo, uostinėjo. Pagal kvapą sunku atskirti kokia tai medžiaga, tiksliausiai medžiagą nustato laboratorija, nes džiovinta medžiaga ir jeigu dar sutrinta gali būti bet kas.

15. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. paaiškino, kad įtarimą dėl siuntos visų pirma sukėlė tai, kad siuntinys buvo iš rizikos šalies – iš Nigerijos ir todėl tikrino siuntą. Siuntos turinį matė, tai buvo didelis, peršviečiamas paketas ir jame matėsi džiovintos augalo dalys – lapai. Įtarė, kad tai gali būti „arabinis dusūnas“. Įprastai jie pasižiūri informaciją internete – kokie toje šalyje auga augalai ir kadangi dirba su narkotinėmis medžiagomis, todėl maždaug žino, kokie augalai turi psichotropinių, narkotinių medžiagų. Šį kartą irgi apžiūrėjo džiovintas augalo dalis ir tik įtarė kas tai galėtų būti. Tikslias išvadas pateikia laboratorija.

16. Apklausta teisme liudytoja E. N. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Vilniaus pašto siuntų poste vyresniąja inspektore. Atsimena, kad tą dieną, kai buvo atliktas testas dėl siuntų turinio, ji buvo paskirta laikinai eiti posto viršininko pareigas ir buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl siuntų turinio, nes buvo didelis kiekis siuntų iš Angolos. Kreipimosi į tarnybą tikslas buvo išsiaiškinti ar tų dokumentų pakanka, kad prekė būtų išleista į laisvą apyvartą, nes atkeliavo iš trečiosios šalies. Siuntos buvo didelėse dėžėse ir labai išsiskyrė iš kitų siuntų. Jas sulaikė jos kolegė kinologė. Ji paprašė kinologės, kad ji atliktų testą, kadangi atėjo atsakymas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kad ji šio tyrimo nesiims, todėl jie patys turi atlikti tolimesnius veiksmus. Tose siuntose buvo deklaruojami „chna“ dažai. Dokumentuose nebuvo pakankamai informacijos ir dėl to buvo kreiptasi į tą tarnybą. Atlikinėjant testą matė siuntos turinį. Vizualiai buvo matyti augalinės kilmės džiovinti lapai. Tiksliai negali nurodyta, gal dalis lapų buvo susmulkinti, o dalis ne. Testo rezultatas parodė, kad tai narkotinės medžiagos. „Chna“ niekada nėra mačiusi ir nežino kuo ji išsiskiria. Įtarimas tikrinti siuntą kilo dėl to, kad buvo didelis kiekis, didelės dėžės, dokumentai neatrodė taip kaip iš Europos šalių.

17. Apklausta liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad ji dirba Vilniau teritorinėje muitinėje pašto poste ir yra Mobiliosios grupės pareigūnė, kurie dirba kartu su muitinės pareigūnais, atliekančiais patikrinimus. Atidarius siuntas aptikto džiovintas augalų dalis. Iš savo ankstesnės patirties yra mačiusi kaip atrodo „arabinis dusūnas“ ir jai tai sukėlė įtarimą. Užsitikrinimui atliko MIG testą, spalvinė reakcija buvo labai ryški ir rodė atitikmenį amfetamino grupės medžiagoms, kas būdinga ir „arabiniam dusūnui“, todėl siunta buvo sulaikyta. Džiovinti augalai yra panašūs vieni į kitus. Gautose siuntose buvo deklaruota, jog tai yra „chna“, tačiau ten nebuvo ,,chna“, nes jos kitas kvapas, kita spalva, be to, ji dažniausiai būna miltelinio pavidalo, o ten buvo ištisi lapeliai. Gyvai yra mačiusi ir „arabinį dusūną“ ir „chna“. „Chna“ visada būna susmulkinta.

18. Apklausta teisme liudytoja D. G. paaiškino, kad dirba vaikščiojant po Vilniaus pašto poskyrį, pamatė keletą tokių pačių dėžių, kaip prieš tai buvo sulaikyta, pažiūrėjusi gavėją pamatė, kad ten ta pati pavardė ir nusprendė sulaikyti. Nežino kas yra „arabinis dusūnas“, bet jeigu kyla įtarimų, kad kažkokia medžiaga yra neaiški, jie sulaiko siuntą ir tada laboratorija nusprendžia, ar ten yra narkotinių medžiagų, ar ne. Šiuo atveju jai įtarimą sukėlė gavėjo pavardė. Tiksliai kas buvo parašyta ant siuntos neatsimena. Dieną prieš buvo sulaikyta daug siuntų, įtariant, kad tai yra „arabinis dusūnas“. Kai jie praeina mokymus, jiems yra parodomos medžiagos ir pagal jas jie gali įtarti kokia yra medžiaga – žolė ar kitos narkotinės medžiagos. Nepamena, ar tų visų siuntų pristatymo adresas buvo tas pats. Džiovintos „chna“ nėra mačiusi.

19. Apklausta teisme liudytoja L. A. paaiškino, kad sulaikė ne pirmą siuntą, nes prieš ją kolegos jau buvo sulaikę, todėl ji nesigilino, ar sulaikinėja tą pačią siuntą ar kitą. Surašė prekių sulaikymo protokolą. Siuntos turinį matė, nes turėjo žinoti ką sulaikinėja, be to, siuntos kiekis buvo didelis. Siunta pasirodė įtartina, nes tokių panašių atvejų yra buvę, kad siunčiama augalinės kilmės medžiaga ir galimai tai narkotinė medžiaga. Nelabai ką žino apie „chna“, todėl negali pasakyti ar ji panaši į „arabinį dusūną“. Nežino kaip atskirti „arabinį dusūną“ nuo kitų džiovintų medžiagų. Jie turi sąrašą medžiagų, kurias daugmaž pažįsta ir yra matę, bet kaip jas lyginti su kitomis medžiagomis – nežino. Jie įtaria, o tikrina laboratorija. Įtarimus sukelia ne tik smulkintas augalas, taip pat ir šalis, siuntėjai, gavėjai, kiekiai, ir jeigu yra kažkokia smulkinta medžiaga, dar ir turinti specifinį kvapą, tai dažniausiai sulaiko tokią siuntą ir siunčia į laboratoriją ištyrimui.

20. 2019 m. balandžio 16 d. liudytojas S. S. S. el. paštu pateikė nuotraukas susirašinėjimo su R. K. (t. 3, b. l. 31-48).

21. 2019 m. gegužės 15 d. liudytojas G. B. E. G. elektroniniu paštu pateikė susirašinėjimo su R. K. nuotraukas (t. 3, b. l. 52-60).

22. 2019 m. vasario 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta DVD+R laikmena (3 vnt.) (2019 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. VD-9 priedas) su joje fiksuota informacija (R. D. mobiliojo ryšio telefono ir sim kortelės duomenys). Apžiūros metu nustatyta, kad kataloge „documents“ rastos dvi sąskaitos faktūros: 2018 m. rugsėjo 4 d. Nr. 168241 (išrašė J. M.) ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Nr. 125542 (išrašė J. M.). Kataloge „SMS Messages“ yra įrašyti 437 trumposios žinutės. Peržiūrėjus visas žinutes nustatyta, kad tarp jų yra susirašinėjimas su abonentu, kuris įvardintas „R.“, kurio mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (past. - nustatyta, kad tai R. K.). Nustačius filtravimą pagal raktinį žodį „R.“ yra suformuojamas trumpųjų žinučių tarp abonento „R.“ (R. K.) ir R. D. išrašas. Išraše užfiksuota, kad R. K., bendraudamas su R. D., prašo pastarojo nurodyti jam savo anketinius duomenis (vardą, pavardę), tikslų adresą prekių tarptautiniam gabenimui, pasinaudojant R. D. duomenimis ir adresu. Taip pat nurodo R. D., kad 10 dėžių jau pakeliui ir greit jį (R. D.) pasieks. Taip pat R. K. parašo R. D. konkrečių siuntų duomenis - EA000317500AO, EA000317456AO, EA000317487AO, EA000317527AO, EA000317495AO, EA000317204AO, EA000317535AO, EA000317460AO, EA000317178AO ir nurodo, kad jį informuos papildomai. Taip pat R. K. prašo paskambinti jam ir po to R. D. nusiunčia jam ne tik savo elektroninio pašto adresą, bet ir slaptažodį nuo jo. Be to, yra užfiksuota, kad R. K. teiraujasi, ar R. D. skambino dėl siuntų į paštą. Nuskaityto įrenginio kataloge „Images“ yra rastos nuotraukos, susijusios su siuntų gavimu, siuntimu, taip pat nuotraukos dokumentų, lydinčių siuntas (t. 5, b. l. 24-135). Priimdama sprendimą teisėjų kolegija vertina ir kitus pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, dėstomus toliau kartu su sprendimo motyvais.

23. 2018 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti sulaikytas siuntas lydintys dokumentai (rinkiniai) (21 vnt.) (t. 1, b. l. 165-171).

24. 2018 lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti objektai, paimti kratos metu pas R. K. (t. 6, b. l. 145-183).

