Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12166-752/2021 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Minėtų reikalavimų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys be bendrųjų procesinių dokumentų bei ieškinio turinio ir formos reikalavimų turi atitikti ir CPK 382 straipsnio reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, savo iniciatyva (ex officio) privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį konstatavo, jog jis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes ieškinyje nėra nurodyti išsamūs kreditorių bei kreditorinių įsipareigojimų duomenys, kreditoriai nėra įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka. Nurodo, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodomi tik duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Be to, teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, gali pats spręsti dėl kreditorių įtraukimo trečiaisiais asmenimis, o trūkstant duomenų gali juos išsireikalauti.

9. Kaip jau nurodyta, ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė šalių kreditorius, pateikė duomenis, kad kreditoriai informuoti apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė įvykdė imperatyvią įstatymu nustatytą pareigą nurodyti jai žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Kreditorius informavus apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, laikytina, kad jie apie procesą informuoti ir tai leidžia kreditoriams toliau patiems veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą, įstojant į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad teismo reikalavimas įtraukti kreditorius bei išieškojimus vykdančius antstolius į bylą dalyvaujančiais asmenimis ieškinio pateikimo stadijoje yra nepagrįstas ir perteklinis. Ieškovė tinkamai įvykdė Civilinio kodekso 3.126 straipsnyje nustatytą pareigą, užtikrinančią kreditorių teisių garantijas, o duomenis apie finansinių įsipareigojimų atsiradimo pagrindus, laiką, skolų dydžius, kreditų likučius teismas turi galimybę išreikalauti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu.

12. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl teismo vaidmens šeimos bylose, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra skirtas vaiko teisių ir interesų gynimui užtikrinti ir teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2010). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė šiuo atveju nėra atleista nuo pareigos teikti teismui įrodymus ar kitus reikalingus duomenis, tačiau šie duomenys ir įrodymai gali būti pareikalauti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o ne taikant ieškinio trūkumų institutą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės A. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.