- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- e2-498-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02292-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5697-553/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,MG Holding“ iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,MG Holding“ (toliau ir – bendrovė) nurodė, kad bendrovė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai rezultatų nedavė, visos galimybės išieškoti skolą išnaudotos, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „MG Holding“ yra nemoki.Bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo 10 931,20 Eur, iš jų 10 688,10 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 243,10 Eur delspinigių. Įsiskolinimas susidarė nuo 2017 m. vasario mėn. Bendrovė nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas nuolat didėjo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikus UAB ,,MG Holding“ piniginių lėšų judėjimo bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose patikrinimą nustatyta, kad įmonė įsiskolinusi ne tik VSDF biudžetui, bet ir kitiems kreditoriams. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2017 m. kovo 22 d. pateikė 6 mokėjimo nurodymus vykdyti kredito įstaigoms, kuriose skolininkė turi atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2017 m. rugsėjo 7 d. duomenimis UAB „MG Holding“ nekilnojamojo turto neturėjo. VĮ „REGITRA“ 2017 m. rugsėjo 7 d. duomenimis įmonės vardu registruotos 3 transporto priemonės, 2 automobiliams dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. VSDFV Vilniaus skyrius įregistravo automobilio RENAULT MAGNUM įkeitimą Centrinėje hipotekos įstaigoje. Iš VĮ Registrų centro pateiktos UAB „MG Holding“ finansinės atskaitomybės už 2016 metus duomenų matyti, kad bendrovė turėjo 53 453 Eur vertės turto, iš jo – ilgalaikio turto – 712 Eur vertės, trumpalaikio turto – 52 741 Eur vertės, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 7 851 Eur sumą. Pagal VSDFV Vilniaus skyriui patikrinimui pateiktus dokumentus bendrovės įsiskolinimas kreditoriams – 24 124 Eur, o debitorių skolos – 71 074 Eur, dalis debitorių yra bankrutavę, todėl kyla abejonių, kad UAB „MG Holding“ atgaus skolas ir sumokės įsiskolinimą VSDF biudžetui. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis bendrovėje yra 9 apdraustieji, kuriems kas mėnesį priskaitomos ir nemokamos socialinio draudimo įmokos. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė iškelti UAB ,,MG Holding” bankroto bylą, jei įvertinus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, šalių paaiškinimus, kitą surinktą medžiagą, būtų nustatyta, kad bendrovė yra nemoki. Nurodė, kad bendrovės 2 419,49 Eur įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondo biudžetams susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. spalio 31 d.. Pagal bendrovės 2016 m. balanso duomenis, bendrovė turto deklaravo už 53 453 Eur, įsipareigojimų – už 7 851 Eur, taigi 2016 m. bendrovė buvo moki.Atsakovė UAB ,,MG Holding” atsiliepime prašė VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, iškeliant bankroto bylą, yra svarbu visapusiškai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bendrovė, nuo 2008 m. vykdanti ūkinę – komercinę veiklą, susijusią su tarptautinių krovinių pervežimo verslu, šiuo metu turi laikinų (nedidelių) finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Atsakovė turi 19 darbuotojų, moka mokesčius valstybei, yra įgijusi gerą reputaciją tarp kitų rinkos subjektų, sudariusi ilgalaikes krovinių vežimo sutartis, todėl prioritetas turi būti teikiamas juridinio asmens reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Atsakovė ir pareiškėjas pasiekė bendrą sutarimą ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. garantiniu įsipareigojimu įsipareigojo skolą sumokėti dalimis iki 2018 m. kovo mėn., taip pat mokėti einamąsias įmokas. Atsakovė šiuos įsipareigojimus vykdo. Be to, atsakovės turimi skoliniai įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, atsakovės veikla yra pelninga, tiek pardavimo pajamos, tiek grynasis pelnas vertinant dviejų metų laikotarpį, nuolat didėja. Atsakovės įsitikinimu, nėra pagrindo kelti bankroto bylos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymo iškelti UAB ,,MG Holding“ bankroto bylą netenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 26 697 Eur sumą, bendrovė turi 43 514,69 Eur vertės turto, todėl jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės. Nors pagal byloje esančio bendrovės 2017 m. spalio 31 d. balanso duomenis atsakovė turi turto už 59 896 Eur sumą, tačiau į įmonės balansą neįtraukiami 16 381,31 Eur dydžio abejotini debitiniai reikalavimai (teismo sprendimu yra atmesti atsakovės reikalavimai dėl skolos iš UAB ,,Vykom“ priteisimo, debitoriams UAB ,,MG Transport“ ir UAB ,,Miksva“, yra iškeltos bankroto bylos, UAB ,,Mildras“ yra išregistruota), todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas laikė, kad bendrovė turi 43 514,69 Eur vertės turto.Teismo vertinimu, nors bendrovė susiduria su laikinais finansinis sunkumais, tačiau įvertinus tai, kad didžioji dalis kreditorių reikalavimų atsirado 2017 m. antrąjį pusmetį, skola pareiškėjui susidarė nuo 2017 m. vasario mėn., įmonėje dirba 19 darbuotojų, kuriems atsakovė įsiskolinimų neturi, per 2017 metus bendrovės pardavimo pajamos sudarė 232 285 Eur, atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas, siekia dengti įsiskolinimus, todėl nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „MG Holding“.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei nurodė UAB ,,MG Holding“, bendrovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis pareiškėjas netenkino. Bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo, 2017 m. rugpjūčio 18 d. garantinio rašto pateikimo dieną skola buvo 8 955,26 Eur, 2017 m. gruodžio 21 d. – 17 072,45 Eur.Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo įmonės nemokumo fakto. Priešingai nei vertino teismas, UAB „MG Holding“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Nuo teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MG Holding“, atsakovė sumokėjo tik 3 000 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė turi įsiskolinimą ir kitiems kreditoriams, bendrovė ignoravo VSDFV Vilniaus skyriaus siųstus raštus dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Bendrovei nemokant (per mėnesį priskaičiuojamų apie 2 443 Eur) VSD įmokų, įsiskolinimas sistemingai didės. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad įmonė yra moki, nes didžioji dalis kreditorių reikalavimų atsirado 2017 m. antrąjį pusmetį, o skola VSDF biudžetui atsirado nuo 2017 m. vasario mėnesio, nes vien su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 15 035 Eur, o pagal 2017 m. lapkričio 18 d. pelno (nuostolių) atskaitos duomenis UAB „MG Holding“ patyrė 12 403 Eur nuostolių.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės veiksmus siekiant išsaugoti bendrovę, taip pažeisdamas ĮBĮ nuostatas bei nukrypdamas nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės nemokumas. Įmonės faktinio mokumo nustatymui ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad kai įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1162/2010 ir kt.).Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,MG Holding“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, pridėti prie bylos pateiktus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, analizavo visus į bylą pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjas tik deklaratyviai, nepateikdamas motyvų, teigia, kad teismas nevertino bendrovės mokumo fakto.Priešingai nei nurodė pareiškėjas, pagal 2017 m. lapkričio mėn. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės grynasis pelnas sudarė 12 403 Eur sumą, taigi veikla yra pelninga. Bendrovė 2017 m. spalio mėn. priėmė naujų darbuotojų, siekiant reorganizuoti komercinės – ūkinės veiklos kryptis, todėl bendrovės pelnas didėja. Šiuo metu bendrovės finansinė padėtis gerėja, vykdomi naujų klientų užsakymai, įsiskolinimų darbuotojams nėra.Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad 2017 m. gruodžio 21 d. bendrovės skola yra 17 072,45 Eur. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 4 d. pažymą Nr. KA_PZ1-502 atsakovės skola VSDF biudžetui 2017 m. gruodžio 19 d. sudarė 15 071,45 Eur sumą. Bendrovė, siekdama mažinti įsiskolinimo dydį, 2018 m. sausio 9 d. sumokėjo pareiškėjai 1 000 Eur. Per bylos nagrinėjimą bendrovė, mažindama įsiskolinimo dydį, sumokėjo 4 000 Eur skolos.Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad netenkino bendrovės prašymo ir nėra susitarimo dėl skolos mokėjimo, nepateikta tai pagrindžiančių įrodymų. 2017 m. rugpjūčio 18 d. susitikimo metu buvo susitarta, kad bendrovė įsiskolinimą grąžins iki 2018 m. kovo mėnesio, susitarimas bus patvirtintas VSDFV pateiktu garantiniu įsipareigojimu (Nr. 5-43012). Bendrovė deda maksimalias pastangas pašalinti susikaupusį įsiskolinimą, bendradarbiauja su pareiškėju, vykdo tarpusavio susitarimą, moka einamąsias įmokas bei mažina įsiskolinimo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB ,,MG Holding“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Atsakovė UAB ,,MG Holding“ pateikė naujus įrodymus – 2018 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 461, 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4715, 2018 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4720, 2018 m. sausio 4 d. pažymą apie įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymą kopiją. Apeliantas pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarią finansinę ataskaitą už 2017 m. 4 ketvirtį. Naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl įmonės mokumo, nurodo duomenis, atsiradusius po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nusprendžia apelianto ir atsakovės naujus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos – tos, kurių mokėjimo terminai suėję. Spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, teismas turi išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „MG Holding“.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, duomenis bendrovės turtą (taip pat ir įkeistą), informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, kitus įsipareigojimus.Pagal UAB ,,MG Holding“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) bendrovė turėjo 53 453 Eur vertės turto, iš jo – ilgalaikio turto – 712 Eur vertės, trumpalaikio turto – 52 741 Eur vertės. Per vienerius metus gautinos sumos – 36 938 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 7 851 Eur sumą. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė gavo 9 181 Eur grynojo pelno. Iš UAB ,,MG Holding“ 2017 m. lapkričio 18 d. (ataskaitinis laikotarpis – iki 2017 m. spalio 31 d.) balanso duomenų matyti, kad bendrovės turto vertė – 59 896 Eur, iš jų – 627 Eur vertės ilgalaikis turtas (materialusis turtas – transporto priemonės) ir 59 269 Eur vertės trumpalaikis turtas. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 41 672 Eur sumą, iš jų – 33 954 Eur pirkėjų įsiskolinimai, 7 718 Eur – kitos gautinos sumos. Bendrovės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 17 597 Eur sumą. Per vienerius metus mokėtinos sumos – 26 697 Eur. Kaip teisingai nurodė ir apeliantas, pagal bendrovės 2017 m. lapkričio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis iki 2017 m. spalio 31 d.) duomenis bendrovė patyrė 12 403 Eur nuostolių (o ne pelno, kaip teigia atsakovė). Įvertinus šiuo duomenis, matyti, kad, lyginant 2016 m. ir 2017 m. balanso duomenis, bendrovės turtas padidėjo nuo 53 453 Eur iki 59 269 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos išaugo nuo 7 851 Eur iki 26 697 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, pagal pateiktus byloje duomenis, 2017 m. lapkričio 18 d. debitorių skolos atsakovei sudarė iš viso 33 954,42 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB ,,MG Holding“ turto vertę, neįtraukė abejotinų 16 381,31 Eur debitinių reikalavimų. Sutiktina su tokia teismo pozicija, kad