25. 2018 m. spalio 11 d. kratos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Kratos metu R. K. savanoriškai pateikė augalinės kilmės medžiagą, kurį buvo sudėta žalios spalvos maišuose „Newyorker“ ir „Rimi“. Kratos metu buvo rasti ir paimti daiktai: nešiojamasis kompiuteris Nr. (duomenys neskelbtini); nešiojamasis kompiuteris Apple; nešiojamasis kompiuteris HP; popieriaus lapai, kuriuose yra užfiksuoti siuntų siutimas ir gavimas bei apmokėjimas už juos, viso 31 vnt., bei 11 išsiuntimo dokumentų; mobiliojo ryšio telefonas Apple su sim kortele, cigaretė (suktinė) (t. 6, b. l. 116-121).

26. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 7T-504 užfiksuota, kad 2018 m. spalio 11 d. R. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Kratos metu be kita ko buvo rastas ant A4 formato lapo atspausdintas 2017 metų birželio 16 dienos, 17.12 valandos elektroninis laiškas, išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresatui deklarantas.tgp@post.lt, kuriame nurodoma, kad laišką rašo R. K.. Susirašinėjimas vykdomas dėl siuntos, kurios sekimo kodas EE001018918AO. Laiške nurodoma, kad siuntą asmeninėms reikmėms iš Angolos atsiuntė draugas, kad tai yra dovana. Taip pat prašoma šią siuntą atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Laišką pasirašo R. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 177-183).

27. 2019 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota,, kad buvo apžiūrėta išoriniame diske „Toshiba“ esanti tyrimo objektų duomenų laikmenų informacija, nuskaityta nuo kratos metu pas R. K. rastų ir paimtų kompiuterių. Apžiūros metu nustatyta, kad laikmenoje yra išsaugoti siuntų kortelių nuotraukos, sąskaitos faktūros, mokėjimų nurodymų išrašai, banko sąskaitos išrašas (t. 7, b. l. 27-132).

28. 2019 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota,, kad buvo apžiūrėta CD laikmena su informacija, kuri buvo nuskaityta nuo R. K. mobiliojo ryšio telefono APPLE IPHONE X bei sim kortelės (t. 7, b. l. 137-142).

29. 2019 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta DVD+R laikmena su informacija (R. K. mobiliojo ryšio telefono ir sim kortelės). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima laikmena, kurioje yra įrašyta informacija, nuskaityta nuo mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone X (A1901)“ ir SIM kortelės „Telia“. Šis mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele paimtas kratos metu pas R. K.. Peržiūrėjus visą informaciją nustatyta, kad:1. kataloge „Documents“ yra įrašyti 6 dokumentai. Tarp jų yra dvi sąskaitos faktūros: 2018 m. rugsėjo 4 d., Nr. 168241, išrašė J. M.; 2018 m. rugsėjo 14 d., Nr. 125542, išrašė J. M.. 2. kataloge „Images“ yra nuotraukos, susijusios su siuntų gavimu, siuntimu, taip pat nuotraukos dokumentų, lydinčių siuntas. 3. kataloge „Contacts“ yra įrašyti 4273 kontaktai. Nustačius filtravimą pagal raktinį žodį „B.“ yra suformuojamas B. kontaktų išrašas (t. 8, b. l. 10-144).

30. Europolo „Siena“ informacijos mainų sistemos pranešimuose užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 4 d. Suomijos muitinė Helsinkio oro uoste sulaikė ir konfiskavo 78,7 kg džiovinto kato (vežimas oro transportu iš Kenijos, tranzitas per Suomija). Siuntėju buvo „A“, gavėju – R. K., (duomenys neskelbtini). R. K. nesikreipė dėl krovinio atsiėmimo. 2018 m. liepos 26 d. Suomijos muitinė Helsinkio oro uoste sulaikė ir konfiskavo 15,7 kg džiovinto kato. Siuntėju buvo R. K., (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 30 d. Suomijos muitinė Helsinkio oro uoste sulaikė ir konfiskavo 13,6 kg džiovinto kato. Siuntėju buvo R. K., (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais prekių gavėju buvo nenustatytas asmuo. Minėtą informaciją pateikė Suomijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai. Vengrijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai informavo, kad Vengrijos nacionalinis tyrimo biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų (kato) gabenimo. Šiame tyrime pas vieną iš įtariamųjų B. A. automobilyje buvo paimtas telefonas, kuriame užfiksuotos nuotraukos su narkotinių medžiagų gavėjo (R. K.) duomenimis. Švedijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad jiems nepavyko identifikuoti asmens vardu R. B. A.. Pinigines perlaidas per „Western union“ R. K. siuntę asmenys: A. M. A., A. A. S. D., Y. M. A., A. H. M., M. M. M. Švedijoje buvo traukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o A. M. A., A. A. S. D. (draudžiamos medžiagos (kato) gavimas iš Lietuvoje buvusio asmens – R. K.), Y. M. A. ir dėl kato kontrabandos (t 9, b. l. 1-92).

31. Europos tyrimo orderio medžiagoje, gautoje iš Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, nurodyta, kad Latvijos Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2017 m. vasario 10 d., dėl narkotinių (psichotropinių medžiagų) kontrabandos per Latvijos Respublikos valstybės sieną. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2017 metų vasario 10 d. bendrovės „K“ sandėlyje, (duomenys neskelbtini), atlikus muitinį krovinio Nr. 235-63738430 (21 vnt. kartono pakuočių su augalinės kilmės lapais (džiovinti hennos lapai), krovinio siuntėjas – „A“, Nairobi, Kenija, gavėjas – R. K., (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad neteisėtai atgabenta 408 kg 288,5 g. augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos katinono ir catha edulis (valgomojo kato). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. vasario 8 d. R. K. atvyko į Rygos m. ir su muitinės tarpininkų – brokerių įmone „A. L.“ sudarė 2017 m. vasario 8 d. sutartį dėl tarpininkavimo muitinės procedūrose. Įmonės atstovams pateikė gaunamo krovinio dokumentus – 2017 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. 30 (prekės – lawsonia inermis, svoris 432 kg, kiekis – 21 vnt.). Sąskaitą išrašė „A“, Nairobis, Kenija; prekių gavėjas R. K., (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš pradžių R. K. įmonės atstovams buvo pateikęs sąskaitą su neteisingu prekių svoriu, vėliau – su teisingu svoriu, tačiau su kito gavėjo duomenimis, ir tik paskui pateikė teisingą sąskaitą. Elektroniniame susirašinėjime tarp R. K. ir muitinės tarpininko – „A. L.“ SIA, esančio tarptautiniame Rygos oro uoste, „K“ krovinių terminale, nurodyta, kad muitinės tarpininkas nuo 2017 m. vasario 9 d., 10.25 val. iki 2017 m. vasario 16 d., 12.55 val. bendravo su R. K., kuriam nurodė, kad Latvijos muitinė nusprendė patikrinti siuntą. Taip pat R. K. pranešama, kad „blogai, muitinė nusprendė imti siuntos mėginius ir siųsti juos tyrimui“. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatytas dar vienas galimai neteisėtas psichotropinės medžiagos catha edulis (kato) siuntimas į Latvijos Respubliką. 2016 m. gruodžio 21 d. į Rygos tarptautinį oro uostą buvo pristatytas krovinys, kurio gavėju nurodytas R. K., adresas: (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 29 d. R. K. sumokėjo mokesčius už deklaruotas prekes - 150,54 Eur. R. K. susitarė su „K“ brokeriais, kad minėtas krovinys - 9 kartoninės dėžės su henna būtų pristatytas į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir kartu su vairuotoju R. K. nuvažiavo nurodytu adresu, kur krovinį padėjo į sandėlį. Po to (2017-02-14), pareigūnams patikrinus minėtą sandėlį, jokių prekių rasta nebuvo (buvo tik kartoninės dėžės fragmentai) (t. 9, b. l. 113-149; t. 10, b. l. 1-192).

32. Europos tyrimo orderio medžiagoje, gautoje iš Vengrijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, nurodyta, kad Vengrijos Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 29022-257/2016.bu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 11, b. l. 1-124)

33. 2020 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 7T-083 nurodyta, kad buvo išanalizuota Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga, gauta iš Vengrijos Respublikos teisėsaugos institucijų. Nustatyta, kad Vengrijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 29022-257/2016.bu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurio metu pareigūnai, kratos metu iš automobilio KIA Soul, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ir naudojamo B. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), paėmė du mobilaus ryšio telefonus, viename iš kurių yra užfiksuotos nuotraukos su siuntomis, ant kurių gavėju buvo nurodytas R. K. (t. 11, b. l. 125-126).

