Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) studentas, vidurinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai siuntėsi bei neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Jis, pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 d., numatančią, kad ,,be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams” ir šio įstatymo 8 (1) straipsnį, numatantį, kad ,,Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu E. S. valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus”, turėdamas tikslą neteisėtai atsiųsti iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją iš naujo supakuoti, kad siuntos pakuotė neatspindėtų trečiosios šalies kilmės ir vėliau neteisėtai išsiųsti ją (psichotropinę medžiagą) naujoje pakuotėje iš Lietuvos Respublikos į kitas E. S. šalis, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresus, kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie (nenustatyti asmenys), pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 11 d., išsiuntė iš A. R. į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini)) psichotropinę medžiagą – 360,37683 kg. arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. (-) , Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), adresu (duomenys neskelbtini), o pašto siunta Nr. (-), - adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018-10-11 šios siuntos su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas –R. D. duomenis ir pastarojo adresą - (duomenys neskelbtini)., kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie (nenustatyti asmenys), pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 12 d., išsiuntė iš A. R. į Lietuvos Respubliką R. D. vardu ir pastarojo adresu – (duomenys neskelbtini) psichotropinę medžiagą – 327,24 kg. arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. (-), adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018-10-16 šios siuntos su psichotropine medžiaga, po atlikto muitinio patikrinimo, buvo sulaikytos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų LP EXPRESS, (duomenys neskelbtini) patalpose.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini), kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie (nenustatyti asmenys), pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 20 d., išsiuntė iš A. R. į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) psichotropinę medžiagą – 15,574 kg. arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siunta Nr. (-), adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018 m. spalio 20 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini) bei asmens, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – S. S. S. duomenis ir pastarojo adresą – (duomenys neskelbtini)., kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie (nenustatyti asmenys), pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 23 d., išsiuntė iš A. R. bei N. F. R. į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) bei S. S. S. vardu ir nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 83,964 kg. arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siuntomis Nr. (-), Nr. (-) ir Nr. (-) iš A. R. , jo (R. K.) vardu, adresu (duomenys neskelbtini), bei siuntomis Nr. (-), Nr. (-) ir Nr. (-) iš N. F. R., S. S. S. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018 m. spalio 23 d. šios siuntos su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais - tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą – (duomenys neskelbtini) kur pastarieji bendru sutarimu turėtų išsiųsti psichotropinę medžiagą ir kurie (nenustatyti asmenys), pasitelkus pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 28 d., išsiuntė iš K. R. į Lietuvos Respubliką jo (R. K.) vardu ir nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini) , psichotropinę medžiagą – 7,818 kg. arabinio dusūno (Catha edulis), įtraukto į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), kuri (psichotropinė medžiaga) buvo siunčiama pašto siunta Nr. (-), adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, siuntėsi šią psichotropinę medžiagą į Lietuvos Respubliką.

Tokiu būdu, R. K., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., neteisėtai siuntėsi ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 812,19983 kg. arabinio dusūno (Catha edulis) (360,37683 kg + 17,227 kg. + 327,24 kg + 15,574 kg + 83,964 kg + 7,818 kg = 812,19983 kg).

