- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-397/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. B., J. B., V. B.
- Atsakovas
- UAB ,,Vingės statyba“
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Advokatai
- Andžejus Seliava, Julijas Kucka
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. , V. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2449-55/2007 pagal ieškovų J. B. , V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vingės statyba“, tretysis asmuo R. S. , dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. B. , V. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vingės statyba“, kuriuo prašė: priteisti ieškovei J. B. 8 414,60 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą, 11 132,36 Lt turtinę žalą (negautą išlaikymą) už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., po 505,64 Lt per mėnesį negautą išlaikymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki jos gyvos galvos bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui A. B. 1 305,08 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą; taip pat priteisti ieškovams V. B. ir A. B. po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovės vyras ir ieškovų tėvas J. B. dirbo UAB „Vingės statyba“ montuotoju. 2005 m. lapkričio 3 d. jis gruntavo metalines konstrukcijas stovėdamas ant pastolių, prarado pusiausvyrą, nukrito iš 5,94 m aukščio ir nuo patirtų sužalojimų mirė. Ieškovai teigė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.3-05 patvirtina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog atsakovas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 15 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus.
Atsakovas iš dalies su ieškiniu sutiko, neginčijo savo pareigos sumokėti ieškovams materialinę žalą. Tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, nes minėtas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo: darbo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, dirbo ant pastolių, prieš tai nesumontavus aptvarų, dirbo be saugos diržo ir šalmo, neturėdamas tam gydytojų leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB ,,Vingės statyba“ ieškovei J. B. 7 614,60 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą; 11 132,36 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d.; po 505.64 Lt išlaikymą per mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 8 d. bei 52 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismas priteisė ieškovui A. B. 1 305,08 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą bei 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovui V. B. 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, remdamasis Nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 4 d. aktu, nustatė, jog pagrindinės nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo netinkamai organizuoti pavojingi darbai (darbuotojams surinkus papildomas pastolių sekcijas, jų paklotui nebuvo įrengti aptvarai, kurie apsaugotų nuo kritimo iš aukščio; prieš stogo konstrukcijų montavimą/dažymą nebuvo sudaryta technologinė kortelė, kurioje būtų numatytos priemonės siekiant išvengti darbuotojo kritimo iš aukščio), tai, jog montuotojas J. B. dirbo be apsauginio šalmo ir saugos diržo, neblaivus; pavojingus darbus atliko be apmokymų bei atestacijos saugos ir sveikatos klausimais; nustatytu periodiškumu nepasitikrinęs sveikatos. Teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė imperatyvių darbuotojų saugą darbe reglamentuojančių teisės normų - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/ 282 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 2 priedo 1 bei 58 punktų, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 5 priedo 5 punkto, todėl privalo atlyginti ieškovams dėl darbuotojo žūties patirtą žalą (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d.).
Teismas, priteisdamas ieškovei J. B. 7 614,60 Lt, o ieškovui A. B. - 1 305,08 Lt laidojimo išlaidų atlyginimą, nurodė, kad ieškovė yra gavusi 750 Lt laidojimo pašalpą, todėl ieškovei priteistiną laidojimo išlaidų atlyginimą šia suma ir sumažino (CK 6.291 str.). Teismas taip pat patenkino ieškovės reikalavimą dėl 11 132,36 Lt turtinės žalos (negauto išlaikymo) už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo (CK 284 str. 2 d.).
Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo mokant periodines išmokas ir priteisė ieškovei po 505,64 Lt negautų pajamų nuo 2007 m. rugsėjo 1d. iki 2010 m. liepos 8 d. Teismas atmetė reikalavimą priteisti šias išmokas iki ieškovės gyvos galvos, nurodydamas, jog J. B. 2010 m. liepos 8 d. būtų sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, todėl ieškovė turėjo įrodyti jam mokėtinos senatvės pensijos dydį, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad suėjus senatvės pensijos amžiui, J. B. tikrai būtų dirbęs ir gavęs aukščiau nurodyto dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas.