Žemesnės instancijos teismas

34. Apklaustas teisme nuteistasis nepripažino veikęs tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas R. K. argumentus vertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Paneigdamas ją pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. K. negalėjo paaiškinti, kokie Švedijos Karalystėje taikomi mokesčiai (jų dydis) už siuntų pristatymą iš Lietuvos, o ne tiesiogiai iš trečiosios šalies ir koks yra mokesčių skirtumas; jis negalėjo įvardinti Lietuvoje taikomo mokesčio dydžio, kurį lygino su Švedijos Karalystėje taikomais mokesčiais; jis nurodė nežinantis, kur jo siųstose siuntose buvusi medžiaga „henna“ yra naudojama ar kitaip realizuojama Švedijos Karalystėje, šios medžiagos rinka nesidomėjo, o didelis kiekis įtarimų nesukėlė; jis nenurodė jokių anketinių duomenų apie neva visą veiklą koordinavusį asmenį B.. Grįsdamas R. K. kaltę pirmosios instancijos teismas vertino duomenis iš AB „Lietuvos paštas“, UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Konversita“, kurie patvirtino jo gautas perlaidas iš Švedijos Karalystėje buvusių asmenų, kuriems jis siuntė siuntas. Švedijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad pinigines perlaidas per „Western Union“ R. K. siuntę asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taip pat teismas įvertino įrodymus, kuriais nustatytas R. K. siuntų persiuntimo modelis – jis turėjo priimti siuntas, nuplėšti prie siuntų priklijuotus dokumentus, kurie patvirtina, kad prekė atkeliavo iš užsienio, perpakuoti siuntos turinį į kitas dėžes ir jas nusiųsti jau kaip siuntą, siunčiama iš Europos Sąjungos valstybės. Apygardos teismo vertinimu tokie R. K. veiksmai, už kuriuos jis ir gaudavo atlygį, buvo nukreipti ne pridėtinei vertei sukurti, bet siuntoje esančioms psichotropinėms medžiagoms maskuoti, taip siekiant apsunkinti jų aptikimą. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog R. K. bandė maskuoti siunčiamas siuntas, patvirtina ir kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastas atspausdintas susirašinėjimo su Vilniaus logistikos centro darbuotoju elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad siuntą iš Angolos asmeninėms reikmėms atsiuntė draugas, jog tai yra dovana. Teismas pažymėjo ir tai, kad R. K. siuntas su psichotropine medžiaga siųsdavo ne tik į Švedijos Karalystę, kaip pats teigė, dėl šioje šalyje nustatytų mažesnių mokesčių, bet ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nuteistojo siuntos su arabiniu dusūnu užfiksuotos Suomijos muitinės Helsinkio oro uoste bei Latvijos Respublikoje. Vengrijos nacionalinio tyrimo biuro atliekamame ikiteisminiame tyrime pas vieną iš įtariamųjų B. A. automobilyje buvo paimtas telefonas, kuriame buvo nuotraukos su R. K., kaip psichotropinių medžiagų gavėjo, duomenimis. Nustatydamas R. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius apygardos teismas vertino liudytojų, siuntas sulaikiusių muitinės pareigūnų parodymus apie tai, kaip jie nustatė, kad siuntose buvo draudžiamos medžiagos. Įvertinęs šiuos liudytojų paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad iš Indijos Respublikos kilęs ir joje gyvenęs R. K. vien remdamasis gyvenimiška patirtimi turėjo objektyvias galimybes atskirti heninę lavsoniją (henna) nuo arabinio dusūno (valgomojo kato).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mato, kad grįsdamas R. K. kaltę pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl pinigų perlaidų iš užsienyje esančių asmenų, dėl R. K. siuntų į Suomiją ir Latviją, dėl B. A. telefone užfiksuotų nuotraukų panaudojo grįsdamas savo sprendimą, bet nepakankamai įvertino jų įrodomąją reikšmę, neatliko šių įrodymų analizės bei nepateikė motyvų, kaip kiekvienas jų atskirai ar bendrame įrodymų kontekste įrodo R. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl nuteistojo veikimo modelio (siuntų perpakavimo) teismas rėmėsi versija, kad taip buvo maskuojamas siuntų turinys ir tokią poziciją grindė kratos metu rastu susirašinėjimu elektroniniame laiške.

36. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne prieš jį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

37. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir norėjo taip veikti bei siekė jų atsiradimo. BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atveju kaltininko tiesioginės tyčios turinį sudaro suvokimas, jog jis neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nori taip veikti. Būtina nustatyti, kad asmuo bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017, 2K-154-697/2019). BK 199 straipsnyje nurodytų veikų atvejais kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis Nr. 2K-530-693/2015). Šio nuosprendžio 23 ir 24 punktuose nurodyti išaiškinimai reiškia, kad be abejonių turi būti nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, o nepavykus abejonių pašalinti, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apygardos teismas tinkamai nustatė visus R. K. padarytų veikų objektyviuosius požymius, tačiau nepakankamai išsamiai įvertino padarytų veikų subjektyviuosius požymius. Pirmosios instancijos teismo argumentacija ir išvados dėl inkriminuotų veikų subjektyviųjų požymių turinio neįtikina apeliacinės instancijos teismo ir nėra pakankamos, kad neginčijamai patvirtintų R. K. kaltę veikus tiesiogine tyčia. Teismas nuteistojo kaltę grindė prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, nors byloje buvo ir priešingą poziciją patvirtinančių įrodymų ir motyvų, kurie nėra įtikinamai paneigti.

38. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė baigiamųjų kalbų metu pateikė išsamesnę įrodymų analizę, kuria papildė skundžiamo nuosprendžio motyvus. Dėl kai kurių aplinkybių prokuratūros ir pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės sutapo, tačiau dėl dalies aplinkybių prokurorė pateikė argumentus, kurie apygardos teismo nuosprendyje nebuvo aptarti. Apeliacinės instancijos teismas prokurorės baigiamojoje kalboje išsakytus motyvus ir apygardos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus vertina bendrai.

39. Pirmosios instancijos teismo motyvais nebuvo įtikinamai paneigta R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsakyta pozicija, jog jis nesuprato ir nesuvokė, kad gaudamas, perpakuodamas ir išsiųsdamas siuntas į užsienio šalis daro pavojingą ar uždraustą veiką.

40. Apklaustas teisme R. K. paaiškino, kad Vilniuje, bare sutiko vyrą vardu B. (B.), kuris jam pasiūlė priimti ir siųsti siuntas – jam atsiųs dėžes, o jis turės nuimti nuo jų etiketes, perpakuoti ir išsiųsti į Švediją ar kurią kitą šalį. Jis sutiko su pasiūlymu, nes norėjo užsidirbti. B. pasitikėjo, nes žinojo, jog Europos Sąjungoje yra laisvas prekių judėjimas ir jeigu ant siuntos matysis, kad prekės kilmės šalis yra ne Europos Sąjunga, tuomet Švedijoje bus daug didesni mokesčiai. Buvo įsitikinęs, kad siuntose yra ,,chna“ ir su narkotikais tai neturi nieko bendro. ,,Chna“ yra matęs ir žino, kad ji naudojama plaukų dažymui, Indijoje su ja daromos laikinos tatuiruotės. Siuntos su „chna“ du kartus keliavo per Muitinės departamentą, pradžioje buvo pateiktas sertifikatas, kuris patvirtino, kad tai yra „chna“. Siuntose buvo tiesiog džiovinti lapai, juos sutrynus ir buvo ,,chna“ milteliai. Jam kėlė abejonių tai, kad siuntos buvo siunčiamos į Lietuvą tam, kad būtų išvengta didelių mokesčių Švedijoje. Siuntiniai buvo dėžėse, jis visada matė dėžių turinį, nes turėjo jas perpakuoti. Dėžės būdavo apgadintos, todėl jas apvyniodavo lipnia juosta, uždėdavo siuntos lipduką, nurodydavo vardą, pavardę ir adresą. Siuntos turėdavo būti perpakuojamos taip, kad atrodytų, jog siunčiama iš Europos. Kartais jam lipdukus atsiųsdavo ir jis turėdavo juos atspausdinti arba juos atnešdavo pasiimti siuntos ateidavęs kurjeris. Siuntų buvo daug, už dėžę gaudavo maždaug 150 Eur, sumokėdavo muitines išlaidas, Lietuvos pašto išlaidas. Siunčiant į Švediją pelnas būdavo 30-40 Eur nuo dėžės, kuris priklausydavo nuo siunčiamų medžiagų įpakavimo. Siuntos pagrinde buvo siunčiamos į Švediją, nes joje gyveno B., tačiau buvo siuntų į Vokietiją, Austriją, Norvegiją bei Suomiją. B. buvo kaip koordinatorius, per jį kiti žmonės jam atsiųsdavo siuntas. Yra buvę siuntų ir iš Angolos, B. sakydavo, kad ten yra tiekėjai. „Chna“ rinka Švedijoje nesidomėjo. Įtarimų dėl itin didelio medžiagos kiekio jam nekilo, manė, jog medžiaga Švedijoje bus apdorojama. Siuntų gavėjai Švedijoje buvo ne fiziniai asmenys, o kosmetikos parduotuvės bei įmonės. Asmenų, kuriems siųsdavo siuntas, nepažįsta, su jais nėra turėjęs kontakto. Žinojo, kad jie yra iš Švedijos. Adresus, kuriais reikėjo išsiųsti siuntas, jam atsiųsdavo.

41. Apygardos teismui abejonių sukėlė R. K. negalėjimas paaiškinti, koks Švedijos Karalystėje taikomų mokesčių dydis už siuntų pristatymą iš Lietuvos Respublikos, o ne tiesiogiai iš trečiojo pasaulio šalių bei koks šių mokesčių skirtumas. Šias abejones baigiamojoje kalboje išsakė ir prokurorė. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad negalėjimas tiksliai paaiškinti muitinės mokesčių Lietuvoje, Švedijoje ir trečiojo pasaulio šalyse ar galimo pelno dėl siuntų iš Lietuvos persiuntimo į Švediją neįvardijimas, nei patvirtina, nei paneigia R. K. padarius nusikalstamas veikas, taip pat nesumažino jo parodymų patikimumo. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad nuteistasis paaiškino, jog kažkiek žinojo apie mokesčius Švedijoje, suvokė, kad jie yra labai dideli. B. jam nepasakė, kad siuntą reikia pirma siųsti į Lietuvą, o paskui į Švediją, tik teiravosi ar galima kažką nuveikti su mokesčiais ir R. K. pats pasakė, kad galima. Manė, kad tai puiki verslo galimybė (t. 14, b. l. 198). R. K. nėra mokesčių srities specialistas, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad iš bendro supratimo žinojo apie didelius mokesčius Švedijos Karalystėje yra pagrįsta ir logiška, Švedija yra žinoma kaip brangi šalis. Nuteistasis paaiškino, kad išsiuntęs dėžes ir sumokėjęs muitinės bei Lietuvos pašto išlaidas uždirbdavo šiek tiek pinigų, tai galėjo leisti jam suprasti, kad naudojamas siuntimo modelis veikia ir domėtis konkrečiais mokesčių dydžiais užsienio valstybėse nėra poreikio. Kitą vertus, remiantis nekaltumo prezumpcija, prokuratūros pareiga yra įrodyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir kokiomis aplinkybės jis ją padarė, o vienas iš šios pareigos vykdymo aspektų yra visų logiškų ir patikrinamų versijų patikrinamas, tačiau prokuratūra nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad R. K. paaiškinimai apie mokesčius, kurie buvo jo veiksmų priežastis, yra neteisingi.

42. Apygardos teismas R. K. paaiškinimus kritiškai vertino ir dėl to, kad jis nurodė nežinantis, kur „henna“ yra naudojama ar kitaip realizuojama Švedijoje. Apklausiamas teismo posėdžio metu apygardos teisme R. K. paaiškino, kad „chna“ naudojama kaip plaukų dažai, o Indijoje su ja daro laikinas tatuiruotes. Buvo matęs „chna“ miltelių pavidalu arba sumaišytą su aliejumi pastos pavidalu. Nelabai domėjosi „chna“ paklausa Švedijoje, nes gaudavo pinigus už siuntų persiuntimą ir buvo tuo patenkintas (t. 14, b. l. 198). Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje schemoje atlikdamas tarpininko vaidmenį R. K. neprivalėjo domėtis persiunčiamos medžiagos rinka, kainomis ar panaudojimo galimybėmis, nes pats šia augalinės kilmės medžiaga neprekiavo ir be persiuntimo veiksmų su ja nieko papildomo neatliko, kitų interesų, kaip tik gauti užmokestį už perpakavimą, jis neturėjo. Nuteistojo paaiškinimas, kodėl nesidomėjo „chna“ rinka Švedijoje, yra logiškas ir nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais.

43. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K., kalbėdamas apie B., jo neidentifikavo – nenurodė anketinių duomenų, gyvenamosios vietos, kitų aplinkybių, kurios galėtų būti patikrintos BPK nustatyta tvarka. Tokia pozicijos laikomasi ir prokurorės baigiamojoje kalboje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. su B. nebuvo geri draugai ar seni pažįstami. Nuteistasis nurodė visus jam objektyviai žinomus duomenis apie B. – jo tikėtiną amžių, ūgį, išvaizdą, taip pat pateikė susirašinėjimą (t. 14, b. l. 30-45), telefono numerius, socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vardą (bendravimas programomis ar socialiniais tinklais šiais laikais yra įprasta bendravimo forma), o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė ir nuotrauką bei papildomą susirašinėjimą. Atsižvelgiant į R. K. ir B. susipažinimo (matėsi vieną kartą) ir bendravimo (susirašinėdavo ir kalbėdavo dėl siuntų persiuntimo) aplinkybes nuteistasis galėjo nežinoti B. adreso, tikrojo vardo ar pavardės ir kitų duomenų. Be to, jeigu B. žinojo, kad siunčiama draudžiama medžiaga, jis turėjo interesą atskleisti nuteistajam kuo mažiau savo duomenų ir neatskleisti savo tikrųjų identifikacinių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme R. K. nurodytas asmuo vardu B. nebuvo identifikuotas, tačiau byloje yra pakankamai jo egzistavimą patvirtinančių duomenų ir nuteistojo bendravimą su juo. 2019 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole yra R. K. telefone „Apple iPhone“ kontaktų išklotinė, susijusi su vardu „B.“. Viso rasti 8 kontaktai ir jiems priskirti telefonų numeriai (t. 8, b. l. 17). Telefono numerių kodai rodo, kad B. naudojosi telefonų numeriais, kurie yra priskirti Švedijos (+46) ir Kenijos (+254) valstybėms, o tai sutampa su jo parodymais apie B. buvimo vietą, apie medžiagų išsiuntimo ir paskirties vietas. 2019 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad R. K. „Whatsapp“ programėle išsiuntė pranešimą kontaktui „B. A.“ su savo draugo S. S. S. gyvenamuoju adresu (t. 7, b. l. 140). Nuteistasis nurodė, kad siuntė B. savo draugų adresus, kad šis galėtų organizuoti daugiau siuntų atsiuntimų. Ši aplinkybė patvirtina R. K. bendravimą su B. siuntų klausimu ir tai, kad B. atliko koordinavimo vaidmenį siuntų persiuntimo schemoje. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų R. K. pozicijai dėl B. būvimo, veiksmų ir vaidmens veikų padaryme.

Žemesnės instancijos teismas

44. Spręsdamas dėl R. K. kaltės apygardos teismas nurodė, kad jis gavo įvairias pinigų perlaidas iš Švedijos Karalystėje esančių asmenų. Nuteistasis šias aplinkybes patvirtino ir parodė, kad šiems asmenims siųsdavo siuntas. Pirmosios instancijos teismas nesuformulavo jokios išvados, kaip faktas apie pinigų perlaidas paneigia R. K. poziciją dėl „chna“ siuntų persiuntimo ir patvirtina, kad jis siuntė į Švedijos Karalystę psichotropinė medžiagą. Teismas motyvavo, kad asmenys, kurie R. K. siuntė pinigines perlaidas už siuntas, Švedijoje buvo traukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o kai kurie iš jų už kato (arabinio dusūno) kontrabandą. Tačiau šie duomenys neįrodo R. K. kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis bendravo su asmenimis, kurie persiuntė jam pinigus už siuntas ir žinojo apie jų neteisėtus veiksmus, nusikalstamus veikimo būdus ar teistumą. Byloje nesant užfiksuotų R. K. santykių ar kontaktų su siuntų gavėjais ar siuntėjais, nėra pagrindo išvadai, kad iš jų R. K. galėjo žinoti apie neteisėtą siuntų turinį ir suvokti savo neteisėtų veiksmų pobūdį.

45. Apygardos teismas konstatavo, kad R. K. veiksmai siuntų gabenimo schemoje (siuntų gavimas, perpakavimas ir išsiuntimas į Europos Sąjungos šalis), už kuriuos jis gaudavo atlygį, buvo nukreipti ne pridėtinei vertei sukurti vykdant verslą, bet siuntoje esančioms psichotropinėms medžiagoms maskuoti ir apsunkinti jų aptikimą. Tokia apygardos teismo išvada pagrįsta tik subjektyviu teismo vertinimu ir yra neparemta byloje surinktais įrodymais. Prokurorė baigiamojoje kalboje bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad siuntų turinio maskavimas patvirtina, kad nuteistajam buvo žinomas tikrasis šių siuntų turinys, tačiau detalesnės analizės, kodėl ji mano, kad R. K. veiksmai turėtų būti vertinami kaip siuntų turinio maskavimas, nepateikė. Priešingai, byloje nenustatyti jokie R. K. konspiraciniai veiksmai, kurie rodytų, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir siekė nuslėpti siuntų turinį. Visos siuntos buvo gabenamos jo tikru vardu ir pavarde, nurodant realų jo gyvenamosios vietos adresą. Medžiagos siuntiniuose nebuvo maskuojamos – buvo sudėtos į permatomus maišus, siuntos buvo pristatomos per muitinės kontrolės postą ir išsiunčiamos per DPD ar kitos siuntų pristatymo įmonės kurjerius, t. y. nesiekiant išvengti siuntų patikrinimo. Su pašto ar muitinės institucijomis R. K. bendravo tiesiogiai iš savo elektroninio pašto ir nurodė telefono numerį (t. 6, b. l. 177). Nėra pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada dėl siuntų turinio maskavimo, nes perpakuodamas siuntas R. K. neatliko jokių papildomų siuntų turinio nuslėpimo veiksmų. Vienintelė siuntų turinio maskavimo aplinkybė, kad siuntose yra augalinės kilmės medžiaga „chna“, buvo nurodoma dar pirminių siuntėjų. Nepagrįsta manyti, kad siuntos į Lietuvą buvo gabenamos ir iš čia persiunčiamos dėl to, kad Lietuvoje yra lengviau išvengti siuntų turinio patikrinimo, nei Švedijoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje. Juk tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Švedijos Karalystė yra Europos Sąjungos narės, kuriose galioja tokia pati tvarka dėl psichotropinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną, o teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Lietuvos sienos kontrolės institucijų patikimumu. Siuntų su psichotropine medžiaga siuntimas toks pat rizikingas jas siunčiant į bet kurią Europos Sąjungos šalį. Siuntos iš trečiųjų šalių Lietuvos Respublikoje yra tikrinamos, kaip tai daroma visoje Europos Sąjungoje. Jei Švedijos muitinės darbuotojams galėjo atrodyti, kad siuntų kilmės šalis yra Lietuva, tačiau Lietuvos muitinės darbuotojams buvo žinomos ir matomos aplinkybės, kad siuntos yra siunčiamos iš trečiųjų šalių ir šie duomenys nuo muitinės pareigūnų nebuvo slepiami. Toks siuntų kilmės šalies maskavimas netenka prasmės, nes pirmos Europos Sąjungos šalies, kurioje siuntos yra gaunamos, muitinės darbuotojams matoma tikroji siuntos kilmės šalis. Todėl R. K. paaiškinimai dėl siuntinių siuntimo į Lietuvą, perpakavimo ir persiuntimo į kitas Europos Sąjungos šalis siekiant mokėti mažesnius mokesčius, yra labiau įtikinami, nei teismo padaryta išvada dėl papildomo siuntos maskavimo. R. K. atlikti siuntų perpakavimo ir kitos kilmės šalies ant persiunčiamos siuntos nurodymo veiksmai nerodo R. K. kaltės padarius BK 260 straipsnyje ir 199 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir veikus tiesiogine tyčia.

