Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus patikslintas civilinis ieškinys atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam nuo civilinio ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. vasario 13 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys D. S..

Nukentėjusiajam A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos 728 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. G. valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. Judickas prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras ir nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė J. Kareivė prašė nuteistojo R. G. gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinio skundo

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad R. G. kaltė padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais. Telšių apylinkės teismas nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl R. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

10. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10.1. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius R. G. bylos duomenis, pašalino byloje esamus prieštaravimus, tinkamai išanalizavo visas įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo R. G. ir jo gynėjo keltas versijas, neva įvykio metu ne jis (R. G.) buvo atsakingas už darbų saugą darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)), o kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taipogi tai, jog nelaimingo atsitikimo kilimą nulėmė kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų netinkamas darbo organizavimas, nepakankamas darbo priemonių, žmoniškųjų išteklių kiekis bei buvęs nukentėjusiojo neblaivumas, ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisingai konstatavo, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam R. G. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

10.3. Argumentai, kuriais nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu ginčija R. G. nuteisimą pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, – R. G. dėl 2018 m. liepos 18 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo atliekant statybos rangos darbus (pastato rekonstrukcija) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nelaikytinas specialiuoju subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bei, gynėjo vertinimu, nėra priežastinio ryšio tarp R. G. veiksmų ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas, jog R. G. veiksmuose yra visi BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

11. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo R. G. gynėjo argumentai, neva nagrinėjamu atveju R. G. negali būti pripažintas specialiuoju nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektu, laikytini prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems įrodymams, todėl yra nepagrįsti.

11.1. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys.

11.2. Byloje esanti R. G. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad R. G. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovu (3 t., b. l. 89–50). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos, su kurios nuostatomis R. G. buvo supažindintas pasirašytinai 2014 m. rugsėjo 1 d., matyti, kad statybos padalinio vadovo pareigos yra kontroliuoti, kad būtų vykdomi <...> darbų saugos įstatymų reikalavimai (2.1.15 papunktis), vadovauti statybos personalui, kontroliuoti jų darbą (2.1.24 papunktis), be to, statybos padalinio vadovas taip pat privalo laikytis darbo drausmės, darbo saugos taisyklių, tausoti ir saugoti įmonės inventorių (2.7 papunktis), papildomai pastebėtina, kad pagal 2.1.23 papunktį statybos padalinio vadovas turi kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbą, o pagal 4.1.7 papunktį – atsako už darbų saugos, įmonės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą (3 t., b. l. 92–95). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 23 d. R. G. buvo paskirtas statinio statybos vadovu, atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą, darbų kokybę ir savalaikį užduočių vykdymą, darbuotojų darbo ir poilsio režimą, darbuotojų vykdomų darbų kontrolę, o R. G. nesant, atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, elektrosaugą ir gaisrinę saugą, darbų kokybę ir savalaikį užduočių vykdymą, darbuotojų darbo ir poilsio režimą, darbuotojų vykdomų darbų kontrolę buvo paskirtas darbų vadovas J. Š., su šiuo įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas tiek R. G., tiek J. Š. (3 t., b. l. 73). UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio 2018 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad R. G. nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atostogavo, liepos 14–15 d. – poilsio dienos, o nuo liepos 15 d. R. G. grįžo į darbą (3 t., b. l. 85–86). Apygardos teismas akcentuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo metu, t. y. 2018 m. liepos 18 d., atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nei statybos padalinio vadovo R. G., nei darbų vadovo J. Š. atnaujinamame objekte nebuvo. Pastebėtina, jog apygardos teisme apklausus kaip liudytoją J. Š., pastarasis nurodė, jog tiek jis, tiek R. G. žinojo, kad 2018 m. liepos 18 d. objekte (duomenys neskelbtini) bus atliekami statybos darbai, įvykio dieną jo (J. Š.) objekte nebuvo, kadangi R. G. jam buvo nurodęs vykti į kitus objektus (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 30–32), ikiteisminio tyrimo metu J. Š. taip pat nurodė, kad būtent R. G. nurodymu įvykio dieną vyko į kitus objektus, o ne į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–87). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent R. G. įvykio dieną buvo atsakingas už darbų saugą atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi pastarajam buvo žinoma, kad prie minėto objekto nebus darbų vadovo J. Š., nes jis pats (R. G.) buvo nurodęs darbų vadovui J. Š. 2018 m. liepos 18 d. vykti į kitus objektus. Taigi, šiuo atveju visa atsakomybė ir pareiga užtikrinti darbų saugą, atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kyla būtent R. G., o ne kitiems asmenims, todėl, priešingai nei nurodoma R. G. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą konstatuodamas, jog R. G. laikytinas specialiuoju BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

