Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-373-912/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-28
Bylos Nr.: e2A-373-912/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00045-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus, Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Enersense“
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Litgrid“

Kategorijos

4.1Privačių ginčų sprendimas arbitraže

Civilinė byla Nr. e2A-373-912/2024Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00045-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Enersense“ ir Estijos Respublikoje registruotos bendrovės ,,Enersense AS“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0112/2023e, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos (ieškovės) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Enersense“ ir Estijos Respublikoje registruota bendrovė ,,Enersense AS“ arbitražo teisme pareiškė tokius reikalavimus:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. pakeisti arbitražo teismo sprendimu rangos sutarčių kainą:

1.1.1. 2021 m. sausio 15 d. rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-10 (toliau – ir Grobinės sutartis) kainą pakeisti iš 14 784 164,56 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) į 18 415 734,66 Eur su PVM (skaičiuojant Grobinės sutarties kainą ne maksimaliam kiekiui);

1.1.2. 2021 m. kovo 23 d. rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-40 (toliau – ir Bitėnų sutartis) kainą pakeisti iš 16 466 449,86 Eur su PVM į 25 384 194,46 Eur su PVM (skaičiuojant Bitėnų sutarties kainą ne maksimaliam kiekiui);

1.2. priteisti pareiškėjoms iš suinteresuoto asmens (atsakovės) akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ galiojančių sutarčių kainos ir pareiškėjų prašomos nustatyti kainos skirtumą: 1) 3 631 570,10 Eur su PVM pagal Grobinės sutartį; 2) 8 917 744,60 Eur su PVM pagal Bitėnų sutartį;

1.3. nustatyti Bitėnų sutarties įvykdymo terminą iki 2024 m. gegužės 2 d., o Grobinės sutarties – iki 2024 m. gegužės 4 d.;

1.4. pripažinti negaliojančiais suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ vienašališkai atliktus tokius įskaitymus:

1.4.1. 387 986,32 Eur reikalavimo įskaitymą į pareiškėjų reikalavimus pagal 2023 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija FDE Nr. 0005593), apie kurį suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pranešė 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. 23SD-2867 (toliau – įskaitymas 1);

1.4.2. 415 662,10 Eur reikalavimo įskaitymą į pareiškėjų reikalavimus pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija FDE Nr. 0005638), apie kurį suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pranešė 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. 23SD-3238 (toliau – įskaitymas 2);

1.4.3. 231 430,44 Eur reikalavimo įskaitymą į pareiškėjų reikalavimus pagal 2023 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija FDE Nr. 0005671), apie kurį suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pranešė 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 23SD-3933 (toliau – įskaitymas 3);

1.5. taikyti restituciją ir priteisti pareiškėjoms iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ neteisėtai įskaitytus 1 035 078,86 Eur;

1.6. priteisti pareiškėjai UAB „Enersense“ iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ 2 477 388,59 Eur nuostolių atlyginimą;

1.7. priteisti pareiškėjoms iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ 366 501,83 Eur palūkanas, 416 992,00 Eur delspinigius, 10,5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ arbitražo byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, kad Grobinės sutarties kaina yra 11 945 408,69 Eur be PVM, Bitėnų sutarties kaina – 13 748 383,52 Eur be PVM; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ 2021 m. sausio 15 d. sudarė rangos sutartį dėl 330 kV viengrandės oro linijos (toliau – OL) Klaipėda–Grobinė rekonstravimo į dvigrandę projektavimo ir rangos darbų (Grobinės sutartis), 2021 m. kovo 23 d. – rangos sutartį dėl 330 kV viengrandės OL Jurbarkas–Bitėnai rekonstravimo į dvigrandę projektavimo ir rangos darbų (Bitėnų sutartis). Nurodytos sutartys sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Pareiškėjos teigė, kad sutarčių vykdymo metu įvyko dvi krizės (padidėjo metalo medžiagų bei gaminių kainos ir prasidėjo karas Ukrainoje), kurių jos negalėjo numatyti. Dėl to pareiškėjos negalėjo įvykdyti sutarčių jose nustatytomis pradinėmis sąlygomis. Pareiškėjos iniciavo sutarčių pakeitimus. Šalių 2022 m. birželio 8 d. susitarimu 9 708 472 Eur be PVM pradinė Grobinės sutarties kaina pakeista į 12 097 506,74 Eur be PVM, 2022 m. lapkričio 30 d. – į 12 432 657,79 Eur be PVM. Šalys 2022 m. liepos 5 d. susitarimu pakeitė 12 314 843 Eur be PVM Bitėnų sutarties kainą į 15 084 058,68 Eur be PVM. Pareiškėjos prašė pakeisti rangos sutarčių kainas, nes susitarimuose nustatytas jų perskaičiavimo mechanizmas, t. y. sutarčių kaina gali būti perskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento (dabar – valstybės įstaiga Valstybės duomenų agentūra) (www.stat.gov.lt) skelbiamus statybos sąnaudų elementų kainų indeksus (atskirų medžiagų ir gaminių, mašinų ir mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų indeksus) (I etapas), Londono metalo biržos (angl. London Metal Exchange) duomenis (II etapas) arba vadovaujantis rangovių pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia jų faktiškai patirtų išlaidų dydį, jeigu prieš tai nurodyti sutarties kainos perskaičiavimai neatkuria sutarties šalių pusiausvyros (III etapas). Pareiškėjos taip prašė pratęsti sutarčių vykdymo terminus. Jos nurodė, kad suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ neteisingai apskaičiavo 1 035 078,86 Eur delspinigius, kuriuos įskaitė į pareiškėjoms mokėtinas sumas. Pareiškėjos taip pat teigė, kad jos patyrė nuostolius dėl suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ kaltės. Jos turėjo samdyti subrangovus, kad padidintų darbų spartą. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ nevykdė sutarčių, todėl pareiškėja UAB „Enersense“ pritrūko apyvartinių lėšų. Jai teko skolintis lėšas, kad toliau vykdytų sutartis.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ nesutiko su pareiškėjų reikalavimais, nurodė, kad išlaidos padidėjo, nes pareiškėjos delsė užsakyti medžiagas, nuolat vėlavo atlikti darbus. Jos neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius ir reikalauti pratęsti sutarties vykdymo terminus. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ turėjo papildomų išlaidų, nes pareiškėjos vėlavo atlikti darbus. Sutarčių įvykdymo terminai – esminės sutarčių sąlygos.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjų reikalavimus ir atmetė suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ priešieškinį:

5.1. nustatė sutarčių įvykdymo terminus: Grobinės sutarties – iki 2023 m. rugpjūčio 2 d.; Bitėnų sutarties – iki 2023 m. rugsėjo 15 d.;

5.2. pripažino įskaitymą1, įskaitymą2 ir įskaitymą3 negaliojančiais sandoriais;

5.3. priteisė pareiškėjoms iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ 1 035 078,86 Eur skolą, 26 815,62 Eur palūkanas, 10,5 proc. procesines palūkanas;

5.4. atmetė kitus arbitražo byloje pareikštus reikalavimus.

6. Vilniaus komercinio arbitražo teismas nustatė, kad šalių sudaryti susitarimai dėl rangos sutarčių pakeitimų – Grobinės ir Bitėnų sutarčių sudėtinė dalis. Jie atitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 97 straipsnio 1 dalies 3 punktui, yra galiojantys bei įpareigojantys.

7. Pasisakydamas dėl III etapo, arbitražo teismas nurodė, kad susitarimuose įtvirtinta taisyklė, jog pareiškėjų išlaidos turi būti ne tik įrodytos, bet ir pagrįstos. Pareiškėjų pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad jos patyrė išlaidas, kurias prašo priteisti iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“. Pareiškėjos teigė, kad jų patirtoms išlaidoms įrodyti pakanka susitarimuose nurodytų dokumentų. Sutarčių teisės prasme pareiškėjos teisios, bet tai nedera su viešąja teise. Arbitražo teismas turi užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sutarčių kainos didinimas atitiktų aukštesnio lygio įrodinėjimo standartą ir pašalintų pagrįstas abejones, ar pareiškėjos iš tiesų patyrė prašomus atlyginti kaštus.

