- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-7675-1134/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00151-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- L. P., S. U.
- Suinteresuotas asmuo
- R. C., R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir S. U. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. C., R. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti L. P. ir S. U. praleistą trijų mėnesių terminą priimti A. Š. palikimą.
2. Nurodė, kad po M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus A. Š. kartu su seserimi R. C. ir broliu C. Š. priėmė savo tėvo M. Š. palikimą, (duomenys neskelbtini) jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. A. Š. yra pareiškėjų L. P. ir S. U. tėvas, o M. Š. yra pareiškėjų senelis. Pareiškėjų tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos po savo tėvo A. Š. mirties per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notarą nesikreipė. Pareiškėjoms iš giminaičių tapo žinoma, kad neseniai jų senelio M. Š. vardu galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę (žemės sklypus). Paaiškėjo, kad liudijimo išdavimo metu (duomenys neskelbtini) M. Š. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 12 žemės sklypų dalių, kas buvo padaryta laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. sausio 19 d. M. Š. priklauso 1/3 dalis žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos jau tiek po M. Š., tiek po A. Š. mirties. Nuosavybės teisė į kitas šių žemės sklypų dalis yra registruota R. C. (M. Š. dukra) vardu ir C. Š. (M. Š. sūnus) arba C. Š. dukros R. K. vardu. Kadangi praėjus daugeliui metų po pareiškėjų senelio M. Š. mirties atsirado paveldėtinas turtas (žemės sklypų dalys), apie kurį pareiškėjoms objektyviai negalėjo būti žinoma tuomet, kai mirė jų tėvas A. Š., kuris yra priėmęs M. Š. palikimą, pareiškėjos teikia pareiškimą teismui, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą po savo tėvo A. Š. mirties tam, kad galėtų paveldėti savo senelio M. Š. turtą (žemės sklypų dalis).
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo Vilmanto Ambrulevičiaus rezoliucija pareiškimas buvo priimtas.
4. 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuotų asmenų R. C., R. K. atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
5. 2024 m. vasario 2 d. panaikintas teisėjo paskyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. vasario 2 d. Dekretu Nr. 1K-1547 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“.
6. 2024 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, jog teismas atnaujintų pareiškėjoms praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Taip pat neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 25 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 18 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą M. Š. palikimą lygiomis dalimis priėmė jo vaikai A. Š., R. C. ir C. Š.. Paveldimą turtą sudaro 17200/36200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37000/80400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Nustatyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis A. Š. mirė ištuokoje (santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)); palikėjas turėjo du vaikus: pareiškėjas L. P. ir S. U.. Testamentų registro duomenimis, palikėjas testamento nėra sudaręs; palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė.
11. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro pažymos patvirtina palikėjo A. Š. ir pareiškėjų giminystės (tėvas ir dukros) ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
12. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. sausio 19 d. M. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 12 žemės sklypų dalių. M. Š. priklauso 1/3 dalis žemės sklypų, esančių: (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2018 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-707-(14.49.3), 2019 m. sausio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-27-(14.49.3), 2019 m. vasario 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-46-(14.49.3), 2019 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-113-(14.49.3), 2020 m. birželio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 48S-276-(14.48.3), 2022 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-487-(14.49.3), 2022 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-490-(14.49.3), 2022 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-506-(14.49.3), 2023 m. sausio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-5-(14.49.3), 2023 m. sausio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-10-(14.49.3). Nuosavybės teisė į kitas šių žemės sklypų dalis yra registruota R. C. (M. Š. dukra) vardu ir C. Š. (M. Š. sūnus) arba C. Š. dukros R. K. vardu.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
14. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
16. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
17. Iš pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad praėjus daugeliui metų po pareiškėjų senelio M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado paveldėtinas turtas (žemės sklypų dalys), apie kurį pareiškėjoms objektyviai negalėjo būti žinoma tuomet, kai mirė jų tėvas A. Š. (duomenys neskelbtini), kuris yra priėmęs M. Š. palikimą. Anot pareiškėjų, neturėdamos duomenų apie egzistuojantį senelio M. Š. turtą, kuris tėvo A. Š. mirties metu neegzistavo, dėl savo tėvo A. Š. palikimo priėmimo nesikreipė. Sužinojusios, kad yra turto, kuris nepaveldėtinas, per protingą laiką kreipėsi į teismą.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjoms nebuvo žinoma apie paveldėtiną turtą (žemės sklypo dalis), į kurias nuosavybės teisės buvo atkurtos jau tiek po M. Š., tiek po A. Š. mirties, galėjo turėti įtakos tam, jog jos negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjo A. Š. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes (faktiškai paveldėtinas turtas atsirado jau praleidus terminą palikimui priimti) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjų patikslintam pareiškimui, atnaujina pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po A. Š. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
20. Byloje iš viso patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, šios išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, kadangi jų suma kiekvienai pareiškėjai yra mažesnė už minimalią 8 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms, L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.