46. Pirmosios instancijos teismas (taip pat ir prokuratūra baigiamųjų kalbų metu) padarė išvadą, kad kratos metu rastas susirašinėjimas su muitinės darbuotojais apie siuntos, kuri gauta iš Angolos, deklaravimą, patvirtina, jog R. K. bandė siuntas maskuoti. Ši teismo išvada nepagrįsta. 2017 m. birželio 16 d., 17.12 valandos R. K. rašytame elektroniniame laiške, išsiųstame iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresatui deklarantas.tgp@post.lt, nurodyta, kad siuntą asmeninėms reikmėms iš Angolos atsiuntė draugas (t. 6., b. l. 177). Vilniaus logistikos centro darbuotojas pranešė R. K., kad siunta buvo atidaryta su tikslu patikslinti, kokios prekės siunčiamos, tačiau apžiūrėjus neįmanoma tiksliai nustatyti, kas tai per prekės. Siuntėjas ant siuntos deklaruoja, kad siunčia „natural cha“. Prašo atsiųsti pilną ir išsamų prekių aprašymą su svoriais. R. K. atrašė ir informavo, kad tai hena – natūralus ajurvedinės kosmetikos produktas, dažniausiai naudojamas plaukams. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad R. K. nenurodė tikrosios siuntos gavimo priežasties, t. y. kad ketina persiųsti šią siuntą siekdamas užsidirbti pinigų, o ne gavo dovaną iš draugo, tačiau dėl siuntos turinio pateikė jam žinomą ir prie siuntos pridėtame eksporto sertifikate nurodytą informaciją, kad tai yra „chna“ – kosmetikoje naudojama medžiaga (t. 6., b. l. 183). Dėl šios siuntos ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl darytina išvada, kad siuntoje neradus jokių neteisėtų medžiagų arba joje rastų medžiagų nuodugniai neištyrus, siunta buvo perduota R. K.. Kadangi ši siunta nebuvo sulaikyta ir dėl jos neatlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai (ikiteisminio tyrimo veiksmai pradėti dėl 2018 m. spalio 11 d. sulaikytų siuntų), negalima daryti išvados, kad siuntoje buvo neleistinų daiktų ar medžiagų, todėl kratos metu rastas susirašinėjimas jokia apimtimi neįrodo R. K. kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, kaip dovanų atsiųstų siuntų muitinis apmokestinimas yra kitoks ir gali būti naudojamas siekiant išvengti ar sumažinti importo mokesčius.

47. Byloje neatskleista, kaip aplinkybė, kad R. K. siuntas su augalinės kilmės medžiaga siųsdavo ne tik į Švedijos Karalystę, bet ir į kitas Europos Sąjungos šalis (Suomiją ir Latviją), patvirtina jo kaltę. Paminėjęs aplinkybę, kad siuntos buvo siunčiamos į kitas šalis, teismas nesuformulavo jokios šiais įrodymais grindžiamos teisinės išvados. Išsamesnį šių įrodymų aptarimą baigiamojoje kalboje pateikė prokurorė.

47.1. Europolo „Siena” informacijos mainų sistemos pranešimuose nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 4 d. Suomijos muitinė Helsinkio oro uoste sulaikė ir konfiskavo 78,7 kg džiovinto kato (arabinio dusūno) (vežimas oro transportu iš Kenijos, tranzitas per Suomija). Siuntėjas buvo „A“, gavėjas – R. K., (duomenys neskelbtini). R. K. nesikreipė dėl krovinio atsiėmimo. 2018 m. liepos 26 d. Suomijos muitinė Helsinkio oro uoste sulaikė ir konfiskavo 15,7 kg džiovinto kato (arabinio dusūno), o 2018 m. liepos 30 d. sulaikė ir konfiskavo 13,6 kg džiovinto kato (arabinio dusūno). Abiem atvejais siuntėjas buvo R. K., (duomenys neskelbtini). Prokurorė baigiamojoje kalboje nepaminėjo, bet prie siuntų buvo nurodytas ir siuntėjo telefono numeris (t. 9, b. l. 24). Abiem atvejais prekių gavėju buvo nenustatytas asmuo. Šios aplinkybės dėl siuntos gavimo tranzitu per Suomijos Respubliką bei siuntų siuntimo į Suomijos Respubliką nei patvirtina, nei paneigia R. K. žinojimą, kad jo siunčiamose siuntose yra draudžiama medžiaga. Duomenys apie siuntų sulaikymą Suomijoje tik patvirtina, kad R. K. gaudavo siuntas, kuriose buvo kato (arabinio dusūno) ir jas siųsdavo į kitas Europos šalis, bet neįrodo, kad nuteistasis žinojo apie tikrąjį siuntų turinį. Nėra nustatyta, kad apie šių siuntų sulaikymą R. K. neturėjo kokios nors informacijos. Nors jis ant siuntų buvo nurodęs savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad tai R. K. naudotas telefono numeris), tačiau byloje nėra duomenų, kad Suomijos kompetentingos institucijos būtų susisiekusios su R. K. dėl siuntose rastų neteisėtų psichotropinių medžiagų ir apie jas pranešusios nuteistajam ar Lietuvos teisėtvarkos įstaigoms.

47.2. Prokurorė baigiamojoje kalboje akcentavo, kad Europos tyrimo orderio medžiagoje, gautoje iš Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, nurodyta, kad Latvijos Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2017 m. vasario 10 d., dėl narkotinių (psichotropinių medžiagų) kontrabandos per Latvijos Respublikos valstybės sieną. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2017 m. vasario 10 d. bendrovės „K“ sandėlyje, (duomenys neskelbtini), atlikus muitinį krovinio Nr. 235-63738430 (21 vnt. kartono pakuočių su augalinės kilmės lapais (deklaruoti džiovinti hennos lapai), krovinio siuntėjas – „A“, Nairobi, Kenija, gavėjas – R. K., (duomenys neskelbtini)) patikrinimą nustatyta, kad neteisėtai atgabenta 408 kg 288,5 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos katinono ir catha edulis (valgomojo kato, tai yra arabinio dusūno). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. vasario 8 d. R. K. atvyko į Rygą ir su muitinės tarpininkų – brokerių įmone SIA „A. L.“ sudarė 2017 m. vasario 8 d. sutartį dėl tarpininkavimo muitinės procedūrose. Įmonės atstovams pateikė gaunamo krovinio dokumentus: 2017 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. 30 (prekės – lawsonia inermis, svoris 432 kg, kiekis – 21 vnt.). Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas dar vienas galimai neteisėtas psichotropinės medžiagos „kato“ (arabinio dusūno) siuntimas į Latvijos Respubliką. 2016 m. gruodžio 21 d. į Rygos tarptautinį oro uostą buvo pristatytas krovinys, kurio gavėju nurodytas R. K., (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 29 d. R. K. sumokėjo mokesčius už deklaruotas prekes – 150,54 Eur. R. K. susitarė su SIA „K“ brokeriais, kad 9 kartoninių dėžių su henna krovinys būtų pristatytas į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir kartu su vairuotoju nuvažiavo nurodytu adresu, kur krovinį padėjo į sandėlį. 2017 m. vasario 14 d. pareigūnams patikrinus sandėlį, jokių prekių rasta nebuvo (tik kartoninės dėžės fragmentai). Pirmasis psichotropinės medžiagos siuntimas į Latviją, įvykęs 2016 m. gruodžio 21 d., buvo realizuotas, o antrasis, įvykęs 2017 m. vasario 8-10 d., buvo užkardytas Latvijos Respublikos pareigūnų.