Teismas iš dalies patenkino ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė ieškovei 52 000 Lt, o ieškovams – po 26 000 Lt šios žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė su vyru kartu nugyveno 34 metus, užaugino du sūnus, žuvusysis materialiai ir moraliai rūpinosi šeima, ieškovei sutuoktinio netektis sužlugdė normalaus gyvenimo viltį, atėmė gyvenimo draugą bei finansinį ramstį, o ieškovai palaikė su tėvu glaudžius tarpusavio ryšius, gyveno kartu, teismas nustatė, kad bendras priteistinas neturtinės žalos dydis ieškovei yra 130 000 Lt, o ieškovams po 65 000 Lt. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos yra mišri nukentėjusiojo ir atsakovo kaltė, nustatydamas, jog nukentėjusiojo kaltės laipsnis yra 60 procentų, o atsakovo – 40 procentų. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog žalai atsirasti padėjo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas: jis dirbo be jam išduoto statybinio šalmo ir saugos diržo, neblaivus; nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir dirbo darbus, kuriuos jam buvo uždrausta atlikti dėl sveikatos, dirbo ant pastolių be atramų, nors buvo instruktuotas, kad pastoliai turi būti su atramomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas proporcingai nustatytam kaltės dydžiui mažino iš atsakovo ieškovams priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. , V. B. ir A. B. prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei išlaikymas iki 2010 m. liepos 8 d. bei kurioje ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovei po 505,64 Lt per mėnesį išlaikymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos bei 78 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovams priteisti po 39 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai siejo laikotarpį, per kurį atsakovas privalo mokėti ieškovei išlaikymą, su žuvusiojo J. B. senatvės pensijos amžiumi bei tuo, jog ieškovė neįrodė, kad žuvusysis ir sulaukęs senatvės pensijos būtų dirbęs bei gavęs ieškinyje nurodyto dydžio pajamas. Nei Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenustato, kad nuo to momento, kai asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, jis negali gauti kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją. Tokio asmens pajamos faktiškai gali būti ir didesnės nei gaunama senatvės pensija. Byloje nėra įrodymų, kad žuvusysis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, dėl kokių nors priežasčių negalėtų tęsti savo darbinės veiklos. Teismas, spręsdamas darbdavio ir darbuotojo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo klausimą, nepagrįstai pareigas, kurias privalo vykdyti darbdavys, priskyrė darbuotojui, todėl neteisingai paskirstė kaltės dydį ir laipsnį. Teismas privalėjo nustatyti 40 procentų žuvusiojo kaltės laipsnį, atitinkamai priteisiant ieškovams neturtinės žalos atlyginimą. Didžioji dalis nelaimingą atsitikimą sąlygojusių priežasčių atsirado dėl atsakovo kaltės: darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbo saugos taisyklių, ar naudoja kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemones, ar tinkamai vykdo darbo saugos instrukcijose nustatytas pareigas. Darbdavys nenušalino neblaivaus darbuotojo nuo darbo. Taip pat darbdavys turi pareigą patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoti, kaip šio grafiko laikomasi, tačiau atsakovas to nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Vingės statyba“ prašo skundą atmesti. Remiasi teismo sprendimo argumentais, taip pat nurodo, jog skunde daroma neteisinga išvada, kad išlaikymo laikotarpio įrodinėti nereikėjo. Taip pat nesutinka su apeliantų teiginiais dėl atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnio. Nurodo, kad žuvusysis buvo tinkamai instruktuotas darbų saugos klausimais, jam buvo suteiktos visos reikalingos saugos priemonės, o padaryti darbų saugos pažeidimai turėtų būti vertinami kaip didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas. Tuo tarpu nurodyti atsakovo darbų saugos reikalavimų pažeidimai yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Jei darbdavys pilnai vykdys jam priklausančias pareigas iš vienos pusės, o darbuotojas iš kitos pusės nesilaikys darbo drausmės, laiku ir tiksliai nevykdys teisėtų darbdavio ar administracijos nurodymų, nesilaikys technologinės drausmės bei darbo saugos ir sveikatos reikalavimų, tai galimybių išvengti nelaimingo atsitikimo bus ne itin daug. Taip pat atsakovas prašė, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgti į sunkią jo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantai skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašydami panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškininis reikalavimas priteisti iš atsakovo apeliantei J. B. išlaikymą iki gyvos galvos bei iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir šiuos reikalavimus patenkinti pilnai. Kitų teismo sprendimo dalių apeliantai neskundžia. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl laikytina, jog jis sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą šiose ribose, todėl nagrinėja dvi problemas: 1) iki kokio laiko turi būti priteisiamas išlaikymas apeliantei J. B. ; 2) apeliantams priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.
Dėl apeliantei J. B. priteistinų periodinių išmokų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias šiam klausimui išspręsti, neteisingai išaiškino bei pritaikė įstatymą, todėl teismo sprendimas dalyje dėl minimų periodinių išmokų priteisimo iki 2010 m. liepos 8 d. naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijama tik ta dalis teismo sprendimo, kuria periodinės išmokos priteistos ne iki ieškovės gyvos galvos, o iki 2010 m. liepos 8 d., tuo tarpu priteistos išmokos dydžio - 505,64 Lt per mėnesį, apeliantai neginčija. Atsakovo skundo taip pat nėra. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja klausimo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė nurodyto dydžio mėnesines išmokas (CPK 320, 313 str.). Taigi būtina išspręsti tik klausimą, iki kada šios periodinės išmokos turi būti mokamos ieškovei: iki 2010 m. liepos 8 d. ar iki gyvos galvos.
Kaip buvo minėta anksčiau, skundžiamu sprendimu teismas iš dalies patenkino ieškovės J. B. , žuvusiojo darbuotojo sutuoktinės, reikalavimą dėl išlaikymo mokant periodines išmokas ir priteisė jai po 505,64 Lt per mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 8 d., nurodydamas, jog žuvusysis J. B. 2010 m. liepos 8 d. būtų sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, o ieškovė neįrodė jam mokėtinos senatvės pensijos dydžio bei to, jog suėjus senatvės pensijos amžiui, J. B. būtų dirbęs ir gavęs su darbo santykiais susijusias pajamas. Apeliantai prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį priteisiant apeliantei J. B. išlaikymą iki gyvos galvos. Šį savo reikalavimą grindžia tuo, jog galiojantys teisės aktai nenustato, kad nuo to momento, kai asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, jis negali gauti kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, o byloje nėra įrodymų, jog žuvusysis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, dėl kokių nors priežasčių negalėtų tęsti savo darbinės veiklos.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žuvusiojo sutuoktinei ieškovei turi būti priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas, turi būti atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Ši norma nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo pripažinta mišri darbdavio bei žuvusiojo darbuotojo kaltė, tai yra tiek darbdavio veiksmai (neveikimas), tiek ir darbuotojo veiksmai ar neveikimas lėmė tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas bei atsidaro žala. Apie mišrios kaltės dalis, priskirtinas atsakovui bei žuvusiajam, bus kalbama toliau šioje nutartyje, tačiau šioje vietoje yra reikšminga paminėti tai, jog atsakovo veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusia žala, tai yra negaunamu išlaikymu iš žuvusiojo sutuoktinio. Be to, sprendžiant šį klausimą negali būti ignoruojamos ir aplinkybės, patvirtinančios, jog ieškovės sveikata nėra stipri, ji turi invalidumo grupę, o sutuoktiniai privalo vienas kitą remti, turi vienas kito išlaikymo pareigą (CK 3.27 str.), todėl ieškovei netekus sutuoktinio buvo padaryta didelė ne tik neturtinė, tačiau ir turtinė žala, atimant sutuoktinio teikiamo išlaikymo galimybę. Dėl to, kaip teisingai nurodo apeliantai, ieškovei turi būti priteistas išlaikymas, kurį ji būtų gavusi iš sutuoktinio, iki gyvos galvos (CPK 185 str., CK 6.247 str., 6.284 str. 1, 2 d.).