8. Arbitražo teismas netaikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją)principo, nes pareiškėjos turėjo teisę neteikti duomenų apie įvykusius atsiskaitymus dėl prašomų atlyginti kaštų. Tokiu veiksmu jos prisiėmė riziką, kad arbitražo teismas laikys reikalavimus neįrodytais, nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog pareiškėjų reikalavimai dėl III etapo kainodaros taikymo atitinka ne tik susitarimus, bet ir imperatyvias Pirkimų įstatymo normas.

9. Arbitražo teismas įvertino, kad pagal susitarimų 4.1 papunktį tik rangovei pagrindus faktiškai patirtas išlaidas, o užsakovei įsitikinus jų pagrįstumu (įvertinus, kad pateikti įrodymai yra pakankami), dėl tokio perskaičiavimo visais atvejais sudaromas atskiras šalių susitarimas. Šis atskiras šalių susitarimas nėra tik išviešinimo dokumentas. Jeigu pareiškėjos būtų įrodžiusios savo reikalavimų dėl sutarčių kainos nustatymo (padidinimo) pagal susitarimų III etapo taisykles pagrįstumą, arbitražo teismas būtų galėjęs sprendimu patvirtinti naują sutarčių kainą, bet nebūtų jos priteisęs. Po tokio arbitražo sprendimo šalys būtų turėjusios jį įvykdyti, pasirašydamos atskirą susitarimą pagal susitarimų 4.1 papunktį.

10. Pareiškėjų argumentas dėl suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ sutikimo indeksuoti ar iš dalies atlyginti faktiškai patirtas jų išlaidas ir padidinti sutarčių kainas yra reikšmingas tik įrodinėjant pareiškėjų reikalavimo dydžio pagrįstumą, jeigu jos būtų pateikę pakankamai įrodymų faktinėms išlaidoms pagrįsti.

11. Arbitražo teismas įvertino visus šalių argumentus, susijusius su susitarimuose nustatytomis II etapo taisyklėmis, taikant Londono metalų biržos duomenis dėl plieninių atramų konstrukcijų, pamatų ir laidų (aliuminio, plieno), bei konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjų reikalavimus ir perskaičiuoti sutarčių kainą pagal II etapo taisykles. Arbitražo teismas nusprendė, kad neįrodytos susitarimų 2.4 papunkčiuose nustatytos sąlygos (rangovės faktiškai patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos metalui, kurios būtų daugiau negu 3 proc. didesnės negu sutarties įkainis dėl indekso pokyčio perskaičiuotas pagal susitarimų 1.3 papunktį).

12. Abi šalys, prašydamos taikyti I etapo taisykles, nepateikė įrodymų, kad prašomi taikyti indeksai yra aktualūs būtent tiems darbams (susitarimuose – „Darbai“), kurie buvo vykdyti per prašomo indeksavimo laikotarpį, ir kokią įtaką prašomas indeksavimas turėtų abiejų šalių patirtoms išlaidoms. Arbitražo teismas negalėjo įvertinti, kiek prašomas indeksavimas koreliuoja su realiai patirtomis abiejų šalių išlaidomis. Susitarimuose nenustatyti indeksavimo laikotarpiai, o nuo to, kaip parenkamas „bet kuris Darbų vykdymo laikotarpis“ (susitarimų 1.7 papunktis), priklauso kainų indeksų taikymas. Šalys neįrodė reikalavimų taikyti I etapo taisykles.

13. Arbitražo teismas nustatė, kad Grobinės sutarties baigimo terminas gali būti pratęstas 67 dienas dėl tarptautinių sankcijų, 48 dienas dėl logistikos grandinių sutrūkimo, 38 dienas dėl nepalankių oro sąlygų ir 60 dienų dėl metalų krizės, t. y. iš viso – 213 kalendorinių dienų. Bitėnų sutarties baigimo terminas gali būti pratęstas 49 dienas dėl tarptautinių sankcijų, 48 dienas dėl logistikos grandinių sutrūkimo, 36 dienas dėl nepalankių oro sąlygų ir 60 dienų dėl metalų krizės, t. y. iš viso – 193 kalendorines dienas. Sutarčių užbaigimo terminas gali būti pratęstas tik iki jų faktinės pabaigos. Arbitražo teismas nustatė Grobinės sutarties įvykdymo terminą – 2023 m. rugpjūčio 2 d., Bitėnų sutarties – 2023 m. rugsėjo 15 d. Taigi pareiškėjos nepažeidė sutarčių pabaigos termino, suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių ir jų įskaityti į pareiškėjoms pagal sutartis priklausiusius mokėjimus.

14. Pripažinęs įskaitymą neteisėtu, arbitražo teismas 1 035 078,86 Eur laikė suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ skola pagal sutartis pareiškėjoms. Įstatyme įtvirtintas draudimas skaičiuoti nuo skolos sumos delspinigius ir palūkanas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).

15. Arbitražo teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus dėl sutarčių kainų padidinimo, nenustatė, kad suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pažeidė bendradarbiavimo pareigą, todėl atmetė reikalavimą priteisti 2 477 388,59 Eur nuostolių atlyginimą.

16. Arbitražo teismas patenkino mažesnę dalį pareiškėjų reikalavimų, suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ priešieškinį. Arbitrai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kuri šalis laimėjo ir kuri pralaimėjo bylą, todėl arbitražo rinkliavų ir bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Skunde pareiškėjos UAB ,,Enersense“ ir ,,Enersense AS“ prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų ieškinio reikalavimai, ir priteisti iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir imperatyvių Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto, nes arbitražo teismas pažeidė KAĮ 33 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas. Jose reglamentuoti įrodymai ir įrodinėjimo pareiga. Susitarimuose šalys nustatė, kokius įrodymus laiko pakankamais, kad rangovė įrodytų padidėjusią sutarčių kainą. Rangovė turėjo pateikti su tiekėjais sudarytas sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, o faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumui įrodyti pagal susitarimų 4.2 papunktį – ne mažiau kaip du komercinius pasiūlymus ar kitą informaciją (iš rangovės tiekėjų) arba paaiškinimą. Pareiškėjos pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų patirtas išlaidas. Arbitražo teismas juos laikė nepakankamais dėl imperatyvių įstatymų nuostatų.

17.2. Šalių susitarimas dėl arbitražo proceso tvarkos bei įrodymų pakankamumo privalomas arbitražo teismui. Jis negali nuo jo nukrypti. Arbitražo teismas pripažino, kad rangovės pateikė visus būtinus įrodymus pagal susitarimus, bet nenurodė konkrečių imperatyvių normų, dėl kurių galėtų būti pripažinta, kad rangovių pateiktų įrodymų nepakanka.

17.3. Arbitražo sprendime nenurodyta teisės norma, draudžianti šalims susitarti, kokia metodika apskaičiuojamas viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių kainos pakeitimas ir kokius įrodymus šalys laiko pakankamais sutarčių kainai pakeisti. Taip pat neįvardyta teisės aktų nuostata, kuriai prieštarautų susitarimų nuostatos ar derybų metu pasiekti sutarčių šalių susitarimai. Arbitražo teismas turėjo įvardyti konkrečią viešosios teisės normą, kurioje nustatytas aukštesnis įrodinėjimo standartas.

17.4. Arbitražo teismas nesudarė pareiškėjoms galimybės pateikti savo paaiškinimus (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Jis, užtikrindamas teisingą ir sąžiningą procesą ir šalies teisę būti išklausytai, turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjams pateikti tokius įrodymus, kurie būtų pakankami. Arbitražo teismo išvados dėl įrodymų pakankamumo sutarčių teisės prasme, bet nesuderinamumo su viešąja teise yra siurprizinės.

17.5. Apskųstas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas. Arbitražo teismas nemotyvavo, kodėl atmetė reikšmingiausius (pinigine verte) ir svarbiausius pareiškėjų reikalavimus, todėl priimtas sprendimas neteisingas ir neteisėtas, juo pažeistos pareiškėjų teisės būti išklausytoms ir į teisingą teismą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

17.6. Arbitrai neatitiko nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų. Pirmininkaujantis arbitras arbitražo proceso metu elgėsi neetiškai ir netoleruotinai, pažeidė fundamentalias moralės normas, todėl arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Pirmininkaujantis arbitras buvo šališkas ir neobjektyvus.

17.7. Pirmininkaujantis arbitras A. S. ir suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ paskirta arbitrė J. P.–Gurienė nešališkumo deklaracijose neatskleidė esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad jie neturėjo galimybių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti arbitražo bylą. Pirmininkaujantis arbitras posėdyje nurodė, kad jis pažįsta AB „Litgrid“ dirbančius asmenis. Jis, būdamas „Lawin Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneriu, Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose atstovavo Lietuvai ginčuose prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“. Stokholmo arbitražo teismui priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, būtent Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kuriai tuo metu vadovavo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ generalinis direktorius R. M., buvo įgaliota kreiptis į Švedijos teismą. Arbitras A. S. deklaracijoje nurodė, kad jis kitoje arbitražo byloje, kurioje kilo AB „Litgrid“ ir rangovės ginčas, paskirtas arbitru. AB „Litgrid“ paskirta arbitre Jurgita – Gurienė deklaracijoje nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį dviejų arbitrų bendru sutarimu ji paskirta pirmininkaujančia arbitre kitoje Vilniaus komercinio arbitražo teismo administruojamoje byloje, kurioje viena iš šalių – AB „Litgrid“. Tikėtina, kad kitoje byloje AB „Litgrid“ paskyrė arbitru A. S..

17.8. Arbitražo teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos pareiškėja „Enersense AS“ patyrė suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ neteisėtai pasinaudojus banko garantija, atlyginimo. Pareiškėjos reikalavimą pateikė laiku. Patikslintu ieškiniu pareiškėjos keitė ieškinio dalyką, bet ne pagrindą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į pareiškėjų UAB ,,Enersense“ ir bendrovės ,,Enersense AS“ skundą suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Pareiškėjos kelia įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimus, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas neturi kompetencijos spręsti. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį – vienas pagrindinių arbitražo proceso principų. Pakartotinė arbitražo sprendimo peržiūra, kurios iš esmės ir siekia pareiškėjai, paneigtų arbitražo, kaip alternatyvaus ir privataus ginčų sprendimo būdo, esmę. Arbitražo eismas tinkamai ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes.

18.2. Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarka, nes fundamentali pareiškėjų teisė dalyvauti arbitražo procese bei teikti įrodymus nepažeista, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą.

Šalies argumentai

18.3. Pareiškėjoms buvo tinkamai sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Joms atstovavo profesionalūs teisininkai. Jos pasinaudojo procesine teise teikti paaiškinimus iki arbitražo bylos posėdžio – teikė išsamius procesinius dokumentus (pranešimą apie arbitražą, ieškinį, dubliką, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, tripliką pagal priešieškinį) kartu su įspūdingos apimties priedais. Arbitražo posėdyje pareiškėjos teikė žodinius paaiškinimus, uždavė klausimus, raštu pateikė baigiamąsias kalbas ir replikas į baigiamąsias kalbas. Pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ turėjo vienodas galimybes pareikšti savo poziciją arbitražo bylos klausimais, atsikirsti į oponento poziciją ir pateikti įrodymus.

18.4. Arbitražo teismo sudėtis ir arbitražo procesas atitiko šalių susitarimą ir imperatyviąsias KAĮ įstatymo nuostatas. Arbitražo teismui neprivalomas šalių susitarimas dėl įrodymų (ne)pakankamumo, nes šalys nesitarė dėl arbitražiniam nagrinėjimui taikytinų įrodinėjimo taisyklių KAĮ 33 straipsnio 5 dalies prasme, t. y. arbitražiniame susitarime nesitarė dėl konkrečių įrodinėjimo priemonių (ne)naudojimo. Arbitražo teismui suteikta teisė nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, pakankamumą ir ryšį su byla, spręsti, kurie į bylą pateikti duomenys pripažintini įrodymais, atlikti galutinį ir privalomą įrodymų vertinimą.

18.5. Arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Šalims nesuteiktos skirtingos procesinės teisės, nė vienai iš šalių nesuteikta daugiau teisių. Pareiškėjų teisės teikti įrodymus nebuvo suvaržytos, abiem bylos šalims galiojo tos pačios įrodymų teikimo taisyklės ir terminai. Pareiškėjos skunde nenurodė, kaip apskųstas sprendimas pažeidžia fundamentalius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus.

18.6. Sprendime yra tinkamai atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad arbitražo sprendimas yra be motyvų.

18.7. Arbitražo teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl banko garantijos panaudojimo. Pareiškėjos nesivadovavo proceso operatyvumo principu, nesilaikė pagrindinių arbitražo bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatytų arbitražo teismo nutartimis, nepagrįstai delsė pateikti patikslintą ieškinio reikalavimą. Pareiškėjos patikslintu ieškiniu pareiškė iš esmės naujus reikalavimus. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamente (toliau – Reglamentas) nenustatyta galimybė po triplikų pateikimo reikšti naujus (papildomus) reikalavimus, nenurodytus nei pranešime apie arbitražą, nei ieškinyje. Galimybė teikti tokius reikalavimus nenumatyta ir arbitražo teismo nutartyse. Be to, arbitražo teismui priėmus sprendimą, suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ grąžino pareiškėjoms pagal banko garantiją gautus 322 801,42 Eur, todėl neliko dalies skundo dalyko.

18.8. Arbitražo teismo sudėtis suformuota tinkamai. Arbitrai tinkamai deklaravo savo interesus pateikdami deklaracijas. Pareiškėjų argumentai dėl tariamo neetiško ir netoleruotino pirmininkaujančio arbitro elgesio, tariamo išankstinio nusistatymo, palankumo, šališkumo, neobjektyvumo, sąsajų neturi teisinės reikšmės ir dėl to nėra pagrindo naikinti sprendimą. Pareiškėjos remiasi viešais duomenimis apie A. S. atstovavimą Lietuvai ginčuose prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-298-687/2018, 35 punktas; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 19 punktas).

20. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriuje bei KAĮ VIII skyriuje. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

21. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nurodytas sąrašas baigtinis, todėl Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija arbitražo sprendimo peržiūros procedūroje yra ribota.

22. Vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui. Faktas, kad arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo procesinės taisyklės yra skirtingos, savaime lemia tai, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, turi identifikuoti, į kurio (kurių) konkrečiai iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose išdėstytų vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo taikymo sritį patenka šalies ginčijamos aplinkybės ir formuluojami argumentai. Reikalavimo kvalifikavimas lemia teismo procese taikytinas atitinkamas procesines patikrinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).‏‏‎ Įstatyme teismui suteikti įgalinimai viešosios tvarkos ir ginčo arbitruotinumo pagrindus tikrinti ex officio sietini su tuo, jog minėtus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus sudarantys faktoriai yra nukreipti ne tik į privačių arbitražo šalių interesų pažeidimą, bet ir į reikšmingų visos visuomenės ir valstybės interesų pažeidimą. Pavyzdžiui, arbitruotinumo taisyklių pažeidimas kartu lemia ir neteisėtą tam tikro ginčo pašalinimą iš valstybės teismų jurisdikcijos sferos, taip pažeidžiant vienos iš šalių teisę į teisminę gynybą. Viešosios tvarkos išlyga savo ruožtu saugo fundamentaliausias vertybes, sudarančias valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindą. Todėl šios vertybės saugomos – aptariami arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami ir nesant atitinkamo šalių reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, 26 punktas).

23. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių arbitražo proceso principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (ESTT 1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Eco Swiss China Time Ltd., pareiškimo Nr. C-126/97). Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ir privataus ginčų sprendimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Taigi, galimybė kreiptis dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo negali sutapti su apeliacijos teise. KAĮ neįtvirtinta teisė teismams arbitražo teismo priimto sprendimo fakto ar materialiosios teisės taikymo aspektu.

24. Pareiškėjos skundą dėl arbitražo teismo 2024 m. balandžio 26 d. d. sprendimo grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, kuriuos teisėjų kolegija toliau aptars išsamiau.

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo įvertinimo

25. Pareiškėjos teigia, kad arbitražo teismas pažeidė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes nesudarė galimybės jai pateikti savo paaiškinimus.

26. Arbitražinio nagrinėjimo metu arbitražo teismas gali pareikalauti, kad šalys pateiktų dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla (KAĮ 33 straipsnio 2 dalis). Pagal Reglamento 36 straipsnio 4 dalį arbitražo teismas gali iš bet kurios šalies pareikalauti per nustatytą terminą pateikti įrodymus tam tikroms aplinkybėms patvirtinti.

27. Pareiškėjos neteisingai aiškina pirmiau nurodytas KAĮ ir Reglamento nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad arbitražo teismas turėjo teisę, bet ne pareigą pareikalauti, kad šalys (pareiškėjos) pateiktų papildomų įrodymų reikalavimams pagrįsti.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Sąžiningas procesas apima šiuos principus: lygiavertes ir tinkamas galimybes šalims pateikti savo paaiškinimus, tai padaryti jų pasirinktam atstovui, pateikti nešališkam arbitražo teismui, kuris nuosekliai taiko racionalias taisykles. Iš esmės šio principo turinys atskleistas UNCITRAL (angl. United Nations Commission On International Trade Law) 1985 metais priimto ir 2006 metais pakeisto Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turės lygias teises ir kiekvienai jų bus suteikta galimybė visiškai pristatyti savo bylą. Pagal nurodytą straipsnį reikalaujama, kad arbitražo teismas visoms šalims ir jų atstovams suteiktų panašias galimybes viso proceso metu. Tai reiškia vienodas galimybes teikti tiek įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais. Kasacinio teismo nuomone, šio principo laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus; kiekvienai šaliai yra suteikiama galimybė suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją; jei yra rengiamas žodinis ginčo nagrinėjimas, šalys yra laiku ir tinkamai informuotos apie tokio nagrinėjimo laiką ir šalių atstovams yra sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

29. Iš teismui pateiktos arbitražo bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjoms atstovavo du profesionalūs teisininkai. Jie teikė procesinius dokumentus (pranešimą apie arbitražą, ieškinį, dubliką, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, tripliką pagal priešieškinį), taip pat procesinių dokumentų priedus, paaiškinimus, baigiamąsias kalbas ir replikas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad arbitražo proceso metu buvo pažeistas šalių dispozityvumo principas, apribota pareiškėjų teisė teikti įrodymus ar suvaržyta jų teisė būti išklausytoms. Aplinkybė, kad arbitražo teismas įvertino įrodymus kitaip negu norėjo pareiškėjos, nereiškia, kad buvo suvaržyta jų teisė būti išklausytoms, priimtas siurprizinis sprendimas ar neteisingai įvertinti rašytiniai įrodymai.

30. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ arbitražo procese prašė pareiškėjų pateikti faktines išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad pateiktų įrodymų pakanka, t. y. ji nurodė, jog faktinėms išlaidoms pagrįsti užtenka pateikti sutartis, sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus, nes mokėjimai yra tiktai galutinis taškas, o visas faktiškai patirtas išlaidas įrodo būtent nurodyti dokumentai. Tai, kad pareiškėjos apsisprendė neteikti teismui daugiau įrodymų, kuriais įrodinėtų savo faktiškai patirtas didesnes išlaidas, neteikia pagrindo konstatuoti netinkamo proceso arbitražo teisme. Arbitražo teismas turi diskrecijos teisę įvertinti įrodymus ir jų pakankamumą byloje šalių įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti ir nuspręsti, ar šalių įbylą pateiktų įrodymų pakanka konkrečioms aplinkybėms nustatyti (konstatuoti, kad jos yra). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad arbitražo teismas pažeidė pareigą nurodyti pareiškėjoms pateikti daugiau jų faktines išlaidas pagrindžiančių duomenų ar kad, nepasiūlydamas pateikti papildomų įrodymų, užkirto kelią pareiškėjoms teikti paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nenustatyta tokia išskirtinė situacija, dėl kurios būtų galima konstatuoti grubiai pažeistą ir viešajai tvarkai prieštaraujantį įrodinėjimo arbitražo procese pažeidimą. Be to, pirmiau nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės tikrinti apskųsto arbitražo teismo sprendimo turinio ir, be kita ko, aiškintis, ar arbitrai teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus (žr. šios nutarties 23 punktą). Taigi, pareiškėjos neįrodė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo arbitražo teismo sprendimui panaikinti.

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo įvertinimo

31. Pareiškėjos teigia, kad arbitražo teismas pažeidė imperatyviąsias KAĮ 33 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodinėjimo pareigos. Arbitražo teismas neturėjo nukrypti nuo šalių susitarimo dėl arbitražo proceso tvarkos bei įrodymų pakankamumo.

32. Kasacinis teismas pažymėjo, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintoje teisės normoje nustatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra tikrinami tik esant atitinkamam šalies prašymui, o pareiga įrodyti jų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Ši taisyklė yra bendroji taikant minėtą arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindą. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu buvo parengtas KAĮ. Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, aplinkybes, patenkančias į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, analizuoja ir vertina tiek, kiek jų egzistavimą įrodo jomis besiremianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, 67, 69 punktai).

33. Pareiškėja nurodo, kad šalys susitarimuose nustatė, jog sutarčių kaina didinama trimis etapais. Šalys susitarė, kad II ir III etapo taisyklės taikomos, jeigu pareiškėjų faktiškai patirtos išlaidos yra daugiau negu 3 proc. didesnės už sutartyse nustatytų ir pagal I etapą perskaičiuotų statybos atskirų sąnaudų elementų įkainius. Susitarimų 4.2 papunkčiuose nustatyta, kad užsakovas laikys, jog rangovės pateikti įrodymai (pagal susitarimo 4.1 papunktį) yra pakankami jos faktiškai patirtoms išlaidoms pagrįsti, jei rangovė užsakovui pateiks ne mažiau kaip du komercinius pasiūlymus ar kitus dokumentus ar informaciją (vertinant tik tokius pasiūlymus pagal kuriuos rangovė iš tikrųjų galėjo įsigyti medžiagas ir kt.), išskyrus atvejus, kai rangovės negali pateikti tiek pasiūlymų (informacijos), kurie įrodytų, kad rangovės faktiškai patirtos išlaidos yra ne didesnės negu tokiuose komerciniuose pasiūlymuose (kituose dokumentuose (informacijoje) nurodytos kainos. Jei rangovė negali pateikti ne mažiau kaip dviejų komercinių pasiūlymų ar kitų dokumentų (informacijos), ji privalo pateikti paaiškinimą.

34. Pagal susitarimų 4.4 papunkčius rangovei, vadovaujantis 4.1 ir (ar) 4.2 papunkčių taisyklėmis pateikus įrodymus dėl faktiškai patirtų išlaidų bei įrodžius, kad faktiškai patirtos išlaidos negalėjo būti mažesnės, o užsakovui pagal 4.3 papunktį įvertinus pateiktus dokumentus ir pripažinus faktiškai patirtas išlaidas pagrįstomis, rangovei visiškai kompensuojamas sutarties įkainių, perskaičiuotų pagal 1.3 ir 2.4 papunkčiuose nurodytas taisykles, ir įkainių, kurie nustatomi pagal faktiškai rangovės patirtas ir įrodymais pagrįstas išlaidas medžiagoms ir darbams, skirtumas.

35. Pareiškėjos grindė patirtas aliuminio laidų, metalo atramų konstrukcijų, kabelių, pamatų, izoliatorių išlaidas komerciniais pasiūlymais arba paaiškinimais. Arbitražo teismas konstatavo, kad susitarimai per se (pats savaime) atitinka Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1, 3 dalis, yra galiojantys bei įpareigojantys šalis. Be to, arbitražo teismas įvertino pareiškėjų pateiktą informaciją, išsamius paaiškinimus ir apskaičiavimus apie prašomas atlyginti išlaidas pagal III etapo taisykles. Apskųstame arbitražo teismo sprendime taip pat įvertinta tai, kad įrodinėjimo našta dėl patirtų išlaidų tenka pareiškėjoms, t. y. jos turėjo pateikti arbitražo teismui pakankamai įrodymų, apie pareikštų reikalavimų taikyti III etapo taisykles atitiktį susitarimų sąlygoms, ir tokia įrodinėjimo našta atitinka imperatyviąsias Pirkimų įstatymo nuostatas, kasacinio teismo suformuluotą praktiką viešųjų pirkimų bylose laikytis aukštesnio įrodinėjimo standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023).

36. Pareiškėjos teisingai nurodo, kad, nepažeisdamos šio įstatymo imperatyvių nuostatų, ginčo šalys gali susitarti dėl tvarkos, kuria bus nagrinėjami jų ginčai arbitraže (KAĮ 28 straipsnio 2 dalis).

37. Rangos sutarčių konkrečiųjų sąlygų 20.6 papunktyje nustatytas arbitražinis susitarimas, pagal kurį, šalims neišsprendus ginčo taikiai, bet kuris ginčas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Reglamentą. Susitarime neaptartos įrodinėjimo taisyklės, taip pat ir tai, kokius įrodymus arbitražo teismas turi laikyti pakankamais. Pirmiau nurodyti šalių susitarimai (susitarimų 4.2 papunkčiai) saisto šalis, bet ne arbitražo teismą, kuris turėjo įvertinti abiejų šalių įrodymų pakankamumą. Susitarimuose neįtvirtinta, kad arbitražo teismas, spręsdamas šalių ginčą, turės įvertinti įrodymų pakankamumo klausimą tik pagal susitarimų 4.2 papunkčius. Dėl to pareiškėjos neteisingai nurodo, kad arbitražo teismas, vertindamas pareiškėjų faktiškai patirtų išlaidų dydžio pagrįstumą, neturėjo nukrypti nuo nurodytos susitarimo sąlygos. Be to, KAĮ 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo teismas turi teisę nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, pakankamumą ir ryšį su byla.

38. KAĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip ar kitaip nereikalaujama pagal ginčui taikytiną teisę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tokia pati nuostata įtvirtinta Reglamento 36 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pareiškėjos turėjo pareigą pagrįsti savo reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į draudimo peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį principą, dėl jau pirmiau šioje nutartyje aptartų priežasčių nevertina įrodymų pakankamumo ir jų įvertinimo klausimo, išspręsto apskųstame arbitražo teismo sprendime (žr. šios nutarties 23, 30 punktus).

39. Pareiškėjos, teigdamos, kad arbitražo teismas neteisingai išsprendė įrodymų pakankamumo klausimą, nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2A-189-467/2024). Pareiškėjos nepagrįstai remiasi nurodyta nutartimi, nes civilinėje byloje, kurioje priimta nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, šalių ginčas kilo ne dėl arbitražo teismo, o dėl bendrosios kompetencijos teismo (Vilniaus apygardos teismo) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Aptariama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nagrinėjamoje byloje dėl arbitražo teismo sprendimo netaikytina, nes skundą dėl arbitražo teismo sprendimo nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės iš naujo įvertinti š arbitražo bylą šalių pateiktus įrodymus, kuriuos įvertino arbitražo teismas.

40. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti apskųstą arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą.

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto pagrindo įvertinimo

41. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ 2023 m. gegužės 17 d. atsiliepime į pareiškėjų pranešimą apie arbitražą prašė priimti dalinį sprendimą ir pripažinti, kad arbitražo teismas neturi kompetencijos nagrinėti šių pareiškėjų reikalavimų: pakeisti Grobinės ir Bitėnų sutarčių kainas, nustatyti rangos sutarčių įvykdymo terminus. Arbitražo teismas 2023 m. liepos 12 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo atmetė suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ prašymą ir nusprendė, kad nurodyti reikalavimai gali būti sprendžiami arbitraže, arbitražo teismas turi jurisdikciją (kompetenciją) nagrinėti šią bylą iš esmės. Ginčo arbitruotinumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-663-912/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2024). Taigi, nurodytų reikalavimų arbitruotinumo klausimas jau yra išspręstas, todėl teisėjų kolegija dėl jų arbitruotinumo nepasisako.

42. Patikslintu ieškiniu pareiškėjos prašė priteisti iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ galiojančių sutarčių kainos ir pareiškėjų prašomos nustatyti kainos skirtumą: 1) 3 631 570,10 Eur su PVM pagal Grobinės sutartį; 2) 8 917 744,60 Eur su PVM pagal Bitėnų sutartį. Tai nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas patikrina ex officio (žr. šios nutarties 22 punktą).

43. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis). Pagal KAĮ 3 straipsnio 11 dalį, komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

44. Visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis (KAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vertinant ginčo objekto arbitruotinumą yra aktualus arbitražo pradžios momentas, teismas turi vertinti, ar ginčas buvo arbitruotinas tuo momentu, kada šalis kreipėsi į arbitražą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas tiesiogiai išplaukia KAĮ 12 straipsnyje įtvirtinto tiek subjektinio, tiek objektinio ginčo arbitruotinumo. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas šiuo pagrindu gali būti panaikintas tik tokiu atveju, jeigu nustatomas KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių draudimų sudaryti arbitražinį susitarimą pažeidimas, t. y. arbitražo teismas išsprendžia ginčą, kuris dėl subjektų sudėties ar ginčo pobūdžio pagal įstatymą negali būti perduodamas nagrinėti arbitražo teismui. Šis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas negali būti taikomas, jeigu arbitražinis susitarimas dėl konkretaus ginčo pobūdžio pagal įstatymą iš esmės yra galimas, tačiau toks nebuvo sudarytas, o arbitražas vis tiek nagrinėjo atitinkamą ginčą. Šis pagrindas taip pat negali būti aiškinamas kaip draudžiantis arbitražo teisme nagrinėti ginčus, kilusius iš arbitražinę išlygą turinčios sutarties pažeidimo, kuri nacionaliniame valstybės teisme yra ginčijama trečiojo sutartyje nedalyvaujančio asmens, nes KAĮ 12 straipsnyje nėra įtvirtintas toks draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021, 28, 30 punktai).

46. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ 2024 m. vasario 6 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai priteisti galiojančių sutarčių kainos ir pareiškėjų prašomos arbitražo teismo sprendimu nustatyti sutarčių kainos skirtumą nearbitruotini.

47. Rangos sutarčių Konkrečiųjų sąlygų 20.6 papunktyje įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią bet kuris ginčas, kylantis iš šios sutarties (šių sutarčių) ar su ja (jomis) susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Reglamentą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir arbitražinį susitarimą, nustatė, kad jis kilo iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų rangos sutarčių vykdymo, viešųjų pirkimų procedūros, skirtos šios rangos sutartims sudaryti užbaigtos. Ginčas atitinka KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą komercinio ginčo sąvoką, jis nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis.

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas dėl galiojančių sutarčių kainos ir pareiškėjų prašomos arbitražo teismo sprendimu nustatyti sutarčių kainos skirtumo priteisimo galėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme ir nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo

49. Pareiškėja teigia, kad apskųstas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes arbitražo teismo sprendimas be motyvų, arbitražo teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, neteisinai atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos pareiškėja „Enersense AS“ patyrė suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ neteisėtai pasinaudojus banko garantija, atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

50. Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti nacionalinio arbitražinio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražinio teismo sprendimu galbūt buvo padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražinio teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama per daug plačiai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražo teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-104/2011).

51. Pirmiau nurodyta, kad arbitražo teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo patikrinimas nėra priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjos neteisingai interpretuoja apskųstą sprendimą, nes neatsižvelgia į aplinkybes, susitarimų, Pirkimų įstatymo nuostatas, kurias įvertino arbitražo teismas, padarydamas išvadas, kad pareiškėjos yra teisios sutarčių teisės prasme, t. y. jog jos turėjo iš susitarimų kylantį pagrindą neteikti duomenų apie iš tikrųjų įvykusius atsiskaitymus dėl prašomų atlyginti kaštų. Vis dėlto pareiškėjos nepagrįstai siekia sutapatinti savo dispozityvią teisę nuspręsti, kiek ir kokius įrodymus jos teiks arbitražo teismui, ir arbitražo teismo teisę pasiūlyti arbitruojamo ginčo šalims pateikti įrodymus. Arbitražo teismas išsamiai nurodė, kokiomis Pirkimų įstatymų nuostatomis vadovavosi, kasacinio teismo praktiką dėl taikytino įrodinėjimo standarto, taip pat įvertino susitarimų nuostatas, pareiškėjų pateiktus įrodymus bei savo (arbitražo teismo) atliktą pareiškėjų apsisprendimo dėl įrodymų pakankamumo įvertinimą (apskųsto arbitražo teismo sprendimo 621–648 punktai). Nurodytos aplinkybės paneigia skundo argumentą, kad apskųstas arbitražo teismo sprendimas yra be motyvų.

Dėl apskųstą sprendimą priėmusių arbitrų (ne)šališkumo įvertinimo

52. Pareiškėjos taip pat teigia, kad sprendimą priėmę arbitrai, pirmininkaujantis arbitras A. S., neatitiko nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų, todėl pažeista fundamentali pareiškėjų teisė į nepriklausomą ir nešališką arbitražo teismą.

53. Pareiškėjos pranešime apie arbitražą paskyrė arbitre dr. E. Z., suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ – J. P.–Gurienę. Arbitražo teismas 2023 m. gegužės 25 d. per Arbitražo informacinę sistemą ARBIS sistemą informavo šalis, kad šalių paskirtos arbitrės 2023 m. gegužės 17 d. bendru sutarimu trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru šioje byloje paskyrė dr. A. S.. Pareiškėjos mano, kad pirmininkaujantis arbitras ir suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ paskirta arbitrė neatskleidė esminių aplinkybių, dėl kurių negalėjo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti arbitražo bylos.

54. Reglamento 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai kreipiamasi į asmenį dėl galimo jo skyrimo arbitru, prieš duodamas sutikimą būti arbitru, šis privalo pranešti apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Pranešti apie tokias aplinkybes jis privalo ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau arba jeigu aplinkybės atsirado po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu. Kiekvienas šalių, arbitrų arba Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko byloje paskirtas arbitras prieš nagrinėdamas bylą pasirašo sutikimo, nešališkumo ir nepriklausomumo atitinkamoje byloje deklaraciją. Arbitras yra laikomas paskirtu nuo sutarties su juo sudarymo momento (Reglamento 18 straipsnio 2 dalis).

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad arbitro nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kitokių ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis. Atliekant subjekto nepriklausomumo vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia (be kita ko), esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą ir į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, 29, 30 punktai).

56. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, 48 punktas). Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Vertinant nešališkumą taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 54 punktas).

57. Tarptautinė advokatų asociacija (angl. I. B. Association) patvirtino Gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration) (toliau – IBA Gairės). Jos nėra teisės normos ir nepakeičia jokios taikytinos nacionalinės teisės ar šalių pasirinktų arbitražo taisyklių (IBA Gairių Įžangos 6 punktas). Jose įtvirtinti bendrieji principai bei standartai, kuriais gali vadovautis arbitrai, arbitražo institucijos ar šalys, kilus klausimams dėl arbitražo nešališkumo ir nepriklausomumo. IBA Gairėse pateiktas situacijų sąrašas, nurodant, kad šios situacijos yra pagrindas atskleisti informaciją ir įvertinti arbitro netinkamumą. Situacijos suskirstytos į tris sąrašus: Raudonąjį, Oranžinį ir Žaliąjį. Raudonąjį sąrašą sudaro du subsąrašai: „Raudonasis sąrašas, kurio atsisakyti taikyti negalima“ ir „Raudonasis sąrašas, kurį galima atsisakyti taikyti“. Raudonajame sąraše įvardintos situacijos, kurioms esant, arbitras turėtų nepriimti paskyrimo arba nusišalinti. Oranžinis sąrašas – tai nebaigtinis sąrašas situacijų, kurioms esant, šalims gali kilti abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo, todėl arbitras turi pareigą jas atskleisti. Žaliasis sąrašas – tai neišsamus konkrečių situacijų sąrašas, kai objektyviu požiūriu nėra faktinio interesų konflikto. Arbitras neprivalo jų atskleisti (IBA Gairių II dalies 2, 3, 7 punktai).

58. Pareiškėjos pirmaujančio arbitro nešališkumą sieja su tokiomis aplinkybėmis: A. S. buvo advokatų kontoros „Lawin Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (dabar – „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatų kontora), kuri atstovavo Lietuvai Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose ginčuose prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“, partneriu; Stokholmo arbitražo teismui priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) buvo įgaliota kreiptis į Švedijos teismą; tuo metu energetikos ministru buvo R. M., kuris dabar yra suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ generalinis direktorius.

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta informacija buvo viešai žinoma pirmininkaujančio arbitro paskyrimo metu, taip pat ir Stokholmo arbitražo teisme nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjos neteisingai aiškina, kad R. M., būdamas energetikos ministru (2014–2016 metais), naudojosi A. S. teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir atsiskaitydavo už jas. Tai, kad suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ generalinis direktorius anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, savaime nereiškia, kad jam A. S. teikė teisines paslaugas. Energetikos ministerija – neprivatus juridinis asmuo, bet valstybės biudžetinė įstaiga, atsakinga už nacionalinę energetinę strategiją. Taigi, A. S., kaip advokatas, teikė paslaugas ne R. M., bet valstybei.

60. Pareiškėjos nurodo, kad aplinkybės, jog pirmininkaujantis arbitras pažįsta suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ generalinį direktorių, paaiškėjo teismo posėdyje, kai A. S. nurodė, kad pažįsta suinteresuoto asmens darbuotojus. Vis dėlto pareiškėjos nepagrindžia, kodėl arbitro–pirmininko nešališkumo klausimą iškėlė tik po to, kai arbitražo teismas priėmė sprendimą ir patenkino ne visus jų reikalavimus. Akcentuotina tai, kad nurodytos aplinkybės nepatenka nei į IBA Gairių Raudonąjį ar Oranžinį sąrašus. Dėl to darytina išvada, kad pirmininkaujantis arbitras neprivalėjo jų atskleisti. Nors aplinkybė, kad pirmininkaujantis arbitras paskirtas arbitru kitoje Vilniaus komercinio arbitražo administruojamoje byloje, kurioje kilo AB „Litgrid“ ir rangovės ginčas, taip pat nepatenka į IBA Gairių Raudonąjį ar Oranžinį sąrašus, A. S. ją išviešino 2023 m. gegužės 24 d. arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškime (deklaracijoje).

61. Pareiškėjos suinteresuotos asmens AB „Litgrid“ paskirtos arbitrės J. P.–Gurienės šališkumą grindžia aplinkybe, kad ši 2023 m. gegužės 10 d. arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškime (deklaracijoje) nurodė, jog 2023 m. balandžio mėn. dviejų arbitrų bendru sutarimu buvo paskirta pirmininkaujančia arbitre kitoje Vilniaus komercinio arbitražo administruojamoje byloje, kurioje viena iš šalių yra AB „Litgrid“. Arbitrė, kaip ir pirmininkaujantis arbitras neturėjo pareigos nurodyti šios aplinkybės. Tai, kad arbitrai nurodė aplinkybes, nepatenkančias į IBA Gairių Raudonąjį ar Oranžinį sąrašus, pagrindžia jų nešališkumą.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad arbitrų šališkumą pagrindžia jų dalyvavimas kitoje Vilniaus komercinio arbitražo administruojamoje byloje, kurioje viena iš šalių yra AB „Litgrid“. Teisės aktuose nėra įtvirtinto ribojimo (draudimo) šaliai pasirinkti tą patį arbitrą keliose bylose. Arbitras privalėtų atskleisti tokią aplinkybę, jeigu per pastaruosius trejus metus to paties atstovo ar tos pačios advokatų kontoros būtų paskirtas arbitru daugiau negu tris kartus (Oranžinio sąrašo 3.3.8 papunktis). Taigi, abu arbitrai pranešė apie aplinkybes, dėl kurių galėjo kilti abejonių jų nešališkumu ar nepriklausomumu (KAĮ 15 straipsnio 1 dalis, IBA Gairių I dalies „Bendrosios nešališkumo, nepriklausomumo ir pareigos atskleisti informaciją normos“ 3 skyriaus „Arbitro informacijos atskleidimas“ a punktas). Be to, arbitrai nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl kitų sutarčių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos neįrodė arbitrų šališkumo, dėl kurio klausimą pareiškėjos iškėlė tik po to, kai arbitražo teismas nepatenkino dalies pareiškėjų reikalavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalis, žinodama apie teismo sudėtį, abejones dėl teismo šališkumo turėtų reikšti visų pirma tą bylą nagrinėjančiam teismui, bet ne skųsdama sprendimą aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022, 34 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas vertinant ir arbitrų nešališkumo klausimą.

63. Skunde nurodyta, kad pirmininkaujantis arbitras elgėsi neetiškai, pažeidė fundamentalias moralės normas, todėl buvo šališkas ir neobjektyvus. Pareiškėjos atkreipia dėmesį į tokias situacijas bei pirmininkaujančio arbitro išsakytas frazes jų atstovei: „aš, gerbiama atstove, jeigu leisit, aš siūlyčiau šito klausimo atsisakyt, mes jau girdim, kad tai įrodymas ne apie sutartį, įrodantis tik tam tikrą kontekstą“, „čia žiūrėkit, gerbiama atstove, jeigu jūs sutiksit, judėkit jūs į priekį, nes mes kaip arbitrai turim klausimų abiem šalims, <...> mes čia išsiaiškinsim patys“, „tai jūs manote, kad „Litgridas“ buvo kažkada finansiškai nepajėgus vykdyti šitą sutartį?“, „girdžiu, bet, klausykit jūs jau pažįstat arbitražo teismą, žiūrėkit, gal „skip the bulshit“ (teismo past. – nustokit kalbėt nesąmones), „kiek teisiškai yra apskritai aktualu iki šito susitarimo buvę derybos ir šalių nesutarimai apie tai, aplinkybių pasikeitimas ir (ar) rizikos pasidalijimas turi kažkokią įtaką pradinei, šiuo atveju Grobinės sutarties, kainai“, „kodėl pusė procesinių dokumentų abiejų šalių, pusė, ir pusė įrodomosios medžiagos yra apie istorijas, kurios buvo iki susitarimų sudarymo, tiesa sakant, ir šiandien viena ir kita šalis kalbėjo, gaišino mūsų laiką, jūs įsivaizduojat, į mano veidą pažiūrėkit, bet čia yra jūsų teisė kalbėti bile ką <...> ko tada pasakojat tas istorijas, kalbėkit apie susitarimą, kaip ten buvo taip ten buvo, va susitarimas, „voulia“ mūsų darbas yra išsiaiškint ką susitarėt, judam toliau“, „dėl trečio, būkit laisvi savo veiksmuose, mes jums siunčiam žinutę, kad mes turime principinių abejonių, ar šitoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kad mes būtume pajėgūs taikyti trečią vektorių, kad ir ką jis reikštų“, „dabar žiūrėkit, jeigu leisit, aš pakalbėsiu už jus <...> čia lengvinu atsakovui, bet jūs klausykit, ir tik tuo atveju, tai jeigu mes, kaip arbitrai, suprantam, kad tas principas, kada įsijungia trečias vektorius, yra sąlyginis, tik tuo atveju, sąlyga, taip. Dabar, kokia sąlyga, panašu, kad dalinai čia tam ilgam ilgam šūde, kuris tęsiasi, <...> yra net ne viena sąlyga. Tai pirmiausia, pagal užsakovui pateiktus įrodymus, užsakovas įsitikina pagrįstumu ir tuo, kad negalėjo būti mažesnės. Dabar šitoj byloj, atsakovas mums sako, kad a) jis neįsitikino pagrįstumu ir neįsitikino, kad gali būti mažesnės. Dabar jūs, arbitrai, kokiais įrodymais ir kokiu įrodinėjimo standartu taikant jūs pasiūlytumėt mums pasakyti, ne ne ne užsakove, tu privalėjai padaryti išvadą, kad viskas pagrįsta ir negalėjo būti mažesnės“, „nuostabu, nuostabu, Nobelis už kūrybą“, „apie tai nepasakokit, nes mane nervina“, „čia viskas aišku, čia kur mums neįdomu“; „plius aš pažįstu „Litgrid“, jie yra tikrai padorūs žmonės <...> tai yra sąžininga šalis. <...> Žiūrėkit byla, kurią jūs padarėt savo rankom tiek viena, tiek kita pusė, šiaip kitas arbitražo tribunolas šitą bylą spręstų, be sąžinės graužaties, penkis metus, būsiu atviras, penkis metus, jums šiaip žiauriai pasisekė, <...> tai žinokit, čia jau tie dvidešimt ar trisdešimt dienų, siūlau neturėti čia jokių klausimų ir prieštaravimų. Atsakovas turėjo prieštaravimų, atsakovas griežčiau pažiūrėjo, be to, nebuvo patenkintas jurisdikciniu sprendimu, tai mes atsižvelgėm į atsakovo norus tam, kad atsakovas negalėtų mums visiems pasakyti, kad kažkas yra ne taip ir mes neužtikrinom teisės į gynybą“.

64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nesuteikta teisės vertinti arbitrų elgesį, išsakytus komentarus ir replikas etikos ar moralės normų aspektu. Nurodyti pirmininkaujančio arbitro komentarai nepaneigia arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepatvirtina arbitro šališkumo ar kad priešingai šaliai buvo suteikta daugiau teisių, sudarytos kitokios sąlygos teikti procesinius dokumentus, įrodymus, paaiškinimus, užduoti klausimus ar tikslinti bylos aplinkybes. Iš teismui pateiktos arbitražo bylos duomenų, taip pat ir iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išklausytų arbitražo teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad pareiškėjoms buvo skirtas laikas pateikti paaiškinimus žodžiu nuo 9.30 val. iki 11.50 val. Nurodytu laiku pareiškėjos pristatė bylą žodžiu, taip pat parodė skaidres. Pareiškėjos teikė procesinius dokumentus, jų priedus, naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis teikti paaiškinimus, baigiamąsias kalbas ir replikas. Nurodytos pirmininkaujančio arbitro frazės išsakytos dalyse „Ieškovų klausimai atsakovui“ ir „Arbitrų klausimai šalims“. Taigi, pareiškėjos turėjo tokią pačią galimybę, kaip ir suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“, pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, teikti įrodymus ir paaiškinimus. Arbitro–pirmininko elgesys, pasisakymai, komentarai, arbitražo bylos nagrinėjimo metu vertinant juos ne izoliuotai, bet atsižvelgiant į visą posėdžių arbitražo byloje eigą, visų dalyvių pasisakymus, neteikia pagrindo konstatuoti, kad jis demonstravo išankstinį nusistatymą prieš vieną ar kitą arbitražo bylos šalį, reiškė joms kokias nors simpatijas ir antipatijas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ir nurodytu aspektu arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ar buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principai.

Dėl arbitražo veiksmų, atsisakius priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, vertinimo

65. Pareiškėjos teigia, kad arbitražo teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos pareiškėja „Enersense AS“ patyrė suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ neteisėtai pasinaudojus banko garantija, atlyginimo. Pareiškėjų tvirtinimu, arbitražo teismas pažeidė jų procesinę teisę pakeisti ieškinio dalyką.

66. Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip arba arbitražo teismas nėra nustatęs atskiro termino, ieškovas turi teisę ne vėliau kaip 15 dienų iki pagrindinio posėdžio pradžios pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, taip pat sumažinti ar padidinti ieškinio reikalavimus.

67. KAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad per šalių suderintą ar arbitražo teismo nustatytą terminą ieškovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo ieškinį, ginčijamus klausimus, paskirti arbitrą (jeigu arbitras nebuvo paskirtas) ir suformuluoti ieškinio reikalavimus, o atsakovas turi pateikti savo atsikirtimus, nebent šalys susitarė kitaip. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, bet kuri iš jų arbitražinio nagrinėjimo metu gali pakeisti ar papildyti savo ieškinio reikalavimus ar prieštaravimus dėl ieškinio, išskyrus atvejus, kai arbitražo teismas pripažįsta, kad netikslinga leisti daryti šiuos pakeitimus ar papildymus dėl nepagrįstai pavėluoto jų pateikimo (KAĮ 32 straipsnio 1 dalis).

68. Arbitražo teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 1, 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. 2 nustatė pagrindines arbitražo bylos nagrinėjimo taisykles, proceso eigą, taip pat ir šalių procesinių dokumento teikimo terminus. Arbitražo teismas nustatė, kad pareiškėjų atsiliepimas į suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ pranešimą apie priešieškinį turi būti pateiktas iki 2023 m. rugpjūčio 18 d.; pareiškėjų ieškinys ir suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ priešieškinis – iki 2023 m. rugsėjo 27 d.; pareiškėjų atsiliepimas į priešieškinį ir AB „Litgrid“ atsiliepimas į ieškinį – iki 2023 m. lapkričio 6 d.; dublikai pagal ieškinį ir priešieškinį – iki 2023 m. gruodžio 6 d.; triplikai pagal ieškinį ir priešieškinį – iki 2024 m. sausio 9 d.

69. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė reikalavimą bankui dėl iš pareiškėjų gautos banko garantijos panaudojimo. Bankas 2023 m. lapkričio 24 d. atliko mokėjimą.

70. Pareiškėjos 2024 m. sausio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė naujus reikalavimus: 1) priteisti skirtumą tarp galiojančių sutarčių kainos ir pareiškėjų prašomos arbitražo teismo sprendimu nustatyti sutarčių kainos: Grobinės sutarties – 3 631 570,10 Eur su PVM; Bitėnų sutarties – 8 917 744,60 Eur; 2) priteisti pareiškėjai „Enersense AS“ iš suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ 322 801,42 Eur nuostolių atlyginimą.

71. Arbitražo teismas išsprendė pareiškėjų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Tai darydamas, arbitražo teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 7 nurodė, kad pareikštas antras reikalavimas neatitinka Reglamento 10 straipsnio, nes nepaisant to, jog šis reikalavimas susijęs su pareiškėjų įrodinėjamu AB „Litgrid“ pasinaudojimo banko garantija neteisėtumu, šiuo atveju keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, nes pareiškėjos prašo taikyti suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ civilinę atsakomybę.

72. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad arbitražo teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą. Pareiškėjos teisingai nurodo, kad Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė ieškovui pakeisti ieškinio dalyką likus 15 dienų iki pagrindinio arbitražo teismo posėdžio (nagrinėjamoje byloje – iki 2024 m. vasario 9 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos pareiškė visiškai naują reikalavimą, t. y. pakeitė ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą. Dėl to jos negalėjo pasinaudoti Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise.

73. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti arbitražo teismo šališkumą, pareigą motyvuoti sprendimą, šalių procesinių teisių, taip pat lygiateisiškumo, rungtyniškumo principų pažeidimus. Pareiškėjų nesutikimas su arbitražo teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jų reikalavimai, nepriimtas vienas patikslintas reikalavimas, arbitrų atliktu faktinių aplinkybių įvertinimu, taip pat pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su arbitrų nešališkumu, nepagrindžia, kad apskųstas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

74. Pareiškėjos prašo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateiktą pareiškėjos UAB „Enersense“ 2024 m. birželio 10 d. prašymą įvertinti advokato A. S. elgesį ir pašalinti jį iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašo bei imtis kitų veiksmų, kurie užtikrintų, kad toks asmuo nebūtų skiriamas arbitru; Lietuvos advokatūrai pateiktą pareiškėjos UAB „Enersense“ 2024 m. birželio 10 d. prašymą įvertinti advokato A. S. veiksmus ir iškelti jam drausmės bylą; Lietuvos advokatūros 2024 m. birželio 13 d. pranešimą apie pradėtą tyrimą.

75. Skundai dėl arbitražų sprendimų nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK XVI skyriuje nustatytas taisykles (CPK 301 straipsnio 5 dalis). CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (nagrinėjamu atveju – arbitražo teisme), išskyrus atvejus, jeigu teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų turinį, daro išvadą, kad jie neturi reikšmės apskųsto arbitražo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybė, kad pareiškėjos kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl pirmininkaujančio arbitro pasisakymų, nepagrindžia būtinybės pateikti atitinkamus jų prašymus ir pareiškėjų skundą nagrinėjančiam teismui. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjų pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

77. Teisėjų kolegija nenustatė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktuose įtvirtintų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų skundas netenkinamas.

78. Teisėjų kolegija 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Pareiškėja UAB „Enersense“ 2024 m. birželio 27 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas: 7 260 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 548 Eur žyminio mokesčio. Nurodytas prašymas pateiktas pavėluotai (ne iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos UAB „Enersense“ prašyme nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamoje byloje neaktualus, todėl teisėjų kolegija išsamiau neaptaria su juo susijusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas). Be to, pareiškėjos UAB „Enersense“ patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, nes, atmetus pareiškėjų skundą, joms bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepridėjo jas pagrindžiančių įrodymų, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Enersense“ 2024 m. birželio 27 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Alma Urbanavičienė Tomas Venckus