47.3. Prokurorė darė išvadą, kad R. K., reaguodamas į susidariusią padėtį, kai prekės buvo sulaikytos ir pradėtas tyrimas, medžiagą pradėjo siųsti iš Lietuvos Respublikos. Su šia prokurorės išvada negalima sutikti. Byloje nėra duomenų, kad R. K. žinojo, jog jo vardu ir pavarde į Latviją atsiųstose siuntose rasta draudžiamų medžiagų ar jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tai žinodamas toliau neteisėtai veikė. Prokurorė teigia, kad nuteistojo nežinojimą apie neteisėtą siuntų turinį paneigia byloje užfiksuotas R. K. susirašinėjimas su muitinės tarpininke bendrove „A. L.“. Susirašinėjime užfiksuota, kad muitinės tarpininkas 2017 m. vasario 9 d. bendravo su R. K., kuriam nurodė, kad Latvijos muitinė nusprendė patikrinti siuntą. Taip pat R. K. pranešama, kad „blogai, muitinė nusprendė imti siuntos mėginius ir siųsti juos tyrimui”. Jokios papildomos informacijos apie siuntų tyrimo rezultatus muitinės tarpininkas R. K. nenurodė, nors bendravo elektroniniu paštu su juo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. vasario 16 d. (t. 10, b. l. 126). Šiuose elektroniniuose laiškuose kalbama tik apie sandėliavimo išlaidas ir jų apmokėjimo klausimus. Prokurorė argumentavo, kad Latvijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo galimybės susisiekti su R. K., nes jo nurodyti siuntos pristatymo adresai buvo išgalvoti (ne jo gyvenamosios vietos), tačiau iš jau minėtų susirašinėjimų matyti, kad R. K. bendravo su muitinės tarpininku iš savo naudojamo elektroninio pašto paskyros ir 2017 m. vasario 16 d., po pranešimo, kad siuntų turinys bus tikrinamas, elektroniniame laiške nurodė savo telefono numerį (t. 10, b. l. 126). Taigi Latvijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš muitinės tarpininkų pateikto susirašinėjimo galėjo gauti visus būtinus duomenis, kad galėtų susisiekti su R. K., tačiau byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai bandė susisiekti su juo ar būtų jį informavę apie siuntose rastas draudžiamas augalines medžiagas.

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad Vengrijos nacionalinio tyrimo biuro atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl arabinio dusūno gabenimo pas vieną iš įtariamųjų B. A. automobilyje buvo paimtas telefonas, kuriame užfiksuotos nuotraukos su R. K., kaip psichotropinių medžiagų gavėjo, duomenimis, tačiau šių duomenų įrodomosios reikšmės neįvertino ir dėl jų nepateikė motyvuotų išvadų. Detalesnę šių aplinkybių analizę baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme pateikė prokurorė. Vengrijoje atliekame tyrime pas įtariamąjį A. B. paimtame telefone rastos nuotraukos, kuriose užfiksuotos siuntos, ant kurių gavėju buvo nurodytas R. K. ir „Western Union“ mokėjimo patvirtinimo dokumentas Nr. MTC:095-312-8272, kuriame nurodyta, kad A. B. atliko 100 Eur grynųjų pinigų perlaidą R. K.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuotraukos su R. K. duomenimis ant siuntų ir mokėjimo patvirtinimas dėl pinigų perlaidos jam nepatvirtina, jog nuteistasis žinojo, kad jo siunčiamose siuntose augalinės kilmės medžiagos yra psichotropinės ir disponavimas jomis yra uždraustas. Byloje nepavyko patikimai nustatyti ar R. K. minimas B. ir A. B. yra tas pats asmuo. Byloje nėra duomenų, kad R. K. susirašinėjo ar kitaip bendravo su A. B.. Nenustatyta, kad pastarojo telefone rastos nuotraukos su R. K. duomenimis ant siuntų buvo gautos iš paties R. K.. Prokurorė teigia, kad pinigų perlaida R. K. patvirtina kaltininkų ryšius, tačiau, kaip minėta, byloje nėra nustatytas R. K. ir A. B. tiesioginis bendravimas, todėl lieka nepaneigti nuteistojo parodymai, jog jis su asmenimis, kurie siųsdavo siuntas ar persiųsdavo jam pinigus, nebendravo. Pinigų perlaida R. K. tik patvirtina aplinkybę, jog iš užsienyje esančių asmenų už siuntų persiuntimą jis gaudavo piniginį atlygį, tačiau tokios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis. Kiti A. B. telefone rasti duomenys – pokalbiai ir susirašinėjimai su kitais asmenimis apie siuntas, interneto paieškos rezultatai dėl siuntų sekimo patvirtina, kad A. B. galimai vykdė ar organizavo veiklą gabenant siuntas iš Afrikos į Europą, tačiau niekaip neįrodo R. K. kaltės.

49. Prokurorės baigiamojoje kalboje pateikti papildomi argumentai, svarbūs grindžiant R. K. kaltę ir veikimą tiesiogine tyčia. Prokurorė teigia, kad 2018 m. spalio 11 d. kratos R. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu R. K., pareigūnų paprašytas pateikti disponuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios laikomos jo gyvenamojoje vietoje, pats savanoriškai pateikė augalinės kilmė medžiagą – arabinį dusūną, kuris buvo sudėtas žalios spalvos maišuose. Prokurorės vertinimu, jei nuteistasis teigia, kad jam nebuvo žinomas siuntų turinys, jog tai yra draudžiama medžiaga, kodėl jis ją pateikė pareigūnams. Manydamas, kad medžiaga nėra draudžiama, jos nebūtų teikęs. Remiantis bylos dokumentais šios prokurorės nurodytos aplinkybės nėra tikslios. 2018 m. spalio 11 d. kratos protokole nurodyta, kad pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus – kratos metu ieškomas narkotines ar psichotropines medžiagas, R. K. pareiškė, kad namuose yra medžiagos „henna“, tačiau tai nedraudžiama medžiaga, kitų daiktų, kurie draudžiami neturi (t. 6, b. l. 117). Kratos protokole užfiksuotos aplinkybės sutampa su nuteistojo teisme duotais parodymais. R. K. paaiškino, kad pareigūnams atėjus į jo namus daryti kratos ir paprašius jo atiduoti turimas narkotines ir psichotropines medžiagas, jis iškart pasakė, kad nieko apie tai nežino. Pareigūnai jam pasakė, kad gavo dideles siuntas, o jis atsakė, kad tai nėra narkotikai, tai „chna“ ir nurodė, kad jos turi namuose, ką turėjo atidavė jiems. Taigi pareigūnams pareikalavus R. K. jiems nepateikė draudžiamos medžiagos nurodęs, kad tai arabinis dusūnas, bet priešingai, nurodė turintis medžiagos, kuri, jo manymu, nėra draudžiama. Šios aplinkybės ne tik nepatvirtina, jog nuteistasis žinojo apie laikomų medžiagų neteisėtumą, bet priešingai, parodo R. K. nuoseklią poziciją dėl įsitikinimo, kad jis disponavo „chna“ medžiaga. Matyti, kad tokios versijos jis laikėsi viso proceso metu, t. y. nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios (kratos atlikimo).

50. Prokurorė baigiamojoje kalboje motyvavo, kad R. K. žinojo apie daromas veikas ir siuntų turinį, o tai patvirtina aplinkybės dėl siuntos Nr. CP003027775KE. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 28 d. iš Kenijos Respublikos į Lietuvos Respubliką R. K. vardu ir adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siuntoje Nr. CP003027775KE buvo išsiųsta 7,818 kg arabinio dusūno. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. S. parodė, kad 2018 metų lapkričio 28 d. R. K. jam pasakė, kad jo vardu keliauja siuntos. R. K. nurodė jam siuntos sekimo numerį – Nr. CP003027775KE. Savo parodymus liudytojas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina jo turimas susirašinėjimas su nuteistuoju „WhatsApp“ programėlėje. Apie šią siuntą R. K. žinojo jau 2018 m. lapkričio 28 d., tačiau teisėsaugos institucijoms pranešė tik 2019 m. sausio 9 d. R. K. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 11 d., o paleistas 2018 m. spalio 12 d. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad po to, kai buvo paleistas iš sulaikymo, susisiekė su B., papasakojo apie susiklosčiusią situaciją, bet buvo užblokuotas ir nebegalėjo su juo susisiekti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. spalio 12 d. R. K., būdamas informuotas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jo pobūdį, jo vaidmenį šių veikų padaryme, nenustojo veikti nusikalstamai, o priešingai, 2018 m. lapkričio 28 d. bendravo su byloje apklaustu liudytoju S. S. S. ir tarėsi su juo dėl jo vardu siunčiamų siuntų atsiėmimo bei nurodė liudytojui siuntos sekimo numerį CP003027775KE, nors teigė, kad po sulaikymo nebendravęs su B., kuris viską ir organizavo. R. K., siekdamas klaidinti ikiteisminį tyrimą ir teisėją, sprendusį dėl kardomosios priemonės intensyvios priežiūros termino pratęsimo, 2019 m. sausio 9 d. pateikė šiuos duomenis prokuratūrai ir teismui kaip teisinančius jį dėl ankstesnių veikų padarymo. Teismas sutinka, kad prokurorės nurodyti argumentai sukelia abejonę dėl R. K. parodymų dalies, kad jis apie siuntas sužinodavo tik iš B, nes apie siuntą Nr. CP003027775KE jis sužinojo jau po susirašinėjimo su B, kai buvo pastarojo užblokuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorės daromos sąsajos paremtos netiesioginių įrodymų detalėmis, kurios vienos nėra pakankamos R. K. kaltei pagrįsti. S. S. S. telefone išsaugotas susirašinėjimas su R. K. (t. 3, b. l. 33-48) nepatvirtina, kad jis, žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, suvokdamas apie neteisėtą siuntų turinį, toliau siekė elgtis nusikalstamai. Tikslaus S. S. S. adreso siuntos persiuntimui R. K. paprašė dar 2018 m. spalio 6 d., t. y. prieš jo sulaikymą ir įtarimų jam pareiškimą. Asmenų susirašinėjimas pratęsiamas tik 2018 m. lapkričio 15 d., jame aptariami kilę nesklandumai tiekėjų šalyje. Siuntos numerį liudytojui R. K. nurodė 2018 m. lapkričio 28 d. ir pasakė, kad šis gali siuntą sekti internete. Jokių kitų aplinkybių R. K. liudytojui nenurodė. 2018 m. gruodžio 19 d. S. S. S. parašė R. K., kad siunta jau yra Lietuvoje, bet R. K. nieko jam nebeparašė, o apie gautą siuntą 2019 m. sausio 9 d. pranešė teisėsaugos institucijoms. Susirašinėjime ar kituose įrodymuose nėra užfiksuota, kad R. K. nurodytų S. S. S., ką reikės daryti gavus siuntą. Konkrečių veiksmų, kuriuos reikėtų atlikti gavus siuntą, apklausos metu patvirtino nežinojęs ir pats liudytojas. Iš bylos duomenų žinoma, kad S. S. S. siuntos taip ir negavo, apie ją R. K. pranešė teisėsaugos institucijoms.