Teismo argumentai, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie žuvusiajam mokėtinos senatvės pensijos dydį, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos, prognozuojamas J. B. senatvės pensijos dydis būtų 1 115,25 Lt (t. 1, b. l. 98), todėl ieškovei, vadovaujantis CK 6.284 straipsnio antrąja dalimi, priklausytų 557,63 Lt išmoka per mėnesį. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog ši suma iš esmės atitinka išmokos dydį, kurį ieškovei yra priteisęs pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo spręsti kitaip (CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atmestini ir teismo bei atsakovo argumentai, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, jog suėjus senatvės pensijos amžiui žuvusysis tikrai būtų dirbęs ir gavęs nurodyto dydžio pajamas. Kaip teisingai nurodė ieškovai, šių aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti yra neįmanoma, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys, šios žalos atlyginimas ieškovei turi būti priteisimas.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria periodinės išmokos ieškovei priteistos iki 2010 m. liepos 8 d., ir šias išmokas priteisia ieškovei iki gyvos galvos (CPK 327 str. 1 d. 3 p.).
Dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė ieškovei 52 000 Lt, o ieškovams – po 26 000 Lt šios žalos atlyginimą. Teismas nustatė, jog bendras priteistinas neturtinės žalos dydis ieškovei yra 130 000 Lt, o ieškovams - po 65 000 Lt. Tačiau, nusprendęs, jog nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos yra mišri nukentėjusiojo ir atsakovo kaltė, bei nustatęs, jog nukentėjusiojo kaltės laipsnis yra 60 procentų, o atsakovo – 40 procentų, teismas proporcingai mažino priteistiną neturtinės žalos dydį.
Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo apeliantei 78 000 Lt, o apeliantams - po 39 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantų teigimu, teismas neteisingai nustatė atsakovo ir nukentėjusiojo mišrios kaltės dalis, nes nepagrįstai darbuotojui priskyrė pareigas, kurias privalo vykdyti darbdavys. Apeliantų nuomone, teismas privalėjo nustatyti 40 procentų žuvusiojo kaltės laipsnį, atitinkamai priteisiant ieškovams neturtinės žalos atlyginimą.
Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantai neginčija tos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatytas bendras atlygintinos neturtinės žalos dydis. Kaip minėta, nėra ir atsakovo apeliacinio skundo. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl teismo išvados, kad dėl atsiradusios žalos yra mišri atsakovo ir nukentėjusiojo kaltė. Atsižvelgiant į tai, tikrinant teismo sprendimo dalies dėl priteistino neturtinės žalos dydžio atlyginimo pagrįstumą bei teisėtumą, šie klausimai nenagrinėjami, o sprendžiama dėl atsakovo ir nukentėjusiojo asmens mišrios kaltės laipsnio dydžių. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso priteistinos neturtinės žalos dydis ir būtent su juo susiję nagrinėtini apeliacinio skundo argumentai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo kaltės laipsnis yra 60 procentų, o atsakovo – 40 procentų. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodė, jog didžioji dalis nelaimingą atsitikimą sąlygojusių priežasčių atsirado dėl atsakovo kaltės, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnio, situacijos negalima vertinti formaliai, būtina atsižvelgti į abiejų šalių veiksmus bei nustatyti, kokia buvo kiekvienos iš šalių veiksmų įtaka žalos atsiradimui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bei apeliantai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti buvus neteisėtus atsakovo (darbdavio) veiksmus, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė darbuotojų saugą reglamentuojančias teisės normas - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Aplinkos ministro patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ nuostatas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 4 d. akte Nr. 3-05 nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas (darbuotojui surinkus papildomas pastolių sekcijas, jų paklotui nebuvo įrengti aptvarai, apsaugojantys nuo kritimo iš aukščio; prieš stogo konstrukcijų montavimą/dažymą nebuvo sudaryta technologinė kortelė, kurioje būtų numatytos priemonės siekiant išvengti darbuotojo kritimo iš aukščio; montuotojas dirbo be apsauginio šalmo ir saugos diržo, neblaivus); 2) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto, neatestuoto saugos ir sveikatos klausimais asmens; 3) leidimas dirbti asmeniui, kuris nebuvo periodiškai pasitikrinęs sveikatos (t. 1, b. l. 12-16). Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 30 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo nustatyta, kad atsakovo atsakingi asmenys pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus: nukentėjusysis dirbo aukštyje neapmokytas, neatestuotas, be apsauginio šalmo bei diržo, neblaivus (t. 1, b. l. 142-144). Darbdavio neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantys Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. liepos 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2006 m. liepos 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b. l. 146-149).