12. Nuteistojo R. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl priežastinio ryšio nebuvimo laikytinos visiškai nepagrįstos.

12.1. Pastebėtina, kad skunde itin akcentuojama pastolių, ant kurių ir dirbo nukentėjusysis A. S. nagrinėjamo įvykio metu, pastatymo kokybė, keliamas klausimas dėl asmens, kuris priėmė pastolius ir leido ant jų dirbti darbininkams (R. G. neigia leidęs dirbti ant minėtų pastolių ir neigia juos priėmęs), taip pat akcentuojamas ir nukentėjusiojo buvęs girtumas įvykio metu, kaip aplinkybė, paneigianti priežastinio ryšio buvimą tarp R. G. veikos ir kilusių pavojingų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje ir jau aptarta anksčiau, būtent R. G. turėjo užtikrinti darbų saugą atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pastarasis privalėjo kontroliuoti kaip, kur, kada bus dirbama, ant kokių pastolių bus dirbama, kokie konkrečiai darbai bus atliekami, tačiau paties R. G. įvykio vietoje nebuvo, jam žinant, kad kitų atsakingų už darbų saugą asmenų objekte taip pat nėra, todėl skundo argumentai, susiję su pastoliais, ant kurių dirbo nukentėjusysis, ir paties nukentėjusiojo buvęs girtumas niekaip nepaneigia apylinkės teismo nustatyto priežastinio ryšio, kurį iš esmės ir nulėmė paties R. G. neveikimas užtikrinant darbų saugą.

12.2. Kartu pažymėtina, jog 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. 11-657(19) patvirtina, kad pagrindinė nelaimingo įvykio kilimo priežastis buvo apsaugos priemonių, saugančių darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas (4 t., b. l. 50–57). Apylinkės teisme apklausta specialistė J. R. patvirtino pateiktos išvados teisingumą ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju, kai tarp pastolių ir namo sienos buvo didesnis nei 150 mm tarpas, darbininkai privalėjo naudoti papildomas apsaugas, saugančias nuo kritimo iš aukščio, – saugos diržus arba aptvėrimus ne tik iš išorės, o buvęs nukentėjusiojo girtumas nesąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimo, kadangi naudojant papildomas saugos priemones, net darbininkui būnant girtam, pastarasis nenukristų (8 t., b. l. 35–38). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog buvęs nukentėjusiojo girtumas įvykio metu nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys, jog R. G. buvus įvykio dieną minėtame objekte, pastarasis būtų iš karto galėjęs (privalėjęs) neblaivų darbuotoją nušalinti nuo darbo, užtikrinti, kad darbuotojai nedirbtų ant naujai sumontuotų pastolių arba dirbtų, bet naudotų visas reikiamas apsaugos priemones, tačiau, kaip nustatyta byloje, R. G. pasirinko nebūti prie atnaujinamo daugiabučio ir nepaskirti jokio kito atsakingo už darbų saugą asmens įvykio dieną, todėl būtent R. G. pasyvus ir visiškai abejingas elgesys užtikrinant darbų saugą ir buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, o ne tos, kurios yra nurodomas apeliaciniame skunde.

12.3. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti ir gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų netinkamas pareigų atlikimas, blogas žmogiškųjų resursų valdymas, didelė vykdomų projektų gausa ir realių galimybių kontroliuoti visus einamuosius objektus nebuvimas. Pažymėtina, kad nuteistasis R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne eiliniu darbuotoju, jis vadovavo statybos padaliniui, ir, kaip matyti iš statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos (3 t., b. l. 92–94), jis pats (R. G.) galėjo ir privalėjo spręsti dėl darbo priemonių, reikalingų darbuotojų, vykdomų projektų kiekio, kaip vadovas, matydamas, jog dėl darbų gausos, nepakankamų žmogiškųjų resursų ar netgi dėl nepakankamų žinių nesugeba užtikrinti darbų saugos reikalavimų, privalėjo stabdyti atliekamus darbus, o ne bet kokiomis priemonės, kad ir nesaugiai, tęsti atliekamus darbus. Nagrinėjamu atveju ne kitų asmenų, o tik paties R. G. elgesys buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Taigi, nėra jokio protingo pagrindo analizuoti kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, vadovų elgesį, atliekamų pareigų, funkcijų kokybę, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, kadangi visų pirma pats R. G. visiškai neatliko savo tiesioginių pareigų užtikrinant darbų saugą, suvokiant, kad atnaujinamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbininkai dirba vieni, neprižiūrimi ir nekontroliuojami asmens (asmenų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirto atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau šioje nutartyje bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. G. padarytos nusikalstamos veikos, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis darydamas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas apie tai, kad R. G. veikoje pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo R. G. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo

14. Civilinės atsakovės atstovo apeliaciniu skundu prašoma sumažinti nukentėjusiajam A. S. priteistos neturtinės žalos dydį iš esmės, motyvuojant tuo, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo itin neblaivus, dirbo ant pastolių be saugos diržo ir būtent dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo (girtumo, darbo aukštyje be saugos diržų) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remiantis šiais argumentais mažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį.

14.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

14.2. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

14.3. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas A. S. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 10 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, kurią sukėlė nelaimingas atsitikimas darbe (6 t., b. l. 75–78). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 7000 Eur dydžio sumą neturtinei civilinio ieškovo žalai atlyginti, priteistinos sumos mažinimą motyvuojant buvusiu nukentėjusiojo dideliu neatsargumu (darbu aukštyje būnant itin neblaiviam). Taigi, apylinkės teismas civilinio ieškovo prašytos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino daugiau kaip trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra jokio protingo pagrindo.

14.4. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytu reikalavimu įvertinti paties nukentėjusiojo kaltės dydį padedant atsirasti (kilti) žalai ir atsižvelgęs į nukentėjusiojo didelį neatsargumą dirbant aukštyje būnant itin neblaiviam, pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį civiliniam ieškovui. Kartu atkreiptinas civilinio atsakovo atstovo dėmesys, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta imperatyvaus reikalavimo kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tikslią nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens kaltės proporciją procentais, o ir ją nustačius, būtinai sumažinti priteistinos žalos dydį, be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nepateikia konkrečių aplinkybių ir jų įverčių dydžių, kiek kiekviena aplinkybė procentine išraiška mažintų ar didintų priteistinos žalos proporciją, todėl itin tikslus proporcijų paskaičiavimas yra neįmanomas. Taigi, teismas tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, individualizuotai sprendžia, kiek mažinti ar didinti priteistinos žalos dydį, vadovaujantis minėtu CK 6.282 straipsnyje numatytu reguliavimu.

14.5. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalis reikalauja atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltės dydį. Minėta, jog darbų saugos specialistės išvada ir jos duotais paaiškinimais teisme yra nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs, jei dirbant aukštyje nukentėjusiajam būtų buvusios duotos papildomos apsaugos priemonės – diržai, kurios būtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo net nukentėjusiajam būnant itin sunkiai apgirtus. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje nė vieno už darbų saugą atsakingo asmens nebuvo, statybos padalinio vadovas R. G., kuris nelaimingo atsitikimo dieną buvo atsakingas už darbų saugą, žinojo, kad darbuotojai yra vieni patys statybvietėje, tačiau dėl to nieko nesiėmė (buvo visiškai abejingas tam, kas ir kaip vyksta prie renovuojamo objekto), todėl niekas darbuotojų darbo nekontroliavo, nenurodė dirbti naudojantis papildomomis apsaugos priemonėmis – diržais (nors šią priemonę buvo privaloma naudoti), kadangi nė vieno iš už darbų saugą atsakingų asmenų įvykio vietoje nebuvo, niekas nesukliudė ir nukentėjusiajam būnant neblaiviam dirbti pavojingą darbą. Taigi, esant šioms aplinkybėms matyti, jog paties žalą sukėlusio asmens (darbdavio įgalioto asmens) kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra akivaizdžiai didesnė, be to, byloje taip ir nebuvo nustatyta, kodėl nukentėjusysis prarado pusiausvyrą, nes tik galima daryti prielaidą, jog tai įvyko dėl pastarojo buvusio girtumo, todėl pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį civiliniam ieškovui skunde nurodytais argumentais ir proporcijomis nėra pagrindo.

14.6. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis ir pats turėjo pakankamai žinių ir galimybių naudoti reikiamas apsaugos priemones dirbant ant pastolių, pats nukentėjusysis sąmoningai pažeidė darbo drausmę, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės yra daugiau deklaratyvios, nei patvirtinančios neva buvusią ir susiformavusią darbo drausmę įmonėje. Kaip matyti iš pirminio J. Š. paaiškinimo Darbo inspekcijos inspektoriui, J. Š. nurodė, jog įvykio vietoje apskritai jokių saugos diržų nebuvo, kadangi jie buvo palikti kitoje darbo vietoje (1 t., b. l. 110), apylinkės teisme J. Š. paaiškino, jog darbuotojams, kurie dirbo ant fasado (duomenys neskelbtini), apskritai jokie diržai nėra išduodami (7 t., b. l. 106), tai rodo, kad nukentėjusysis įvykio dieną, net ir jei būtų dirbęs blaivus, nebūtų turėjęs galimybės naudoti papildomas apsaugos priemones (diržus). Be to, kaip apylinkės teisme nurodė tiek R. G., tiek J. Š., buvo įprasta, kad jie važinėja iš vienos statybvietės (objekto) į kitą, taigi, iš esmės visuose objektuose trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą darbininkai paliekami visiškai be jokios priežiūros, o tai vėlgi paneigia neva įmonėje buvusią griežtą darbo drausmę ir kontrolę.

14.7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vien remiantis tuo faktu, jog įvykio metu nukentėjusysis A. S. buvo neblaivus, nėra pagrindo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

15. Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo nukentėjusiojo vaikams priteistino kas mėnesį mokamo (abiem vaikams po 150 Eur) išlaikymo dydį ir prašo šį dydį sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra pagrįstas.

15.1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

15.2. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

15.3. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo – nukentėjusiojo A. S. civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui kasmėnesines periodines išmokas po 200 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (6 t., b. l. 75–78). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė prašymą tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo vaikams priteisė po 150 Eur dydžio išmokas, mokamas kas mėnesį, prašomą priteisti dydį teismas sumažino motyvuojant paties nukentėjusiojo buvusiu dideliu neatsargumu įvykio metu.

15.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo vaikams priteistino išlaikymo periodinių išmokų dydį, neįvertino realaus nukentėjusiojo A. S. buvusio vidutinio darbo užmokesčio iki nelaimingo atsitikimo, kuris apskaičiuojamas pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punktą, pagal kurį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose (2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 496 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo). Taipogi nebuvo atsižvelgta į visą nukentėjusiojo šeimos narių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020). Pastebėtina ir tai, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Taigi, nukentėjusiajam paskirtos ir mokamos socialinio draudimo kompensacijos (išmokos) dėl prarasto darbingumo taip pat privalėjo būti atimamos skaičiuojant priteistino periodinių išmokų dydžius. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, skaičiuodamas priteistinų periodinių išmokų dydžius, vertino ir tai, kokio dydžio atlyginimo nukentėjusysis galėtų tikėtis ateityje, jei nebūtų susižalojęs, kas būtų visiškai pagrįsta, jei, visų pirma, šį dydį civilinis ieškovas bent būtų mėginęs pagrįsti ir įrodyti (nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019), o antra – apylinkės teismas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodomas dydis (numatomas ateityje gauti atlyginimo dydis) buvo skaičiuojamas (priešingai nei teigiama nuosprendyje, oficialioje Statistikos departamento internetinėje svetainėje nėra nurodoma, koks yra vidutinis plataus profilio statybininko atlyginimas Lietuvoje, o darbo skelbimų portaluose nurodomi atlyginimų dydžiai neparodo tikrojo darbuotojo gaunamo atlyginimo), taip iš esmės vadovaudamasis tik prielaidomis ir bylos duomenimis nepagrįstais skaičiavimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo vaikams išlaikymui priteistinų periodinių išmokų dydis perskaičiuojamas iš naujo, pakeičiant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos apskaičiavimu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