51. Prokurorės nurodytos aplinkybės dėl R. K. įrenginiuose rastos informacijos – R. D. ir R. K. susirašinėjimo, siuntų siuntimo R. D. vardu, siuntą lydinčių dokumentų kopijos, neįrodo, kad R. K. žinojo, koks buvo tikrasis siuntų turinys. R. D. ir R. K. susirašinėjime nėra aptariamas siuntų turinio teisėtumas. R. D. parodymuose užfiksuota, kad jis buvo įsitikinęs, kad jie užsiima teisėta veikla ir kodėl taip manė, todėl nepagrįsta teigti, kad R. K. situaciją turėjo suvokti kitaip. R. K. proceso metu neneigė, kad įtraukė savo draugą R. D. į šią veiklą ir B perdavė R. D. duomenis, kad ir šiam būtų siunčiamos siuntos. Tokias aplinkybes apklaustas teisme patvirtino ir R. D.. Aplinkybė, kad R. K. paprašė R. D. elektroninio pašto slaptažodžio ir buvo prisijungęs prie jo paskyros, neįrodo didesnio R. K. aktyvumo, kaip veikos organizatoriaus ir jo žinojimo apie siuntų turinį. Veikimo kaip organizatoriaus aplinkybės R. K. net nėra inkriminuotos.

52. Nustatydamas, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų muitinės pareigūnų parodymais. Liudytojai paaiškino, kad „henna“ nuo arabinio dusūno galima atskirti tik atlikus psichotropinių medžiagų NIC nustatymo testą, tačiau pateikė ir išorės požymius, siuntoms būdingus bendrus rizikos faktorius, pagal kuriuos galima atskirti arabinį dusūną nuo „henna“. Pagrindiniais liudytojai įvardijo siunčiamos medžiagos labai didelį kiekį, siuntėjų šalis, besikartojančius gavėjus, tą patį siunčiamų prekių pavadinimą, nors prekės keliavo iš skirtingų šalių. Liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad sulaikyta psichotropinė medžiaga buvo nepanaši į „henną“, nes buvo kitos spalvos, „henna“ siunčiama tik miltelių pavidalu, o ne lapais. Liudytoja R. B. patvirtino, kad jai įtarimų sukėlė siunčiamų augalų lapų forma, kuri buvo panaši į arabinį dusūną. Liudytojas E. D. patvirtino, kad jam įtarimų sukėlė siunčiamų augalų lapų forma, o patikrinęs nuotraukas internete jis įsitikino, kad tai yra arabinis dusūnas. Jis pažymėjo, kad „henna“ paprastai būna siunčiama tik milteliais, o ne lapais. Įvertinęs šiuos parodymus teismas nepateikė jokių motyvų, kaip šiuose parodymuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad R. K. suvokė siuntose gabenęs draudžiamas medžiagas ir veikęs tiesiogine tyčia. Be to, teismas selektyviai įvertino pareigūnų parodymus ir motyvuojamoje dalyje nurodė tik tuos, kurie atitiko kaltinančią poziciją, kad arabinį dusūną galima atskirti iš išvaizdos. Muitinės pareigūnų parodymai nepatvirtina, kad R. K. turėjo ir galėjo suvokti, kad gaunamose ir persiunčiamose į užsienio šalis siuntose yra ne „chna“, o arabinis dusūnas ir šias medžiagas atskirti.

52.1. Iš byloje esančių pareigūnų parodymų matyti, kad siunta įtarimą jiems sukėlė dėl to, kad atitiko rizikos faktorius – siuntos buvo iš trečiųjų šalių, dideli kiekiai, viduje augalinės kilmės medžiaga, skirtingi gavėjai, nors tas pats tiekėjas, tas pats prekių pavadinimas. Liudytoja E. N. parodė, kad pradžioje buvo kreiptasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl siuntų turinio nustatymo. Kreipimosi į tarnybą tikslas buvo išsiaiškinti ar tų dokumentų pakanka, kad prekė būtų išleista į laisvą apyvartą, nes atkeliavo iš trečiosios šalies. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos buvo gautas atsakymas, kad ji šio tyrimo nesiims, todėl jie patys turi atlikti tolimesnius veiksmus. Buvo atliktas NIC testas, kuris parodė, kad tai psichotropinės medžiagos ir jose yra amfetamino pėdsakų. Įtarimas tikrinti siuntą kilo dėl to, kad buvo didelis kiekis, didelės dėžės, dokumentai neatrodė kaip iš Europos šalių. E. D. nurodė, kad pirmiausia jam kilo įtarimas, kad siunta buvo iš rizikos šalies – Nigerijos. Įprastai jie pasižiūri informaciją internete, kokie toje šalyje auga augalai ir kadangi dirba su narkotinėmis medžiagomis, tai maždaug žino, kokie augalai turi psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tik vėliau jis siuntinyje esančius augalo lapus sutikrino su internete esančiais vaizdais. Nurodė negalintis atskirti arabinio dusūno pagal kvapą, o tikslias išvadas pateikia laboratorija. Liudytojai R. B. taip pat įtarimas kilo dėl to, kad buvo didelis kiekis, lyg užkliuvo lapų forma ir augalinė medžiaga iš rizikos šalies. Anksčiau yra susidūrusi su ,,Chna“ medžiaga, ji panaši į arabinį dusūną, ypač jeigu sudžiovinta ir sutrinta. Pagal kvapą sunku atskirti, kokia tai medžiaga, tiksliausiai medžiagą nustato laboratorija. Liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad anksčiau arabinio dusūno nebuvo sulaikinėjusi, bet yra mačiusi iš ankstesnių metų, kaip kolegos sulaikinėjo. Gyvai yra mačiusi ir arabinį dusūną ir „chna“. Siuntose nebuvo „Chna” , nes jos kitas kvapas, kita spalva, be to, ji dažniausiai būna miltelinio pavidalo, o ten buvo ištisi lapeliai. „Chna“ visada būna susmulkinta. Nėra mačiusi nesusmulkintos „chna“, todėl negali pasakyti ar ji būtų panaši į nesmulkintą arabinį dusūną. Ši liudytoja vienintelė parodė galinti atskirti arabinį dusūną pagal kvapą, tačiau ji nebuvo pirmoji, kuriai ši siunta sukėlė įtarimą, nes ją muitinės pareigūnai pakvietė vėliau, kai siuntų dėžės jau buvo atidarytos. Liudytoja D. G. nurodė, kad nežino kas yra arabinis dusūnas, bet jeigu kyla įtarimų, kad kažkokia medžiaga yra neaiški, jie sulaiko siuntą ir tada laboratorija nusprendžia, ar ten yra narkotinių medžiagų, ar ne. Šiuo atveju jai įtarimą sukėlė gavėjo pavardė. Kai jie praeina mokymus, jiems yra parodomos medžiagos ir pagal jas jie gali įtarti kokia yra medžiaga. L. A. paaiškino, kad nežino kaip atskirti arabinį dusūną nuo kitų džiovintų medžiagų. Jie turi sąrašą medžiagų, kurias daugmaž pažįsta ir yra matę, bet kaip jas lyginti su kitomis medžiagomis, nežino. Jie įtaria, o tikrina laboratorija. Įtarimus sukelia ne tik smulkintas augalas, bet ir šalis, siuntėjai, gavėjai, kiekiai, ir jeigu yra kažkokia smulkinta medžiaga, dar ir turinti specifinį kvapą, tai dažniausiai sulaiko tokią siuntą ir siunčia į laboratoriją ištyrimui. Žiūrint į džiovintą medžiagą jie negali pasakyti, kas tai per medžiaga, jie gali tik įtarti ir tuo pagrindu sulaikyti siuntą.