bendrovės turimi debitiniai reikalavimai, dėl kurių išsiieškojimo kyla pagrįstų abejonių, neturėtų būti vertinami kaip bendrovės realus turimas turtas. Preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017). Pirmosios instancijos teismas į bendrovės turimo turto vertę, neįtraukė šių debitinių reikalavimų – 13 886,20 Eur UAB ,,Vykom“ skolos, nes pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, 1 270,50 Eur UAB ,,Mildras“ skolos, nes įmonė išregistruota, 1 257,51 Eur UAB ,,MG Transport“ skolos ir 1 158,48 Eur UAB ,,Miksva“ skolos, nes šioms įmonėms iškeltos bankroto bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai į bendrovės turto vertę neįtraukė debitinių reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog susumavus šias sumas į bendrovės turto vertę neįtrauktini 17 572,69 Eur, o ne 16 381,31 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, pagal UAB ,,MG Holding“ 2017 m. spalio 31 d. balansą turto vertė – 42 323,31 Eur (59 896 Eur – 17 572,69 Eur), o įsipareigojimai – 26 697 Eur, taigi įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę bendrovės turimo turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 26 697 Eur dydžio per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus vertino kaip pradelstus bendrovės mokėjimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog iš įmonės balanso duomenų negalima daryti išvados, kad per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelstos skolos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-158-186/2016; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-313-516/2016; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1709-330/2016). Siekiant nustatyti pradelstas skolas vertintini kiti dokumentai (kreditorių sąrašas, sutartys ir pan.), iš kurių galima nustatyti ne tik skolų sumas ir apmokėjimo terminus. Iš atsakovės į bylą pateikto kreditorių sąrašo, nustatyta, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 8 569,69 Eur sumą. Tačiau į šį sąrašą, kaip kreditoriai, nėra įtraukti VSDFV Vilniaus skyrius ir VMI. Susumavus bendrovės 15 072,45 Eur skolą VSDF biudžetui (2018 m. sausio 4 d.), 2 419,49 Eur skolą VMI (atsiliepime į pareiškimą iškelti bankroto bylą nurodyta, kad suma susidarė iki 2017 m. spalio 31 d.) ir skolas kitiems kreditoriams, bendra pradelstų įsipareigojimų suma preliminariai siekia 26 061,63 Eur. VSDFV informacinės sistemos duomenimis 2018 m. vasario 6 d. bendrovė turėjo 16 272,13 Eur dydžio skolą VSDF biudžetui, o pagal viešai prieinamus VMI duomenis 2018 m. vasario 8 d. bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemoka – 3 931,16 Eur. Taigi galima daryti prielaidą, kad bendra bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma didėja. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, duomenis, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, pagal ĮBĮ nuostatas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1254-381/2017 ir kt.).Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, o atsakovė nepateikė duomenų, jog 2017 m. būtų bandžiusi susigrąžinti skolas iš debitorių. Iš byloje esančio išrašo iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. bendrovėje dirbo 19 darbuotojų, pagal viešai prieinamus VSDFV informacinės sistemos duomenis 2018 m. vasario 6 d. bendrovėje dirbo 18 darbuotojų, duomenų apie darbo užmokesčio nemokėjimą, skolas darbuotojams byloje nėra. Nors bendrovė į bylą pateikė įrodymus (prieš ir po pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui sudarytas krovinių pervežimo sutartis – 2016 m. rugsėjo 28 d. ilgalaikė krovinių vežimo sutartis su UAB ,,Baltic Line“, 2017 m. rugsėjo 20 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis su UAB ,,Andresta“ (suma 700 Eur be PVM), 2017 m. spalio 24 d. sutartis su UAB ,,ALPI BALTIKA“ (suma 700 Eur be PVM), 2017 m. lapkričio 22 d. sutartis su UAB ,,ARSONA“ (suma 1 000 Eur), 2017 m. liepos 25 d. sutartis su UAB ,,Avantrus“ (suma 950 Eur be PVM), 2017 m. spalio 24 d. sutartis su UAB AD TRANSPORT (suma 570 Eur be PVM)), 2017 m. sutartis su UAB ,,Logma“ (suma 2 900 Eur), iš kurių galima daryti prielaidą, jog bendrovė veiklą vykdo, tačiau duomenų, kad sutartyse nurodytos sumos bendrovei buvo realiai sumokėtos nėra. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau faktiškai šių duomenų netikrino ir nesiaiškino, trūkstant duomenų, neprašė proceso šalių pateikti papildomų duomenų. Atsakovės UAB ,,MG Holding“ teigimu, bendrovė deda pastangas pašalinti susidariusį įsiskolinimą VSDF biudžetui, per bylos nagrinėjimą pareiškėjai atliko 4 000 Eur dydžio mokėjimus. Iš atsakovės į bylą pateiktų ,,Swedbank“, AB mokėjimo nurodymų išrašų matyti, kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 25 d. sumokėta 2 500 Eur, mokėjimo pavadinimas – įmoka už rugpjūčio mėn. ir dalinis skolos padengimas, 2017 m. lapkričio 9 d. sumokėta 500 Eur (įmoka už rugpjūčio mėn. ir dalinis skolos padengimas), 2017 m. lapkričio 25 d. sumokėta 1 500 Eur (įmoka už spalio mėn. ir dalinis skolos padengimas), 2017 m. gruodžio 23 d., 2018 m. sausio 9 d. sumokėta 1 000 Eur (įmoką už spalio mėn. ir dalinis skolos padengimas), 2018 m. vasario 2 d. sumokėta 1 000 Eur (įmoka už sausio mėn. ir dalinis skolos padengimas) ir 2018 m. vasario 7 d. sumokėta 1 000 Eur (įmoka už sausio mėn. ir dalinis skolos padengimas). Iš viso VSDF biudžetui sumokėta 7 500 Eur suma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus mokėjimus atliko ne atsakovė UAB ,,MG Holding“, o kita įmonė – UAB MG Logistics. Pagal viešai prieinamus internetinio portalo www.rekvizitai.lt 2018 m. vasario 7 d. duomenis UAB MG Logistics direktorė yra G. K. (kuri yra ir UAB ,,MG Holding“ direktorė), bendrovė užsiima krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Taigi darytina išvada, kad atsakovė ir UAB MG Holding yra susijusios įmonės. Pažymėtina, kad tai, jog UAB ,,MG Holding“ skolos suma VSD fondui mažėja, tačiau įvertinus tai, kad tiek įmokas, tiek įsiskolinimus dengia trečiasis asmuo (UAB MG Logistics), negalima padaryti išvados, jog bendra atsakovės turimų įsiskolinimų suma mažėja. Byloje nėra duomenų apie šių bendrovių sąsajas, duomenų, jog UAB MG Logistics būtų atsakovės skolininkė ir / ar neturi teisės sumokėtų pinigų reikalauti ateityje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino ir nevertino, skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas to taip pat padaryti negali, nes tokie duomenis nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, bent jau dėl naujai atliktų mokėjimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tuo atveju, jei teismui nepakanka byloje esančių duomenų, siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, teismas turi būti aktyvus, tai apima pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus bei teisę įpareigoti bylos šalis pateikti įrodymus (CPK 158 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnis, 160 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 179 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas, atsisakydamas kelti atsakovei bankroto bylą bei remdamasis atsakovės nurodytais duomenimis apie vykdomą bendrovės veiklą, iš kurios gauna pajamas ir siekia dengti įsiskolinimus, nesiaiškino, ar bendrovė realiai gauna pajamas, nevertino kitų finansinę bendrovės padėtį nurodančių duomenų, aplinkybių, jog skolą pareiškėjai dengia kita bendrovė, o ne skolininkė UAB ,,MG Holding“, tai, kad bendrovė nerodė iniciatyvos 2017 m. susigrąžinti debitines skolas, taip pat kitų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, taip pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo nustatymą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalies nuostatas, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB ,,MG Holding“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir perduoda klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos eismui nagrinėti iš naujo, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „MG Holding“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.