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, galima teigti, jog darbdavio (atsakovo) neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė neveikimu, tai yra nesugebėjimu kontroliuoti, jog būtų laikomasi darbo saugos reikalavimų bei darbdavio nurodymų, jog nebūtų leidžiama dirbti neblaiviems ar nepasitikrinusiems sveikatos asmenims. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė kontrolės trūkumu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino ir nukentėjusiojo veiksmus bei jų įtaką žalos atsiradimui, o apeliantų argumentai dėl darbdavio atsakomybės perkėlimo darbuotojui nepagrįsti ir neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos (CPK 185 str.).
Nors, kaip minėta, buvo nustatytas neteisėtas darbdavio neveikimas neužtikrinant reikiamos kontrolės atliekant statybos darbus, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad iš esmės darbuotojui buvo suteiktos reikalingos priemonės bei sudarytos sąlygos saugiai atlikti darbą, tačiau pats nukentėjusysis veikė neatsargiai, nepaisydamas elementarių, kiekvienam protingam asmeniui suvokiamų saugumo reikalavimų, nesinaudodamas suteiktomis saugumo priemonėmis bei nepaisydamas gydytojų nurodytų apribojimų. Apeliantai priešingai neįrodė (CPK 185, 178 str.).
Pirma, kaip žinoma, civiliniame procese yra leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėta taisykle laiko, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos būtinos saugos priemonės – šalmas bei apsauginis diržas, duoti nurodymai, kaip saugiai atlikti darbus, suteikti pastoliai, kuriuos darbuotojai privalėjo patys pasiruošti darbui bei naudoti, tačiau to tinkamai nepadarė, o apeliantai priešingai neįrodė (CPK 178, 185 str.). Šią išvadą patvirtina byloje esantys: Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame aprašytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir nurodyta, jog montuotojams buvo duota užduotis surinkti papildomas pastolių sekcijas, tačiau konkreti užduotis gruntuoti konstrukcijas nebuvo duota, o darbuotojai surinko papildomas pastolių sekcijas, tačiau neįrengė jų paklotui apsauginių aptvarų ir pradėjo gruntuoti metalines stogo konstrukcijas (t. 1, b. l. 13); darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė tabelio Nr. 3319, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo išduotas šalmas (t. 1, b. l. 55-56); kitų darbuotojų R. S. , A. G. , T. L. , A. A. , A. J. paaiškinimai, kuriuose liudytojai teigė, jog nukentėjusysis dėl nežinomų priežasčių prieš nelaimę nepasiėmė šalmo ir diržo, nors kiti darbuotojai šias priemones turėjo, taip pat kai kurie darbuotojai patvirtino, jog nebuvo gavę užduoties pradėti gruntavimo darbus, turėjo sukonstruoti pastolius (t. 1, b. l. 57-63, 77-97, 142-145, t. 2, b. l. 33). Minėtų darbuotojų paaiškinimai taip pat patvirtina aplinkybę, jog darbuotojams buvo išduoti apsauginiai diržai (CPK 185 str.).
Antra, bylos medžiaga patvirtina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusysis buvo tinkamas supažindintas su darbų saugos norminių aktų reikalavimais, apie ką pasirašė Įvadinių (bendrų) darbų saugos instruktavimų registravimo žurnale; be to, 2005 m. gegužės 16 d. jam buvo pravestas instruktažas ,,Darbų saugos instrukcijos montuojant metalo konstrukcijas“, kuriame nurodyta darbuotojų pareiga darbo metu dėvėti apsauginius šalmus, o atliekant darbus aukštyje, kur nėra apsauginių aptvarų, naudoti apsauginius diržus (t. 1, b. l. 32-45).
Trečia, nukentėjusysis pagal 2004 m. spalio 12 d. privalomąją sveikatos išvadą negalėjo dirbti aukštyje, iš byloje esančių asmens medicininės kortelės kopijų matyti, jog šis apribojimas nukentėjusiajam buvo nustatytas dar 1999 metais (t. 1, b. l. 49-54). Be to, nukentėjusiojo sveikata nebuvo periodiškai tikrinta. Žinoma, tai, ar darbuotojo sveikata leidžia dirbti tam tiktus darbus, ar ji yra privalomai patikrinta ir pan., turi kontroliuoti darbdavys, tačiau, esant tokiai gydytojų išvadai, nukentėjusysis, rūpindamasis savo sveikata ir elgdamasis atsakingai, turėjo ir pats atsisakyti dirbti darbą aukštyje ir priminti, kad jam to daryti neleidžia sveikatos būklė.
