Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

atsakovo atstovams adv. Albertui Štopui, adv. Žygimantui Pacevičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir G. G. apeliacinį skundą ir atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-125/2006 pagal ieškovų G. G. ir G. G. ieškinį atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkybė, jog atsakovas neginčijo Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo išvados, nereiškia, kad atsakovas pripažįsta savo kaltę, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesutiko su tyrimo išvadomis, kadangi komisijai pateikė savo pastabas ir prieštaravimus dėl padarytų išvadų.

9. Teismas neteisingai įvertino atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir atsakovo „If draudimas“ sudarytą draudimo sutartį. Minėta sutartis numatė 100 000 Lt draudimo išmoką apdraustojo mirties atveju. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausti ne tik darbuotojų, bet ir atsakovo turtiniai interesai susiję su nelaimingais atsitikimais, ne tik dėl trečiųjų, bet ir dėl savo neatsargių veiksmų. Todėl pagal šią sutartį tik tyčinis apdraustojo susižalojimas gali būti vertinamas kaip nedraudiminis įvykis.

1. Nesutinka, kad su teismo argumentu, kad žala iš dalies atsirado ir dėl žuvusiojo asmens neatsargumo, nes remiantis teismų praktika asmens dideliu neatsargumu laikytina toks nukentėjusiojo neatsargumas, kuomet asmuo numatė ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Kadangi žuvusysis nebuvo tinkamai apmokytas atlikti automobilio remontą, jis negalėjo numatyti galimų savo veiksmų žalingų pasekmių ir, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargumas.

Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas UAB „If draudimas“ prašo apeliacinius skundus atmesti ir nurodo, kad nors formaliai G. G. nelaimingo atsitikimo aplinkybės atitinka draudiminio įvykio požymius, tačiau yra papildomų požymių, tokių,kaip nukentėjusiojo neblaivumas, kurie įvykį daro nedraudiminiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Teik atsakovas, tiek ieškovai savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia jų kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvimu.

Kitų esminių aplinkybių sąlygojančių teismo sprendimo neteisėtumą bei pagrįstumą nenurodo.

Dėl atsakovo ir žuvusiojo kaltės.

Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal DK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytos dvi nelaimingo atsitikimo priežasčių grupės. Buvo konstatuota, kad žuvusysis priimtas dirbti vairuotoju buvo paskirtas dirbti darbo sutartimi nesulygto darbo – atlikti autošaltkalvio darbą. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 p. reikalavimus žuvusysis nebuvo pakankamai apmokytas saugiai dirbti. Pažeidžiant Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 23.1 p. reikalavimus darbuotojas nebuvo instruktuotas apie saugius darbo metodus, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarką. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio reikalavimus, darbdavys G. G. neapmokė, kaip saugiai remontuoti jam nežinomą automobilį, saugos ir sveikatos instrukcijoje nenumatė saugių darbo būdų ir priemonių, nebuvo įvertinta profesinė rizika remonto darbų atlikimui. Todėl teismas teisingai šiuos darbdavio veiksmus vertino kaip susijusius su žalingų pasekmių atsiradimu.

Kita nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių grupė yra susijusi su žuvusiojo neblaivumu. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nurodė, kad žuvusiojo didelis neatsargumas bei buvimas darbe neblaiviam taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Dėl materialinės žalos atlyginimo.

Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (25 str.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.).

CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta maitintojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, jog ji taikytina tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis su atsakovu UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo darbo santykiuose, vykdė darbinę veiklą. Darbdavys UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie, teismo nuomone, susiję su atsiradusiomis pasekmėmis. Todėl pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kaltė preziumuojama. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir buvimas darbe neblaiviam taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl teisingai sumažino darbdavio kaltę iki 50 procentų. Žuvus tėvui ieškovas G. G. neteko maitintojo, todėl jam iš atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priteistina ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam (LR CK 6.284 str. 1 ir 2 d). Žuvusiojo G. G. vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius buvo 1 202,25 Lt. Jo sūnui tenkanti pajamų dalis sudarytų 400,75 Lt per mėnesį. Ieškovas G. G. yra gimęs 1998-08-12. Jam yra mokama 152,76 Lt našlaičio pensija, kuri pagal LR CK 6.290 str. 1 d. yra įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tokiu būdu G. G. atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kas mėnesį iki pilnametystės turėtų mokėti 247,99 Lt ir ši suma pagal LR CK 6.282 str. 2 d. atsižvelgiant į žuvusiojo kaltę negali būti mažinama. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui priteistina žalos atlyginimo suma turi būti skaičiuoja ne nuo priskaičiuojamo, o nuo gauto žuvusiojo atlyginimo. Kadangi ieškovai pasirinko visos žalos dydžio atlyginimą vienkartine išmoka, ieškovui G. G. iki pilnametystės žalos atlyginimo priteistina 33 726,64 Lt suma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai dėl tėvo ir vyro mirties turėjo tiesioginių (realių) nuostolių, susijusių su laidojimo išlaidomis. Pažymėtina, kad CK 6.291 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atlygino G. G. laidojimo 3 077,80 Lt išlaidų sumą. Ieškovė G. G. už antkapio padarymą ir sumontavimą yra sumokėjusi 3 100 Lt ir pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 500 Lt kapo sutvarkymui. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 1 500 Lt kapo sutvarkymo išlaidų suma visiškai atitinka protingumo kriterijų.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šioje byloje ieškinys yra pareikštas dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyro ir tėvo žūtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams padarytos žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į minėtas aplinkybes bei žalos dydį nustatė tinkamai. Be to, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nustačiusi, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taigi ir ieškovams atsiradusią neturtinę žalą, iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs žalos dydį ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo kaltės, tinkamai nustatė šalių kaltės laipsnį ir priteisė pagrįstą po 15 000 Lt sumą ieškovų atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl draudimo išmokos priteisimo.

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta juose numatytas draudiminis įvykis. Nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga. Nedraudiminių įvykių sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2004 m. balandžio 2 d. sutartimi su atsakovu UAB „If draudimas“ savo darbuotojus buvo apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 015“ sąlygomis. Ši draudimo sutartis yra savanoriška draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis trečiųjų asmenų (darbuotojų) naudai (LR CK 6.987 str., 6.988 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą sutartis priskirtina ne gyvybės draudimo šakai. Atsakovo UAB „If draudimas“ 2002 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojusių „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 015“, su kuriomis buvo supažindintas ir jas gavo draudėjo (pirmo atsakovo) direktorius 12 d) punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu pripažįstamas atvejis, kai apdraustasis svaiginosi alkoholiu ir tai turėjo priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo atsiradimu. Kaip jau buvo nurodyta, viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo tai, kad žuvusysis G. G. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai turėjo priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo atsiradimu. Todėl šis nelaimingas atsitikimas nelaikytinas draudiminiu įvykiu ir ieškovai iš atsakovo UAB „If draudimas“ neturi teisės reikalauti draudimo išmokos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį atsakovui UAB „If draudimas“.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263, 329, 330 str.).

Atsakovas UAB „If draudimas“ prašo priteisti 2375 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų ryšium su apeliacinių skundų nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo UAB „If draudimas“ teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinius skundus bei atsakovo atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, laiko atsakovo prašomas atlyginti išlaidas aiškiai per didelėmis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami jokie nauji klausimai, atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir atsiliepime į ieškinį, todėl teisėjų kolegija laiko pakankamu atstovavimo išlaidų atlyginimu priteisiant iš ieškovės G. G. ir atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsakovui UAB „If draudimas“ po 250 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ į valstybės biudžetą 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsakovui UAB „If draudimas“ 250 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. G. atsakovui UAB „If draudimas“ 250 Lt atstovavimo išlaidų.