15.5. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos apie A. S. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad A. S. už 2018 m. balandžio mėnesį išmokėta 390,90 Eur, už gegužę – 876,90 Eur, už birželį – 730,72 Eur (8 t., b. l. 154–155), taigi, periodinėms išmokoms apskaičiuoti reikšmingas vidutinis A. S. darbo užmokestis yra 666,17 Eur. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. S. yra mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 232,02 Eur (5 t., b. l. 49–52; 6 t., b. l. 31–32), todėl ši netekto darbingumo pensija atimama iš apskaičiuoto vidutinio A. S. darbo užmokesčio ir gaunamas 434,15 Eur dydis. Kadangi A. S. šeimoje yra 4 asmenys (2 vaikai, pats A. S. ir jo žmona D. S.) (6 t., b. l. 86–87), 434,15 Eur dydis turi būti padalintas iš A. S. šeimos narių skaičiaus ir gaunamas 108,53 Eur dydis. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendė sumažinti priteistinų periodinių išmokų, skirtų nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų išlaikymui, dydį dėl A. S. didelio neatsargumo (darbo aukštyje būnant neblaiviam), įvertinus tai, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens (R. G.) visiškas abejingumas darbo saugos taisyklėms nulėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, kurio metu A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo nepilnamečiams vaikams priteistinas kasmėnesinis išlaikymas periodinėmis išmokomis mažinamas iki 100 Eur kiekvienam vaikui.

16. Atsakant į skundo argumentus dėl apylinkės teismo sprendimo atsisakyti spręsti dėl teisinio pagrindo žalos atlyginimą priteisti iš draudiko ADB „Gjensidige“ pažymėtina, jog apylinkės teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą tik iš nukentėjusiojo darbdavio, o ne draudiko, yra visiškai pagrįstas. Akcentuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku draudikui nepranešė apie įvykusį nelaimingą atsitikimą (tai galėjo būti padaryta net iki 2019 m. balandžio 18 d, kai pats nelaimingas įvykis atsitiko 2018 m. liepos 18 d.), be to, A. S. įvykio metu buvo neblaivus, todėl draudikas įvykį pripažino nedraudiminiu (6 t., b. l. 74), minėto draudimo bendrovės sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskundė. Pastebėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudiką ADB „Gjensidige“ siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, todėl kilęs ginčas dėl draudiminio įvykio šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas draudimo sutartyje numatytomis priemonėmis ir sąlygomis, tačiau šia galimybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė nesinaudoti (taip iš esmės sutikdama su draudiko sprendimu įvykio nepripažinti draudiminiu).Taigi, apylinkės teismo sprendimas nepriteisti žalos atlyginimo iš draudiko ADB „Gjensidige“ yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

17. Pagal BPK 109 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-4299 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė advokatei J. Kareivei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. S. šio apeliacinio proceso metu. Pažymoje nurodyta, kad dėl nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 544,88 Eur dydžio išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šiuo atveju buvo nagrinėjami nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos, galima priteisti tik iš kalto asmens (kaltinamojo, nuteistojo), o ne iš civilinio atsakovo, įvertinus tai, kad civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl šiuo atveju iš nuteistojo R. G. priteistina tik pusė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pažymoje nurodytos sumos, susidariusios nukentėjusiajam apeliacinio proceso metu teikiant teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų) kiekvienam.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. G. valstybės naudai priteisti 272,44 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 44 centus) už nukentėjusiajam A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.