Ketvirta, vertinant nukentėjusiojo veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis dirbo atsakovo bendrovėje nuo 1997 m. kovo 14 d. (t. 1, b. l. 30-31). Toks darbo stažas bei nukentėjusiojo amžius leidžia teigti, kad jis buvo patyręs darbuotojas ir žinojo, ar turėjo žinoti, kaip saugiai atlikti jam pavestus statybos darbus. Nukentėjusysis, turėdamas galimybę suvokti galimą savo elgesio, tai yra darbo aukštyje nenaudojant suteiktų saugos priemonių, nepasitikrinus sveikatos, nepaisant gydytojų nurodymų ir pan., pavojingumą pats pasirinko rizikingą elgesio būdą.
Penkta, nukentėjusiojo neatsargumą patvirtina ir aplinkybė, jog jis nelaimingo įvykio metu buvo neblaivus – pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 28 d. raštą bei Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadą nukentėjusiojo kraujyje rasta 0,81 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 70, 71-72), pagal VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės biochemijos laboratorijos biologinės terpės tyrimo išvadą – 0,42 g/l alkoholio (t. 1, b. l. 98). Nors neblaivumas atitiko lengvą girtumo laipsnį, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog apsvaigusio nuo alkoholio asmens aplinkinės situacijos vertinimas, judesių koordinacija ir kiti apsvaigimą lydintys veiksniai neatitinka blaivaus asmens aplinkos vertinimo ir elgsenos, todėl nukentėjusysis galėjo nesugebėti adekvačiai blaiviam žmogui vertinti situacijos, pasirinko tokį elgesio variantą, kuris bet kuriam protingai besielgiančiam asmeniui keltų pagrįstą savisaugos jausmą dėl galimybės kristi iš aukščio. Galiojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, nustatant atsakomybę už automobilio vairavimą neblaiviam, yra įtvirtinta prezumpcija, jog asmens neblaivumo faktas liudija asmens koordinacijos ir aplinkos suvokimo sutrikimą. Akivaizdu, jog neblaivumas padidino nelaimingo atsitikimo riziką.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sąlygomis (aukštyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas, kaip didelis neatsargumas, neeliminuojantis darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau nustatant kaltės proporcijas, lemiantis didelę darbuotojo kaltės dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarime konstatuota, kad nukentėjusiojo (žuvusiojo) R. S. apsvaigimas nuo alkoholio nelėmė nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau šią aplinkybę teismas traktavo kaip nukentėjusiojo (žuvusiojo) didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, ir laikė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs 40 procentų darbdavio ir 60 procentų paties nukentėjusiojo kaltę, teisingai nustatė kaltės proporcijas (civilinė byla Nr. 3K-P-276/2005). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 18 d. nutartimi išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad nukentėjusysis, dirbęs pavojingą darbą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytas 0, 55 promilės etilo alkoholio kiekis), kaip didelį neatsargumą ir nustatė darbdavio bei nukentėjusiojo kaltę po 50 procentų (civilinė byla Nr. 2A-296/2006). Kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą nustatė, jog ieškovės vyras G. G., kuris dirbo pas atsakovą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vairuotoju ir žuvo darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, tai yra remontuodamas automobilio pneumosistemą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatytas 1, 53 promilės etanolio koncentracija). Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę kaip didelį neatsargumą ir darbdavio bei nukentėjusiojo kaltę nustatė po 50 procentų (civilinė byla Nr. 2A–355/2006).
Apibendrinant minėtas aplinkybes, atsakovo bei nukentėjusiojo veiksmus, darytina išvada, jog iš esmės neatsargūs darbuotojo veiksmai didžiąja dalimi lėmė nelaimingą atsitikimą, o darbdavys nesugebėjo užkirsti kelio darbuotojo neatsargiems veiksmams, kontroliuoti, kaip laikomasi saugos reikalavimų ir pan. Šią išvadą patvirtina ir minėtame Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 30 d. nutarime išdėstyti teiginiai, jog ,,negalima teigti, kad tarp įvykusio nelaimingo atsitikimo ir atsakovo padarytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų yra tiesioginis priežastinis ryšys ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovo kaltės. Montuotojas J. B. darbe buvo neblaivus, alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistiną normą, be to, jis turėjo pats atsisakyti dirbti darbą aukštyje, nevykdyti viršininko nurodymų dirbti aukštyje ir priminti jam, kad jis negali dirbti aukštyje, tačiau to nepadarė. Jam buvo išduotas statybinis šalmas, tačiau jis dirbo aukštyje be apsaugos priemonių“. Prokuroro nuomone, nukentėjusiojo kritimą iš aukščio ir mirtiną susižalojimą lėmė tai, jog jis būdamas neblaivus dirbo aukštyje, be jam išduotų apsaugos priemonių, nors pagal sveikatos būklę turėjo atsisakyti tai daryti.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nelaimingo atsitikimo negalima išvengti dedant pastangas tik iš darbdavio pusės – net jei darbdavys vykdys jam priklausančias pareigas, tai neužkirs kelio nelaimei, jei darbuotojas nesilaikys darbo drausmės, laiku ir tiksliai nevykdys teisėtų darbdavio ar administracijos nurodymų, nesilaikys technologinės drausmės bei darbo saugos ir sveikatos reikalavimų. Kiekvienas sveikas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir negalima šios pareigos perkelti vien darbdaviui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normos nustato darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, tačiau vertinant, kaip darbdavys atliko šią pareigą bei tai, ar atsakomybė dėl nelaimingo atsitikimo tenka vien jam, turi būti vertinama ir tai, ar darbuotojas laikėsi teisėtų darbdavio nurodymų, naudojosi suteiktomis priemonėmis ir t. t.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog didžioji dalis kaltės dėl nelaimingo atsitikimo vis dėlto tenka žuvusiajam, todėl teisingai nustatė 60 procentų dydžio jo kaltės laipsnį. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, o teismo sprendimas dėl anksčiau minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktinas nepakeistas (CPK 263 str., CK 6.282, 6.285 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde prašė pakeisti teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo bei dėl periodinių išmokų priteisimo termino. Atsižvelgiant į pastarojo reikalavimo specifiką, tai yra į jo realaus dydžio neapibrėžtumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti jo turtinės vertės. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, tai yra teismo sprendimas pakeistas dalyje dėl išmokų priteisimo termino, o dalis dėl neturtinės žalos dydžio palikta nepakeista, bei į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turi būti paskirstomos lygiomis dalimis (CPK 3 str.). Dėl to iš atsakovo priteistina ieškovams 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 67). Taip pat ieškovams iš atsakovo priteistinas pusės išlaidų, turėtų skelbiant apie teismo posėdį viešai, atlyginimas, tai yra 73,48 Lt (t. 2, b. l. 106, 107).
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais priteisia valstybei iš apeliantų bei atsakovo 30,4 Lt, tai yra po 15,2 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 64).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teisėjų kolegija laiko, jog šioje nutartyje yra būtina pasisakyti dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra atsakovo 124 052,04 Lt vertės turto arešto (t. 2, b. l. 85). Šios priemonės yra pritaikytos pirmosios instancijos teismo patenkintos ieškinio dalies, nesusijusios su periodinių išmokų priteisimu, įvykdymui užtikrinti. Kadangi šia nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo pakeista, todėl minimos priemonės galioja iki teismo sprendimo dalies, kuria ieškovams priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, išskyrus periodines išmokas ieškovei, įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingės statyba“ (įmonės kodas 122759264) periodines išmokas po 505,64 Lt (penki šimtai penki litai 64 ct) per mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovės gyvos galvos.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams J. B. , V. B. ir A. B. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingės statyba“ 500 Lt (penki šimtai litų) išlaidoms, turėtoms advokato pagalbai, atlyginti bei 73,48 Lt (septyniasdešimt trys litai 48 ct) kitoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovų J. B. , V. B. ir A. B. 15,2 Lt (penkiolika litų 20 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingės statyba“ 15,2 Lt (penkiolika litų 20 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.