Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PROFIGRAND“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl BUAB „PROFIGRAND“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „PROFIGRAND“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirta R. Ž. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. 2024 m. birželio 5 d, teisme gautas pareiškėjos BUAB „PROFIGRAND“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimas dėl BUAB „PROFIGRAND“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo pripažinti BUAB „PROFIGRAND“ bankrotą tyčiniu ir pripažinti, kad tyčinis UAB „Profigrand“ bankrotas sukeltas J. P. veikimu ir neveikimu.

4. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes BUAB „PROFIGRAND“ (toliau – įmonė, bendrovė) vadovė, J. P., kuri ėjo vadovės pareigas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pasisavino įmonės lėšas. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą. Taip pat įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. nuo 2022 metų visai netvarkoma. Buvusi įmonės vadovė nuo 2022 metų nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei. Administratorės teigimu, šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.

5. Nemokumo administratorės teigimu, buvusi įmonės vadovė J. P. prisidengdama apsimestiniais sandoriais pasisavino visas bendrovės lėšas, nemokėdama privalomų mokesčių valstybės biudžetui taip tyčia privesdama bendrovę prie bankroto. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka BUAB „PROFIGRAND“ susidarė nuo 2019 m. balandžio 25 d. Nemokumo administratorė paaiškino, kad iš turimo BUAB „PROFIGRAND“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad paskutinės piniginės įplaukos į banko sąskaitą buvo 2022 m. balandžio 13 d. iš UAB „Ekovalis“, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad apmokama 2021 m. spalio 31 d. sąskaita Nr. PRO202110001, vėliau buvo gautas mokėjimas 2022 m. birželio 10 d. iš fizinio asmens 159,00 Eur sumai. Vėlesnių pinigų įplaukų nebuvo. Paskutinė piniginių lėšų operacija kasoje registruota 2022 m. gegužės 31 d. Administratorė pažymėjo, kad įmonė jokios veiklos nebevykdė nuo 2022 m. birželio 10 d., todėl 2022 m. birželio 10 d. įmonė buvo nemoki. Vėliau įsipareigojimai nebuvo vykdomi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2022 m. liepos 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius konstatavo UAB įmonės veiklos nevykdymą nuo 2022 m. liepos 28 d. Administratorės teigimu, šioje byloje yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningo J. P. BUAB „PROFIGRAND“ blogo valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taip pat įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 2022 metų. Paskutinė finansinė ataskaita, pateikta VĮ „Registrų centras“ yra už 2021 metus. Vėliau finansinės ataskaitos teikiamos nebuvo. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti nei įmonės turto masto, nei įsipareigojimų, dėl to bankroto procesas yra itin apsunkintas. Bendrovės vadovės veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą – bendrovės piniginės lėšos iššvaistytos; buhalterinės apskaitos dokumentai netvarkyti; valstybės institucijoms neteikiamos finansinės ataskaitos. Administratorės teigimu, bendrovė privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę, o atsakingas asmuo už tyčinį įmonės bankrotą yra J. P.

7. 2024 m. liepos 17 d, teisme buvo gauti pareiškėjos BUAB „PROFIGRAND“ nemokumo administratorės R. Ž. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2195-863/2024 vyko parengiamasis teismo posėdis, kuris perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės. Civilinė byla yra užvesta pagal UAB „Profigrand“ ieškinį J. P. dėl 261 784,20 Eur (579 Eur lėšos iš banko, 261 205,20 Eur iš kasos) žalos atlyginimo, dėl 2020 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties Nr. 2020-7-1 dėl 20 500,00 Eur ir 2021 m. gegužės 1 d. Paskolos sutarties Nr. 2021-7-1 dėl 14 200,00 Eur pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir 34 700,00 Eur restitucijos taikymo, išmokėjimo dokumentų UAB „STP Tech“ dėl 108 174,46 Eur, UAB „JKL Baltic“ dėl 113 850,23 Eur, UAB „MADOS ROJUS“ dėl 58 108,59 Eur, MB „ToGoPak“ dėl 6059,21 Eur, MB „Apgalvotas mokymas“ dėl 8 150,00 Eur, UAB „Mano Tiekėjas“ dėl 5 860,00 Eur, MB „Mecanic tools“ dėl 2 923,22 Eur, UAB „Properenty“ dėl 3 000,00 Eur, MB „Grafinė“ dėl 6 036,00 Eur pripažinimo apsimestiniais sandoriais ir 312 161,71 Eur restitucijos taikymo. Bendra ieškinio suma sudaro 608 645,91 Eur. Administratorė nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu J. P. pripažino ieškinį pilna apimtimi. Sprendimo priėmimas byloje numatytas 2024 m. rugpjūčio 2 d. Ši svarbi aplinkybė patvirtina pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu svarbias aplinkybes apie įmonės privedimą prie bankroto tyčiniais kaltais J. P. veiksmais, taip pat BUAB „PROFIGRAND“ piniginių lėšų pasisavinimą.

8. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimo į nemokumo administratorės pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

9. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Vienas tokių požymių – kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su nemokumo administratorės argumentais, jog įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes kaip jau buvo nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bendrovės vadovė, J. P., kuri ėjo vadovės pareigas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pasisavino įmonės lėšas ir bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, kaip jau buvo minėta, bendrovės buvusi vadovė tinkamai ir laiku neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo ir taip J. P. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti UAB „PROFIGRAND“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

21. Taip pat nemokumo administratorės teigimu, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. nuo 2022 metų visai netvarkoma. Buvusi įmonės vadovė nuo 2022 metų nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei. Administratorės teigimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi buvo įpareigojęs J. P. perduoti paskirtai nemokumo administratorei įmonės turtą ir dokumentus pagal 2024 m. vasario 12 d. duomenis, tačiau J. P. savo pareigos nevykdė. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1406-794/2024 skyrė J. P. baudą už dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau kaip nurodo nemokumo administratorė, minėtos baudos skyrimas niekaip nepaskatino J. P. perduoti turimą turtą ir dokumentus.

23. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 2022 metų. Paskutinė finansinė ataskaita, pateikta VĮ „Registrų centras“ yra už 2021 metus. Vėliau finansinės ataskaitos teikiamos nebuvo. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti nei įmonės turto masto, nei įsipareigojimų, dėl to bankroto procesas yra itin apsunkintas.

24. Kaip jau buvo minėta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Vienas tokių požymių – juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

27. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

28. Esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

29. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, įmonė turėjo turto, tačiau dėl apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos, įmonės turtas buvo J. P. pasisavintas. Kaip matyti iš paskutinio VĮ „Registrų centras“ pateikto balanso už 2021 metus, įmonės turtą sudaro 51 324,00 Eur dydžio turtas (ilgalaikis turtas 18 700,00 Eur, trumpalaikis turtas 32 624,00 Eur), tačiau bankroto bylos iškėlimo dienai joks turtas nemokumo administratorei perduotas nebuvo.

31. Pabrėžtina, jog priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų. Kaip minėta, po 2021 metų įmonės finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos. Be to, iškėlus įmonei bankroto bylą ir įmonės vadovą įpareigojus paskirtajai nemokumo administratorei perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą, šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl sutiktina su nemokumo administratorės argumentais, kad tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir nemokumo administratorei yra apribotos galimybės įvertinti, kas lėmė įmonės bankrotą ir nustatyti dalies turto, kuris buvo fiksuotas 2021 metų balanse, likimą.

32. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog buvusi UAB „PROFIGRAND“ vadovė netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu sąmoningai blogai vykdydama savo pareigas, t. y. juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkydama apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikdama metinių finansinių ataskaitų (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas), todėl buvusios įmonės UAB „PROFIGRAND“ vadovės veiksmai šiuo atveju vertinti kaip veikimas privedęs prie bendrovės tyčinio bankroto. Teismas atkreipia dėmesį, jog atskira savarankiška priežastis bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, yra ir tai, kad nemokumo administratorei neperduoti buhalterinių sandorius patvirtinantys dokumentai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktūros.

33. Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

34. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog bendrovės vadovės veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą – bendrovės piniginės lėšos iššvaistytos; buhalterinės apskaitos dokumentai netvarkyti; valstybės institucijoms neteikiamos finansinės ataskaitos. Teismo vertinimu, buvusi įmonės vadovė J. P., veikė priešingais bendrovės interesams, nevykdė savo kaip vadovės pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino įmonės finansinę būklę, neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Be to, J. P. žinodama apie bendrovės nemokumą, neteikė pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, nekeldama bankroto bylos įmonei neapskaitė pajamų, neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės, t. y. buvusi įmonės vadovė nuo 2022 metų nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokiais vadovės veiksmais buvo sąžiningai siekiama įmonei naudingų vertingų tikslų (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad bendrovė privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę, o juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. nuo 2022 metų visai netvarkoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti UAB „PROFIGRAND“ bankrotą tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

35. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusios UAB „PROFIGRAND“ vadovės J. P. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, J. P. pripažįstama už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto UAB „PROFIGRAND“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl UAB „PROFIGRAND“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti UAB „PROFIGRAND“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto UAB „PROFIGRAND“ vadovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.