Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui V. B., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. B. ir A. P. dukra. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020, buvo: 1) atskirta nepilnametė I. B. nuo motinos A. P.; 2) laikinai apribota tėvo valdžia V. B. nepilnamečiam vaikui I. B.; 3) nustatyta nepilnametės I. B. gyvenamoji vieta laikinųjų globėjų I. Ž. ir A. Ž. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo; 4) priteistas iš A. P. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteistas iš V. B. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskirti nepilnamečio vaiko I. B. išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise laikinieji globėjai I. Ž. ir A. Ž.. Iš informacines sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-910-759/2021, buvo: 1) nustatyta nepilnamečiui vaikui I. B. nuolatinė globa; 2) paskirti nepilnamečio vaiko I. B. nuolatiniais globėjais I. Ž. ir A. Ž.; 3) nustatyta nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamoji vieta dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje nuolatinių globėjų I. Ž. ir A. Ž. šeimoje; 4) nustatytas nepilnamečio vaiko I. B. turto administravimas ir turto administratoriais paskirti I. Ž. ir A. Ž.. Šie teismo sprendimas yra įsiteisėję. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo jo nepilnametei dukrai I. praėjo daugiau kaip pusantrų metų.

Apribojus tėvo valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį, pažymėtina, jog atsakovas V. B. nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Iš 2021 m. gegužės 25 d. Nuomos sutarties Nr. 21-S4 matyti, jog atsakovas V. B. sudarė ilgalaikę materialiojo turto – buto su pagalbinio ūkio patalpa ir kitais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. pažymos matyti, kad V. B. gaunamas pajamos sudaro 141,90 Eur dydžio socialinė pašalpa. Užimtumo tarnybos duomenimis, atsakovui buvo siūlomos šešios darbo vietos, kuriose dirbti atsakovas atsisakė, todėl bedarbio statusas yra panaikintas. Pasak atsakovo V. B., iš jo gyvenamosios vietos nevyksta viešasis transportas, todėl įsidarbinti kitose vietovėse yra sudėtinga. Pragyvena dirbdamas pavienius darbus pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus. Uždirba po 25-30 Eur per dieną, kas sudaro apie 550,00 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, moka teismo priteistą 76,00 Eur dydžio išlaikymą, skiria pinigų buto remontui pagal vaiko poreikius, nes siekia susigrąžinti dukrą į savo šeimą. Taip pat jam reikalingos lėšos kelionėms vaiko lankymui bei perka savo dukrai įvairius daiktus – žaislus, knygas, rūbus, avalynę, taip papildomai prisidėdamas prie vaiko poreikių tenkinimo. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. B., R. L., O. P., kurios paliudijo, kad atsakovas V. B. vykdamas į susitikimus su savo dukra I. nuveža mergaitei įvairių dovanų, lauktuvių: yra nupirkęs dviratį, striukę, batus, auksinius auskarus. Nuolat atveža žaislų, vaišių, saldumynų, vaisių. Dovanos ir lauktuvės būna labai įvairaus pobūdžio. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovo vežami daiktai neturi įtakos išlaikymo dydžiui, nes atsakovas dažnai atveža netikslingus daiktus, atmestini kaip nepagrįsti. Teisme apklaustos liudytojos patvirtino, jog atsakovas vieną kartą nupirko vaikui per didelius batus, o kitą kartą – per didelę striukę, tačiau jie buvo atidėti iki vaikas paaugs. Be to, aplinkybė, jog atsakovas žiemos metu nupirko sportinius batukus ar plonesnę striukę, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jie yra netikslingi. Akcentuotina, jog atsakovo pastangos atkurti ryšį su vaiku nuperkant mergaitei rūbus, avalynę, žaislus, dviratį ir dovanojant kitas dovanas bei susitikimų metu ją vaišinant, turi būti skatinamos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad padidėjo vaiko poreikiai, mergaitė pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, paaiškėjo, kad turi sveikatos problemų. I. taikoma alerginė dieta, perkamos specialios higienos priemonės, medikamentai, vaikas dalyvauja terapiniuose užsiėmimuose, teikiamos psichologo konsultacijos. Priteistas itin mažo dydžio (76,00 Eur) išlaikymas neužtikrina minimalių poreikių. Be to, šalyje pragyvenimo lygis nuolat auga. Dėl šių priežasčių prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 76,00 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį. Tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, kas sudaro padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas sutinka, jog padidėjo vaiko poreikiai, tačiau ieškinio reikalavimą ginčija iš esmės tuo, kad neturi finansinių galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, be to, papildomai prie išlaikymo pagal galimybes prisideda dovanomis vaikui.

Byloje nėra ginčo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteistas 76,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo metu nėra pakankamas net būtiniausiems (minimaliems) dabartiniams nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo, jog šiuo metu per vieną mėnesį nepilnamečio vaiko I. B. išlaikymui reikalinga iš viso 500,00 Eur – 540,00 Eur suma, dėl to prašo iš atsakovo priteisti 200,00 Eur išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Vertinant nepilnametės I. poreikius nustatyta, kad mergaitė lanko ugdymo įstaigą, už kurią mokama po 3,80 Eur kas mėnesį. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad globotinės I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį reikalinga po: 1) 130,00 Eur maistui; 2) 140,00 Eur drabužiams, avalynei, patalynei, baldams, buities apyvokos daiktams; 3) 120,00 Eur vaistams, tepaliukams, vitaminams, papildams, higienos priemonėms, dantų priežiūrai; 4) 60,00 Eur lavinimo priemonėms, kultūriniams renginiams, ekskursijoms, šventėms, žaislams; 5) 60,00 Eur komunaliniams mokesčiams, išlaidoms transportui; 6) 30,00 Eur darželio paslaugoms. Taigi, ieškovės teigimu, realius ir pagristus vaiko poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 540,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, tačiau pripažįsta, jog vaiko poreikiai nuo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo padidėjo.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730,00 Eur (518,00 Eur atskaičius mokesčius).

Vertinant ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją manytina, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams yra realios. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra 4 metai, poreikiams užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė nei 500,00 Eur mėnesiui suma, kas iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 250,00 Eur mėnesiui.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Bylos duomenimis, nepilnametės I. B. išlaikymui mokama vaiko globos (rūpybos) išmoka bei globos išmokos tikslinis priedas. Pasak ieškovės, nepilnametei I. B. netekusiai tėvų globos skiriamos šios valstybės lėšos: 1) 116,00 Eur išmoka vaikui; 2) 200,00 Eur pagalbos pinigai; 3) 218,00 Eur globos (rūpybos) išmoka; 4) 168,00 Eur globos rūpybos išmokos tikslinis priedas.

Pažymėtina, jog remiantis Išmokų vaikams įstatymo 11 ir 12 straipsnio nuostatomis, vaiko globos (rūpybos) išmoka sudaro 5,2 bazinių socialinių išmokų dydžio, globos išmokos tikslinis priedas yra 4 bazinių socialinių išmokų dydžio, tačiau skirtingai nei globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, globos (rūpybos) išmoka yra skirta būtent vaikui. Taigi, pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas I. B. valstybė kiekvieną mėnesį moka išmoką vaikui (vaiko pinigus) – 116,00 Eur dydžio bei 218,00 Eur dydžio globos rūpybos išmoką, iš kurios yra išskaičiuojama biologinių tėvų teikiamo išlaikymo suma. Tiek globos (rūpybos) išmoka, tiek išmoka vaikui (vaiko pinigai) bei papildoma išmoka vaikui (prie vaiko pinigų) pagal Išmokų vaikams įstatymą yra skirti ir mokami atsakovo vaikui I. B.. Aplinkybė, kad šiuos vaiko pinigus valdo I. B. globėja I. Ž. nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jie turi būti naudojami vaiko poreikiams tenkinti ir yra valstybės finansinė pagalba abiem vaiko tėvams tenkinant šiuos poreikius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą 116,00 Eur suma (išmoka vaikui) ir 104,00 Eur suma (globos (rūpybos)) išmoka (218,00 Eur – 76,00 Eur – 38,00 Eur = 104 Eur), tai yra po 110,00 Eur kiekvienam iš tėvų. Taigi, atsakovo teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, tėvo turtinę padėtį ir su tuo susijusias jo galimybes dėl išlaikymo dydžio, taip pat įvertinus valstybės teikiamas išmokas vaikui, atsakovo patiriamas išlaidas, vykstant į susitikimus su vaiku bei vežant jam įvairius daiktus, rūbus, avalynę, vaišes, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo bei tėvo ryšio su vaiku stiprinimo svarbos, teismas sprendžia, kad 130,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį šiuo atveju yra pakankama priteisiant ją iš vaiko tėvo. Tuo labiau, kad vaiko tėvui skiriant 130,00 Eur išlaikymo dydį, o vaiko mamai skiriant 38,00 Eur išlaikymo dydį, būtų papildomai mokama valstybės globos (rūpybos) išmoka, kuri sudarytų 50,00 Eur bei yra mokama 116,00 Eur išmoka vaikui. Taigi, vaiko išlaikymui iš tėvo, valstybei palengvinant išlaikymo naštą, būtų skiriama 223,00 Eur suma, kas iš abiejų tėvų sudarytų iš viso 446,00 Eur sumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog abu tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), tačiau ieškovė ieškiniu prašo pakeisti išlaikymo dydį tik vienam iš tėvų – atsakovui. Tuo tarpu iš vaiko motinos priteista išlaikymo suma sudaro vos 38,00 Eur.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeičiamas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020 priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui I. B., priteisiant iš atsakovo V. B. nepilnametės dukters I. B. naudai išlaikymą po 130,00 Eur įmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) globėją I. Ž. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2022 m. vasario 14 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė byloje patyrė 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinio reikalavimus tenkinus 44 procentais, o ieškinio reikalavimus atmetus 56 procentais, iš atsakovo V. B. ieškovės I. Ž. naudai priteistina 88,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (200,00 Eur x 44 proc.) (patenkintų reikalavimų dalis 44 procentai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr) TP-22-P-618-3141 nuspręsta teikti atsakovui V. B. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 100 procentų atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio) iš atsakovo nepriteistinos.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. (12.35 Mr) PT-4250 matyti, kad dėl antrinės teisinės pagalbos tiekimo V. B. susidarė 320,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinio reikalavimus tenkinus 44 procentais, o ieškinio reikalavimus atmetus 56 procentais, iš ieškovės I. Ž. priteistina 179,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą (320,00 Eur x 56 proc.) (atmestų reikalavimų dalis 56 procentai) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020, priteistą nepilnamečio vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė – vaiko globėja I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 179,20 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 20 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.