Be to, R. K., neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Jis, laikotarpiu iki 2018 m. spalio 11 d., 17.20 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra – 0,0088 g. kanapių, kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 9% ir 3870 g arabinio dusūno (Catha edulis), kol minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Be to, R. K., neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Jis, laikotarpiu iki 2020 m. vasario 17 d. , 00.05 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV-ąjį sąrašą ir 1971 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra – 58,35 g. kanapių (antžeminių dalių kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 15,3% ir 1,912 g. MDMA (rausvos spalvos stačiakampio formos tabletę (1 vnt.) su įspaudu ,,Rolls Royce” bei 2 vnt. jos dalių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,336 g.; 3 vnt. rausvos spalvos pailgos formos tablečių su įspaudu ,,TEKKEN”, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,578 g.; 5 vnt. rausvos spalvos trikampio formos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,998 g. (0,336 g.+ 0,578 g. + 0,998 g. = 1,912 g.)), kol minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų patikrinimo metu, suveikus jo (įtariamojo R. K.) intensyvios priežiūros elektroniniam stebėjimo įtaisui, neaptiko ir nepaėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. K., apklausiamas teismo posėdžio metu, kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad juodaodį vyriškį, vardu B. (B.), kuris jam pasiūlė priimti ir siųsti siuntas, sutiko bare, (duomenys neskelbtini). B. sakė, kad dėžes jam atsiųs, o jis turės nuimti nuo jų etiketes, perpakuoti ir išsiųsti į Š. ar kurią kitą šalį. Su jo pasiūlymu sutiko, kadangi norėjo užsidirbti pinigų. B. pasitikėjo, nes žinojo, jog E. S. yra laisvės prekių judėjimas ir jeigu ant siuntos matysis, kad prekė kilmės šalis yra ne E. S., tuomet Š. bus daug didesni mokesčiai. Jis buvo įsitikinęs, kad siuntose yra ,,chna“ ir su narkotikai tai nieko bendro neturi. ,,Chna“ yra matęs ir žino, kad ji naudojama plaukų dažymui, I. su ja daromos laikinos tatuiruotės. Siuntos su „chna“ keliaudavo per Muitinės departamentą (du kartus), pradžioje buvo pateiktas sertifikatas, kuris patvirtino, kad tai yra „chna“. Siuntose buvo tiesiog džiovinti lapai, juos sutrynus ir buvo ,,chna“ milteliai. Vienintelis dalykas kėlęs abejonių buvo tai, kad siuntos būdavo siunčiamos į Lietuvą tam, kad išvengti didelių mokesčių Š.. Siuntiniai ateidavo į dėžes, jis visada matydavo kas yra dėžėse, turėdavo jas perpakuoti, kadangi dėžės būdavo apgadintos, jis jas apvyniodavo lipnia juosta ir uždėdavau siuntos lipduką DBP, nurodydamas vardą, pavardę ir adresą. Siuntos turėdavo būti perpakuojamos taip, kad atrodytų, jog siunčiama iš E.. Kartais jam lipdukus atsiųsdavo ir jis turėdavo juos atspausdinti arba juos atnešdavo asmuo, kuris ateidavo pasiimti siuntos, t. y. kurjeris. Pas jį namuose buvo rasta ,,dusūno“, kadangi atidarius dideles dėžes, siunta turėdavo perpakuoti ir kartais ne viskas tilpdavo, todėl buvo atidedam į šoną sekančiam siuntimui. Kodėl reikėdavo taip daryti, nežinojo, dabar atrodo, kad galbūt siekiant nuslėpti siuntos kilmę. Siuntų buvo daug, už dėžę gaudavo maždaug 150 Eur, sumokėdavo muitines išlaidas, Lietuvos pašto išlaidas. Siunčiant į Š. nuo dėžės pelnas būdavo 30-40 Eur, kuris priklausydavo nuo siunčiamų medžiagų įpakavimo. Siuntos pagrinde buvo siunčiamos į Š., nes šioje šalyje gyveno B., tačiau buvo siuntų ir į V., A., N. bei S.. B. būdavo kaip koordinatorius, per jį jam kiti žmonės atsiųsdavo siuntas. Yra buvę siuntų ir iš A., B. sakydavo, kad ten yra tiekėjai. Siunčiamos medžiagos ,,chna“ rinka Š. nesidomėjo, įtarimų dėl itin didelio medžiagos kiekio jam nekilo, manė, jog medžiaga Š. bus apdorojama. Siuntų gavėjai Š. buvo ne fiziniai asmenys, o kosmetikos parduotuvės bei įmonės. O. H. H., A. I. F., A. A. E., M. M. M. nežino ir nepažįsta, bet jie yra žmonės, kuriems siųsdavo siuntas, su jais kontakto nėra turėjęs, bet jie yra iš Š.. Adresų kuriai reikėdavo išsiųsti siuntas neatsimena, jam juos atsiųsdavo. Kartą B. pasakė, kad verslas plečiasi ir jo paklausė ar gali susirasti daugiau žmonių Lietuvoje, kad jis galėtu atsiųsti daugiau dėžių. R. buvo jo geras draugas, jie kartu dalyvaudavo debatuose, todėl jam pasiūlė. R. gavo 10 dėžių, jis pats gavo 20 dėžių savo vardu, 20 dėžių R. vardu ir pora dėžių, kurios buvo siųstos labai senai į (duomenys neskelbtini). 20 dėžių, kurios buvo siųstos R., buvo išmuitintos ir, kai į jo namus atėjo policija, jis apie jas pats pasakė. Jis paprašė R. elektroninio pašto slaptažodžio, kadangi siuntos ėjo R. vardu ir reikėjo, kad R. iš savo pašto išsiųsti muitinei duomenis. Jis pasakė R., kad gali tai padaryti už jį, todėl ir paprašė elektroninio pašto slaptažodžio. Įprasta procedūra buvo tokia, kad kai vyras sužino, kad siuntinys turi ateiti į Lietuvą, jis paskambina jam, pasako siuntų numerius ir tada jis turi deklaruoti siuntas muitinėje. Kai siuntų ir pavedimų daugėjo, B. taip pat paprašė, kad jis duotų kito žmogaus vardą. Tokiu būdu atsirado G. vardas. Kartą B. jam pasakė nuvykti į R.. Nuvažiavo ten, sumokėjo muitinės mokesčius. Vėliau paskambino B. ir pasakė, kad siuntos nėra ir, kad jis jos tikrai tiek nelauks. B. jam viską pasakydavo kur nueiti ir ką padaryti, pasakė ir apie sandėlį L.. Kai pirmą kartą ten važiavo, jis viską darė savo vardu ir tada L. muitinės departamentas pasakė, kad turi patikrinti siuntą ir išsiuntė į laboratoriją. L. muitinėje sulaikytomis siuntomis nesidomėjo, nes tai buvo ne jo siuntos. Jis nematė L. siuntinio turinio, nebuvo atidaręs dėžės, matė tik dideles apvyniotas dėžes. Jis nežinojo, kad tai yra narkotinės medžiagos. Adresas: (duomenys neskelbtini), R. jam yra nežinomas, jis niekada negyveno R.. Pareigūnams atėjus daryti kratos į jo namus ir paprašius jo atiduoti turimas narkotines ir psichotropines medžiagas, jis iškart pasakė, kad nieko apie tai nežino. Pareigūnai jam pasakė, kad gavo dideles siuntas, o jis atsakė, kad tai nėra narkotikai, tai „chna“ ir nurodė, kad jos turi namuose, ką turėjo atidavė jiems. Apie rastas tabletes jo namuose jis nieko negali pasakyti, apskritai nežinojo, kad jos pas jį yra. Dėl kanapių kaltę pripažįsta ir gailisi, kartais jų parūkydavo, kad atsipalaiduotų. Tačiau tuo metu, kai buvo surastas kanapių suktinukas jis negalėjo rūkyti, nes jo plaučiai buvo perforuoti. Kanapes pats nusipirko ir parsinešė namo, tyrėja rado mažą gabalėlį peleninėje ir jį paėmė. Apie „arabinį dusūną“ sužinojo po to, kai į jo namus atėjo policija. Mano, kad juo buvo pasinaudota, persiunčiant tas siuntas. Pirmą kartą, kai jį sulaikė areštinėje, jis iš karto pasakė, kad turi visus sertifikatus, kad čia yra „chna“. Tačiau po kelių dienų, kai jis viską papasakojo B., jis užblokavo jo telefoną, tada suprato, kad yra blogai. Policininkams nurodė B. adresą, facebook ir sąskaitą. Jeigu būtų žinojęs, kad siuntose yra „arabinis dusūnas“, tai nebūtų jų siuntęs, būtų iš karto pasakęs, kad nesiųs.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Teismas, įvertinęs minėtus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, sprendžia, kad visi jie buvo gauti teisėtu būdu, todėl juos pripažįsta įrodymais ir žemiau pateiks jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.

Kaltinamasis R. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno siuntimo, neprisipažino. Kaltinamasis, kaip minėta, neginčijo objektyviųjų minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymių, t. y. pripažino, kad gaudavo siuntas iš trečiųjų valstybių su augalinės kilmės medžiaga, taip pat pripažino, kad, kaip minėtų siuntų gavėjus nurodė ir liudytojų R. D. bei S. S. S. kontaktinius duomenis. Tačiau R. K. tvirtino, kad nežinojo, jog minėtose siuntose yra psichotropinė medžiaga – arabinis dusūnas, nes buvo įsitikinęs, kad tai I. populiari plaukų dažymui skirta augalinė medžiaga – „henna“. Anot kaltinamojo, jis buvo suklaidintas kitų asmenų, tarp jų – ir jo pažįstamo B. dėl siuntų turinio. Jo pažįstamas B. pasiūlė persiųsti jam siuntas, gaunamas iš kitų valstybių, į Š. K.. Kaltinamasis nurodė susidomėjęs šiuo verslo planu, kadangi Š. yra mažesni mokesčiai, jeigu prekė keliauja iš E. S. valstybės (taip pat ir Lietuvos), todėl nusprendė tokiu būdu vystyti verslą, į kurį įtraukė ir R. D. bei S. S. S.. Visgi, teismas tokius kaltinamojo R. K. paaiškinimus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nustatant R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir liudytojų parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti muitinės pareigūnai, kurie sulaikė siuntas, paaiškino, kad kaltinamojo nurodytą „henna“ nuo arabinio dusūno galima atskirti tik atlikus psichotropinių medžiagų NIC nustatymo testą, kuris parodo spalvinę reakciją, būdingą amfetaminų darinių grupės medžiagoms bei vėliau ištiriant laboratorijoje, o jie tokių specialių žinių neturi. Visgi, šie liudytojai nurodė ir tam tikrus išorės požymius, siuntoms būdingus bendrus rizikos faktorius, pagal kuriuos galima atskirti arabinį dusūną nuo „henna“. Prie tokių aplinkybių liudytojai priskyrė siunčiamos medžiagos labai didelį kiekį, siuntėjų šalis, besikartojančius gavėjus, tą patį siunčiamų prekių pavadinimą, nors prekės keliavo iš skirtingų šalių. Liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad sulaikyta psichotropinė medžiaga arabinis dusūnas buvo nepanaši į kaltinamojo nurodytą augalą „henną“, nes buvo kitos spalvos, be to, „henna“ siunčiama tik miltelių pavidalu, o ne lapais, kaip buvo sulaikytų siuntų atveju. Liudytoja R. B. patvirtino, kad jai įtarimų sukėlė siunčiamų augalų lapų forma, kuri buvo panaši į arabinį dusūną. Liudytojas E. D. taip pat patvirtino, kad jam įtarimų sukėlė siunčiamų augalų lapų forma. Minėtas išvadas šis liudytojas padarė palyginęs iš sulaikytos siuntos lapo vaizdą su internete užfiksuotais arabinio dusūno vaizdais bei pažymėjo, kad „henna“ paprastai būna siunčiama tik milteliais, o ne lapais, kaip nagrinėjamu atveju. Pažymėtina ir tai, kad R. K. yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), šioje šalyje gyveno. Šioje šalyje, kaip pats nurodė apklausiamas teismo posėdyje, „henna“ yra labai populiari, dažnai naudojama ir yra visiems gerai žinoma. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. K., vien remdamasis gyvenimiška patirtimi, turėjo objektyvias galimybes atskirti „henna“ nuo arabinio dusūno.

Paminėtina ir tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. K. siųsdavo siuntas su psichotropine medžiaga – arabiniu dusūnu ne tik į Š. K., kaip pats teigė, dėl šioje šalyje nustatytų mažesnių mokesčių, bet ir į kitas E. S. valstybes. Europolo „Siena“ informacijos mainų sistemos pranešimuose užfiksuotos R. K. siuntos su arabiniu dusūnu į S. muitinės H. oro uostą. V. nacionalinio tyrimo biurao atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl arabinio dusūno gabenimo pas vieną iš įtariamųjų B. A. automobilyje buvo paimtas telefonas, kuriame užfiksuotos nuotraukos su psichotropinių medžiagų gavėjo (R. K.) duomenimis. Š. K. teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad pinigines perlaidas per „Western union“ R. K. siuntę asmenys: A. M. A., A. A. S. D., Y.M. A., A. M. MM. M. M. M. Š. buvo traukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (t. 9, b. l. 1-92). Europos tyrimo orderio medžiagoje, gautoje iš L. R. teisėsaugos pareigūnų, užfiksuota, kad buvo nustatyti neteisėti psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno siuntimai į L. R., šių siuntinių gavėju nurodytas R. K. (t. 9, b. l. 113-149; t. 10, b.l . 1-192).

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą) asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Jo kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio veiksmuose, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016).

Apibendrinant konstatuotina, kad R. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie narkotines ir psichotropines medžiagas (kaip šiuo nuosprendžiu nustatyta - pats savo namuose laikė ir vartojo narkotinių bei psichotropinių medžiagų – kanapių, MDMA), turėjo suvokti, kad jam menkai pažįstami asmenys, pašydami persiųsti siuntas į kitas valstybes, prieš tai pakeičiant šių siuntų kilmę patvirtinantį pakuotės žymėjimą bei siųsdami pinigines perlaidas už tai, tokius veiksmus atlieka tik siekdami nusikalstamų tikslų. Atlikdamas byloje nustatytus veiksmus, R. K. suvokė, kad jis vykdo bendrą susitarimą neteisėtai iš trečiųjų valstybių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, ir to siekė. Bylos duomenimis, arabinio dusūno kontrabanda buvo vykdoma pasinaudojant pašto paslaugas teikiančių įmonių pastangomis, draudžiama medžiaga buvo maskuojama kitos medžiagos pavadinimu – „henna“, keliavo iš neaiškių adresų, kurie nesusiję su teisėta veikla, finansavimas šioms veikoms buvo gaunamas iš asmenų, susijusių su psichotropinių medžiagų. Būtent šių aplinkybių visuma, kaltinamojo gabenamų siuntų ir jose rastų psichotropinių medžiagų kiekis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad R. K. veikė tiesiogine ir vieninga tyčia. Kaltinamasis, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai siuntėsi bei neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. K. savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 0,0088 g. kanapių ir 3870 g. arabinio dusūno (Catha edulis), kol minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2018 m. spalio 11 d. kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Taip pat R. K. minėtoje savo gyvenamojoje vietoje iki 2020 m. vasario 17 d. neteisėtai laikė 58,35 g. kanapių (antžeminių dalių) ir 1,912 g. MDMA, kol šių medžiagų neaptiko ir nepaėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 10 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu kaltinamasis savanoriškai pateikė augalinės kilmės medžiagą, kurį buvo sudėta žalios spalvos maišuose „Newyorker“ ir „Rimi“. Kratos metu buvo paimta cigaretė (suktinė) (t. 6, b. l. 116-121). 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad tirti pateiktoje suktinėje esanti augalinė medžiaga yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – mišinys. Mišinio masė yra 0,0986 g, jame grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio)- kiekis yra 0,0088 g (9,0%). Tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga (yra psichotropinė medžiaga - arabinio dusūno (Catha edulis) lapai ir stiebeliai, kurių kiekis yra 3870 g (t. 6, b. l. 140-142).

2020 m. vasario 17 d., apie 00.05 val. R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, buvo rastas politileninis maišelis su 11 rožinės spalvos tablečių bei plastikinis indelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, turinčia specifinį kvapą (t. 13. b. l.184). Šios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame 2020 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad kaltinamojo bute buvo rasta skaidrus plastikinis užspaudžiamas pakelis, kurio viduje yra 11 rausvos spalvos gabaliukų (tablečių), pilkos spalvos elektroninės svarstyklės, plastikinė stačiakampio formos dėžutė su raudonos spalvos dangteliu, kurios viduje yra augalinės kilmės medžiaga, 4 stiklinės dalys (t. 2, b. l. 130-149). 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad rausvos spalvos stačiakampio formos tabletės su įspaudu "Rolls Royce" bei 2 vnt. jos dalių, yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurio masė yra 0,336 g., 3 vnt. rausvos spalvos pailgos formos tablečių su įspaudu "TEKKEN" sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurio masė yra 0,578 g.; 5 vnt. rausvos spalvos trikampio formos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurio masė yra 0,998 g. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinės dėžutės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 58,35 g. Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu yra narkotinės medžiagos - kokaino ir narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Ant 4 vnt. stiklinių dalių vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 2, b. l. 152-158).

Apklausiamas teismo posėdyje R. K. paaiškino, kad tabletes, kuriose yra psichotropinė medžiaga – MDMA, nusipirko seniai, savo reikmėms, ir jų nenaudojo, net nežinojo, kad tos tabletės pas jį yra. Kanapes taip pat nusipirko savo reikmėms ir atsinešė į namus. Kartais jų parūkydavo, kad atsipalaiduotų. Gailisi dėl savo veiksmų. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad kanapės, kurios buvo rastos jo bute 2018 m. spalio 11 d. kratos metu yra ne jo, kadangi jis tuo metu buvo sužeistas ir rūkyti negalėjo, be to tai buvo likusi suktinės dalis. 2019 m. vasarą, (duomenys neskelbtini), įsigijo 20 "ekstazi" tablečių, savo reikmėms, už kurias sumokėjo 100 eurų. 2020 m. sausio mėnesio 22-23, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo žmogaus nusipirko „žolės“ (kanapių). Įsigijo 50 gramų kanapių, sumokėjo 400 eurų. Šias medžiagas pirko savo reikmėms (t. 13, b. l. 98-99, 123). Tokie R. K. parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis pripažino esmines kaltinime nurodytas neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktines aplinkybes bei savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu laikytina daugiau kaip 500 g šios medžiagos, o arabinio dusūno (Catha edulis) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 100 gramų, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 10 kg šios medžiagos. Taigi, pas R. K. 2018 m. spalio 11 d. kratos metu rastas narkotinėms medžiagos – kanapių kiekis (iš viso 0,0088 g.) neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio, tačiau veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi, kadangi tuo pat metu pas jį rastos psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno kiekis (3870 g) – viršija nedidelį kiekį. Pažymėtina, kad kaltinime neteisingai nurodyta, kad kaltinamasis neteisėtai laikė 23,870 kg arabinio dusūno, nors 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad pas jį rastas šios medžiagos lapų bei stiebelių kiekis yra 3870 g, todėl teismas pripažįsta įrodyta kad R. K. neteisėtai laikė būtent tokį kiekį narkotinės medžiagos.

Pagal Rekomendacijas psichotropinės medžiagos – MDMA nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu laikytina daugiau kaip 20 g šios medžiagos. Tokiu būdu, pas R. K. 2020 m. vasario 17 d. rastas šios medžiagos kiekis (1,912 g) viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, bet neviršija didelio kiekio. Tuo pat metu rastas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (58,35 g) taip pat viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, bet neviršija didelio kiekio.

R. K. tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas nenustatytas. Apklausų metu jis nurodė, kad abiem atvejais minėtas medžiagas įsigijo savo reikmėms. Tokie kaltinamojo parodymai byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į nustatytą narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, R. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, kaltės formą, motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė keturis tyčinius nusikaltimus. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – R. K. yra jauno amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į narkologinę įskaitą ir nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 40 straipsnis), duomenų apie jo teistumą kitose valstybėse nėra. Kaltinamasis du kartus baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais (duomenys neskelbtini) taisyklių pažeidimus (t. 12, b. l. 20-21).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-449-942/2016).

Kaip minėta, BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Už šio nusikaltimo padarymą minėto straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams. Pagal baudžiamąjį įstatymą, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvylikos metų.

Nagrinėjamu atveju, R. K. padarytos veikos ir jo asmenybės vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios BK 199 straipsnio 3 dalies bei 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes. R. K. siunčiamos siuntos su psichotropine medžiaga buvo sulaikytos (duomenys neskelbtini), jos nebuvo platinamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltinamasis siuntų su psichotropine medžiaga iš pašto neatsiėmė, kadangi jos buvo sulaikytos. Byloje nėra duomenų, kad šias medžiagas vartojo pats kaltinamasis ar skatino jas vartoti kitus asmenis. Sulaikytos psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno kiekis nors ir laikytinas labai dideliu, tačiau ši psichotropinė medžiaga nėra tokia pat pavojinga kaip kitos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ąjį sąrašą įtrauktos draudžiamos medžiagos. Arabinis dusūnas (Catha edulis) yra natūralaus pobūdžio - nuskinto ir išdžiovinto augalo lapai, kuri kai kuriose valstybėse vartojama kaip tabako pakaitas. Ši medžiaga nebuvo gaminama laboratorijose, naudojant sintetinius komponentus, ją vartojant neatsiranda momentinių, negrįžtamų padarinių sveikatai, reikalaujančių skubios medicininės intervencijos. Atsižvelgtina ir į tai, kad šioms nusikalstamoms veikoms padaryti nebuvo naudojamos sudėtingos schemos ar pasitelkiamos organizuoto nusikalstamumo struktūros. Psichotropinė medžiaga buvo siunčiama paštu, pateikiant ją patikrinimui muitinės pareigūnams. Be to, arabinis dusūnas (Catha edulis) „juodojoje rinkoje“ neturi realios vertės, kaip pavyzdžiui kitos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios yra siunčiamos platinimo tikslais (kokainas, heroinas, MDMA, LSD ir pan.).

Vertinat kaltinamojo R. K. asmenybę pažymėtina, kad jis, kaip minėta, yra jauno amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje, yra išlaikomas tėvų, kurie finansavo jo studijas, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik už du smulkius administracinius nusižengimus. Beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamajam taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra. Ilgai taikomos kardomosios priemonės, priklausomai nuo jos griežtumo, laikotarpį taip pat galima priskirti prie BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių.

Kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl aptariamų nusikalstamų veikų nepripažino. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, be abejo, yra itin svarbi aplinkybė sprendžiant dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimo. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatose asmens prisipažinimo reikalavimas tiesiogiai nėra įtvirtintas. Toks reikalavimas įtvirtintas švelninant bausmę pagal BK 62 straipsnį. Tuo tarpu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima būtent tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatys Nr. 2K-395/2007, 2K-2/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad nors kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, tačiau jo pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai nulemti skiriamos bausmės, pripažįstant kaltinamojo teisę gintis ir tik jo teisę, bet ne pareigą duoti teisingus parodymus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-81-449/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-24-689/2019).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad R. K. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jam skiriant tokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, kokios yra numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies sankcijose. Kita vertus, įvertinus padarytų nusikaltimų mastą, tai, kad darant šiuos nusikaltimus buvo įtraukti ir kiti asmenys, o R. K. siunčiamos psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno kiekis beveik šešiolika kartų viršijo Rekomendacijose numatytą šios medžiagos didelį kiekį, be to, kaltinamasis praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 125), tiek bylą nagrinėjant teisme (t. 15, b. l. 14-17) pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. nebūdavo savo gyvenamojoje vietoje teismo nustatytu laiku, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes, nei numatyta minėtų straipsnių sankcijose. Tokiu būdu, kaltinamasis, visiškai atlikęs bausmę, galės išlaikyti socialinius ryšius ir integruotis į socialinį gyvenimą.

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (iki 2018 m. spalio 11 d. padaryta nusikalstama veika), įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. K. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė. Už antros BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (iki 2020 m. vasario 17 d. padaryta nusikalstama veika), atsižvelgiant į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu, R. K. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkis.

R. K. padaryti nusikaltimai, numatyti 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, o nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d., taip pat 2020 m. vasario 17 d. (t. 13, b. l. 1-18, 184-186). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 12 d. R. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra (jos taikymo terminas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pratęstas iki 2020 m. lapkričio 13 d.) ir dokumento paėmimas (paimtas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (-) (t. 13, b. l. 18-20) bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK vyr. tyrėjos 2020 m. vasario 17 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 13, b. l. 186). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - psichotropinės medžiagos mėginiai (pavyzdžiai) Nr. A (1005 g), B (1002 g), C ( 1006 g) ir D (1011 g), siuntų dėžės bei pakuotės, maišai (t. 2, b.l. 98-101); psichotropinės medžiagos mėginys (pavyzdys) (50 g. arabinio dūsuno), siuntos (-) pakuotė (t. 2, b. l. 123-125); siuntas lydintys dokumentai (dokumentų rinkiniai) (21 vnt.), siuntos lapo kopija (3 lapai), sertifikatas, faktūra; siuntos lapas, deklaracija; siuntos lapas ir jo kopija (4 lapai), sertifikatas (2 lapai); vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, vokas, 2 vnt. rudos spalvos vokų, paketai Nr. (-), tušti plastikinis uždaromas maišelis ir plastikinė dėžutė, elektroninės svarstyklės, kartoninė dėžutė "OCB" su popieriaus rulonu, plastikinis konteineris su vatos tamponu, 4 vnt. stiklinių dalių; stiklinis buteliukas su skysčiu, 3 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su milteliais ir plastikinis uždaromas maišelis su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) stiklinis buteliukas su skysčiu, 3 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su milteliais ir plastikinis uždaromas maišelis su kanapėmis (antžeminėmis dalimis); dokumentai, kuriuos pateikė R. D.: paypost kvitas, šaknelė, tušti vokai (6 vnt.), pranešimai (20 vnt); dokumentai, rasti kratos metu pas R.K.: PVM sąskaita - faktūra (2 vnt.), pinigų priėmimo kvitas (2 vnt.), pašto siuntą lydintys dokumentai (6 vnt.), siuntos lapas, siuntos kortele, kasos pajamų orderis, siuntos lapas Nr. (-), sertifikatas (2 vnt.), sertifikatas Nr. (-), siuntos kortelė (3 vnt.), faktūra Nr. 30, laiškas, EORI, kvitas, faktūra Nr. (-), kliento kvitas su čekiu muitinės sąskaita su siuntos kortele ir siuntos lapu (3 vnt.), siuntos kortelė, siuntą lydintis lapas bei jo kopija (2 vnt.), deklaracija muitine C23 su priedais (10 vnt.), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 181-182, t 2, b.l. 17-18, 38-39, 65-66, 159-162, t. 6, b. l. 42-43, 185-186 ), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Pokalbiai failuose (-), saugomi prie bylos, 1 vokas (t. 4, b. l. 109-111), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.

1000 Eurų, kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas R. D., kurie jam buvo pervesti apmokėti už siuntų gavimą ir išsiuntimą, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT80723000000020020 (t. 6, b. l. 36-37), vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotini.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (-) nurodyta, kad sulaikyti daiktai – arabinis dusūnas, dėžės ir pakuotės buvo saugomi Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžyje. Saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. sudaro 6,16 eurų. Sulaikytų daiktų – arabinio dusūno palydos į naikinimo vietą išlaidos sudaro 166,26 eurų. Sulaikytų daiktų – arabinio dusūno sunaikinimo išlaidos sudaro 1742,54 eurų (t. 2., b. l. 129). Nurodyto dydžio išlaidas prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš R. K.. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos yra proporcingos, pagrįstos, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsniu, priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL (3500 eurų) dydžio baudą.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d., taip pat 2020 m. vasario 17 d. (tris paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumento - (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (-) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, R. K. piliečio pasą, perduoti bausmę vykdančiai įstaigai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti 1000 eurų, kuriuos savanoriškai pateikė liudytojas R. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - psichotropinės medžiagos mėginius (pavyzdžiai) Nr. A (1005 g), B (1002 g), C ( 1006 g) ir D (1011 g), siuntų dėžes bei pakuotes, maišus; psichotropinės medžiagos mėginį (pavyzdį) (50 g. arabinio dūsuno), siuntos (-) pakuotę; siuntas lydinčius dokumentus (dokumentų rinkinius) (21 vnt.), siuntos lapo kopiją (3 lapai), sertifikatą, faktūrą; siuntos lapą, deklaraciją; siuntos lapą ir jo kopiją (4 lapai), sertifikatą (2 lapai); vokus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, voką, 2 vnt. rudos spalvos vokų, paketus Nr. (-), tuščią plastikinį uždaromą maišelį ir plastikinę dėžutę, elektronines svarstykles, kartoninę dėžutę "OCB" su popieriaus rulonu, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, 4 vnt. stiklinių dalių; stiklinį buteliuką su skysčiu, 3 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su milteliais ir plastikinį uždaromą maišelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), stiklinį buteliuką su skysčiu, dokumentus, kuriuos pateikė R. D.: paypost kvitą, šaknelę, tuščius vokus (6 vnt.), pranešimus (20 vnt); dokumentus, rastus kratos metu pas R. K.: PVM sąskaitą - faktūrą (2 vnt.), pinigų priėmimo kvitą (2 vnt.), pašto siuntą lydinčius dokumentus (6 vnt.), siuntos lapą, siuntos kortelę, kasos pajamų orderį, siuntos lapą Nr. (-), sertifikatus (2 vnt.), sertifikatą Nr. (-), siuntos kortelę (3 vnt.), faktūrą Nr. 30, laišką, EORI, kvitą, faktūrą Nr. (-), kliento kvitą su čekiu, muitinės sąskaitą su siuntos kortele ir siuntos lapu (3 vnt.), siuntos kortelę, siuntą lydintį lapą bei jo kopiją (2 vnt.), muitinės deklaraciją C23 su priedais (10 vnt.), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Pokalbius failuose (-), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis psichotropinės medžiagos – arabinio dusūno, dėžių ir pakuočių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. - 6,16 eurų, sulaikytų daiktų – arabinio dusūno palydos į naikinimo vietą išlaidas - 166,26 eurų bei arabinio dusūno sunaikinimo išlaidas - 1742,54 eurų, ir išieškoti jas iš R. K. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pervedant į sąskaitą Nr. LT37401004200070037, įstaigos kodas 188656838, esančią AB „Luminor bank“ Vilniaus skyrius, banko kodas 40100.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.