52.2. Taigi visų liudytojų muitinės pareigūnų parodymuose nurodyta, kad siuntos įtarimą sukėlė ne dėl viduje esančios medžiagos specifinės išvaizdos ar kvapo, bet dėl išorinių siuntų išvaizdos detalių ar nurodytos informacijos kriterijų (kiekis, pavardės, siuntimo šalys, siuntų dydis ir t.t.) ir tik po to buvo tikrinamas pats siuntų turinys. Tikrasis siuntų turinys buvo atskleistas tik paėmus mėginius ir patikrinus juos laboratorijoje. Beveik visi liudytojais apklausti pareigūnai nurodė nežinantys, kaip atrodo arabinis dusūnas, kokie jo skiriamieji požymiai ir tokį augalą žinojo tik teoriškai arba pasidomėjo vėliau patikrinę internete. Muitinės pareigūnų darbas yra atskirti narkotines ir psichotropines medžiagas. Šiuo tikslu jie kelia kvalifikaciją ir dalyvauja specialiuose mokymuose bei pratybose, kad galėtų sėkmingai vykdyti savo funkcijas. R. K. tokių įgūdžių ir žinių neturėjo, todėl negalėjo siuntose buvusių medžiagų atskirti pagal išvaizdą, kvapą ar su siuntomis susijusius rizikos faktorius. Taigi R. K., lyginant jo suvokimą su muitinės pareigūnais, negalėjo suprasti, kokia medžiaga jam iš užsienio buvo siunčiama ir jo paties persiunčiama į kitas Europos šalis.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo neparemtą išvadą, kad R. K. iš gyvenimiškos patirties – nes yra kilęs iš Indijos, turėjo suvokti disponavęs dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų arabiniu dusūnu. R. K. galimybė suvokti disponavus draudžiamomis psichotropinėmis medžiagomis yra paneigta aukščiau nurodytais argumentais, o vien tai, kad jis yra kilęs iš Indijos nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis galėjo atskirti džiovintus arabinio dusūno lapus nuo heninės lavsonijos lapų. R. K. nurodė, kad niekada nebuvo matęs heninės lavsonijos augalo ar lapų, tik iš jų sutrintus miltelius, o arabinio dusūno nebuvo matęs ir nežinojo apie tokį augalą, nes jie Indijoje neauga. R. K. gyvenimiška patirtis taip pat nerodo, kad jis šiuos augalus galėjo atskirti, nes jo išsilavinimas ir Lietuvoje studijuojamų mokslų sritis – (duomenys neskelbtini) studijavo ekonomiką nebuvo susijusi su gamtos mokslais. Atsižvelgiant į tai, kad net pareigūnai tiksliai negalėjo nustatyti, koks augalas yra siuntose ir turėjo siuntų turinį tikrinti laboratorijoje, R. K. gyvenimiška patirtis nei vertinant atskirai, nei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, negali būti laikoma pakankama psichotropinei medžiagai atskirti, o tuo labiau pripažinti jį kaltu dėl disponavimo tokia medžiaga.

54. Be jau aptartų įrodymų aplinkybę, kad R. K. galėjo nesuvokti, kad disponuoja draudžiamomis medžiagomis, patvirtina: jau aptarti jo paties parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs; liudytojų R. D. ir S. S. S. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad R. K. nesiūlė jiems atlikti neteisėtų veiksmų, o priešingai, buvo įsitikinęs bei įtikino liudytojus, kad daroma veikla yra tik verslas, kuriuo nebus pažeidžiami įstatymai; liudytojo G. B. E. G., kuriam jis rodė namuose esančias dėžes su medžiaga, paaiškinimas, kad R. K. jam sakė, kad dėžėse yra „chna“; už siuntų persiuntimus gautas nedidelės pajamos, kurios yra neproporcingos tokio pobūdžio nusikalstamos veikos darymo rizikai. R. K. ir R. D. nurodė, kad už siuntų persiuntimą gaudavo apie 30-40 Eur pelno, o neteisėtas veikimas už nedidelį atlygį, žinant, kad disponuoji įstatymo draudžiamomis medžiagomis ir už tai gresia griežta atsakomybė, kelia abejonę dėl R. K. suvokimo dėl tikrojo siuntų turinio. Abejonę dėl R. K. galimybės suvokti savo neteisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad siunčiamos augalinės medžiagos kilmės sertifikatuose, sąskaitose-faktūrose bei kituose siuntėjų pridedamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad siuntų turinys yra natūrali „Chna“ (heninė lavsonija), todėl būtent taip jas ir galėjo suvokti R. K. (t. 1, b. l. 175-180, t. 6, b. l. 157, 175, t. 7, b. l. 35-37, 41-43, 51-52, 59-64, 74-91). Jei sertifikatuose ir kituose siuntų dokumentuose nurodyta informacija buvo melaginga ir apie tai žinojo siuntas siuntę asmenys, tai vis tiek neįrodo, kad R. K. tai suvokė ir žinojo apie draudžiamą siuntų turinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. K. suprato, kad siuntų dokumentuose nurodyta informacija yra melaginga, o gabenamos augalinės kilmės medžiagos yra neteisėtos.

55. Kaip minėta, teismų praktikoje suformuota, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, jos koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Iš byloje esančių įrodymų ir jų analizės atsiskleidžia, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad R. K. suvokė, jog neteisėtai disponavimo dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais ir siuntė jas kontrabandos būdu į užsienio šalis. Kaltinimą patvirtinanti pozicija gali būti paremta tik prielaidomis. Be to, byloje yra nemažai įrodymų, paneigiančių R. K. kaltę. Esant abejonių dėl R. K. padarytų veikų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios ir negalint kategoriškai nustatyti, kad jis bent bendrais požymiais suvokė, kad disponuoja dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir neteisėtai, neturėdamas leidimo gabena jas kontrabandos būdu į užsienio šalis, abejonės yra aiškinamos R. K. naudai ir jis šioje dalyje išteisinamas. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį naikina ir šioje dalyje priima naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

56. Apeliaciniame skunde prašoma, kad iš kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 11 d. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti) būtų pašalintos aplinkybės dėl 3,87 kg arabinio dusūno laikymo, nes R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šie skundo argumentai pagrįsti.

57. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti dėl to, kad jis, savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,0088 g. kanapių ir 3 870 g. arabinio dusūno, kol 2018 m. spalio 11 d. kratos metu jas aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

58. Kaip minėta, kratos metu R. K. pareigūnams paaiškino, kad jo namuose rasta augalinė medžiaga yra „chna“ ir jos laikymas nėra neteisėtas. Duodamas parodymus teisme R. K. paaiškino, kad jo gyvenamojoje vietoje rasta medžiaga buvo iš gautų siuntų, ji perpakuojant siuntas nebetilpo į dėžes, todėl buvo atidėta siekiant išsiųsti su kitomis siuntomis. Ši pozicija byloje nebuvo paneigta. Byloje nėra duomenų, kad R. K. būtų vartojęs arabinį dusūną. Šioje byloje dėl BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies nustačius, kad R. K. nesuvokė, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, tokia pat situacija yra ir dėl kratos metu jo gyvenamoje vietoje rastos psichotropinės medžiagos. Taigi, atsižvelgiant į šį vertinimą dėl kaltininko nesuvokimo, jog jis disponuoja draudžiama medžiaga, t. y. jo veikoje nenustačius tiesioginės tyčios, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje dėl 3,87 kg arabinio dusūno laikymo R. K. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

59. Visgi R. K. dėl 2018 m. spalio 11 d. įvykio nėra pilna išteisinamas. Išteisinus R. K. dėl 2018 m. spalio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rasto 3,87 kg arabinio dusūno laikymo, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nes R. K. gyvenamojoje vietoje laikė ir 0,0088 g kanapių. Kanapių laikymo fakto R. K. apeliaciniame skunde neginčijo.

60. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš byloje esančio 2018 m. spalio 10 d. kratos protokolo matyti, kad R. K. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasta suktinė. 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2155 (18), 11-2202 (18) nurodyta, kad tirti pateiktoje suktinėje esanti augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Mišinio masė yra 0,0986 g, jame grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 0,0088 g (9,0%). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. Taigi, pas R. K. 2018 m. spalio 11 d. kratos metu rastas narkotinėms medžiagos kanapių kiekis (iš viso 0,0088 g) neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio. R. K. pripažįstamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

61. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

R. K. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

R. K., 2018 m. spalio 11 d., 17.20 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra 0,0088 g. kanapių, kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 9%, kol jas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

62. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl R. K. skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

63. Skirdama bausmę R. K. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. R. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. R. K. anksčiau neteistas, tai buvo pirmoji R. K. padaryta nusikalstama veika (vėlesnių veikų padarymas ir teistumai šiuo atveju neturi įtakos bausmės skyrimui), du kartus baustas administracine tvarka, jis yra jauno amžiaus, nevedęs, studijuoja aukštojoje mokykloje, išlaikomas tėvų. Beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jam taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paskiriant minimalią įstatyme nustatytą baudą.

64. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis už BK 259 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 11 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bauda, visiško sudėjimo būdu subendrinama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje (2020 m. vasario 17 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta arešto bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę.

Dėl proceso išlaidų

65. Pirmosios instancijos teismas tenkino prokuroro prašymą dėl proceso išlaidų pripažinimo ir priteisimo iš R. K.. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (23.3)3B-2329 nurodyta, kad sulaikyti daiktai – arabinis dusūnas, dėžės ir pakuotės buvo saugomi Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. sudaro 6,16 Eur. Sulaikytų daiktų – arabinio dusūno palydos į naikinimo vietą išlaidos sudaro 166,26 Eur, o sunaikinimo išlaidos sudaro 1 742,54 Eur. Apeliaciniame skunde nėra prašoma išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo nuosprendžiu R. K. yra išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų pripažinimo ir priteisimo iš R. K. yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir perkvalifikavus jo veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis R. K. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – 30 parų areštą ir 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės atlikimo laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d., taip pat 2020 m. vasario 17 d. (tris paras).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. K. buvo nuspręsta išieškoti arabinio dusūno, dėžių ir pakuočių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. – 6,16 Eur, palydos į naikinimo vietą išlaidas – 166,26 Eur bei sunaikinimo išlaidos – 1 742,54 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta