Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-94-519/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-206-1065/2024Nutartis · 2024-07-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-94-519/2024Nutartis · 2024-09-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
AN2-94-519/2024
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00049-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 17.11.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-94-519/2024Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00049-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.8.1.; 22.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. A. M. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 28 d. 13.30 val., vairavo motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, tai yra neįgijęs tos rūšies kategorijos, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas pakeisti nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad 2024 m. gegužės 14 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsižvelgiant į A. M. padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, jo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti maksimaliai trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas.

Atsiliepimas

4.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino individualizavimo klausimas buvo išspręstas netinkamai. Teigia, jog jis nesiekė išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, t. y. jis prisipažino padaręs nusižengimą, sumokėjo paskirtą baudą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes, į jo teigiamą asmenybę ir vedamą socialiai atsakingą gyvenimo būdą, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti ženkliai trumpesnį terminą nei paskirtas 6 mėnesių terminas. Pažymi, jog jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė sukels itin sunkias pasekmes ir bus pasiektas tik vienintelis tikslas – nubausti, bet nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Šalies argumentai

4.2. Apelianto teigimu, Institucija nevertino konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių, o šios klaidos neištaisė ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog teismas įvertino tik tai, jog buvo padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pateikiami išaiškinimai individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-68-507/2015). Nurodo, kad jis motociklą vairavo neturėdamas teisės vairuoti motociklą ne iš savanaudiškų tikslų. Nusižengimo padarymo dieną jis vežė skausmą malšinančius vaistus onkologiniam ligoniui. Nurodo, kad su sugyventine turi dvi transporto priemones, tačiau viena sugedusi, o su kita sugyventinė buvo išvykus į (duomenys neskelbtini), todėl jis neturėjo kitos transporto priemonės, kaip tik motociklą, kad nuvežti ligoniui vaistus. Teigia, kad išsikviesti pavežėją ar pasinaudoti taksi paslaugomis negalėjo, nes į kaimą niekas nevažiuotų dėl tokio trumpo atstumo. Nurodo, kad vienas iš skundo argumentų apylinkės teismui ir buvo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti sugyventinės tėvą S. J., kuris būtų paliudijęs, kad 2024 m. balandžio 28 d. ragino skubiai atvykti ir atvežti vaistų. Apelianto įsitikinimu, nors tai nėra pateisinama, tačiau tai buvo ypatinga situacija, kodėl jis vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės ir tokia situacija, vertinat kartu su kitais bylos duomenimis, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, sudaro pagrindą neskirti arba sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.3. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl netinkamo vairavimo, jį sustabdė pareigūnai vykdydami blaivumo kontrolę, buvo nuvažiavęs mažiau nei 1 km ir buvo likę važiuoti apie 2 km. Jis būtų nuvežęs vaistus ir važiavęs namo. Tvirtina, jog važiavo rajoniniu keliu, sekmadienį, eismo intensyvumas buvo minimalus, nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, kurių tuo metu beveik nebuvo, nesukėlė jokios grėsmės, jokių kitų KET pažeidimų nepadarė, nors formaliai neturėjo teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonės, tačiau turėjo teisę vairuoti AM, B ir B1, kurią įgijo prieš 19 metų. Apelianto teigimu, jis turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti A kategorijos transporto priemonę, todėl jo vairavimo žinios, įvertintus įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad būtent tokiu atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei asmuo būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. 11-301-972/2023). Pažymi tai, kad įstatymas nedraudžia pirkti transporto priemonės neturint teisės vairuoti.

4.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nors dalis jo padarytų administracinių nusižengimų negaliojantys, tačiau vien jų egzistavimas sudaro pagrindą spręsti, kad jis nėra nepriekaištingai KET besilaikantis eismo dalyvis. Pažymi, jog jis per 5 metus baustas už 3 KET pažeidimus (12 km/val. ir 14 km/val. greičio viršijimas, bei nebuvo prisisegęs saugo diržo). Teigia, kad tokie jo padaryti pažeidimai netoleruotini, tačiau tikrai nėra šiurkštūs ir rodantys akivaizdų nenorą laikytis KET. Nurodo, kad jo vairavimo stažas yra 20 metų, tačiau teismas nevertino 20 metų trunkančio drausmingo vairavimo. Apelianto teigimu, negalimas toks nagrinėjimas, kai ištraukiamos ir vertinamos tik neigiamos aplinkybės ir ignoruojamos teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės. Pažymi, jog iš teismų praktikos matyti, jog ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1318-290/2015, Nr. ATP-975-785/2016).

4.5. Skunde apeliantas nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Paskirtą baudą – 300 Eur, sumokėjo. Jis neteistas, nėra duomenų, jog jis piktnaudžiautu alkoholiu, nėra baustas už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Jis 16 metų dirba toje pačioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir keli metai eina vadovaujamas gamybos vadovo pareigas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, daug mokosi, įgijo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją, kompetenciją prižiūrėti pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių talpyklas ir organizuoti jų priežiūrą, kompetenciją vadovauti degiųjų dujų sistemų eksploatavimo darbams ir atlikti pavojingus darbus su dujomis, kelia savo žinių lygį. Labai daug laiko skiria sūnaus ugdymui, atsakingai žiūri į mokyklos lankymą, rūpinasi (duomenys neskelbtini) gyvenančia mama, kuri yra pensinio amžiaus ir turi sveikatos problemų. Nurodo, kad teisė vairuoti jam labai reikalinga ne tik darbo funkcijų atlikimui, bet ir nuvykimui į darbą bei grįžimui iš jo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones ribojimo taikymas, darantis didelį neigiamą poveikį, reiškiantis itin griežtą atsakomybę ir kilusias neigiamos pasekmės, yra proporcingos padaryto nusižengimo ir jo asmenybės pavojingumui.

4.6. Apeliantas skunde dėsto teismų praktiką, iš kurių matyti, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apelianto nuomone, jam kartu su 300 Eur bauda paskirtas 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra per griežtas ir neproporcingas nubaudimas, kadangi sąlygoja didesnius suvaržymus bei faktinės padėties pablogėjimą nei to bendrai siekiama įstatymu. Teisė vairuoti jam yra pernelyg brangi, todėl pažada vairuoti itin atsakingai ir nerizikuos jos prarasti. Gailisi ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos, ateityje laikysis įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, gerbsi bendro gyvenimo taisykles ir nedarys naujų administracinių nusižengimų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, Donatas Milius prašo A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus pareiškėjo asmenybę, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pažeidimo padarymo aplinkybes, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėta ir tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto nėra, apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ir paskirtos baudos dydis. Skunde keliamas tik skundžiama teismo nutartimi Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tai sprendė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju A. M. yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pagrįsdamas šią išvadą, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, transporto priemonę vairavo blaivus, nenustatyta, jog jis būtų viršijęs greitį. Nors A. M. nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonę – motociklą, tačiau pažeidimo padarymo metu jis turėjo 19 metų vairavimo stažą, t. y. teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones. Tai, apygardos teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi pažeidėjas turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti transporto priemones, nors atitinkamos kategorijos – teisės vairuoti motociklus, ir neturėjo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. M. 2024 m. birželio 4 d. įgijo teisę vairuoti A, A1 ir A2 kategorijos transporto priemones, t. y. įgijo teisę vairuoti motociklus. Pažymėtina ir tai, kad A. M. už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebuvo baustas, anksčiau visas jam paskirtas baudas už KET pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, yra sumokėjęs. Teisė vairuoti apeliantui būtina dėl darbo (dirba (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo pareigose, atsakingas už dujų ir elektros ūkį, už detalių atvežimą sugedus elektros ir dujų įrangai, bet kuriuo paros metu dėl įvykusių gedimų turi vykti į darbą) ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 43, 44), darbovietė tarpininkauja ir prašo jam neatimti teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 39). Teisė vairuoti apeliantui itin reikalinga ir šeimos poreikiams tenkinti (pasirūpinti pensinio amžiaus, sveikatos problemų turinčia mama, sūnumi, kurį reikia nuvežti į ugdymo įstaigą ir jį parsivežti, nes gyvena kaime, o sugyventinė dirba pamaininį darbą) (b. l. 54–63). Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Institucijos nutarimu paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje, visgi prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytinas trumpesnis.

11. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, apeliantui už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 3 (trijų) mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta nuobauda (300 Eur bauda) ir būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė, atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl A. M. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. M. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistais.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus